Baudžiamoji byla Nr. 2K-592/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.8.; 2.1.2.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007
m. spalio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos
Liucijos Žilienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,
gynėjai
advokatei B. Strimaitytei,
teismo posėdyje
kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį
skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžio,
kuriuo V. K. nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį –
septyniems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams
penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės
subendrintos prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams
devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmės
subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo
2002 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies iš
dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis ir galutinė subendrinta
bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Skundžiama
ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. gegužės 24 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. K. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios patenkinti kasacinį skundą,
prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n
u s t a t ė :
V.
K. nuteistas už tai, kad 2006 m. nuo liepos 19 d. iki rugsėjo 1 d., nenustatytą
dieną, savo namuose Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs
nuo alkoholio, suėmė rankomis nepilnametei dukrai S. K. (duomenys
neskelbtini) už kaklo ir smaugdamas sukėlė jai fizinį skausmą.
Be
to, V. K. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vieną
kartą spyrė koja savo mažamečiui sūnui G. K. (duomenys neskelbtini) į
dešinį šoną ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Kasaciniu skundu V. K. prašo
panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį ir
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
gegužės 24 d. nutartį bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra
nepagrįsti, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
V. K. teigimu, jis nuteistas nepagrįstai, nes
nusikaltimų nepadarė.
Kasatorius pažymi, kad ir pirmosios, ir apeliacinės
instancijos teismai, priimdami sprendimus, buvo šališki, suvaržė jo procesines
teises. Be to, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas
surašytas neteisingai ir neišsamiai, o šio teismo teisėja buvo suinteresuota
bylos baigtimi.
Nuteistojo
V. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 44
straipsnio 5 dalies reikalavimų
BPK
44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai.
Nuteistasis V. K. kasaciniame skunde nemotyvuotai nurodo, kad pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismai jo bylą išnagrinėjo šališkai. Teisėjų kolegija
nenustatė šio principo pažeidimo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams
nagrinėjant V. K. baudžiamąją bylą.
Teismo
nešališkumo principas įtvirtintas ne tik BPK 44 straipsnio 5 dalyje, bet ir
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Europos žmogaus teisių konvencijos
6 straipsnio 1 dalyje. Dėl teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principų yra
ne kartą pasisakę Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas. Pagal suformuluotą teisės doktriną teismo nešališkumo
principo turinyje svarbiausia yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem
proceso šalimis elgtųsi vienodai. V. K. baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jų
nenurodo ir kasatorius, kad buvo rodomas palankumas vienai iš proceso šalių
arba pažeistos jo teisės, numatytos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Kasacinio
skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo suinteresuota
bylos baigtimi, yra abstraktus, todėl nėra galimybės patikrinti šią aplinkybę.
Dėl
BPK 268 straipsnio reikalavimų
Kasatorius
nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolas
surašytas neteisingai. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Ukmergės rajono
apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas V. K. byloje atitinka BPK 261
straipsnio reikalavimus. Pagal šio straipsnio 6 dalį nagrinėjimo teisme
dalyviai per tris dienas po posėdžio protokolo pasirašymo gali su juo
susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą.
Nei nuteistasis V. K., nei jo gynėjas nepareiškė noro susipažinti su pasirašytu
teisiamojo posėdžio protokolu ir pastabų dėl jo nepateikė, todėl kasatoriaus
teiginys dėl teisiamojo posėdžio protokolo neteisingumo negali būti pripažintas
pagrįstu.
Nenustačius
BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar
apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų,
kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Nuteistojo
V. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Lidija
Liucija Žilienė
Vytautas
Piesliakas
Josifas
Tomaševičius