Nr.1A - 229 - 383/2009
Proceso numeris: 05-1-06040-06
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6. (S)
Pranešėjas V. VitunskasTeisėja V. Miceikienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Gyčio Večersko, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Juliui Dumbliauskui, nuteistajam K. V. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. 2009-03-13 apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendžio, kuriuo:
K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems metams).
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2004-10-14 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 m. laisvės atėmimo bei 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. (trejiems metams šešiems mėnesiams) ir 60 MGL -7500 Lt (septynių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda, ir
n u s t a t ė :
K. V. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2006 m. kovo mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas JAV vizų išdavimo tvarką, parengė netikrų dokumentų – JAV vizos įklijos blanko Nr. 68860718, išduoto R. L. vardu ir JAV vizos įklijos blanko Nr. 68860724, išduoto D. Y. vardu pagaminimą, parinkdamas tam tinkamą nenustatytą asmenį, duodamas nurodymus dėl R. L. ir D. Y. pasų, į kuriuos buvo įklijuotos netikros JAV vizos, persiuntimą iš Uzbekijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nenustatytam asmeniui 2006 m. sausio mėn. – 2006 m kovo mėn. laikotarpiu pagaminus ir įklijavus JAV vizų įklijos blankus Nr. 68860718 ir Nr. 68860724 į R. L. ir D. Y. pasus, kurie 2006-03-03 buvo sulaikyti Kauno oro uoste, esančiame Kauno rajone, Karmėlavoje, tokiu būdu organizavo dokumento suklastojimą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 4 d., 300 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. V. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi teismo išvada, kad K. V. nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2006 m. kovo mėnesio parengė netikrų dokumentų – JAV vizos įklijos blanko Nr. 68860718, išduoto R. L. vardu, ir Nr. 68860724, išduoto D. J. vardu, pagaminimą, neatitinka realios tikrovės. Teismas nepakankamai vertino aplinkybes, susijusias su šių įrodymų gavimo būdu, sąlygojančiu jų teikiamos informacijos teisingumą. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes jie nebuvo ištirti išsamiai. Nebuvo perklausyta audio ir video medžiaga, kurioje matyti, jog kaltu yra pripažintas D. B.. Įrašuose girdėti, jog būtent D. B. pagamino JAV vizų įklijas uzbekams. Tai jis patvirtino ir teismo metu.K. V. vykdė nusikalstamą elgesį imituojančių veiksmų modelį, patvirtintą 2006-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo, būtent tuo laikotarpiu D. B. ir pasiūlė pagaminti vizas. Apeliantas apie tai informavo Kauno VPK ONTT komisarą R. Gurklį, visi netikri dokumentai buvo perduoti jam. Be to, neteisėtai buvo atliktas ikiteisminio tyrimo veiksmas – neturint tam teismo leidimo, buvo daroma krata, kurios metu sutartis iš nuteistojo firmos „Baltasis koralas“ buvo išimta neteisėtai. Taip pat neteisėtai buvo atliktas pašto siuntų poėmis. Pareigūnas poėmiui atlikti neturėjo teismo leidimo. Skunde nurodoma, jog teismas nekvietė nuteistajam reikšmingų liudytojų: J. Ž., B. S., I. B., R. V., V. T., I. P.. Teismo nuosprendyje klaidingai nurodoma, jog K. V. yra išsituokęs, nors byloje yra dokumentai, kad K. V. turi sutuoktinę ir 2 mažamečius vaikus. Teismas neatsižvelgė į tai, jog K. V. yra padėjęs teisėsaugos pareigūnams išaiškinti netikrų pinigų, ginklų, narkotikų pirkimo atvejus. Buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas – visos abejonės kaltinamojo naudai. Įrodinėjimo našta perkelta kaltinamajam. Teismas neįvertino, jog dalį 60 MGL baudos nuteistasis yra padengęs antstolės kontorai. Apelianto nuomone, tai rodo šališką bylos nagrinėjimą. Prašoma atsižvelgti, jog įrodymų, neginčijamai patvirtinančių K. V. kaltę, byloje nėra, o įrodymų, kuriais grindžiamas K. V. kaltumas, vertė yra menka ir abejotina. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog K. V. kaltė, padarius nusikaltimą pagal LR BK 22 str. 4 d. , 300 str. 1 d. įrodyta.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinį skundą.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai K. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. ir paskyrė jam bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų.
Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus kadangi teismo išvada, kad K. V. nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2006 m. kovo mėnesio parengė netikrų dokumentų – JAV vizos įklijos blanko Nr. 68860718, išduoto R. L. vardu, ir Nr. 68860724, išduoto D. J. vardu, pagaminimą, neatitinka realios tikrovės, kadangi pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes jie nebuvo ištirti išsamiai. Nebuvo perklausyta audio ir video medžiaga, kurioje matyti, jog kaltu yra pripažintas D. B.. Įrodinėjimo našta perkelta kaltinamajam, ir prašoma atsižvelgti, jog įrodymų, neginčijamai patvirtinančių K. V. kaltę, byloje nėra, o įrodymų, kuriais grindžiamas K. V. kaltumas, vertė yra menka ir abejotina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. nustato nagrinėjimo teisme ribas. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimą dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Įrodymų įvertinimas, jų patikimumas ir pakankamumas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos. Baudžiamojo proceso kodeksas nenustato ribų įrodymams rinkti. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo išvados BPK 305 straipsnio išvardintais klausimais turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, jų visuma. Kaip matyti iš nuosprendžio, K. V., neigdamas savo kaltę, iškėlė versiją, kad jis pats neorganizavo vizų suklastojimo, o tik vykdė D. B. nurodymus ir jo nurodymus vykdė tik todėl, kad K. V., dirbdamas pagal nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį ir to pagrindu bendraudamas su D. B., iš jo įgydavo ginklus. Apylinkės teisme D. B. buvo apklaustas, ir jo duoti parodymai paneigia K. V. iškeltą versiją. D. B. neigė bet kokį tarpininkavimą dėl vizų įgijimo. Kolegijai nekelia abejonių, jog nustatyti bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė sąmoningai ir turėjo aiškų tikslą organizuoti JAV vizų suklastojimą. Iš paties K. V. parodymų matyti, kad jis gerai žinojo nustatytą ir teisėtą JAV vizų išdavimo tvarką. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš surinktų ir ištirtų įrodymų teisingai nustatė, kad visus pagrindinius pasų atsiuntimo į Lietuvą, jų perdavimo asmeniui, kuris darė vizas, po to pasų grąžinimo į Uzbekiją, vėliau pasų grąžinimo į Lietuvą su tikslu juose ištaisyti padarytas klaidas veiksmus koordinavo K. V., t.y. parengė nusikalstamos veikos padarymą. Tai, jog nebuvo perklausyta audio ir video medžiaga iš kitos bylos, kurioje yra kaltinamas D. B., su šia byla nesusiję įrodymai ir jie neliečia K. V.. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė jo prašymą perklausyti audio ir video įrašus.
Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog K. V. yra padėjęs teisėsaugos pareigūnams išaiškinti netikrų pinigų, ginklų, narkotikų pirkimo atvejus. Argumentas atmestinas. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad iš Kauno m. VPK ONTT viršininko R. Gurklio parodymų matyti, kad K. V. iš tikrųjų dalyvavo nusikalstamą veiką imituojančiuose modeliuose, tačiau šie modeliai buvo sankcionuoti tik dėl sprogmenų ir šaudmenų suradimo. K. V. gerai žinojo modelių ribas. Be to, apylinkės teismo posėdyje apklaustas R. Gurklys patvirtino, kad jokie nurodymai dėl dokumentų ar vizų klastojimo K. V. nebuvo duoti ir su tuo susijusių užduočių K. V. neturėjo. Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymą Nr. IX-965 NVIEM laikomas teisėtu, jeigu neperžengiamos modelyje nustatytos veiksmų ribos. Ribos nėra siejamos su asmenų ar veiksmų skaičiumi, NVIEM ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. numatyti trys pagrindiniai kriterijai: modelio sankcionavimas, konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytos veikos imitavimas ir draudimas kurstyti bei provokuoti nusikaltimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimo konstatuojamosios dalies III skyriaus 7 punkte yra išaiškinta, kad NVIEM ribos apibrėžiamos įstatyme nustatytų normų sistema, kurią sudaro įstatyme suformuluota modelio paskirtis, modelio darymo pagrindai, sankcionavimo tvarka ir kt. Tai yra įstatyminis pagrindas modelius daryti. Asmuo, atlikęs Įstatyme numatytus operatyvinius veiksmus, atleidžiamas nuo teisinės atsakomybės, jei neviršijo nustatyta tvarka sankcionuotų veiksmų ribų. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu. Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas – teisminio nagrinėjimo dalykas. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelio metu atliekamų konkrečių veiksmų ribos atitinka imituojamą BK straipsnį. Modeliu išaiškinamas nusikaltimas ar užkertamas kelias nusikalstamai veikai, nustatomas nusikaltimą darantis asmuo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvada, kad K. V., organizuodamas dokumentų suklastojimą, veikė ne pagal nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, jo elgesys išėjo už NVIEM ribų, tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kvalifikuota pagal LR BK 24 str. 4 d. 300 str. 1 d. Liudytojo R. Gurklio parodymus patvirtina byloje esantis 2007-12-28 Kauno m. VPK KP ONTT raštas. Kitų duomenų byloje, jog K. V. būtų veikęs pagal dokumentų ar vizų klastojimo nusikalstamą veiką imituojantį elgesio modelį, nėra.
Skunde nurodyta, kad teismas neįvertino, jog dalį 60 MGL baudos nuteistasis yra padengęs antstolės kontorai. Tačiau, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų sumokėjęs baudos dalį. Todėl skundo argumentas nepagrįstas.
Skunde nurodoma, jog teismas nekvietė nuteistajam reikšmingų liudytojų. Dėl to apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas K. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas. Argumentas atmestinas. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Nušalinimo pagrindai gali paaiškėti ne tik iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose. Tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę, nušalinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylą teisme (tai teisėjo giminystės ryšiai, ankstesnis dalyvavimas byloje, jo suinteresuotumas bylos baigtimi ir kt.). BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas iš proceso dalyvių nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, nėra. Be to, K. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsisakė savo reikalavimo apklausti skunde paminėtus liudytojus.
Skunde teigiama, jog nuosprendyje klaidingai nurodoma, jog K. V. yra išsituokęs. Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Kolegija pažymi, kad K. V. šeiminė padėtis įtakos bausmės skyrimui neturi.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Kaip matyti iš nuosprendžio, buvo padaryta techninė spausdinimo klaida, nurodant rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, kad K. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. Iš kaltinamojo akto matyti, jog K. V. buvo kaltinamas pagal LR BK 24 str. 4 d. ir 300 str. 1 d. – tai yra, kad nusikalstamą veiką vykdė būdamas organizatorius. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat konstatuota, kad K. V. nusikalstamą veiką vykdė būdamas organizatorius (LR BK 24str. 4d.). Apylinkės teismas padarė techninę klaidą, vietoje LR BK 24str. 4d. parašydamas LR BK 22str. 4d. Be to, BK 22str. turi tik tris dalis, ketvirtosios dalies nėra, - tai aiškiai matyti, kad tai techninė klaida. Vietoje LR BK 24str. išspausdinta LR BK 22str. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad techninės klaidos ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje techninę spausdinimo klaidą: iš LR BK 22str. ištaisyti į LR BK 24 str.
Kolegijos pirmininkas Valdas Vitunskas
Teisėjai Gytis Večerskas
Jonas Furmanavičius