Civilinė byla Nr. e2-27099-934/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20515-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

sekretoriaujant Rasai Jakubovskajai,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydžiui,

atsakovo UAB „Kalchas“ atstovei advokatei Eglei Pabrėžienei,

trečiam asmeniui V. G., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovui UAB „Kalchas“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – V. G..

Teismas

n u s t a t ė :

              I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

              1. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ (toliau – Asociacija arba Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš UAB „Kalchas“ (toliau – Atsakovas) 28 962,00 Eur, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-9). Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Ieškovas yra viešasis juridinis asmuo – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Asociacija įsteigta siekiant sudaryti jos nariams kuo palankesnes sąlygas savarankiškai vystyti ir plėtoti visų rūšių pervežimus. Asociacija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Tarptautinės vežėjų sąjungos (IRU) norminiais aktais, savo įstatais, kongreso bei prezidiumo nutarimais (Asociacijos įstatų 1.1 punktas);

1.2. Pagrindiniai Asociacijos uždaviniai – siekti transporto verslo sąlygų ir asociacijos narių veiklos efektyvumo gerinimo, kelių eismo saugos didinimo, teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių pervežimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti, rūpintis asociacijos ir jos narių rinkodara, naujų rinkų paieška, pritraukti kuo daugiau narių, atstovauti asociacijos narius santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis (Asociacijos įstatų 2.2 punktas);

1.3. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijos įstatų 1.3 punktas). Asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas, o vienasmenis valdymo organas yra generalinis sekretorius (Asociacijos įstatų 8.1 punktas). Pagal Asociacijos įstatus prezidiumas yra aukščiausias valdymo organas – jis vadovauja Asociacijai tarp kongresų (visuotinių narių susirinkimų) ir sprendžia svarbiausius valdymo klausimus (Asociacijos įstatų 9.1, 9.2, 9.11 p.). Asociacijos operatyvią veiklą organizuoja ir vykdo sekretoriatas. Sekretoriato darbui vadovauja generalinis sekretorius (Asociacijos įstatų 11.1 punktas). Generalinis sekretorius, be kitų funkcijų, Asociacijos vardu, jos naudai ir interesais vienasmeniškai sudaro sandorius, disponuoja asociacijos turtu bei atstovauja asociacijai įmonėse, įstaigose, organizacijose, kitose institucijose, teisme (Asociacijos įstatų 12.4 punktas);

1.4. Pagal Asociacijos įstatus Asociacijos lėšos ir pajamos naudojamos asociacijos tikslams įgyvendinti. Asociacijos lėšas ir pajamas valdo ir dėl jų naudojimo tvarkos vienasmeniškai kongreso patvirtinto asociacijos biudžeto ribose sprendžia generalinis sekretorius (Asociacijos įstatų 13.3 punktas);

1.5. 2014-05-09 įvykusiame Asociacijos XXVI kongrese buvo išrinktas naujas Asociacijos prezidiumas. Nuo 2015-06-10 Asociacijos prezidentu išrinktas E. M.. Nuo 2015-09-07 Asociacijos generaliniu sekretoriumi išrinktas V. M.. Abu šie asmenys ir šio ieškinio pareiškimo dienai užima nurodytas pareigas. Jų iniciatyva yra tikrinami buvusių Asociacijos valdymo organų sudaryti sandoriai ir reiškiami ieškiniai, kuriais siekiama apginti Asociacijos pažeistas teises. Asociacijos sandoriai tikrinami už labai ilgą laikotarpį, tikrinami didelės apimties dokumentai, dalis dokumentų nėra išlikę. Visa tai apsunkina faktinių aplinkybių nustatymą ir ieškinių pareiškimą;

1.6. Tikrinant Asociacijos buvusių vadovų sudarytus sandorius, nustatyta, kad 2002-02-18 Asociacija pagal mokėjimo nurodymą Nr. 2413 sumokėjo atsakovui 100 000 Lt (ekvivalentas – 28 962 Eur). Mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta: „pervedama finansinė parama p/g sutartį Nr. b/n 200202“. Tačiau tarp Asociacijos turimų dokumentų minėtos finansinės paramos sutarties nėra. Todėl neaišku, ar tokia sutartis buvo sudaryta, o jeigu buvo sudaryta – neaiškios sutarties sąlygos. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, buvo ar nebuvo sudaryta finansinė paramos sutartis, ieškovė atsakovei paramos suteikti negalėjo, nes pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tai draudė daryti įstatymai. Todėl Asociacija atsakovei neteisėtai suteikė 100 000 Lt paramą;

1.7. Tuo metu, kai Asociacija suteikė atsakovei 28 962 Eur paramą, Asociacijos generaliniu sekretoriumi buvo V. G., kuris užėmė šias pareigas nepertraukiamai nuo 1991-10-09 iki 2010-11-29. Jam vadovaujant atsakovei nepagrįstai buvo suteikta parama ir nebuvo imtasi jokių priemonių piniginėms lėšoms susigrąžinti, t. y. nebuvo siųsti raginimai dėl piniginių lėšų grąžinimo, nebuvo pareikštas ieškinys ir pan.;

1.8. Pažymėtina, kad Asociacijoje itin ilgą laiką svarbias pareigas užėmė ne tik Asociacijos generalinis sekretorius V. G., bet ir kiti asmenys, kurie glaudžiai buvo susiję su V. G.. Nuo 2002-05-24 iki 2015-05-15 prezidento pareigas užėmė A. K.. Nuo 1995-12-20 iki 2014-09-10 sekretoriumi – vyriausiuoju finansininku buvo A. D.. Tarp V. G. ir A. K. buvo itin glaudūs ryšiai, ką, be kita ko, įrodo ir šių asmenų sudarytas susitarimas dėl postų paskirstymo Asociacijoje, kuriuo jie pasiskirstė postus ir įsipareigojo visokeriopai remti vienas kitą;

1.9. Tikrinant Asociacijos ir atsakovės sąsajas, nustatyta, kad atsakovė nuo 1993-10-05 yra Asociacijos nare. Atsakovės akcininku ir vadovu (nuo 1994-05-26 iki 2014-02-10) buvo B. M., kurį su V. G., A. K. ir A. D. siejo ilgametė pažintis bei geri tarpusavio santykiai. Be to, B. M. taip pat užėmė svarbias pareigas Asociacijoje ir jos dukterinėje įmonė UAB „Linavos“ servizas. B. M. nuo 2006-06-13 iki 2011-11-07 buvo Asociacijos prezidiumo nariu. Jis taip pat nuo 2004-07-30 iki 2010-05-18 buvo UAB „Linavos“ servizas valdybos nariu. Asociacijos prezidiumas yra kolegialus Asociacijos valdymo organas, kuris vadovauja Asociacijos veiklai tarp kongresų. Pagal Asociacijos įstatus generalinį sekretorių tvirtina prezidiumas prezidento teikimu. Taigi B. M. dėl savo užimamų pareigų buvo įtakingas asmuo Asociacijoje, tame tarpe dalyvavo skiriant V. G. Asociacijos generaliniu sekretoriumi bei kontroliuojant jo veiklą;

