Civilinė byla Nr. 2A-1406/2012

Proceso Nr. 2-55-3-02996-2010-4

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9.; 73.2. 8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-847-619/2011 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Hronas“ ieškinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Tarp šalių kilo ginčas atsakovui (draudikui) atsisakius išmokėti ieškovui (draudėjui) draudimo išmoką pagal prekinio kredito draudimo liudijimą.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 385 505,94 Lt draudimo išmoką, 2 408,09 Lt palūkanų, 2 383,94 Lt vertimo išlaidų, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 pagrindu 2007 m. spalio 15 d. su draudiku pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimą (polisą) GAC Nr. 0058/07, kuriuo atsakovas apdraudė ieškovą nuo pirkėjų nemokumo arba finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 procentų pirkėjo neapmokėtos skolos. Draudimo liudijimo specialiųjų sąlygų 1.2. punkte numatyta, kad apdraudžiama tik Lietuvoje ir EBPO valstybėse esančių bendrovių neatsiskaitymo rizika. Ieškovas, ketindamas vykdyti komercinę ūkinę veiklą su Latvijos Respublikoje registruota bendrove AS „Venceb“ ir siekdamas apdrausti šio pirkėjo neatsiskaitymo riziką, pateikė prašymą atsakovui suteikti draudimo apsaugą nuo šio pirkėjo nemokumo. Atsakovas, įvertinęs draudimo riziką ir padarydamas išimtį draudimo liudijimo 1.2 punkto sąlygai (draudimo apsaugos taikymas vienam pirkėjui Latvijos Respublikoje), 2007 m. kovo 14 d. patvirtino minėtam pirkėjui 1 500 000 Lt draudimo apsaugą (kredito limitą). Gavus draudimo apsaugą, ieškovas atliko darbus, tačiau AS „Venceb“ iki šiol neatsiskaitė ir iš viso liko skolingas 428 339,94 Lt. Apie pirkėjo atsiskaitymų vėlavimo faktą 2008 m. sausio 17 d. bei 2008 m. lapkričio 10 d. pranešimais ieškovas informavo atsakovą, tačiau atsakovas, remdamasis 2010 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 012852/GAC/0058/07, atsisakė mokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad draudėjas teikė prekes/paslaugas pirkėjui valstybėje, kurioje draudimo apsauga negalioja; kad sąskaitas draudėjas išrašė Latvijoje veikiančiam asmeniui, o Latvija nėra EBPO šalis, todėl vadovaudamasis Specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 14 dalies nuostatomis nuostolį pripažino nedraustu; draudėjo pateiktose apyvartos deklaracijose apyvarta su pirkėju nėra deklaruota, todėl atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl 306 114,16 Lt skolos bei atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl terminų pažeidimo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 134 047,40 Lt draudimo išmokos išieškojimo, ir prašė šioje dalyje bylą nutraukti. Ieškovas atsisakė reikalavimų toje dalyje, kurią sudaro skola pagal cesijos sutartį 29 352,94 eur sumai (101 349,83 Lt sumai) bei atsisakė reikalavimo, kurią sudaro 10 procentų nuo kiekvienos sąskaitos faktūros, nurodytos bankrutuojančios AS „Venceb“ administratoriaus sprendime (2 t., 83-87 b. l.). Nurodė, kad 2011 m. spalio 12 d. sprendimu AS „Venceb“ bankroto byloje yra patvirtintas UAB „Hronas“ kreditorinis reikalavimas Ls 87 183,96 sumai. Ieškovas palaikė ieškinio reikalavimą dėl 294 277,96 Lt išmokos išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priėmė ieškovo atsisakymą ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 134 047, 40 Lt draudimo išmoką ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 14 d. draudikas suteikė draudėjui kredito limitą draudimo poliso Nr. 600058 pirkėjui „Venceb“ As, Ventspils. Šalių 2007 m. spalio 15 d. pasirašytas prekinio kredito draudimo liudijimas (polisas) GAC Nr. 0058/07, remiantis kuriuo yra nustatyta, kad 1 punktu šia draudimo sutartimi draudžiami pardavimai, kuriuos draudikas vykdo apdraustos veiklos sektoriuje (draudimo liudijimo Specialiųjų sąlygų 1.1 str.) su pirkėjais, kurių buveinės vieta yra išvardintose valstybėse (draudimo liudijimo Specialiųjų sąlygų 1.2 str.). Specialiųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad draudimo apsauga galioja šiose valstybėse: Lietuva, EBPO šalys. Pagal sutarties 6 punktą, sutarties pakeitimai ar papildymai galioja tik tuo atveju, jeigu jie yra sudaryti raštu arba jeigu jie yra kitaip raštu patvirtinti. Draudimo sutartis įsigaliojo nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. ir pirmasis draudimo laikotarpis tęsėsi iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. (sutarties 9 p.). Neapmokėtos ginčo sąskaitos faktūros su pirkėju AS „Venceb“ išrašytos laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Teismas konstatavo, kad prekyba su įmone AS „Venceb“ pagal šalių pasirašytas aukščiau paminėtas draudimo poliso ir taisyklių nuostatas nebuvo apdrausta, todėl atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 178 str., Specialiųjų sąlygų 1.2 p., draudimo taisyklių 1.1.1 p.). Ieškovo tvirtinimą, kad 2007 m. kovo 14 d. d. suteiktas kredito limitas 1 500 000 Lt sumai pirkėjui AS „Venceb“ yra šalių individualiai aptarta sąlyga, teismas laikė nepagrįstu, motyvuodamas tuo, kad šis kredito limitas ieškovui buvo suteiktas 2007 m. kovo 14 d., o draudimo liudijimas šalių pasirašytas 2007 m. spalio 15 d. Sutarties 4 punkte numatyta, kad sutinkamai su sutarties sąlygomis ir nustatyto kredito limito ribose, draudimo apsauga skoloms įsigalioja tik nuo kredito limito suteikimo datos. Liudijimo pasirašymo laikotarpiu visos draudimo sutarties specialiosios sąlygos šalių buvo suderintos ir nėra pateikta įrodymų, kad draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 1 dalies sutartyje numatyta tvarka (rašytine forma) buvo pakeista. Nustačius, kad draudimo apsauga negalioja pagal poliso Specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 1 dalies nuostatas, dėl kitų šalių argumentų – dėl pareigos deklaruoti visus apdraustus pardavimus, dėl pavėlavimo pranešti apie apmokėjimo uždelsimą, kaip neturinčių reikšmės sprendžiant ginčą, teismas nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas BUAB „Hronas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudikas (atsakovas) teisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes prekyba su pirkėju AS „Venceb“ nebuvo apdrausta. Draudimo rizikos apimtis priklauso nuo to, kokį kredito limitą konkrečiam pirkėjui suteikė atsakovas. Bendra taisyklė, numatyta draudimo liudijime – kad draudėjas negali vykdyti prekybos su valstybėmis ne EBPO narėmis, tačiau konkrečiam pirkėjui, įvertinęs riziką, atsakovas suteikė kredito limitą. Draudimo liudijimo įžanginės dalies 4 punkte nustatyta, kad draudimo apsauga skoloms įsigalioja tik nuo kredito limito suteikimo datos. Draudimo liudijime numatyta, kad suteikus kredito limitą draudimo apsauga įsigalioja, kad kredito limitu nustatomas apdraustas įsiskolinimas. Gavęs iš atsakovo sprendimą apdrausti AS „Venceb“ neatsiskaitymo riziką, ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti šio sprendimo teisėtumu. Priimdamas tokį sprendimą, atsakovas negalėjo suklysti, kadangi prieš sprendimo priėmimą buvo atliktas išankstinis rizikos įvertinimas. Atsakovas 2007 m. kovo 14 d. patvirtino ieškovo pirkėjui AS „Venceb“ 1 500 000 Lt kredito limitą. Šis kredito limito suteikimas yra individualiai šalių aptarta sąlyga. Atsakovas, suteikdamas kredito limitą, žinojo Draudimo liudijimo specialiųjų sąlygų 1.2 punkto 1 dalies nuostatas bei faktą, kad Latvija, kurioje veikia pirkėjas, nėra EBPO šalis, tačiau vis tiek suteikė kredito limitą. Taigi atsakovas neturi teisės remtis tuo, kad draudimo apsauga negalioja AS „Venceb“ kaip pirkėjui veikiančiam šalyje, nesančia EBPO nare.

