Administracinė byla Nr. A-493-438/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02583-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 9.9; 9.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romanas Klišauskas (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI), vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – VMI, atsakovas) 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 69-132, atliko pakartotinį ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2006–2008 metų gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir socialinio mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2013 m. gegužės 14 d. patikrinimo aktu Nr. AU16-23 Bendrovei apskaičiavo 546 804 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 129 096 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM), 28 387 Lt socialinio mokesčio (toliau – ir SM) (Mokestinės ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) MGK byla, t. I, b. l. 70–108).
Kauno AVMI 2013 m. liepos 15 d. sprendimu Nr.(04.7.2)-K3-180 patvirtino patikrinimo aktą bei Bendrovei apskaičiavo 408 385 Lt GPM delspinigių, 27 699 Lt PM delspinigių, 6 106 Lt SM delspinigių ir skyrė 54 680 Lt GPM baudą, 12 910 Lt PM baudą ir 2 839 Lt SM baudą (MGK byla, t. I, b. l. 45–60).
VMI 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 69-154 patvirtino Kauno AVMI 2013 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-180 (MGK byla, t. I, b. l. 17–21).
MGK 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. S-73(7-13/2014) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino VMI Sprendimo Nr. 69-154 nurodymus Bendrovei sumokėti į biudžetą 129 096 Lt PM, 27 699 Lt PM delspinigių, 12 910 Lt PM baudą, 28 387 Lt SM, 6 106 Lt SM delspinigių, 2 839 Lt SM baudą, o kitą sprendimo Nr. 69-154 dalį dėl GPM, GPM delspinigių ir GPM baudos patvirtino (b. l. 8–26).
Atsakovas Valstybinė mokesčių su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti MGK 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. S-73(7-13/2014) (toliau – ir Sprendimas Nr. S-73) ir palikti galioti VMI 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 69-154 (toliau – ir Sprendimas Nr. 69-154).
Atsakovo nuomone, MGK neteisingai interpretavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias skundžiamų aktų panaikinimo pagrindus. Nurodė, kad MGK Sprendimu Nr. S-73 panaikino VMI Sprendimo Nr. 69-154 dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 129 096 Lt pelno mokesčio (toliau – ir PM), 27 699 Lt PM delspinigius, 12 910 Lt PM baudą, 28 387 Lt socialinio mokesčio (toliau – ir SM), 6 106 Lt SM delspinigius, 2 839 Lt SM baudą, kadangi nagrinėjamu atveju buvo iš esmės pažeista procedūra, būtina PM ir SM patikrinimui pradėti ir atlikti. VMI pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsakovo manymu, vien tik nustačiusi faktą, kad Kauno AVMI pavedimas tikrinti yra įformintas nesilaikant nustatytos tvarkos, MGK neturėjo pagrindo panaikinti VMI sprendimo, nenustačiusi aplinkybių, kad sprendimas yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog padarytas procedūrinis pažeidimas, t. y. pavedime tikrinti nenurodytas PM ir SM, laikytinas neesminiu procedūriniu pažeidimu, yra formalaus pobūdžio ir neturi esminės reikšmės Sprendimo Nr. 69-154 pagrįstumui. VMI įsitikinimu, Sprendimas Nr. 69-154 gali būti panaikintas tik konstatavus, jog į pavedimą tikrinti neįrašius pelno mokesčio ir socialinio mokesčio pavadinimų VMI sprendimas ir Kauno AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei patikrinimo aktas tapo neteisėtais, nes atsirado tikimybė, jog dėl šių mokesčių neįrašymo į pavedimą tikrinti VMI ir Kauno AVMI priėmė nepagrįstus sprendimus.