1.10. Asociacija „finansines paramas“ suteikė ne tik atsakovei, bet ir kitoms įmonėms, kurių akcininkai / vadovai buvo susisiję su Asociacija ir dalyvavo Asociacijos valdyme. Kaip pavyzdys, 2004-09-22 Asociacija pagal mokėjimo nurodymą Nr. 1523 sumokėjo bendrovei UAB „Tingas“ 100 000 Lt (ekvivalentas – 28 962 Eur). Mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta, kad tai mokėjimas pagal „ finansinės 2004-09-21 paramos sutartį“. UAB „Tingas“ akcininku buvo K. Š., kuris taip pat buvo ir Asociacijos prezidiumo nariu bei UAB „Linavos“ servizas valdybos nariu. Asociacijoje yra išlikusi su UAB „Tingas“ sudaryta finansinės paramos sutarties kopija, iš kurios matyti, kad finansinė parama buvo suteikta tik tam tikram laikui ir buvo nustatyta UAB „Tingas“ prievolė grąžinti Asociacijai finansinę paramą;

1.11. Pagal Asociacijos turimus dokumentus nustatyta, kad iki 2010-11-29 dienos, t. y. iki tol, kol V. G. užėmė Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, nebuvo imtasi jokių veiksmų iš atsakovės susigražinti neteisėtai suteiktą finansinę paramą;

1.12. 2010-11-29 atšaukus V. G. iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, Asociacijos nariai ėmė aktyviai rinkti informacija apie Asociaciją ir jos veiklą, tame tarpe ir apie atsakovės įsiskolinimą Asociacijai. Tačiau Asociacijos nariams nepavyko gauti tokios informacijos. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad, nepaisant to, kad V. G. ir buvo atšauktas iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, Asociacijoje toliau dirbo tiek atsakovės akcininkas B. M. (iki 2011-11-07), tiek prezidentas A. K. (iki 2015-05-15), tiek sekretorius – vyriausiasis finansininkas A. D. (iki 2014-09-10), kuriuos, kaip jau minėta, siejo ilgametė pažintis ir geri tarpusavio santykiai;

1.13. Esant tokiai situacijai, vienas iš Asociacijos narių – UAB „Vievio transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, bet kitų reikalavimų, prašė įpareigoti tuometinius Asociacijos valdymo organus per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos raštu pateikti informaciją ir dokumentus: nurodyti UAB „Kalchas“ skolos Asociacijai dydį (litais ir centais), susidariusį iki 2011-04-19, ir įvardyti, kokių priemonių Asociacija ėmėsi iki 2011-05-19, kad užtikrintų UAB „Kalchas“ skolos išieškojimą Asociacijai;

1.14. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-271-432/2012, patenkino UAB „Vievio transportas“ ieškinį ir įpareigojo Asociaciją per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo raštu pateikti Asociacijos nariui UAB „Vievio transportas“ informaciją apie UAB “Kalchas” skolą Asociacijai ir įvardinti, kokių priemonių buvo imtasi užtikrinti skolos iš UAB “Kalchas” išieškojimą;

1.15. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu prieš Asociaciją buvo inicijuotas dar vienas teisminis procesas dėl duomenų išreikalavimo pagal kito Asociacijos nario – UAB „Vedautos autotransportas“ generalinio direktoriaus E. M., kaip tuometinio kandidato į Asociacijos prezidentus bei prezidiumo narius nuo Kauno regiono, ieškinį. Šiuo metu E. M. užima Asociacijos prezidento pareigas. Jo ieškinys buvo iš dalies patenkintas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-400-141/2012, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013-02-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1019-611/2013, Asociacija, be kita ko, buvo įpareigota pateikti Asociacijos skolininkų sąrašą (nurodant įsiskolinimo sumas), iš kurių buvo susigrąžintos skolos per 2010 metus ir per 2011 metų keturis mėnesius (iki gegužės 1 d.), nurodant Asociacijos skolininkų sąrašą 2010 m. sausio 1 dienai ir 2010 m. gruodžio 31 dienai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-02-04 nutartyje konstatavo, kad Asociacija pažeidė Asociacijos narių teisę susipažinti su Asociacijos dokumentais ir gauti visą Asociacijos turimą informaciją apie Asociacijos veiklą;

1.16. Priimti net du įsiteisėję sprendimai, kuriais tuometiniai Asociacijos vadovai buvo įpareigoti pateikti duomenis apie Asociacijos skolininkus ir konkrečiai apie atsakovės UAB „Kalchas“ skolą bei duomenis, kokių priemonių buvo imtasi skolai išieškoti. Tačiau duomenys apie tai, kad Asociacija 2002-02-18 neteisėtai pervedė atsakovei 100 000 Lt paramą, nebuvo pateikti.

1.17. Paaiškėjus aplinkybėms dėl atsakovei neteisėtai suteiktos 100 000 Lt paramos, dėl šios sumos išieškojimo buvo sudaryta išieškojimo sutartis su skolų išieškojimo bendrove UAB „Skolų valdymo konsultacijos“. Tačiau ikiteismine tvarka skolos išieškoti nepavyko;

1.18. Ieškovės vertinimu, nors nuo atliko mokėjimo ir yra suėjęs 10 metų terminas, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o jeigu teismas vis dėl to nuspręs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas – terminas turi būti atnaujintas, nes, tokiu atveju, jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių;

1.19. Tais atvejais, kai reiškiamas ieškinys dėl neteisėtai sumokėtų piniginių lėšų priteisimo, ieškinio senaties termino skaičiavimas nuo mokėjimo atlikimo neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Juk už mokėjimo atlikimą yra atsakingas juridinio asmens vadovas, kuris tuo pačiu turi ir kontroliuoti, kad tokių neteisėtų mokėjimų nebūtų. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Todėl juridinis asmuo neturi realios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti mokėjimo atlikimo metu ir ginti savo pažeistas teises per asmens, kuriam vadovaujant buvo atliktas mokėjimas, vadovavimo juridiniam asmeniui laikotarpį. Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eiga turėtų būti pradedama skaičiuoti ne anksčiau kaip nuo tos dienos, kai juridinio asmens vadovu buvo paskirtas naujas asmuo. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad juridinio asmens naujam vadovui reikalingas protingas laikas tam, kad įvertinti buvusio vadovų veiksmų teisėtumą ir išsiaiškinti apie neteisėtai atliktus mokėjimus. Ieškovo nuomone, kad tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia negali būti sutapatinama su mokėjimo atlikimo momentu, patvirtina ir formuojama teismų praktika;

