Pranešėja A. Maškevičienė                                           Civilinė byla Nr. 2S-326-460/2011

Teisėja L. Paulauskaitė                                                Civilinė byla Nr. 2S-327-460/2011

                                                                                    (Proceso Nr. 2-10-3-00097-2009-3)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. sausio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. N. V. atskiruosius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-13 ir 2010-10-05 nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-21-83/2010 pagal pareiškėjos I. N. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Palangos miesto savivaldybė,

nustatė:

pareiškėja teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jai pagal AB „Gimtasis sodžius“ 2003-04-17 ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktą nuosavybės teise priklausančio poilsio pastato, plane žymimo indeksu 1K1ž, pastatyto 1975 m., statybai buvo išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti poilsio paskirties pastatą, taip pat jog šis pastatas pagal 1975 m. galiojusią tvarką valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti. Taip pat pareiškėja prašo nustatyti analogiškus juridinius faktus dėl iš AB „Gimtasis sodžius“        2003-04-17 ilgalaikio turto priėmimo–perdavimo aktu įgyto poilsio pastato, plane žymimo indeksu 2K1ž. Pareiškėja nurodė, jog du poilsio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje iš AB „Gimtasis sodžius“ pirko 2003-04-14, tačiau jokios dokumentacijos, susijusios su minėtų poilsio namelių statyba pardavėjas pareiškėjai neperdavė. Kadangi tokie dokumentai nėra išlikę, būtina teismine tvarka nustatyti juridinius faktus apie statinių statybą ir jų priėmimą eksploatacijai. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas nekilnojamųjų daiktų įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-08-13 nutartimi civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad negali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kai pareiškėjas gali kitokia, ne teismo tvarka gauto dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinį faktą arba gali ne teismo tvarka atkurti prarastus dokumentus. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nėra išlikę juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų ir jų negali gauti kitokia tvarka. Šios kategorijos bylose galioja dispozityvumo, rungimosi principai, teismas sprendžia ginčą neperžengdamas suformuluotų reikalavimų, prašymų ribų pagal dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus. Pareiškėja formuluoja reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog statybos leidimai 1975 m. pastatytiems poilsio nameliams buvo išduoti pareiškėjai I. N. V., nors pati pripažįsta ir nurodo, kad statinius įsigijo tik 2003 metais, todėl toks pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas.

Pareiškėja 2010-10-01 teismui pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir nustatyti juridinį faktą, kad pagal 1975 m. galiojusią tvarką jai priklausantys poilsio paskirties nameliai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti, motyvuodama tuo, kad       2010-08-13 nutartyje teismas dėl šio prašymo nepasisakė.

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-10-05 nutartimi pareiškėjos prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino. Teismas nurodė, kad 2010-08-13 nutartis, kuria buvo nutraukta byla, priimta dėl visų pareiškėjos pateiktų prašymų, todėl priimti papildomą sprendimą dėl prašomo juridinio fakto nustatymo netikslinga.

Pareiškėja dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-13 ir 2010-10-01 nutarčių pateikė atskiruosius skundus. Skunde dėl teismo 2010-08-13 nutarties prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad jos prašomiems nustatyti faktams nėra būtina ikiteisminė ginčų sprendimo procedūra, atsiliepimuose suinteresuoti asmenys nenurodė, kad jų žinioje būtų išlikę statybos leidimai ar kiti dokumentai, susiję su statinių statyba ar priėmimu eksploatacijai, todėl pareiškėjai nebuvo būtina pateikti duomenis, kad tikrai dokumentai nėra išlikę. Teismas, nustatęs pareiškimo trūkumus, privalėjo suteikti galimybę juos ištaisyti, o ne nutraukti bylą. Teismas pažeisdamas įstatymo reikalavimus nenurodė, į kokią instituciją pareiškėja privalo kreiptis tuo atveju, kai byla nenagrinėtina teisme. Be to, teismas, nutraukdamas bylą pasisakė dėl bylos esmės, t. y. kad pareiškėjos apreiškimas negali būti tenkinamas dėl to, jog pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai 1975 m. buvo išduotas statybos leidimas, nors ginčo namelius pareiškėja įsigijo tik 2003 metais. Teismas neteisingai interpretavo pareiškėjos reikalavimus, nes pareiškėja neprašė nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų, jog statybos leidimai buvo išduoti būtent pareiškėjai. teismas visiškai nemotyvuodamas iš pareiškėjos priteisė 82,25 Lt pašto išlaidų. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl statybos leidimų visiškai nepasisakydamas dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti faktų, t. y. išnagrinėti ne visi pareiškėjos reikalavimai. Skunde dėl teismo 2010-10-01 nutarties pareiškėja prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas nutraukdamas bylą nepasisakė dėl visų pareiškėjos reikalavimų, todėl privalėjo priimti papildomą sprendimą.

Atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

Atskirasis skundas dėl 2010-08-13 nutarties netenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 441 str. 1 d.). Teisiniai faktai – tai tokie realios tikrovės reiškiniai su kuriais teisės normos sieja teisinio santykio atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos įgytiems pastatams statyti pagal 1975 metais galiojusią tvarką buvo išduoti statybos leidimai, bei kad šie pastatai pagal 1975 metais galiojusią tvarką valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkami naudoti ir juos buvo leista eksploatuoti, t. y. ji prašė nustatyti dokumentų egzistavimo faktus, pati nežinodama, nei kokie konkrečiai dokumentai 1975 metais turėjo būti, nei kad jie apskritai egzistavo. Iš esmės pareiškėja reikalauja ne nustatyti realiai egzistavusius faktus, o juos sukurti, kad būtų galima jos nurodytam tikslui pasiekti – įsigytus pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. įteisinti. Savo pareiškime pareiškėja pati nurodo, kad 1975 metais Statybos įstatymas negaliojo (įsigaliojo 1996-09-01) ir todėl, nors ir nėra išlikę duomenų, kad statiniai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įforminti, turėtų būti preziumuojama, kad jie ankstesnio savininko – valstybės – buvo pastatyti ir valdomi teisėtai. Taigi pareiškėja iš esmės siekia ne nustatyti konkrečius realios tikrovės objektyvius faktus, o spėjamų faktų jai palankaus teisinio įvertinimo. Statinių teisėtumas, tiek kiek jis susijęs ne su privatine teise, o su administracinėmis procedūromis, turi būti nustatinėjamas administracine tvarka.

Vienu iš savo reikalavimų faktinių pagrindų pareiškėja nurodo aplinkybę, kad teritorinis registratorius sprendimu (b. l. 25, 26) atsisakė pareiškėjos įsigytus pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pastarojo sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.). Pareiškėja nepateikė duomenų, kad pastatų įteisinimui išnaudojo šias galimybes. Be to, pati pareiškėja nurodo administracines bylas, kuriose pastatų, pastatytų iki Statybos įstatymo įsigaliojimo, įregistravimo klausimas, registratoriui atsisakius juos registruoti analogiškomis kaip ir pareiškėjos atveju sąlygomis, buvo išspręstas administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-17 nutartyje (administracinė byla Nr. A2-571-03) išaiškinta, jog jei kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami statiniai, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. To paties teismo 2005-06-23 nutartyje (administracinė byla Nr. A8-746-5) išaiškinta, kad nors byloje nėra duomenų, kad ginčo statinys pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įformintas, tačiau yra preziumuojama, kad šis statinys pirminio jos savininko – valstybės – buvo pastatytas bei valdomas teisėtai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktą, rašytinio sandorio pateikimas registratoriui yra teisinis pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos įsigytų pastatų savininku jų pastatymo metu buvo valstybė, taip pat byloje nėra ginčo dėl sandorio, kuriuo pareiškėja pastatus įsigijo iš AB „Gimtasis sodžius“, teisėtumo.

Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo neatitinka CPK 441 str. 1 d., 445 str., 447 str. 3 p. reikalavimų, todėl nenagrinėtinas teisme ir pirmosios instancijos teismas tai nustatęs po to, kai priėmė pareiškimą, pagrįstai civilinę bylą nutraukė (CPK 293 str. 1 p.). Įsigytų statinių įteisinimo klausimus pareiškėja turi teisę išspręsti pagal aukščiau nurodytas administracines procedūras.

Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą neturėtų pasisakyti dėl pareiškimo pagrįstumo iš esmės, ir turėtų motyvuoti priteistų sumų (pašto išlaidų) pagrįstumą, tačiau šie formalūs procesiniai pažeidimai neturi įtakos iš esmės pagrįstam ir teisėtam pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui (CPK 328 str., 338 str.). Teismo turėtos pašto išlaidos patvirtintos byloje esančiais procesiniais dokumentais (pranešimais, šaukimais), jos pagrįstai priteistos iš pareiškėjos (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2010-08-13 nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Atskirasis skundas dėl 2010-10-05 nutarties netenkintinas.

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-08-13 nutartimi civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nutraukė bylą dėl visų pareiškėjos pateiktų reikalavimų, o ne bylos dalį pagal konkrečius pareiškėjos reikalavimus, tą patvirtina ne tik rezoliucinės nutarties dalis, bet ir teismo motyvai. Pareiškėja prieštarauja pati sau, ankstesniame skunde nurodydama, kad teismas neturėjo pasisakyti dėl pareiškimo pagrįstumo iš esmės (konkrečiai – dėl statybos leidimų), o šiame skunde minėtais teismo motyvais argumentuoja, jog teismas nepasisakė dėl kitų jos reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos skundo netenkino.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2010-10-05 nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 334–339 str.,

n u t a r i a :

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 05 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                           Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                 Virginija Nijolė Griškevičienė

Bronius Valius