2. Nepagrįstas teismo teiginys, kad kredito limito suteikimas nelaikomas rašytiniu draudimo sutarties pakeitimu. Draudimo liudijimo 6 punkto nuostata patvirtina, kad draudimo sutarties pakeitimas/papildymas buvo kitaip raštu patvirtintas atsakovo pirkėjui AS „Venceb“ suteikiant kredito limitą ir taip suteikiant draudimo apsaugą. Teismas nemotyvavo, kodėl nagrinėjamoje byloje rašytinis kredito limito suteikimas nelaikytinas draudimo sutarties pakeitimu/papildymu, nepasisakė dėl kredito limito reikšmės ir jo galiojimo. Pranešime buvo nustatyta, kad kredito limitas, taigi ir draudimo apsauga, suteikiama pirkėjui AS „Venceb“. Buvo nustatytos kredito limito suteikimo sąlygos, išimtis iš draudimo liudijime nustatytos sąlygos, kad draudimo apsauga galioja tik valstybėse EBPO narėse ir Lietuvoje.

3. Teismo motyvas, kad sprendimas dėl kredito limito yra priimtas 2007 m. kovo 14 d., o draudimo liudijimas yra pasirašytas 2007 m. spalio 15 d., todėl draudimo apsauga negalioja, yra nepagrįstas. Rizikos modulyje – kredito limitai 4 punkte įtvirtinta, kad kredito limitas nėra terminuotas ir galioja suteiktai sumai, išskyrus atvejus, kai pranešama apie kredito limito sumažinimą ar atšaukimą. Šis punktas patvirtina, kad kredito limitas nenustoja pats savaime galioti ir negalima teigti, kad suteikus kredito limitą pirkėjui AS „Venceb“ draudimo apsauga šiam pirkėjui negaliojo dėl draudimo liudijime nustatytų sąlygų. Sprendime dėl kredito limito suteikimo nėra detalizuota nei pagal kokią draudimo sutartį kredito limitas suteiktas nei, kad kredito limitas nustoja galioti po tam tikro laiko ar pasirašius draudimo liudijimą. Vadinasi, kredito limitas yra suteiktas besąlygiškai ir galioja iki jo atšaukimo.

4. Atsakovas teigia, kad ieškovui apie kredito limito atšaukimą buvo pranešta paštu ir elektroniniu paštu, buvo pranešta ieškovo brokeriui. Atsakovo pateiktame siunčiamų dokumentų žurnale nėra nurodyta dokumento išsiuntimo data, be to, nėra nurodyta, koks dokumentas siunčiamas. BUAB „Hronas“ nėra gavęs rašto apie kredito limito atšaukimą. Tai, kad pranešimų apie kredito limito suteikimą, pakeitimą ar atšaukimą siuntimas ieškovo brokeriui buvo įprasta praktika, nereiškia, kad ši praktika buvo teisinga. Tokios praktikos egzistavimas nepatvirtinta, kad ieškovas gavo informaciją apie kredito limito atšaukimą. Jeigu ieškovas žinojo apie kredito limito atšaukimą, kyla klausimas, kodėl ieškovas informavo atsakovą apie uždelstą skolą 2008 m. lapkričio 10 d. pranešimu. Atsakovas, gavęs ieškovo pranešimą apie uždelstą skolą, turėjo informuoti ieškovą apie kredito limito atšaukimą.

5. Draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką remdamasis Taisyklių 1.2.3 iv) punktu, kuriame nurodyta, kad nedraudžiami nuostoliai, susiję su prekių pristatymu, išsiuntimu arba paslaugų suteikimu pirkėjui, apie kurį buvo pateikta arba turėjo būti pateikta nepalanki informacija arba pranešimas apie uždelstą skolą. Nepalanki informacija apie pirkėją draudikui buvo pranešta, tik apie dalį sąskaitų buvo pranešta pavėluotai. Todėl nuostoliai negali būti laikomi nedraudžiamais ir draudiko sprendimas atsisakyti išmokėti išmoką, remiantis nurodytu pagrindu, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

6. Atsakovas neįrodė, jog draudimo sutarties pažeidimai yra esminiai ir suteikia teisę draudikui nemokėti draudimo išmokos ar ją sumažinti. Atsisakymas mokėti išmoką įvykus draudiminiam įvykiui yra griežčiausia įmanoma sankcija draudėjo atžvilgiu. Todėl tokia sankcija gali būti taikoma tik atsižvelgus į pažeidimo sunkumą, nuostolių, atsiradusių dėl padaryto pažeidimo, dydį, draudėjo kaltę ir pažeidimo įtaką draudiminio įvykio atsiradimui (Draudimo įstatymo 82 str. 7 d.).

7. Tyrimo akto 4 punkte atsakovas pažymėjo, kad draudėjas yra sumokėjęs draudimo įmokas. Teikdamas tyrimo aktą, atsakovas žinojo, kad prašoma draudimo išmokos už konkretų pirkėją konkrečiu laikotarpiu, tad privalėjo nurodyti, kad nebuvo sumokėta papildoma įmoka, jei ji turėjo būti mokama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog draudiminė apsauga būtų sustabdyta, draudikas privalo įrodyti, kad išsiuntė draudėjui pranešimą. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudimo sutartis ir draudiminė apsauga galioja, taigi įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas turi pareigą mokėti draudimo išmoką, tačiau kartu jis turi teisę įskaityti nesumokėtą draudimo įmokos sumą į draudimo išmoką, t. y. turi draudimo įmokos įskaitymo į draudimo išmoką teisę (CK 6.1004 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 600/2006).

8. Mokėjimų modulis nustato, kad turi būti pateiktas raštiškas priminimas ir suteiktas laikas deklaruoti skolas ar pateikti išsamią deklaraciją. Ieškovas neneigia, kad turėjo deklaruoti apyvartą su pirkėju AS „Venceb“, tačiau pažymi, kad mokėjimų modulio nuostata dėl draudimo apsaugos nutrūkimo galioja tik esant dviem sąlygoms:  jeigu duomenys apie apyvartą nebuvo pateikti arba buvo pateikti neišsamūs; jeigu po atsakovo raštiško priminimo per nustatytą laiką nebuvo pateikti išsamūs apyvartos duomenys. Apyvarta su pirkėju laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. nebuvo deklaruota dėl klaidos. Atsakovo prielaida, kad minėtu laikotarpiu ieškovas nevykdė jokios draustos apyvartos, klaidinga. Draudikas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas išsiuntė ir ieškovas gavo priminimą pateikti apyvartos deklaraciją.

9. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad draudimo apsauga pirkėjui AS „Venceb“ suteikta nebuvo ir negaliojo, kad sprendimas dėl kredito limito suteikimo buvo priimtas tik informaciniais tikslais ir nebuvo speciali (individualiai šalių aptarta) sąlyga. Nesant byloje atitinkamų įrodymų teismas, konstatuodamas, jog atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmokas ieškovui, pažeidė CPK 12, 178 straipsnius, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006).

10. Teismas taip pat pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą įvertinti įrodymus. Teismas nepasisakė dėl visų ieškovo ir atsakovo pateiktų įrodymų vertinimo ir jų reikšmės. Teismas tik nemotyvuotai konstatavo, kad draudimo apsauga pirkėjui negaliojo, todėl atsakovas teisėtai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Teismas nevertino ieškovo nurodyto fakto, kad ieškovas 2010 m. birželio 14 d. paprašė išmokėti draudimo išmoką, o atsakovas pateikė 2010 m. birželio 22 d. bei 2009 m. sausio 21 d. sprendimus dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pirmasis atsakovo sprendimas dėl draudimo išmokos neišmokėjimo priimtas dar ieškovui nepateikus prašymo dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

11. Teismas sprendimo motyvuojamosios dalies pradžioje pažymėjo, jog ginčo santykius reglamentuoja draudimo įstatymas, tačiau sprendime teismas nenurodė nei vienos materialinės teisės normos, kuria vadovaujantis yra priimamas sprendimas, todėl pažeidė CPK 262 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimus.

Atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

1. Teismas atmetė ieškinį remdamasis draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 1.2. dalies 1 punktu, nustatančiu, kad draudimo apsauga galioja tik Lietuvoje ir EBPO šalyse. Nepaisant to, kad teismas nepasisakė dėl kitų pagrindų, atsakovui suteikiančių teisę nemokėti draudimo išmokos, teismo sprendimu vien faktas, kad buvo prekiauta ne EBPO šalyje, lemia draudimo apsaugos konkrečiam pirkėjui negaliojimą. Teismo sprendimui neturi įtakos visi kiti pagrindai, kuriais atsakovas pripažino įvykį nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl teismo sprendimas yra teisingas, motyvuotas ir pagrįstas.

2. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad suteiktas kredito limitas suteikia absoliučią teisę į draudimo išmoką kredito limito ribose. Toks aiškinimas prieštarauja šalių suderintai valiai dėl draudimo apsaugos galiojimo teritorijos, nustatytos 2007 m. spalio 15 d. draudimo sutartimi, kuri buvo pasirašyta iki ieškovui išsiunčiant prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta. Galiojantis sprendimas dėl kredito limito nėra vienintelis dokumentas, lemiantis draudimo apsaugos galiojimą, kaip teigia ieškovas. Draudimo sutarties įžangos 4 dalies pirmas punktas nurodo, kad draudimo apsauga kredito limito ribose galioja tik „sutinkamai su šios sutarties sąlygomis“. Tai reiškia, kad draudimo apsauga galioja esant dviems sąlygoms: įvykdžius šios sutarties sąlygas; esant galiojančiam kredito limitui. Draudimo apsauga, neįvykdžius draudimo sutarties sąlygų, negalioja ir negali galioti vadovaujantis draudimo sutarties įžangos 4 dalimi.

3. Ieškovas neteisingai aiškina sprendimo dėl kredito limito galią – neva šis dokumentas besąlygiškai lemia draudimo apsaugos galiojimą sprendime nurodytam pirkėjui ir sumai. Ieškovas, reikalaudamas priteisti draudimo išmoką, ieškinį grindžia ne vien sprendimu dėl kredito limito, bet ginčija tiek atsakovo sprendimo pripažinti dalį skolos nedraudiminiu įvykiu motyvus, tiek atsisakymo išmokėti draudimo išmoką dėl sutarties pažeidimų argumentus. Taip pat nurodo, kad draudimo įstatymas neleidžia dėl bet kokių pažeidimų atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Vadinasi, pats ieškovas pripažįsta, kad draudimo sutarties pažeidimai turi būti vertinami.

4. Sprendimo dėl kredito limito negalima laikyti individualiai šalių aptarta sąlyga, kadangi pačiame sprendime nėra nurodyta, kad juo keičiama bendra draudimo sutarties sąlyga dėl draudimo apsaugos galiojimo teritorijos. Bet kokie draudimo sutarties pakeitimai pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ir draudimo sutarties įžangos 5 punktą sudaromi raštu, o draudimo sutarties pakeitimų dėl draudimo apsaugos teritorijos nebuvo.

5. Ieškovo pateiktoje pažymoje dėl UAB „Hronas“ įmonei AS „Venceb“ išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų likučių matyti, kad pirkėjas įvairiomis datomis sumokėjo 419 221,68 Lt iš jų – 397 179,56 Lt sumokėjo po pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo dienos (t. y. 2007-12-29) ir ieškovas šiomis išieškotomis lėšomis padengė įvairias sąskaitas. Pagal draudimo sutarties nuostatas, ieškovas, pranešęs apie uždelstą skolą, pasirinkimo teisės – kurią sąskaitą dengti – neturi. Draudimo sutartimi yra susitarta dėl konkrečios išieškotų sumų paskirstymo tvarkos. Taigi išieškotomis sumomis dengiant seniausias sąskaitas, ieškovo pažymoje nurodytos sąskaitos, išrašytos iki 2008 m. sausio 31 d. yra visiškai apmokėtos, 2008 m. vasario 29 d. išrašytos ir neapmokėtos sąskaitos likutis yra 26 070,95 Lt.

6. Pirmas pranešimas apie uždelstą skolą atsakovui buvo pateiktas 2007 m. gruodžio 29 d. – nuo šios dienos draudikas nebeprisiima papildomos rizikos ir pagal Taisyklių 1.2.3. iv punktą po pranešimo apie uždelstą skolą išrašytos sąskaitos yra pripažįstamos nedraudiminiais įvykiais. Toks sutarties aiškinimas taip pat atitinka naujausią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2011- 11-17 nutartis Civ.b. Nr. 2A-1163-611/2011). Esant nustatytiems nedraudiminiams įvykiams, draudimo išmoka nėra mokama pagal šalių sudarytą draudimo sutartį, todėl nėra ir neturi būti vertinama, ar tie pažeidimai yra esminiai ir, ar būtent jie sukėlė žalą.