1.20. Asociacija neteisėtai atsakovei mokėjimą atliko 2002-02-18. Tuo metu Asociacijos generaliniu sekretoriumi buvo V. G., kuris šias pareigas užėmė nuo 1991-10-09 iki 2010-11-29. V. G. ne tik atliko minėtą mokėjimą, bet ir nesiėmė jokių priemonių sumokėtoms piniginėms lėšoms susigrąžinti. Be to, tuometinis atsakovės akcininkas ir direktorius B. M. tuo pačiu nuo 2006-06-13 iki 2011-11-07 buvo Asociacijos valdymo organo – prezidiumo nariu. Yra akivaizdu, kad tiek Asociacijos generalinis sekretorius V. G., tiek Asociacijos prezidiumo narys B. M. turėjo akivaizdų suinteresuotumą neginti Asociacijos pažeistų teisių;

1.21. Todėl šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia, ieškovo įsitikinimu, negali būti skaičiuojama nuo pažeidimo padarymo dienos, t. y. negali būti skaičiuojama nuo 2002-02-18, kai neteisėtai buvo atliktas mokėjimas. Ieškinio senaties termino eiga gali būti pradėta skaičiuoti ne anksčiau kaip nuo 2010-11-29, kai V. G. buvo atšauktas iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų. Skaičiuojant ieškinio terminą nuo 2010-11-29, dešimties metų terminas sueina 2020-11-29 ir nėra praleistas;

1.22. Tačiau jeigu pirmosios instancijos teismas vis dėl to nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, dėl toliau nurodytų argumentų yra pagrindas atnaujinti šį terminą. Jeigu ieškinio senaties terminas nebūtų atnaujintas, būtų pažeistos Asociacijos, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir teisėti interesai, taip pat bus pažeistos sąžiningų Asociacijos narių teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama teisingumo vykdymui, o ne teisinių santykių stabilumui. Tik atnaujinus ieškinio senaties terminą bus įgyvendintas teisingumo principas.

              2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti (1 t., b. l. 153-161). Atsiliepimas į ieškinį iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. (duomenys neskelbtini) mirė B. M., kuriam mirties dieną nuosavybės teise priklausė UAB „Kalchas“, įmonės kodas 122660266, juridinis adresas Ateities g. 21 B, Vilnius, 7000 vienetų paprastųjų vadinių 100 litų nominalios vertės akcijų, kas sudaro 100 procentų bendrovės akcijų. Mirties dieną B. M. buvo UAB „Kalchas“ administracijos vadovas – prezidentas, kiti valdymo organai – valdyba ir stebėtojų taryba bendrovėje nebuvo sudaryti;

2.2. Nedelsiant po buvusio vadovo mirties dabartinis įmonės prezidentas – Š. M. buvo paskirtas UAB „Kalchas“ turto administratoriumi. Neilgai trukus po buvusio įmonės vadovo mirties ieškovas atsiuntė atsakovui 2014-05-12 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame buvo nurodyta atsakovo skola ieškovo naudai 99 9600 Lt. Atsakovui savo buhalterijoje neturint jokių duomenų apie tokį įsiskolinimą ieškovui, šis aktas buvo gražintas atgal ieškovui su buhalterės ir administratoriaus parašais ir prierašu, kad kreditorinio įsiskolinimo nėra;

2.3. Po atsakovo buvusio vadovo B. M. mirties, ieškovas, bendradarbiaudamas su dabartiniu atsakovo vadovu Š. M., yra suderinęs sekančius dokumentus: buhalterines paslaugas teikiant UAB „Ernsl &Young“ ieškovui atsiuntė 2015-02-03 Pirkėjų skolų suderinimo aktą 2014-12-31 datai, kuriame nėra nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 100 000 Lt pagal tariamą 2002-02-18 mokėjimo nurodymą ir/ar Finansinės paramos sutartį; buhalterines paslaugas teikiant UAB „Ernst &Young“ ieškovui atsiuntė 2015-12-31 Pirkėjų skolų suderinimo aktą 2015-12-20 datai, kuriame nėra nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 100 000 Lt. pagal tariamą 2002-02-18 mokėjimo nurodymą ir/ar Finansinės paramos sutartį;

2.4. Dabartinis įmonės vadovas po ankstesniojo vadovo mirties tarp įmonėje buvusių dokumentų nerado jokios ieškovo teismo prašomos išreikalauti Finansinės paramos sutarties sutartį Nr. b/n 200202 ir jokių duomenų dėl ieškovo nurodomo 2002-02-18 mokėjimo nurodymo Nr. 2413 į vykdymo/neį vykdymo.

2.5. Kiekvienais metais ieškovas rengia ataskaitas kongresui apie savo veiklą. Ieškovo 2016 metais išleistame leidinyje 2015-01-01/12-02 Ataskaita XXVIII kongresui asociacijos “Linava” veikla” buvo patalpinta ir Revizijos komisijos finansinės veiklos patikrinimo ataskaita, joje detaliai lentelėse nurodant juridinius asmenis, turinčius skolų asociacijai. Atsakovo tarp atsakovo skolininkų lentelėse nėra nurodyta;

2.6. Tvirtinimai apie tai, kad atsakovas tariamai skolingas ieškovui iškilo tuomet, kai 2015-11-18 Asociacijos prezidiumo nutarimu Nr. 10-75 buvo patvirtinta Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių asociacijos „Linava“ TIR procedūros vykdytojų nuo 2001 m. sausio 01 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos gražinimo Lietuvos vežėjų įmonėms, Asociacijos „Linava“ narėms, tvarka“, kuri nustatė TIR procedūros vykdytojų nuo 2001 m. sausio 01 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. draudimo brokeriui AON sumokėtos draudimo įmokų permokos gražinimų. Pagal ieškovo 2015- 12-28 išrašytą atsakovui Kreditinę PVM sąskaitą faktūrą serija KRR Nr. LAN04460 už TIR kainos koregavimą dėl 2001-2005 metų 4117,20 Eur sumai, atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl šios sumos sumokėjimo į atsakovo sąskaitą. Atsakovui negaunant 4117,20 Eur sumos iš ieškovo, o ieškovui nepaaiškinant pinigų nepervedimo fakto priežasties, atsakovas kreipėsi į teismą dėl šios sumos priteisimo. Šioje civilinėje byloje ieškovas atsiliepime į ieškinį teismui nurodė, jog atsakovas įgytų teisę gauti permoką tik tuo atveju, jei atsakovas nebūtų skolingas ieškovui. Kadangi pastarasis yra tariamai skolingas ieškovui 28 962 Eur (100 000 Lt) atsakovui (vėliau byloje patikslinant, kad skola atsirado 2002-02-18), Asociacijai nėra atsiradusi prievolė pervesti šią sumą atsakovui;

