Administracinė byla Nr. ATP-539-628/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00025-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 48.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties, kuria netenkintas V. S. skundas ir Trakų rajono policijos komisariato 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas paliktas nepakeistas;
n u s t a t ė :
V. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pripažintas kaltu už tai, kad jis, būdamas viešoje vietoje, tai yra „Lesto“ tarnybinėse patalpose, įžaidžiamai kibo prie A. V. ir A. A. bei vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Tokiais savo veiksmais V. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino V. S. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2012 m. gruodžio 13 d. V. S., būdamas viešoje vietoje AB „Lesto“ patalpose, necenzūrinių žodžių A. V. ir A. A. atžvilgiu nevartojo.
Pažymima, kad konfliktą savo veiksmais – neatsiklausus filmuodamas V. S., išprovokavo A. V., konflikto metu nukentėjo apelianto žmona S. J., kuri ir gali patvirtinti, kad V. S. AB „Lesto“ patalpose jokių necenzūrinių žodžių nevartojo.
2013 m. balandžio 23 d. V. S. rašte, pateiktame Vilniaus apygardos teismui, papildomai nurodoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo šališkai, nes A. A. gyvena E. L., dirbančio Trakų rajono policijos komisariate, kaimynystėje. Pabrėžiama, kad AB „Lesto“ darbuotojai, duodami parodymus A. V. naudai, tokiu būdu bandė padėti savo vadovui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Atmesdamas liudytos S. J. parodymus, teismas teisingai nustatė jos suinteresuotumą bylos baigtimi, nes pastaroji artimai bendrauja su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu V. S. buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. padarymą. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi netenkino V. S. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą. Tačiau, apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigiant, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. atžvilgiu netinkamai vertino bylos aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė į S. J. parodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo matyti, kad V. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas viešoje vietoje – „Lesto“ tarnybinėse patalpose, įžeidžiamai kibo prie A. V. ir A. A., vartojo necenzūrinius žodžius. (b. l. 9).
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad 2012 m. gruodžio 13 d. apie 12.30 val., į AB „Lesto“ patalpas užėjo vyras ir moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. S. ir S. J., aiškintis dėl esamos įtampos kokybės ir tinklo rekonstrukcijos. Vyr. inžinierius A. A. paaiškino, kad linija bus rekonstruojama, tačiau klientas, t.y. V. S., pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl numatomos tinklo tiesimo trasos, nurodydamas, kad neleis kloti elektros tinklų, nes ši žemė priklauso jam. Paprašė pateikti projekto kopiją, tačiau AB „Lesto“ darbuotojams atsisakius tai padaryti, V. S. pradėjo keiktis, grasinti. A. A. ir A. V. paprašė jų neįžeidinėti, tačiau V. S. nesiliovė ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius pastarųjų atžvilgiu. Norėdamas sudrausminti V. S., A. V. atsinešė fotoaparatą, turintį galimybę filmuoti, ir perspėjo, kad įvykio eiga bus filmuojama. Tuomet V. S., dar labiau keikdamasis, griebė fotoaparatą ir pradėjo jį junginėti. Paprašius pastarojo grąžinti fotoaparatą, V. S. jį atidavė kartu su juo buvusiai S. J., kuri fotoaparato taip pat negrąžino. A. V. paėmus už fotoaparato dirželio, moteris patraukė jį į save ir dirželis nutrūko. Ji su fotoaparatu pribėgo prie V. S. ir abu išėjo iš AB „Lesto“ patalpų.
Analogiškus parodymus davė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A.. Tokie patys parodymai buvo surašyti ir 2012 m. gruodžio 18 d. A. V. ir 2012 m. gruodžio 19 d. A. A. paaiškinimuose (b. l. 13, 18). Tapačias nagrinėjamo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei paaiškinimuose nurodė ir kiti liudytojai – D. V., J. D. ir E. S., kurie nagrinėjamo įvykio metu taip pat buvo AB „Lesto“ patalpose.
Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto argumentą, kad visi AB „Lesto“ darbuotojai, apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, davė melagingus parodymus, siekdami apginti savo vadovą A. V., pažymi, kad netikėti šių liudytojų parodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, tokios aplinkybės neįžvelgia ir Vilniaus apygardos teismas. Aplinkybė, kad AB „Lesto“ darbuotojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir duoti savo vadovui A. V. palankius parodymus, nėra patvirtinta jokiais bylos duomenimis, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Pabrėžtina, kad minėtų liudytojų parodymai tiek iš karto po nagrinėjamo įvykio surašytuose paaiškinimuose, tiek apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems ir patvirtinti kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas V. S., parodė visiškai priešingas įvykio aplinkybes. Jis nurodė, kad 2012 m. gruodžio 13 d. apie 12 val. kartu su S. J. atvyko į AB „Lesto“ norėdamas pašnekėti apie elektros linijos tiesimo projektą, kadangi ji turėjo būti tiesiama per V. S. žemę. Paprašius AB „Lesto“ darbuotojų pateikti jam minėto projekto kopiją, darbuotojai tai padaryti atsisakė, teigdami, kad linija bus tiesiama ne per V. S. priklausančią žemę. A. V. pradėjo kalbėti, kad V. S. kartu su S. J. yra filmuojami, tada V. S. paklausė kokiu pagrindu tai daroma, V. S. pasakius, kad jis paims fotoaparatą ir neš jį policijai, A. V. griebė jį už krūtinės ir trenkė jį į spintą. V. S. fotoaparatą perdavus S. J., A. V. puolė prie jos ir smūgiavo jai į krūtinę, ji nugriuvo. V. S. parodė, kad jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Šiuos V. S. parodymus patvirtino ir kartu su juo buvusi S. J., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
Tačiau, apeliacinės instancijos teismas šiuos V. S. parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos versiją. Nors apeliantas parodė, kad A. V. smūgiavo S. J., ko pasekoje ji nukrito ant žemės, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (b. l. 6-7), kurioje nurodoma, kad S. J. apžiūros metu išorinių sužalojimo žymių kūne nėra. Abejoti apelianto pateikta versija verčia ir tai, kad, V. S. teigimu, A. V. pradėjo jį ir kartu su juo buvusią S. J. filmuoti be jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė prieštarauja bet kokiai logikai. Pažymėtina ir tai, kad tiek V. S., tiek S. J. parodymai prieštarauja kitiems liudytojų parodymams bei faktinėms bylos aplinkybėms.
Atmetant liudytojos S. J. parodymus, pabrėžtina, kad pastaroji artimai bendrauja su administracinėn atsakomybėn patrauktu V. S., todėl gali būti suinteresuota duoti apeliantui palankius parodymus.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad konfliktą išprovokavo A. V., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga kvalifikuojant V. S. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.
Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numato, kad nedidelis chuliganizmas - tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas padaromas viešoje vietoje, juo pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. dispozicijoje).
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, naikinti kurį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Sigita Bieliauskienė