7. Sąskaitos, išrašytos iki 2008 m. sausio 31 d., yra apmokėtos vadovaujantis draudimo sutarties išieškotų sumų moduliu E2.01. 2 dalimi, todėl nesant skolos – draudimo objekto – draudimo išmoka nemokama. Sąskaitos, išrašytos nuo 2008 m. sausio 31 d., yra išrašytos pirkėjui, veikiančiame valstybėje, kurioje negalioja draudimo apsauga, jos išrašytos atsakovui atšaukus kredito limitą ir ieškovas apie tai buvo informuotas, bei atsižvelgiant į jo pateiktus dokumentus nekyla abejonių, kad jis apie šį atšaukimą žinojo; sąskaitos nebuvo deklaruotos 2009 m. balandžio 1 d. apyvartos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., tuo deklaruojant kad draustos apyvartos nuo 2008 m. sausio 1 d. nevyko. Draudikas, vadovaudamasis draudimo įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, kuria šalių sutartis turi didesnę galią nei draudimo įstatymo 82 straipsnis, ir draudimo sutarties moduliu F3.04., atsisako išmokėti draudimo išmoką pagal nedeklaruotą apyvartą; sąskaitos išrašytos po to, kai atsakovui buvo pateiktas pranešimas apie uždelstą skolą, taigi draudimo apsauga pasibaigė pranešimo apie uždelstą skolą dieną (2007-12-29) (nedraudiminis įvykis vadovaujantis draudimo Taisyklių 1.2.3 iv) punktas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007 m. kovo 22 d. ir 2007 m. birželio 14 d. su Latvijos bendrove „Venceb“ sudarė statybos rangų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo bendrovei atlikti aliuminio konstrukcijų, stiklų ir medinių langų gamybą, pristatymą ir montažą bei ventiliuojamų fasadų gamybą, pristatymą ir montažą (1 t., 86-129, 130-145 b. l.). Siekdamas apdrausti šio pirkėjo neatsiskaitymo riziką, ieškovas pateikė atsakovui prašymą suteikti draudimo apsaugą nuo šio pirkėjo nemokumo. Atsakovas 2007 m. kovo 14 d. patvirtino minėtam pirkėjui 1 500 000 Lt draudimo apsaugą (kredito limitą) (1 t., 187 b. l.). Ieškovo atliktus darbus pirkėjas priėmė, tačiau už juos neatsiskaitė ir liko skolingas 428 339,94 Lt (1 t., 146-152 b. l.). Ieškovas, atsakovas ir UAB „Hrono fasadai“ (bendradraudėjas) 2007 m. spalio 15 d. pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimą (polisas) Nr. GAC 0058/07, pagal kurį atsakovas apdraudė ieškovą nuo pirkėjų nemokumo, finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 procentų pirkėjo neapmokėtos skolos (1 t., 28 - 33 b. l.). Draudimo polise nurodyta, kad draudimo sutartimi draudžiami pardavimai, kuriuos draudėjas vykdo apdraustos veiklos sektoriuje ir su pirkėjais, kurių buveinės vieta yra išvardintose valstybėse: Lietuvoje ir EBPO šalyse, apdraustoji procentinė dalis – 90 procentų (liudijimo sąlygų 1.2 p.). Atsakovas nuo 2008 m. sausio 2 d. atšaukė 2007 m. kovo 14 d. suteiktą kredito limito draudimą (poliso Nr. 600058) (2 t., 8 b. l.). Ieškovas apie pirkėjo atsiskaitymų vėlavimo faktą 2008 m. sausio 17 d. ir 2008 lapkričio 10 d. informavo atsakovą (1 t., 153-154 b. l.). Ieškovas 2010 m. birželio 14 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką dėl pirkėjo AS „Venceb“ neatsiskaitymų pagal neapmokėtas PVM sąskaitas - serija ir Nr. HRA552500; Nr. HRA553146, Nr. HRA553773, Nr. HRA554384, Nr. HRA554991, Nr. HRA55586, Nr. HRA557059N, 428 339,94 Lt sumai (1 t., 186 b. l.). 2010 m. birželio 28 d. sprendimu dėl draudimo išmokos Nr. 012852/GAC/0058/07, keičiančiu 2009 m. sausio 21 d.  sprendimą dėl draudimo išmokos Nr. 12852/GAC/0058/07 bei tyrimo aktu atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl pirkėjo AS „Venceb“ (1 t., 10, 11-14, 15, 16 b. l.). Sprendime atsakovas nurodė, kad 428 339,94 Lt nuostolis pripažįstamas nedraudiminiu įvykiu ir vadovaujantis Taisyklių 1.2 punkto nuostatomis draudimo išmoka nebus mokama (1 t., 10 b. l.). Tyrimo akte nurodyti šie atsisakymo mokėti draudimo išmoką motyvai: draudėjas tiekė prekes/paslaugas pirkėjui valstybėje, kurioje draudimo apsauga negalioja; draudėjas pavėluotai pateikė draudikui neišsamią laikotarpio nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvartos ataskaitą, kurioje apyvarta su pirkėju visai nenurodyta, todėl vadovaujantis Draudimo sutarties F3.04 modulio nuostatomis, 306 114,16 Lt nuostolis pripažintinas nedraustu; draudėjas pavėluotai pranešė apie sąskaitas, išrašytas nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m. birželio 30 d.  Pranešimas turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip nuo 2008 m. kovo 29 d. iki 2008 m. spalio 28 d. Draudėjas pažeidė taisyklių 2.3.p.i) ir iii) dalies sąlygas, kadangi apie uždelstas skolas draudikui pranešė jau suėjus terminui, draudikas neturėjo galimybės imtis veiksmų siekiant sumažinti galimus nuostolius ar jų išvengti; draudėjas teikė prekes pirkėjui po kredito limito atšaukimo, todėl pagal tokias sąskaitas atsiradęs 306 114,16 Lt nuostolis yra nedraustas pagal taisyklių 1.2.3. punkto iii) dalį; draudikas konstatavo, kad draudėjas ir toliau tiekė pirkėjui prekes, nors jau buvo pasibaigęs maksimalus atidėto mokėjimo terminas, tuo pažeisdamas Taisyklių 1.2.3 iv) punktą, kai rūpestingai ir apdairiai savo riziką valdantis draudėjas po tokių pirkėjo atsiskaitymo sutrikimų turi sustabdyti prekių tiekimą pirkėjui, kol pirkėjas nepadengs skolų, todėl remiantis Taisyklių 1. 2.3 punkto iv dalimi, 2.3. i) ir III) dalimis bei taisyklių 3.2, 9.3 punktais, 306 114,16 Lt nuostolis yra pripažintinas nedraustu.   

Dėl draudimo apsaugos galiojimo

Civilinio kodekso šeštosios knygos XIV skyriuje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, numatančios, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl draudimo sutarties (Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimas) specialiųjų sąlygų 1.2 dalies 1 punkto, numatančio draudimo apsaugos galiojimo ribas, aiškinimo ir jo santykio su sutarties įžangos 4 dalimi, nustatančia, kad draudimo apsauga įsigalioja nuo kredito limito suteikimo datos ir jame nustatytomis sąlygomis.

Teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad pagal poliso specialiųjų sąlygų 1.2. dalies 1 punkto nuostatas draudimo apsauga su pirkėju AS „Venceb“ negalioja. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog tokia teismo išvada yra nepagrįsta. 2007 m. kovo 14 d. kredito limitu atsakovas suteikė ieškovui 1 500 000 Lt draudimo apsaugą bendradarbiaujant su Latvijos bendrove „Venceb“. Kredito limitas įsigaliojo 2007 m. kovo 14 d. (1 t., 187 b. l.). Kredito limite aiškiai nurodyta, jog įmonė su kuria ieškovas bendradarbiauja, veikia Latvijoje. Šią aplinkybę atsakovas žinojo, kredito limitu būtent tokią draudiminę apsaugą ieškovui suteikė. Pažymėtina, kad kredito limitas suteiktas ankščiau nei įsigaliojo pagrindinė draudimo sutartis (2007 m. spalio 15 d.) (1 t., 28-33 b. l.). Draudimo sutarties 4 dalyje nurodyta, kad nepriklausomai nuo sutarties įsigaliojimo pradžios draudimo apsauga skoloms įsigalioja nuo kredito limito suteikimo datos ir pranešime dėl kredito limito konkrečiam pirkėjui nustatytomis sąlygomis. Kredito limitas įsigaliojo 2007 m. kovo 14 d. ir suteikė draudimo apsaugą ieškovui bendradarbiaujant su Latvijos bendrove „Venceb“. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad draudimo apsauga galioja tik Lietuvoje ir EBPO šalyse. Teisėjų kolegija sutinka, kad šalių sudarytoje sutartyje yra numatyta, jog draudimo apsauga galioja tik Lietuvoje ir EBPO šalyse, tačiau kredito limitu šalys susitarė dėl kitokių sąlygų. Apeliantas teisingai nurodo, kad atsakovas, suteikdamas kredito limitą, žinojo faktą, jog pirkėjas veikia Latvijoje, kuri nėra EBPO šalis, tačiau kredito limitą suteikė. Iš šios aplinkybės darytina išvada, kad kredito limitui netaikoma sutarties dalis, nustatanti, jog draudimo apsauga galioja tik Lietuvoje ir EBPO šalyse. Šalys šiai sutarties sąlygai suteikė išimtį. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad kredito limito galiojimui privalo būti įgyvendinta sąlyga dėl draudimo apsaugos galiojimo teritorijos. Aiškinimas, kad ši sąlyga nebuvo rašytiniu šalių susitarimu pakeista, neatitiktų 2007 m. kovo 14 d. kredito limito tikslo ir paskirties. Nors rašytinio sutarties pakeitimo dėl nurodytos sutarties sąlygos šalys nepasirašė, tačiau 2007 m. kovo 14 d. suteiktu kredito limitu buvo apdrausta Latvijoje veikiančios bendrovės neatsiskaitymo rizika. Toks aiškinimas atitinka ir draudimo sutarties nuostatas, kuriose numatyta, kad kredito limitas suteikiamas jame nustatytomis sąlygomis (1 t., 29 b. l.). Rizikos modulio 1 dalyje nurodytos kredito limito suteikimo sąlygos: gavusi kliento prašymą dėl kredito limito suteikimo, draudimo bendrovė priimą sprendimą dėl kredito limito suteikimo kiekvienam pirkėjui, nustato maksimalų apdraustą įsiskolinimą bei specialias limitui taikomas sąlygas. Sprendimas įsigalioja nuo kliento prašymo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip. Taigi iš šios kredito limito suteikimo tvarkos matyti, kad kiekvienas kliento prašymas yra išnagrinėjamas ir tik tuomet priimamas sprendimas dėl kredito limito suteikimo. Be to, kredito limitas įsigalioja jame numatytomis sąlygomis. Iš ieškovo ataskaitų matyti, kad AS „Venceb“ nebuvo vienintelė bendrovė veikianti Latvijoje, kuriai suteikta draudimo apsauga, todėl pagal šalių susiklosčiusią praktiką matyti, kad draudimo apsauga buvo suteikiama bendrovėms, kurios veikia ne Lietuvoje ir nėra EBPO narės (2 t., 25 b. l.). Teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentui, kad kredito limitą galima laikyti sutarties specialiąją sąlyga, o draudimo sutartį bei taisykles – standartinėmis sąlygomis. Be to, šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas nuo 2008 m. sausio 2 d. kredito limito draudimą atšaukė (poliso Nr. 600058) (2 t., 14 b. l.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, jog pats atsakovas pripažino kredito limito Latvijoje veikiančiai įmonei galiojimą ir jo suteikimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino draudimo sutarties ir kredito limito suteikimo sąlygas, reglamentuojančias draudimo apsaugos galiojimo ribas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog kredito limitu draudimo apsauga ieškovui bendradarbiaujant su Latvijos bendrove nebuvo suteikta (CPK 185 str.).