2.7. 2016-10-10 Vilniaus apygardos teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2401-345/2015, išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, atsakovo naudai – priteisė iš Asociacijos atsakovo naudai ieškiniu reikalautą 4117,20 Eur sumą, be kita ko, sprendime nustatydamas aplinkybes, jog 2014-05-12 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte buvo įrašyta, jog UAB „Kalchas“ skolinga Asociacijai 99960 Lt. UAB „Kalchas“ šios skolos nepripažino – akto pabaigoje įmonės buhalterė ir vadovas padarė įrašų „Kreditorinio įsiskolinimo nėra“. 2015-02-03 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, pasirašytame bylos šalių, nurodyta, kad atsakovo skola ieškovui yra 188,48 Eur. Vėlesniame skolų suderinimo akte, išrašytame 2015-12-31, 99960 Lt ar 28962 Eur. dydžio skola taip pat neminima. Taigi, po 2014-05-12 skolų suderinimo aktuose, Asociacijos pateiktuose UAB „Kalchas“, 28962 Eur dydžio skola nebuvo nurodoma. Taip pat nustatyta, kad Asociacija nereiškė UAB „Kalchas“ pretenzijų dėl skolos gražinimo iki UAB „Kalchas“, pasinaudodamas Tvarkoje numatyta teise, nepateikė prašymo gražinti draudimo permokų. Teismas sprendime taip pat konstatavo jog Asociacija ir UAB „Kalchas“ 2015-02-03 patvirtino, jog UAB „Kalchas“ neskolingas Asociacijai ginčo sumos, be to, UAB „ Kalchas“ nebuvo nurodyta kaip Asociacijos skolininkė ir asociacijos veiklos 2015-01-01/2015-12-02 ataskaitoje;

              2.8. Pažymėjo, jog po minėtos bylos iškėlimo, atsakovas sužinojo, jog 2016 m. leidinyje Asociacijos XXIX kongreso darbotvarkė ir nutarimų projektai, ieškovo Revizijos komisija pateikė asociacijos skolininkų sąrašus, UAB „Kalchas“ jau nurodydama kaip skolininką 28962 Eur sumai. Po sužinojimo, jog tokie duomenys ketinami skelbti viešai ir bus prieinami visiems asociacijos nariams ir kitiems asmenims, atsakovas ne kartą kreipėsi j ieškovą, jo Revizijos komisiją su prašymais pasiaiškinti tokių duomenų nurodymo priežastį, pateikti dokumentus, įrodančius tokią informaciją ir jos tikrumą, reikalavo pašalinti tikrovės neatitinkančią informaciją. Ieškovas nepateikė atsakovui visų jo reikalaujamų dokumentų, dažnai formaliai nurodydamas, kad atsakovas pats tokią informaciją turi turėti, nepašalino klaidinančios informacijos iš leidinio, ko pasėkoje atsakovo reputacija pablogėjo, pastarasis patyrė nuostolių ir dėl to ketina kreiptis į teismą.

              2.9. Ieškovas nurodo faktines aplinkybes ir tariamą pinigų pervedimą atsakovui, įvykusį prieš 15 metų. Atsakovas, kuris nėra išsaugojęs tokio senumo duomenų (pažymėtina, kad ilgiausias terminas finansinių operacijų, pavedimų, sutarčių ir pan. duomenims saugoti yra 10 metų), neturi galimybės patikrinti ieškovo nurodomų faktų ir pateikti juos paneigiančių dokumentų. Atsakovo turimi buhalteriniai dokumentai tvirtina, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, pas atsakovą nėra užfiksuotas jokio įsipareigojimo, prievolės ieškovui egzistavimas.

              2.10. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas gavo neteisėtai 28962 Eur sumą pagal Finansinės paramos sutartį, privalo įrodyti ir tai, kad tokius pinigus atsakovui pervedė, ir tai, kad jie buvo pervesti neteisėtai, t .y. be teisinio pagrindo.

2.11. Atsakovo pateiktas mokėjimo nurodymas be spaudų, neaišku, ar tai tikrai banko sąskaitos išrašas, be to, nors šiame dokumente nurodyta eilė 2002-02-18 įvykusių operacijų, paskutiniame dokumento lape nurodyta, jog „paskutinės operacijos data: 2002-02-15“ (atsakovas abejoja šio dokumento tikrumu). Ieškinyje tai pat nurodama, kad ieškovas tokios finansinės paramos sutarties neturi, todėl nėra aišku, ar tokia sutartis buvo sudaryta, o jei buvo sudaryta – neaiškios sutarties sąlygos. Taigi, pats ieškovas abejoja mokėjimo pavedimo nurodyta paskirtimi, jos atitikimu faktui. Pažymėtina, jog nors ieškovas nurodo, jog 100 000 Lt atsakovui buvo pervesta pagal Finansinės paramos sutartį, ieškinio priede Nr. 2 - 2017-05-18 pažymoje nurodo, jog tai buvo avansas. Tokie ieškovo teikiami įrodymai tvirtina, kad jei 2002-02-18 pinigai vis gi buvo pervesti atsakovui, atsakovo manymu, mokėjimo paskirtyje buvo neteisingai (klaidingai) nurodyta pavedimo paskirtis.