Paaiškino, kad Kauno AVMI pakartotinio patikrinimo metu buvo tikrinamas GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas, vertinant, ar Bendrovė pagrįstai sudarydama paslaugų teikimo sutartis su verslo liudijimus turinčiais fiziniais asmenimis ir išmokėdama jiems 2 130 988 Lt išmokas už pagal apskaitos dokumentus atliktas gyvulių svėrimo paslaugas, pastarąsias išmokas priskyrė B klasės pajamoms ir nuo jų neskaičiavo GPM. Patikrinimo metu konstatavus, jog Bendrovė sudarydama paslaugų teikimo sutartis su verslo liudijimus turinčiais fiziniais asmenimis ir išmokėdama jiems išmokas už atliktas gyvulių svėrimo paslaugas, turėjo tikslą sumažinti mokesčių priskaičiavimą bei gauti mokestinę naudą išvengiant GPM mokėjimo, mokesčių administratorius, remdamasis byloje surinktais įrodymais konstatavo, jog išmokėdamas 16-ai fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus svėrimo paslaugoms, išmokas pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis už realiai neteiktas paslaugas, siekė mokestinės naudos, t. y. Bendrovė siekė, kad jos išmokamos išmokos gyventojams atitiktų išmokas, išmokėtas už paslaugas, atliktas pagal verslo liudijimą, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir nuo kurių prievolė mokėti GPM nekyla. Bylos duomenų pagrindu nustačius pajamų vengimo tikslą, mokesčių administratorius, taikydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, neatsižvelgė į formalią Bendrovės veiklos išraišką, bet atkūrė iškreiptas aplinkybes, su kuriomis GPMĮ sieja apmokestinimą, laikant, kad Bendrovės 2006–2008 metais išmokėtos 2 130 988 Lt išmokos fiziniams asmenims priskirtinos ne B klasės pajamoms, o A klasės pajamoms, nuo kurių būtent Bendrovė privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 546 804 Lt GPM. Konstatavus, kad Bendrovei realiai nebuvo suteikta gyvulių svėrimo paslauga, šios neatliktos paslaugos vertė (2 130 988 Lt) nepripažinta Bendrovės 2006–2008 metų leidžiamais atskaitymais, dėl ko Bendrovei atsirado pareiga apskaičiuoti didesnį pelno mokestį ir socialinį mokestį, kas ir buvo atlikta patikrinimo metu Bendrovei apskaičiavus ir nurodžius sumokėti 129 096 Lt PM ir 28 387 Lt SM. VMI teigimu, aplinkybės, jog Bendrovei patikrinimo metu gali būti apskaičiuotos ir pelno bei socialinio mokesčių prievolės buvo žinomos Bendrovei, ji turėjo galimybę teikti ir teikė savo paaiškinimus ir įrodymus dėl tikrinamo pelno mokesčio ir socialinio mokesčio, todėl šiuo atveju MAĮ 36 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojo teisės nebuvo pažeistos iš esmės.
Pareiškėja ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ atsiliepime prašė VMI skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipė dėmesį, kad MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas, taip pat nustatyti reikalavimai pavedimui atlikti mokestinį patikrinimą. Vienas iš privalomų pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą elementų yra patikrinimo dalyko nurodymas (minėto straipsnio 1 d. 3 p.). Nurodė, kad Kauno AVMI 2012 m. rugsėjo 3 d. pavedime tikrinti Nr. AU2-23 mokestinio patikrinimo tema buvo nurodytas fizinių asmenų pajamų mokestis/ gyventojų pajamų mokestis, o Kauno AVMI 2013 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. AU16-23 nurodyta, jog atliktas pakartotinis gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir laikinojo socialinio mokesčio patikrinimas. Pažymėjo, kad patikrinimo dalykas mokestinio patikrinimo metu nebuvo papildytas, todėl, pareiškėjo nuomone, MGK pagrįstai nustatė, kad procedūrinis pažeidimas yra esminis, todėl panaikino papildomai priskaitytą pelno mokestį ir laikinąjį socialinį mokestį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas kilęs tik dėl tos Sprendimo Nr. S-73 dalies, kuria panaikinta VMI Sprendimo Nr. 69-154 dalis. MGK savo sprendimą dėl Sprendimo Nr. 69-154 dalies motyvavo tuo, kad buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, t. y. pavedime tikrinti nebuvo nurodyta pelno ir socialinis mokesčiai. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad pavedime tikrinti nebuvo nurodyti minėti mokesčiai.
Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas MAĮ yra įtvirtinęs tam tikrus mokesčių administratoriaus teisės į teisminį ginčo su mokesčių mokėtoju nagrinėjimą apribojimus. Vadovaujantis MAĮ 159 straipsnio 2 dalimi, apskųsti MGK sprendimą dėl mokestinio ginčo turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir MGK, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymo ar kito teisės akto nuostatas. Taigi centriniam mokesčių administratoriui inicijuoti teisminį ginčą yra leista tik vieninteliu atveju – kai kyla ginčas dėl procesinės ar materialinės teisės normos taikymo, t. y. kai skirtingai teisės normą aiškina bei pritaiko centrinis mokesčių administratorius ir MGK.
Kaip teismas nustatė iš skundžiamo MGK sprendimo turinio ir atsakovo skundo argumentų, nagrinėjamu atveju būtent ir kilo teisės (skirtingo teisės normų interpretavimo) klausimai, t. y. dėl padaryto procedūrinio pažeidimo reikšmės (ar toks pažeidimas remiantis teisės aktais laikomas esminiu), todėl teismas darė išvadą, jog VMI turėjo teisę kreiptis į teismą dėl dalies Sprendimo Nr. S-73 panaikinimo.
Teismo vertinimu, MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjo pavartotas žodis „privalu“ reiškia, kad minėtų duomenų nenurodymas pavedime tikrinti galėtų būti pripažintas esminiu tokio dokumento trūkumu ir šių imperatyvių reikalavimų pažeidimas galėtų būtų pagrindas abejoti mokestiniu patikrinimu ab initio.
Teismas, sistemiškai vertindamas minėtas teisės aktų nuostatas, pritarė MGK Sprendime Nr. S-73 išdėstytai pozicijai, jog pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą paskirtis – apibrėžti mokesčių administratoriaus pareigūnams patikrinimo ribas (apimtį), t. y. ką tikrinti, kokį mokestį tikrinti, kiek laiko tikrinti ir pan., tokiu būdu įgyvendinant patikrinimą atliekančių pareigūnų kontrolę (MAĮ 32 str. 3 p.), iš kitos pusės užtikrinant mokesčių mokėtojo teises bei suteikiant jam procesines garantijas (MAĮ 36 str. 9 p.). Teismas pažymėjo, kad tinkamas mokesčių mokėtojo informavimas apie mokestinį patikrinimą užtikrina jo galimybę įgyvendinti MAĮ 36 straipsnyje įtvirtintas teises (pvz., dalyvauti mokestinio patikrinimo procedūroje, teikti paaiškinimus ir atsikirtimus dėl patikrinimo akto, apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir kt.) bei vykdyti MAĮ 40 straipsnyje numatytas pareigas (pvz., bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus, pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir kt.).
Teismas nustatė, kad tiek 2012 m. rugsėjo 3 d. pavedime tikrinti Nr. AU2-23 (MGK byla, t. I, b. l. 119–130), tiek 2012 m. rugsėjo 4 d. pranešime apie mokestinį patikrinimą Nr. AU15-24 (MGK byla, t. I, b. l. 118) pareiškėjas buvo informuotas tik apie GPM tikrinimą. Tokiu būdu, teismo vertinimu, buvo pažeista viena iš esminių mokesčio mokėtojų teisių tinkamai dalyvauti mokestinio patikrinimo procedūroje, todėl teismas pritarė MGK išvadai, jog šiuo atveju buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą panaikinti VMI Sprendimo Nr. 69-154 nurodymus Bendrovei sumokėti į valstybės biudžetą 129 096 Lt PM, 27 699 Lt PM delspinigių, 12 910 Lt PM baudą, 28 387 Lt SM, 6 106 Lt SM delspinigių ir 2 839 Lt SM baudą.
III.
Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo skundą tenkinti.
Remiasi tomis pat teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, reglamentuojančias skundžiamų aktų panaikinimo pagrindus.
Pareiškėjas ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad atsakovo procedūrinis pažeidimas yra esminis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. S-73(7-13/2014), kuriuo buvo panaikinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 69-154 dalis, kuria pareiškėjui buvo duotas nurodymus sumokėti į biudžetą 129 096 Lt PM, 27 699 Lt PM delspinigių, 12 910 Lt PM baudą, 28 387 Lt SM, 6 106 Lt SM delspinigių, 2 839 Lt SM baudą. Likusioje dalyje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta sumokėti į biudžetą GPM ir su juo susijusius delspinigius ir baudą, buvo paliktas galioti.
Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacine tvarka ginčija tik tą Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta atitinkama jo sprendimo dalis.
Ginčijama Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis yra grindžiama tuo, kad mokesčių administratorius atlikdamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pareiškėjui priskaičiavo mokėtinus PM ir SM mokesčius, nors 2012 m. rugsėjo 3 d. pavedime tikrinti Nr. AU2-23, patikrinimo dalyku buvo nurodytas tik GPM.
Atsakovo nuomone tai yra formalaus pobūdžio, mažareikšmis pažeidimas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, neįtakojantis jo priimto sprendimo pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad „Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra <...> neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.“
Šioje teisės normoje iš esmės yra įtvirtinti du pagrindai, kurie leidžia teismui viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą pripažinti neteisėtu, o būtent, kai nustatoma, kad: 1. sprendimo priėmimo procedūros metu buvo padaryti esminiai procedūriniai teisės normų pažeidimai, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu; 2.viešojo administravimo subjektas sprendimo priėmimo procedūros metu nevisapusiškai, nepilnai ištyrė bei įvertino visas reikšmingas aplinkybes, reikalingas atitinkamam sprendimui priimti, dėl ko jo sprendimas yra nepagrįstas.
Šiuo atveju pažymėtina, kad įstatymo leidėjas išskirtinę reikšmę teikia antrajam pagrindui, kuris sietinas su viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto pagrįstumu (<...> „ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.“).
Tačiau nemažiau svarbus yra ir pirmasis pagrindas, kuris siejamas su sprendimo teisėtumu, kai priimant sprendimą yra pažeidžiamos pagrindinės procedūros, kurių ištaisyti vėlesnėse ginčo nagrinėjimo stadijose nebėra galimybės. Paprastai reikalavimas laikytis tam tikrų procedūrų, teisės aktuose, reglamentuojančiuose atitinkamą teisinių santykių sritį, būna suformuluotas imperatyvia forma.
Vertinant ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas.
Tačiau skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti skirtingi (pagal minimaliai būtinų prielaidų ir sąlygų sprendimui priimti apimtį, pobūdį ir pan.), nes gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.
Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi būti nustatoma kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y., turi būti nustatoma kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai būtinas prielaidas bei sąlygas priimti administracinį, kad juo asmeniui būtų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas.
Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pavedime privalu nurodyti: 1) patikrinimą atliksiančių pareigūnų pareigas, vardus, pavardes; 2) tikrintino mokesčių mokėtojo pavadinimą (jeigu tikrinamas fizinis asmuo - vardą, pavardę); 3) patikrinimo dalyką; 4) patikrinimo atlikimo pradžios ir pabaigos datas.“
Iš šios teisės normos matyti, kad mokestinio patikrinimo pavedimas yra tas administracinis teisės aktas, kuris apsprendžia mokesčio administratoriaus legitimumą atliekant mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą bei šio patikrinimo pobūdį ir apimtį, t. y., mokesčių administratorius gali pradėti vykdyti mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą, kai nustatyta tvarka yra išrašytas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą, o šį patikrinimą gali vykdyti tik toje srityje ir tik toje apimtyje, kurie yra nurodyti pavedime.
Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad reikalavimas laikytis šios tvarkos yra suformuluotas imperatyvia forma ir jo nepaisyti draudžiama („Pavedime privalu nurodyti“).
Byloje nėra ginčo, kad išrašytame 2012 m. rugsėjo 3 d. pavedime tikrinti Nr. AU2-23, patikrinimo dalyku buvo nurodytas tik GPM, nenurodant tikrinti PM ir SM.
Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeistos imperatyvios Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl ko mokesčio administratoriaus veiksmai, kurie buvo atlikti, pažeidžiant jam suteiktų įgalinimų ribas, negali būti pripažinti teisėtais.
Todėl tiek Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai panaikino aptariamą mokesčių administratoriaus sprendimo dalį, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Ričardas Piličiauskas
Skirgailė Žalimienė