Dėl kredito limito atšaukimo

Rizikos modulio 3 dalyje numatyta atsakovo galimybė bet kuriuo metu sumažinti ar atšaukti kredito limitą. Kredito limito sumažinimas ar jo atšaukimas įsigalioja nuo pranešimo gavimo dienos (1 t., 39 b. l.). Šioje dalyje nenurodyta, jog pranešimas privalo būti įteiktas asmeniškai draudėjui, pasirašytinai ar kitokiu specialiu būdu. Teisėjų kolegijos nuomone, kredito limito įsigaliojimo datos nustatymui svarbi tarp šalių susiklosčiusi praktika dėl pranešimų įteikimo apie kredito limito suteikimą, atšaukimą, ar pakeitimą. Ieškovas patvirtina, kad pranešimų apie kredito limito suteikimą, pakeitimą ar atšaukimą siuntimas ieškovo brokeriui buvo įprasta praktika, tačiau teigia, jog nereiškia, kad tokia praktika buvo teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pranešimų apie kredito limito suteikimą, atšaukimą, ar pakeitimą siuntimo ieškovo brokeriui negalima vertinti netinkama šalių praktika. Šalys nusistato tam tikrų veiksmų atlikimo tvarką. Ginčo atveju sprendimai dėl kredito limito suteikimo/nesuteikimo, atšaukimo buvo siunčiami ieškovo brokerei. Pats ieškovas patvirtina, kad tokia praktika tarp šalių buvo, todėl kredito limito atšaukimo išsiuntimą ieškovo brokerei vertinti kaip netinkamą ir daryti išvadą, kad ieškovas apie kredito limito bendrovei AS „Venceb“ atšaukimą nebuvo informuotas, prieštarautų tarp šalių nusistovėjusiai praktikai ir protingumo principams. Be to, tai, kad ieškovas apie kredito limito atšaukimą žinojo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Atsakovas teigia, kad 2008 m. sausio 3 d. ieškovui paštu ir elektroniniu paštu ieškovo brokeriui buvo pranešta apie atšauktą kredito limitą, todėl nuostolis nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2008 m. birželio 30 d. pripažįstamas nedraudiminiu. Atsakovo siunčiamų dokumentų registras patvirtina, kad pranešimas apie kredito limito atšaukimą ieškovui buvo išsiųstas 2008 m. sausio 3 d. paprastu paštu, o taip pat elektroniniu paštu buvo išsiųstas ieškovo brokerei (1 t., 9-12, 13, 14 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tarp šalių susiklosčiusią praktiką, t. y. į tai, kad atsakovas sprendimus dėl kredito limitų suteikimo siųsdavo ieškovo draudimo brokerei ir toks įteikimas buvo laikoms tinkamu, kad kredito limito atšaukimas buvo išsiųstas ieškovo brokerei, daro išvadą, kad apie kredito limito atšaukimą ieškovui buvo žinoma nuo 2008 m. sausio 3 d. ir nuo šios dienos ieškovas neteko teisės į draudimo apsaugą su pirkėju AS „Venceb“. Iš ieškovo finansų direktorės A. R. susirašinėjimo matyti, kad kredito limitai pagal šalių praktiką buvo atšaukiami ir ieškovui buvo žinoma, kad nuo kredito limito atšaukimo dienos apyvarta nebedraudžiama (2 t., 27 b. l.). Tai, kad ieškovas žinojo apie kredito limito pirkėjui AS „Venceb“ atšaukimą taip pat patvirtina šie rašytiniai įrodymai: ieškovo pateikta atsakovui apyvartų ataskaita, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. apyvarta su pirkėju AS „Venceb“ siekė 1 129 895, o nuo 2008 sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. apyvarta su šiuo pirkėju nebuvo deklaruota (2 t., 25 b. l.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtoje ieškovo draudžiamų apyvartų ataskaitoje už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. prie pirkėjo „Venceb“ eilutėje „nebegalioja ar panaikintas nuo“ nurodyta, kad kredito limitas AS „Venceb“ nebegalioja nuo 2008 m. sausio 2 d. (2 t., 25 b. l.). Ši ataskaita ieškovo sudaryta 2008 m. spalio 29 d., ji patvirtina ieškovo ginčijamą faktą, kad apie kredito limito atšaukimą ieškovui buvo žinoma. Ieškovo argumentas, kad jis nežinojo apie kredito limito atšaukimą, kadangi ir po šios datos kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, atmestinas. Tai, kad ieškovas dėl draudimo išmokos išmokėjimo kreipėsi pagal atšauktą kredito limitą, patvirtina ieškovo aplaidumą ar nesąžiningumą, o ne aplinkybę, kad ieškovas nežinojo apie atšauktą kredito limitą. Ieškovo teigimu, 2009 m. sausio 21 d. sprendime dėl draudimo išmokos neišmokėjimo atsakovas nurodė tik vieną atsisakymo išmokėti draudimo išmoką motyvą ­– Latvija nėra EBPO narė, nors jau tuomet atsakovui turėjo būti žinoma apie kredito limito atšaukimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad minėtame sprendime nėra nurodyta, jog kredito limitas atšauktas (1 t., 15 b. l.), tačiau 2009 m. sausio 21 d. tyrimo akte, kurio pagrindu yra priimtas minėtas sprendimas, yra pažymėta, kad kredito limitas dėl pirkėjo AS „Venceb“ buvo atšauktas nuo 2008 m. sausio 2 d. (1 t., 16 b. l.). Dėl šių priežasčių nepagrįsti ieškovo argumentai, kad 2009 m. sausio 21 d. sprendimo dėl draudimo išmokos neišmokėjimo priėmimo metu kredito limito atšaukimo faktas nebuvo žinomas.

Vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Įvertindama aukščiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kredito limitas buvo atšauktas ir ieškovui apie tai tapo žinoma nuo 2008 m. sausio 3 d.

Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių 1.2.3. dalies iii) punkte nurodyta, kad draudimo sutartimi nedraudžiami nuostoliai, atsiradę po kredito limito atšaukimo (1 t., 50 b. l.). Kadangi kredito limitas nuo 2008 m. sausio 3 d. buvo atšauktas, atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2008 m. birželio 30 d. AS „Venceb“ neapmokėtas 306 114,16 Lt PVM sąskaitas faktūras (PVM sąskaitos faktūras serija HRA, Nr.: 553773; 554384; 554991; 555586; 557059N) (1 t., 186 b. l.).