2.12. Tai, kad ne tik atsakovas pervesdavo ieškovui tam tikras lėšas, bet ir atsakovas atlikdavo pavedimus ieškovui ar turėdavo pareigą juos atlikti (pvz. 2013-12-11 Pirkėjų skolų suderinimo aktas Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad ieškovas turi gražinti atsakovui 51152,95 Lt ir SEB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad 2013-12- 11 Linava pervedė atsakovui 20685,24 Lt) tik patvirtina aplinkybes, kad jei pinigai atsakovui buvo pervesti, tai buvo atlikta teisėtu pagrindu;

2.13. Ieškovas ilgą laiką nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl tariamai neteisėtų lėšų gražinimo, pasirašinėjo su atsakovu tarpusavio skolų suderinimo aktus, kuriuose nefiksavo jokio atsakovo įsipareigojimo už 2002-02-18 siekiančio 100 000 Lt egzistavimą;

2.14. Prašė taikyti ieškinio senatį bei nesutiko su ieškovo prašymu jį atnaujinti. Asociacija turėjo įstatuose įtvirtintą veiklos kontrolę, todėl apie tariamą 100 000 Lt pavedimą 2002-02-18 pagal paramos sutartį, kurios atsakovas, ieškovo teigimu, negalėjo gauti, Revizijos komisija turėjo sužinoti ne vėliau kaip iki sekančių metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir apie tai pranešti kongresui.

Ieškinyje nurodomos aplinkybės apie tai, kad 2012 m. du asociacijos nariai kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti Asociacijos valdymo organus raštu pateikti informaciją apie asociacijos skolininkus, tik patvirtina faktą, kad asociacijos nariai tokia teise galėjo pasinaudoti ir anksčiau, kadangi pagal įstatus Asociacijos nariai visuomet turėjo teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visą asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą (Įstatų 4.4.3. punktas). Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesą užtikrinti realią pažeistą subjektinią teisią apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.

              3. Trečiasis asmuo V. G. pateikė atsiliepimą, prašė taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti (2 t., b. l. 180-183). Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Nuo 2010 m. pabaigos buvo atstatydintas iš pareigų, tačiau ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant apginti pažeistas teises. Nauja valdžia siekia diskredituoti trečią asmenį;

3.2. Laikotarpiu nuo 1991-10-09 iki 2010-11-29 ėjo generalinio sekretoriaus pareigas, ir savo darbe vadovavosi Asociacijos įstatais, kongreso ir prezidiumo nutarimais, prezidiumo patvirtintomis pareigybinėmis instrukcijomis. Asociacijos prezidiumo ir sekretoriato veikla buvo kasmet audituojama, revizuojama, svarstoma prezidiumo posėdžiuose. Revizinės komisijos ataskaitos buvo tvirtinamos aukščiausiame Asociacijos organe – kongrese. Apie revizinių komisijų atliekamus sekretoriato veiklos patikrinimus, jos sudarytus sandorius, Kongreso patvirtintų metinių biudžetų vykdymą visada būdavo informuojamas prezidiumas. Ieškovo byloje pateikti asociacijo Prezidiumo protokolai ir kt. medžiaga įrodo, kad UAB “Kalchas“ nebuvo skolingas asociacijai, nes nė viename protokole neminima jokia veikla, susijusi su skolos paviešinimu ar išieškojimu, nes nebuvo pagrindo teikti prezidiumui medžiagą, jeigu UAB“ Kalchas“ nebuvo skolingas asociacijai;

3.3. Neturint sutarties ir jos sąlygų, neįmanoma nustatyti ieškinio pagrįstumo, jeigu tokia finansinė parama ir buvo suteikta. Pagal galiojančius 2002 m. Asociacijos įstatus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, asociacija galėjo suteikti paramą fiziniams ir juridiniams asmenims, kol nebuvo Asociacijų įstatymo, kuris buvo priimtas tik 2004 m., ir kuriame tik nuo tada buvo apribotos Asociacijos narių galimybės, susijusios su finansinėmis operacijomis (paskolos, paramos ir t. t.);

3.4. Asmeniniai santykiai ir su minėtais asmenimis ir su visais Asociacijos nariais buvo geri, dalykiški ir konstruktyvūs, nes Asociacijos nariai buvo ir yra šios organizacijos šeimininkai. Nesuprantama, ką ieškovas turėjo omenyje dažnai ieškinyje pabrėždamas trečio asmenins santykių svarbą;

3.5. B. M., kaip UAB „Kalchas“ vadovą, asmeniškai pažinojo dar prieš jo įmonei tampant Asociacijos nariu, kaip padorų, išsilavinusį, aktyvų vežėjų bendruomenės narį, todėl Vilniaus regiono vežėjai ir išrinko jį į asociacijos prezidiumą, kuriame jam buvo patikėtos labai svarbios kuravimo sritys ir kurias iki savo mirties jis atliko patikimai ir sąžiningai.

              4. Ieškovo kviesta liudytoja E. J. teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, jog nuo 1998-04-26 iki 2012 m. liepos mėn. dirbo Asociacijoje, vyr. buhalterės pareigose. Iš darbo išėjo savo noru, tačiau dėl daromo vadovų spaudimo. Žino apie mokėjimą UAB „Kalchas“. Asmeniškai neteko matyti paramos sutarties. UAB „Kalchas“ suma nebuvo deklaruota kaip finansinė parama, kadangi neatitiko labdaros ir paramos įstatymo reikalavimų (turėjo būti prašymas, duomenys, ar gali būti paramos gavėjas, kam bus naudojama parama ir pan.), o kaip avansinis mokėjimas. UAB „Kalchas“ buvo prezidiumo narys. Atsakovas buvo skolingas 10000,00 Lt. Savo nuožiūra nusprendė įrašyti ne į paramos, o į avansinio mokėjimo sąskaitą, kadangi nebuvo būtinų dokumentų, reikalingų suteiktos paramos apskaitymui. Aptariama 2002 m. suma buvo įtraukta į balansą, todėl nurodytą sumą galėjo matyti vadovai. Buvo atliekami tikrinimai. Nebuvo aišku dėl kokių priežasčių pervesti pinigai atsakovui. Nebuvo keliamas klausimas dėl pinigų grąžinimo. Galėjo būti pervesta, kad atsakovas, kaip prezidiumo narys, būtų lojalus. Dovanojamų sumų nebūdavo. Kodėl mokėjimo paskirtyje nurodyta finansinė parama paaiškinti negalėjo (3 t., b. l. 93-94).

5. Ieškovo kviesta liudytoja A. M. teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, jog dirba Asociacijoje nuo 2010 m. spalio mėn. iki šiol, revizijos komisijos pirmininko pareigose. Matė mokėjimo pavedimą atsakovui, tačiau finansinės paramos sutarties nematė, ieškojo, tačiau nerado. Prie Asociacijos finansinių dokumentų prileido tik 2014 m., iki tol vyko teisminiai ginčai. Buvo nustatyta, jog buvo suteikta finansinė parama vienai įmonei, tačiau jie turėjo paramą grąžinti, nes tai buvo numatyta paramos sutartyje. Atsakovas negrąžino skolos ir nebuvo užskaityta už paslaugas (3 t., b. l. 93-94).

