Administracinė byla Nr. I-870-171/2010
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00052-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. B., atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei- Fiodorovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau - Vilniaus apskrities VPK), trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas prie LR VRM) dėl išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 2 - 4), kuriame prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities VPK neišmokėtą išeitinės kompensacijos dalį - 7369 Lt.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2008-09-30 buvo atleistas iš vidaus tarnybos – Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo pareigų Ukmergės rajono policijos komisariato viršininko 2008-09-19 įsakymu Nr. 88-TE-159, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p. (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir pareigūnas nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr. 5-V-297 „Dėl Vilniaus apskrities teritorinių policijos įstaigų naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“. Pareiškėjas nurodė, kad jo vidaus tarnybos (tarnybos Lietuvos valstybei) stažas atleidimo metu buvo 26 metai 3 mėnesiai ir 28 dienos. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 57 str. 2 d. nuostatomis, atleidimo metu jam buvo apskaičiuota šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija - 30.704,16 Lt. Jam buvo išmokėta 23.335,16 Lt suma. Iš aukščiau nurodytos apskaičiuotos išeitinės kompensacijos buvo išskaičiuotas ir pervestas į biudžetą 24 procentų gyventojų pajamų mokestis (toliau- GPM)- 7369 Lt. Pasiteiravus dėl išskaičiuotos sumos, jam žodžiu buvo paaiškinta, kad išskaičiuoti GPM iš išeitinės kompensacijos privaloma, o pareiškėjas šiuo klausimu specialiųjų (buhalterinių, finansinių) žinių neturėdamas, neturėjo pagrindo netikėti darbdavio specialistais.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad neseniai sužinojo, jog kitiems asmenims, atleistiems iš analogiškų pareigų (iš vidaus tarnybos, pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą), buvo išmokėta visa išeitinė kompensacija, neišskaičiuojant GPM. Pareiškėjo manymu, atsakovas, išskaičiavęs pajamų mokestį iš jam apskaičiuotos išeitinės kompensacijos ir po pateikto prašymo atsisakęs sumokėti išskaičiuotą išeitinės kompensacijos dalį, pasielgė neteisėtai. Darbdavys (Ukmergės rajono policijos komisariatas), atleisdamas jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 11 p., vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr. 5-V-297 „Dėl Vilniaus apskrities teritorinių policijos įstaigų naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“, todėl neturėjo galimybės pareikšti savo valios, neturėjo pasirinkimo teisės bei negalėjo savarankiškai nuspręsti leisti toliau tęsti tarnybos santykius ar ne.
Pareiškėjas nurodo, kad darbdavys šiuo atveju yra saistomas faktinės situacijos ir negali išreikšti savo valios, todėl išeitinė kompensacija yra neapmokestinamosios pajamos, kaip tai nurodyta 2002-07-02 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau- GPMĮ) Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad buvo naikinamos dvi viršininko pavaduotojo pareigybės ir steigiama viena. Pasiūlytų viršininko pavaduotojo pareigų jis atsisakė (b. l. 68). Ukmergės rajono policijos komisariatas buvo prijungtas prie Vilniaus apskrities policijos komisariato. Tai, kad neturėjo būti išskaičiuotas GPM iš išeitinės kompensacijos, jis sužinojo iš Šalčininkų rajono policijos komisariato buvusio viršininko Rostislavo Polubianko, kuriam teismas išskaičiuotą GPM mokestį priteisė 2009 metų pabaigoje (b. l. 68).
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 13 - 16) paaiškino, kad pareiškėjas skunde nenurodo kokius teisės aktus yra pažeidęs atsakovas, o tik teigia, kad darbdavys, atleido jį iš tarnybos vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 53 str. 1 d. 11 p. ir 57 str. prašo priteisti neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį, tačiau konkrečių motyvų ir argumentų, dėl kurių reikėtų tenkinti jo prašymą nenurodo ir jų nepagrindžia įstatymais ir rašytiniais įrodymais, o remiasi tik asmenine nuomone pagrįsta prielaidomis, pareiškėjas prašo priteisti iš išeitinės kompensacijos išskaičiuotą 24 proc. GPM, bet nenurodo, dėl kokios priežasties tas mokestis neturi būti išskaičiuojamas.
Atsakovo nuomone, išeitinei kompensacijai, išmokamai pagal Statuto 57 str., GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p. netaikomas ir ji turi būti apmokestinama išmokėjimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 11 p., t. y. darbdavys priima sprendimą panaikinti pareigybę dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų, todėl, atsakovo manymu, darytina išvada, kad šio straipsnio 1 d. 11 p. įtvirtintas tarnybos santykių nutrūkimo pagrindas, priklauso nuo darbdavio iniciatyvos, būtent darbdavio sprendimas sąlygoja šio teisinio atleidimo pagrindo atsiradimą, o ne objektyvios priežastys.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad būtų klaidinga manyti, jog aptariamas tarnybos santykių nutraukimo teisinis pagrindas priklauso nuo darbuotojo valios, nes šiuo atveju darbuotojas išreiškia savo valią ne dėl atleidimo, o dėl noro užimti siūlomas kitas pareigas. Jei pareiškėjas būtų atleistas jo valia, tai jam būtų taikytas Statuto 53 str. 1 d. 12 p. Statute nėra numatyta, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos jo prašymu yra išmokama išeitinė kompensacija. Išeitinės kompensacijos yra priskirtinos prie garantinių išmokų rūšių, kurių tikslas yra užtikrinti tam tikrą laiką minimalias gyvenimo lėšas darbuotojams, netekusiems darbo ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių.