6. Trečio asmens kviestas liudytojas A. D. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, jog Asociacijoje dirbo nuo 1995 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn., sekretoriumi finansams ir ekonomikai, pavaldume buvo buhalterinė apskaita, pasikeitus valdžiai išėjo iš darbo. Nedalyvavo suteikiant paramą atsakovui. Nepamena, ar matė paramos sutartį. Atsakovas buvo prezidiumo narys. 99 proc. paramų nebuvo grąžinama (3 t., b. l. 93-94).

              7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog negali nurodyti ieškinio teisinio pagrindo (3 t., b. l. 93-94, 95-100, 102-103).

              8. Teismo posėdžio metu atsakovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (3 t., b. l. 93-94. 102-103).

              9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo palaikė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti (3 t., b. l. 93-94).

              Ieškinys tenkintinas.

II. Ginčo esmė

6. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo pervestos pinigų sumos, įvardintos finansinė parama, grąžinimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog tikrinant buvusių vadovų sudarius sandorius paaiškėjo, kad 2002-02-18 ieškovas sumokėjo atsakovui 100 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant finansinė parama pagal sutartį. Tačiau ieškovas atsakovui finansinės paramos teikti negalėjo pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, todėl parama suteikta neteisėtai ir turėtų būti grąžinta ieškovui (prašė taikyti restituciją). Atsakovas iš esmės įrodinėjo, jog ieškovas ginčija prieš 15 metų atliktą tariamą pinigų pervedimą, tačiau atsakovas nėra išsaugojęs tokio senumo duomenų (ilgiausias terminas finansinių operacijų, pavedimų, sutarčių ir pan. duomenims saugoti yra 10 metų), todėl neturi galimybės patikrinti ieškovo nurodomų faktų ir pateikti juos paneigiančių dokumentų. Tačiau atsakovo turimi buhalteriniai dokumentai įrodo, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, pas atsakovą nėra užfiksuotas jokio įsipareigojimo, prievolės ieškovui egzistavimas. Ieškovui pateikus išrašus iš bankų, ginčo dėl pervestos sumos fakto bei jos dydžio tarp šalių nekilo. 

7. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

8. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą įrodinėti, siūlė šalims išspręsti ginčą taikiai, buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, suteikdamas šalims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tenkino prašymus dėl įrodymų išreikalavimo (2 t., b. l. 178-179; 3 t., b. l. 22, 93-94. 102-103).

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013).

10. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą – teisinį tikslą. Nuo sandorio tiesioginio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai.

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Asociacija 2002-02-18 mokėjimo nurodymu Nr. 2413 sumokėjo atsakovui 100 000 Lt (28 962,00 Eur) sumą (toliau – Mokėjimo pavedimas), mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodydama: „pervedama finansinė parama p/g sutartį Nr. b/n 200202“ (1 t., b. l. 25; 2 t., b. l. 43-44, 54). Ieškovui pateikus 2017-06-30 AB SEB banko pažymą Nr. 07.04.08-41022 (2t., b. l. 43-80), ginčo dėl 10 000,00 Lt sumos pervedimo fakto tarp šalių nekilo.

12. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (redakcija, galiojusi nuo 2002-01-09 iki 2002-05-04) (toliau – Įstatymas) paramos gavėjais galėjo būti tik pelno nesiekiantys juridiniai asmenys (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys tampa paramos gavėjais ir įgyja teisę gauti paramą tik Įstatymo nustatyta tvarka gavę paramos gavėjo statusą (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Atsakovui, kaip privačiam juridiniam asmeniui, paramos gavėjo statusas nebuvo suteiktas (1 t., b. l. 92). Aplinkybės, jog atsakovas neturėjo paramos gavėjo statuso, atsakovas neginčijo. Taigi ginčo dėl to, kad atsakovė neturėjo paramos gavėjo statuso, tarp šalių taip pat nekilo.

13. Ginčas iš esmės kilo dėl pervestos ginčo sumos paskirties bei tikrųjų šalių poreikių pervedant ginčijamą sumą. Tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė, jog Mokėjimo pavedime minimos finansinės paramos sutarties neturi. Liudytojų parodymais teismas taip pat neturi pagrindo spręsti apie tikruosius šalių ketinimus. Priešingai, liudytoja E. J. (buvusi Asociacijos vyr. buhalterė) duodama parodymus nurodė, jog neaišku dėl kokių priežasčių buvo pervesti pinigai atsakovui, tačiau galėjo būti pervesti, kad atsakovas, kaip prezidiumo narys, būtų lojalus, o ginčo mokėjimas nebuvo apskaitytas kaip parama, nes jai nebuvo pateikti būtini dokumentai, reikalingi suteiktos paramos apskaitymui (žr., 4 punktą). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, jog Paramos teikimo metinėje ataskaitoje, kurioje yra įtraukti visi paramos gavėjai, kuriems 2002 metais buvo suteikta parama, atsakovė nėra nurodyta kaip paramos gavėja (2 t., b. l. 172-175). Duomenų, jog Mokėjimo pavedimo pagrindu gauta pinigų suma buvo apskaityta kaip negrąžintina finansinė parama, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nustatyta, jog mokesčių inspekcijai atsakovas teikė 2006-04-10 aiškinamąjį raštą, kuriame iš Asociacijos gautą 100 000 Lt sumą atsakovė apskaitė kaip kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (3 t., b. l. 3-4). Šios aplinkybės papildomai įrodo, jog atsakovė iš Asociacijos gautą sumą apskaitė kaip grąžintiną sumą. Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog Asociacijos pervesta suma buvo skirta tarp šalių atsiradusiems skoliniams įsipareigojimams padengti, nenustatyta, o ir tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su skolų suderinimo aktais, nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo suma buvo užskaityta ieškovo skoliniams įsipareigojimams padengti. Priešingai, iš 2014-05-12 akto matyti, jog jame įvardinta 100 000,00 Lt UAB „Kalchas“ kaip teikėjo mokėtina suma Asociacijai bei 40,00 Lt UAB „Kalchas“ kaip pirkėjo gautina suma iš Asociacijos (2 t., b. l. 124), o 2015-02-03 ir 2015-12-31 Pirkėjų skolų suderinimo aktais buvo derinami Asociacijos ir atsakovo kaip pirkėjo skolų likučiai atitinkamai 2014 m. ir 2015 m. duomenimis, tačiau aptariami suderinimo aktai nesudaro pagrindo spręsti, jog jais būtų derinami atsakovo kaip tiekėjo skolų likutis, kuris pagal 2014-05-12 aktą sudarė 100 000,00 Lt (2 t., b. l. 125-126).

14. Taigi, įvertinus tai, kad šalys nepateikė sutarties, kurios pagrindu buvo pervesta ginčijamą suma, atsakovas negalėjo būti ir nebuvo paramos gavėjo statusą turinčiu subjektu, bei tai, kad ieškovo pervesta suma buvo apskaitoma kaip grąžintina suma ieškovui, bei byloje nenustačius, kokio teisinio tikslo šalys siekė, taip pat nenustačius, jog ieškovo sumokėta suma būtų skirta skoliniams įsipareigojimams dengti, spręstina, jog ieškovas pervedė atsakovui ginčijamą sumą be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis), o vien tai, kad Mokėjimo pavedimo paskirtyje buvo nurodyta, jog pervedama suma pagal finansinės paramos sutartį, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas suteikė negrąžintiną finansinę paramą ar pinigai buvo pervesti sutarties pagrindu, ar tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog buvo suteikta finansinė parama, toks sandoris būtų niekinis, kadangi prieštarautų imperatyvios įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys).

15. Konstatavus, jog atsakovas gavo iš ieškovo ginčijamą sumą be teisinio pagrindo, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas nustato bendrąsias civilinės teisės subjektų pareigas grąžinti be teisinio pagrindo įgytą turtą (arba turtą, kurio įgijimo pagrindas išnyko) bei atlyginti neteisėtu nesąžiningu praturtėjimu padarytus nuostolius tam, kieno sąskaita buvo įgytas turtas ar nesąžiningai praturtėta. Nepagrįsto praturtėjimo instituto normos yra skirtos suinteresuotų asmenų teisėms ginti tokiose situacijose, kai skolininkas jų sąskaita jau įgijo (gavo) turtą ar praturtėjo, t. y. faktiškai turtą valdo, tačiau nėra turto įgijimą (turėjimą) legalizuojančio teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009; 2016 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-916/2016).

Dėl prašymo taikyti ieškinio senatį

16. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pagal CK 1.125 straipsnį reikalavimams dėl nepagrįsto praturtėjimo taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovas pinigus atsakovui pervedė 2002-02-18. Ieškinys teismui pateiktas 2017-05-23. Tokiu atveju ieškovas praleido 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog ieškinio senaties turėtų būti skaičiuojama ne anksčiau kaip nuo 2010-11-29, kuomet V. G. buvo atšauktas iš Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigų, teismo vertinimu, nėra pagrįstos. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas nekelia žalos atlyginimo klausimo iš buvusių Asociacijos vadovų, o reiškia ieškinį dėl nepagrįstai sumokėtos sumos grąžinimo. Akivaizdu, jog ieškovas apie ginčijamos sumos pervedimą žinojo, kadangi jis pats ją pervedė. Aplinkybę, jog ieškovui buvo žinoma, jog lėšos pervestos atsakovui nesant tam teisiniam pagrindui, patvirtino ir liudytoja E. J. (buvusi Asociacijos vyr. buhalterė) (žr., 4 punktą). Tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su vadovybės pasikeitimu, vengimu pateikti dokumentus, taip pat buvusių vadovų ir atsakovo tarpusavio santykius, reikšmingos sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą.

19. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

20. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

21. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

22. Byloje nustatyta, jog Asociacija atsakovei mokėjimą atliko 2002-02-18. Tuo metu Asociacijos generaliniu sekretoriumi buvo V. G., kuris šias pareigas užėmė nuo 1991-10-09 iki 2010-11-29 (1 t., b. l. 93-98). Tačiau duomenų, jog buvęs Asociacijos generalinis sekretorius būtų ėmęsis kokių nors veiksmų nepagrįstai sumokėtai sumai susigrąžinti, byloje nenustatyta. Be to, tuometinis atsakovės akcininkas ir direktorius B. M. nuo 2006-06-13 iki 2011-11-07 buvo Asociacijos valdymo organo – prezidiumo nariu (1 t., b. l. 28). Taip pat nustatyta, kad 2015-06-10 Asociacijos prezidentu išrinktas E. M., o nuo 2015-09-07 Asociacijos generaliniu sekretoriumi išrinktas V. M. (1 t., b. l. 93-96). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-06 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-271-432/2012, Asociacija buvo įpareigota raštu pateikti Asociacijos nariui UAB „Vievio transportas“ informaciją apie UAB “Kalchas” skolą Asociacijai ir įvardinti, kokių priemonių buvo imtasi užtikrinti skolos iš UAB “Kalchas” išieškojimą (1 t., b. l. 77-85). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-05 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-400-141/2012, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013-02-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1019-611/2013, Asociacija, be kita ko, buvo įpareigota pateikti Asociacijos skolininkų sąrašą (nurodant įsiskolinimo sumas), iš kurių buvo susigrąžintos skolos per 2010 metus ir per 2011 metų keturis mėnesius (iki gegužės 1 d.), nurodant Asociacijos skolininkų sąrašą 2010 m. sausio 1 dienai ir 2010 m. gruodžio 31 dienai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-02-04 nutartyje konstatavo, kad Asociacija pažeidė Asociacijos narių teisę susipažinti su Asociacijos dokumentais ir gauti visą Asociacijos turimą informaciją apie Asociacijos veiklą (1 t., b. l. 62-68). Byloje esančiais Asociacijos raštais nustatyta, jog vykdant teismo įpareigojimus, Asociacija kreipėsi į tuometinį vadovą V. G., prašydama pateikti informaciją apie atsakovo įsiskolinimo išieškojimą, tačiau pastarasis nesureagavo į pateiktą prašymą (1 t., b. l. 86-91).

23. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, jog ginčijama suma buvo pervesta be pagrindo, nesant duomenų, jog iki 2015-06-10 Asociacijos prezidento išrinkimo bei iki 2015-09-07 generalinio sekretoriaus išrinkimo, būtų imtasi priemonių be pagrindo pervestai sumai susigrąžinti, bei tai, kad atsakovas per savo akcininką ir direktorių B. M. dalyvavo Asociacijos valdyme, nes B. M. buvo Asociacijos valdymo organo – prezidiumo nariu, kilusius teisminius ginčus dėl informacijos apie ieškovo veiklą gavimo, taip pat tai, kad nuo naujos vadovybės išrinkimo (2015-06-10 Asociacijos prezidentu išrinktas E. M., o nuo 2015-09-07 Asociacijos generaliniu sekretoriumi – V. M.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos praėjo sąlyginai nedaug laiko, įrodo, jog pasikeitus vadovybei buvo sudaromos kliūtis gauti informaciją bei iš esmės nebuvo imtasis priemonių susigrąžinti pervestą sumą ne dėl to, kad ieškovui nebuvo žinoma atsakovo grąžintina suma, o dėl to, kad ginčijamą sumą pervedus Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas užėmusio V. G. vadovavimo laikotarpiu, buvo elgiamasi nerūpestingai ir pasyviai, t. y., tuometinis vadovas V. G. žinodamas ir/ar turėdamas žinoti, jog pervesta suma nėra apskaityta kaip finansinė parama bei pervesta be pagrindo, nesiėmė jokių priemonių jai susigrąžinti. Todėl nors nuo V. G. pasitraukimo iš pareigų (2010-11-29) praėjo sąlyginai daug laiko, o ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m., tačiau įvertinus tai, kad vyko teisminiai ginčiai dėl informacijos neteikimo, o ir naujai vadovybei reikėjo laiko susipažinti su Asociacijos finansiniai dokumentais, taip pat liudytojos A. M. parodymus, jog prie Asociacijos finansinių dokumentų turėjo galimybę prieiti tik 2014 m., spręstina, jog nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ieškinio pateikimo termino praleidimo priežastis svarbiomis ir jį atnaujinti. Priešingas aiškinimas, kuomet pinigai buvo pervesti be pagrindo bei nesant jų grąžinimą pagrindžiančių įrodymų, tačiau atmetus ieškinį dėl praleistos ieškinio senaties, teismo vertinimu, būtų nesuderinamas su teisingumo reikalavimais bei būtų nesąžiningas Asociacijos narių atžvilgiu. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2007-10-24, 2008-01-21 nutarimai). 

Dėl nepagrįstai sumokėtos sumos priteisimo

24. Byloje nustatyta, jog ginčijama pinigų suma buvo pervesta ir ji buvo pervesta be pagrindo (žr., 11, 13-15 punktus). Aplinkybę, jog atsakovė nebuvo grąžinusi ieškovui prašomą priteisti sumą, pagrindžia: AB SEB banko 2017-06-30 pažyma, kurioje nėra nurodytos ginčijamos sumos grąžinimas ieškovui (2 t., b. l. 43-80); į bylą pateikti apyvartos žiniaraščiai, kuriuose yra užfiksuotos ieškovės buhalterinės operacijos su atsakove, kaip pirkėja, ir atsakove, kaip tiekėja, tačiau apyvartos žiniaraščiuose nėra užfiksuotas ginčo sumos grąžinimas ar užskaita šiai sumai (2 t., b. l. 81-121, 127-171); audito išvada už 2010 metų finansinį laikotarpį, kuriuose nurodyta, jog atsakovė nėra gražinusi Asociacijai 100 000 Lt išankstinio apmokėjimo (3 t., b. l. 56) (žr. 2017-11-27 išvados 15 psl. 7 punktą ir 69 psl. pateiktą lentelę Nr. 4).

25. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog Vilniaus apygardos teismo 2016-10-10 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-2401-345/2016, buvo nustatyta, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei, taip pat nepaneigia be pagrindo gautos sumos grąžinimo fakto, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje skyrėsi įrodinėjimo dalykas. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl nepagrįstai parvestų pinigų gražinimo, o išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2401-345/2016 buvo reiškiamas reikalavimas dėl 4117,20 Eur skolos priteisimo iš ieškovo. Nors išnagrinėtoje civilinėje byloje pasisakyta, jog atsakovė nepateikė nei Finansinės paramos sutarties, nei kitų dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, kokiu tikslu apeliantei 2002 m. vasario 2 d. galėjo būti perduota 28 962 Eur (100 000 Lt) suma, taip pat nenustatyta, ar iš tiesų apeliantė turėjo pareigą grąžinti nurodytą sumą ir iki kada, tačiau, kaip jau minėta, aptariamojoje byloje nebuvo sprendžiamas ieškovo pervestos ginčijamos sumos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

26. Taigi, teismui konstatavus be pagrindo pervestų pinigų faktą bei nesant pervestos ginčijamos sumos grąžinimą pagrindžiančių įrodymų, spręstina, jog ieškovo reikalavimas priteisti pervestą 28 962,00 Eur sumą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.237 straipsnis).

27. Be to, papildomai teismas pažymi, jog byloje taip pat nustatyta, jog Asociacija buvo sudariusi Finansinės pramos sutartį su UAB „Tingas“, tačiau pastaroji įmonė buvo įsipareigojusi sutartyje įvardintą paramą grąžinti (1 t., b. l. 56). Viena vertus, remiantis aptariama finansinės paramos sutartimis teismas negali daryti patikimų išvadų dėl susiklosčiusių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo, kita vertus, nevertinat, ar tarp minėtų asmenų buvo susiklostę paramos ar paskolos teisiniai santykiai, netiesiogiai papildomai įrodo, jog ieškovo pervedamos sumos kai kuriems privatiems juridiniams asmenims turėjo būti grąžinamos, o tai tik papildomai netiesiogiai įrodo ieškovo reikalavimo dėl ginčijamos sumos priteisimo pagrįstumą.

28. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinių palūkanų

29. Ieškovas prašė priteisti 6,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 28962,00 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-05-29 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

32. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas patyrė 1633,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 39-45) bei sumokėjo 651,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 147). Ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1000,00 Eur. Mažinant atsakovo patirtas išlaidas atsižvelgta į ieškinio apimtį ir jo turinį (ieškinyje iš esmės aprašytos faktinės aplinkybės bei pacituota teismų praktika). Tokios apimties ir turinio dokumentui parengti, teismo vertinimu, nereikėjo skirti daug pastangų ir laiko sąnaudų, o priteista 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, įvertinus bylos sudėtingumą faktinių aplinkybių ir teisės taikymo požiūriu bei ieškovo pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismo vertinimu, yra protinga ir teisinga. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, ir protingumo, todėl nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis ieškovo išlaidavimas, tenkantis jam pačiam. Taigi, viso iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1651,00 Eur (1000 + 651=1651) bylinėjimosi išlaidų.

33. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 9,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kalchas“, juridinio asmens kodas 122660266, ieškovo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, juridinio asmens kodas 121053434, naudai 28962,00 Eur nepagrįstai pervestą sumą, 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (28962,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1651,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Kalchas“, juridinio asmens kodas 122660266, 9,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                             Žilvinas Terebeiza