Atsakovo manymu, prie neapmokestinamų kompensacijų, nepriklausomai nuo jų įtvirtinimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, negali būti priskiriamos tokios, kai jos išmokamos nutraukiant darbo sutartis arba jos esmę atitinkančias sutartis darbdavio valia, todėl išeitinei kompensacijai, išmokamai pagal Vidaus tarnybos statuto 57 str. GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p. netaikomas ir ji turi būti apmokestinama išmokėjimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu.
Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 68).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM su pareiškėjo skundu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 25 - 27) paaiškino, kad išeitinės kompensacijos aptariamos Statuto 57 straipsnyje, tuo tarpu neapmokestinamos pajamos buvo nurodytos GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p.
Nurodo, kad policijos pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kuris yra valstybės tarnybos teisinių santykių dalyvis. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai - tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį, todėl pareiškėjo argumentai, kad jo darbdavys, t.y. Ukmergės rajono policijos komisariatas, yra saistomas faktinės situacijos ir negali išreikšti savo valios yra atmestini, kaip nepagrįsti.
Policijos departamentas prie LR VRM nurodo, kad nagrinėjamas Statuto 53 str. 1 d. 11 p. įtvirtintas tarnybos santykių nutrūkimo pagrindas, priklauso nuo darbdavio iniciatyvos, būtent darbdavio sprendimas sąlygoja šio teisinio atleidimo pagrindo atsiradimą o ne objektyvios priežastys.
Mano, kad būtų klaidinga manyti, jog aptariamas tarnybos santykių nutraukimo teisinis pagrindas priklauso nuo darbuotojo valios, nes šiuo atveju darbuotojas išreiškia savo valią ne dėl atleidimo, o dėl noro užimti siūlomas kitas pareigas. Jei pareiškėjas būtų atleistas jo valia, tai jam būtų taikytas Statuto 53 str. 1 d. 12 p. Statute nėra numatyta, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos jo prašymu yra išmokama išeitinė kompensacija.
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš Ukmergės r. PK viršininko pavaduotojo pareigų atleistas nuo 2008-09-30, Ukmergės r. PK viršininko 2008-09-19 įsakymu Nr. 88-TE-159 „Dėl komisaro R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu (jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų) (b. l. 5). Pareiškėjui buvo išmokėta kompensacija, numatyta Statuto 57 str., dėl kurios dydžio ginčo nėra.
Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 12 str. 2 d. 1 p., Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 5-V-106 „Dėl teritorinių policijos įstaigų veiklos optimizavimo“ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros schemų patvirtinimo“ 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-297, nusprendė reorganizuoti įsakyme nurodytų rajonų komisariatus, tarp jų ir Ukmergės rajono policijos komisariatą prijungimo būdu prie Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (b. l. 29).
Ginčas kilo dėl to, ar pagal Statuto 57 str. išmokėtai išeitinei kompensacijai, kai pareigūnas atleidžiamas pagal Statuto 53 str. 1 d. 11 p., yra išskaičiuojamas GPM.
GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas yra neapmokestinamos.
Nagrinėjamo ginčo atveju GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p. kontekste yra svarbu, ar sprendimas dėl pareiškėjo (Ukmergės rajono policijos komisaro) pareigybės panaikinimo dėl vidaus reikalų įstaigų reorganizavimo yra Ukmergės rajono policijos komisariato valinis sprendimas, ar pareiškėjas buvo atleistas jo iniciatyva.
Valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą. Valstybės institucijų įvairovę, jų teisinį statusą ir įgaliojimus lemia valstybės vykdomų funkcijų įvairovė, visuomenės bendrųjų reikalų tvarkymo ypatumai, valstybės organizacinės ir finansinės galimybės, tam tikru visuomenės gyvenimo ir valstybės raidos laikotarpiu vykdomos politikos turinys, tikslingumas, valstybės tarptautiniai įsipareigojimai, kiti veiksniai. Valstybės institucijų sistema yra įtvirtinta įvairios teisinės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Savo funkcijoms įgyvendinti, valstybė sukūrė vidaus reikalų sistemą, kurios dalimi yra Vyriausiasis policijos komisariatas.
Valstybės tarnybos įstatymo 6 str. numato, kad Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų, statutinių.
Pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, priskiriamas valstybės tarnautojų kategorijai, kuris atliko tarnybą valstybei Ukmergės rajono policijos komisariate ir kurio stažas Lietuvos valstybei atleidimo metu buvo 26 metai 3 mėnesiai 28 dienos (b. l. 5).
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime, valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį. Šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-297 „Dėl Vilniaus apskrities teritorinių policijos įstaigų naikinamų pareigybių sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Vilniaus apskrities teritorinių policijos įstaigų tame tarpe ir Ukmergės rajono policijos komisariato naikinamų pareigybių sąrašai (b. l. 21-24 ).
Vadovaudamasis minėtu įsakymu, Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkas 2008 m. rugsėjo 19 d. priėmė įsakymą Nr.88-TE-159 „Dėl komisaro R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“.
Policijos departamentas yra valstybės funkcijas įgyvendinanti institucija. Pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, darbdavys yra valstybė, todėl įvertinęs teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad išeitinei kompensacijai, išmokamai pagal Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnį (šiuo atveju atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą), GPM įstatymo 17 str. 1 d. 5 p. netaikomas ir ji turi būti apmokestinama išmokėjimo momentu galiojančiu pajamų mokesčio tarifu, nes pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas panaikinus pareigybę dėl vidaus reikalų įstaigos reorganizavimo ir nesutiko eiti jam pasiūlytų pareigų, t.y. iš vidaus tarnybos buvo atleistas darbdavio t.y. valstybės valia.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą konstatuoja, kad atsakovo veiksmai dėl GPM išskaičiavimo yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas atmestinas.
Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-139/2010).
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
n u s p r e n d ž i a
pareiškėjo R. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Irena Paulauskienė