Dėl draudimo išmokos pagal PVM sąskaitas faktūras HRA 552500 ir HRA 553146

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas už draudimo polise numatytą draudimo įmoką apdraudė ieškovo pirkėjo AS „Venceb“ nemokumą ir jo finansinių įsipareigojimų neįvykdymą. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudikas riziką prisiima sutartyje nustatytomis sąlygomis, o draudėjas, norėdamas gauti draudimo išmoką, turi laikytis sutartyje nustatytos tvarkos.

Ieškovas už atliktus darbus 2007 m. lapkričio 30 d. pirkėjui AS „Venceb“ išrašė 7 984,33 Lt PVM sąskaitą faktūrą serija HRA Nr. 552500 (1 t. 146 b. l.), o 2007 m. gruodžio 28 d. - 47 469,63 Lt PVM sąskaitą faktūrą serija HRA Nr.553146 (1 t., 147 b. l.). Šios sąskaitos išrašytos galiojant 2007 m. kovo 14 d. kredito limitui, todėl yra pagrindas nagrinėti aplinkybes dėl draudimo išmokos mokėjimo sąlygų buvimo.

Pagal šalių sudarytą draudimo sutartį draudimo išmoka mokama, jei klientas laikėsi visų draudimo sutarties sąlygų (1 t., 34 b. l.). Skolų išieškojimo modulio, kuris yra sutarties sudedamoji dalis (1 t. 31 b. l.), 2 dalyje nurodyta, kad per draudimo polise nurodytą laikotarpį turi būti atsiųstas pranešimas apie uždelstą skolą (1 t., 40 b. l.). Ieškovas 2008 m. sausio 17 d. pateikė atsakovui pranešimą apie uždelstą skolą pagal PVM sąskaitas faktūras HRA Nr. 552500 ir HRA Nr. 553146 (1 t., 154 b. l.). Pranešime nurodyta, kad uždelsta 148 456,11 Lt skola susidarė pagal 2007 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija HRA Nr. 552500. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal šią sąskaitą bendra suma yra 7 984,33 Lt, todėl neaišku, kodėl ieškovas nurodo, kad neapmokėta šios sąskaitos suma yra didesnė. Ieškovas nurodė, kad uždelsta 47 469,65 Lt skola susidarė pagal 2008 m. sausio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija HRA Nr.553146. Taigi pranešimą apie uždelstą skolą ieškovas pateikė atsakovui laiku, t. y. nepraleidus 120 dienų nuo sąskaitos už suteiktas paslaugas išrašymo dienos (Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 6 dalis, 1 t., 31 b. l.). Atsakovas kreipėsi į AS „Venceb“ dėl šių sąskaitų apmokėjimo. AS „Venceb“ pateikė atsakovui banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad ieškovui pagal PVM sąskaitą faktūrą HRA Nr.553146 2008 m. vasario 5 d. sumokėjo 8248,89 EUR (~28 481 Lt) (2 t., 56-57 b. l.). Pagal PVM sąskaitą faktūrą HRA Nr.553146 mokėtina suma buvo 47 469,65 Lt (13 748,16 EUR), todėl AS „Venceb“ pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad minėta sąskaita iš dalies apmokėta, neapmokėta sąskaitos dalis sudaro 18 987,88 Lt (5499,27 EUR). Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo pateikti buhalteriniai dokumentai (2 t., 44 b. l.). Dėl PVM sąskaitos faktūros serija HRA Nr. 552500 apmokėjimo AS „Venceb“ pateikė 2007 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pavedimą Nr. 1443, iš kurio matyti, kad AS „Venceb“ 2007 m. gruodžio 21 d. pagal PVM sąskaitas faktūras HRA Nr. 551393 ir HRA Nr. 552500 ieškovui sumokėjo 31 365,78 EUR (2 t., 58-59 b. l.). Pagal ieškovo pateiktus buhalterinius dokumentus, sąskaitos HRA Nr. 551393 suma yra 49 963,88 EUR, o sąskaitos HRA Nr. 552500 – 2 312,42 EUR (7 984,32 Lt) (2 t., 43 b. l.). Todėl darytina išvada, kad mokėjimo pavedimu Nr. 1443 sąskaita HRA Nr. 552500 nebuvo apmokėta. 31 365,78 EUR nepakako pilnai padengti sąskaitos HRA Nr. 551393 (49 963,88 EUR). Tačiau ieškovas 2008 m. vasario 22 d. patvirtino atsakovui, kad sąskaitos HRA Nr. 552500 ir HRA Nr. 553146 yra apmokėtos (2 t., 7 b. l.).

Ieškovo argumentai, kad atsakovas privalėjo pareikalauti skolos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, o ne remtis darbuotojo elektroniniu laišku, nepagrįsti. Draudimo sutartis nenumato atsakovo pareigos reikalauti skolos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų pateikimo. Pagal draudimo sutarties taisyklių 2.3. punkto iv) dalį, klientas draudikui privalo tuojau pat pranešti apie visas sumas, kurias gavo po pranešimo apie uždelstą skolą pateikimo (1 t., 52 b. l.). Ieškovas pats veda savo buhalterinę apskaitą ir geriausiai žino finansinę situaciją, skolinius įsipareigojimus ir kreditorinius reikalavimus. Ginčo atveju ieškovas privalo rūpintis teisingos informacijos pateikimu atsakovui, kadangi nuo pateiktos informacijos priklauso paties ieškovo finansinių interesų apsauga. 2008 m. sausio 17 d. pranešimu ieškovas pranešė atsakovui apie uždelstą skolą pagal sąskaitas HRA Nr. 552500 ir Nr. 553146, tačiau 2008 m. vasario 22 d. patvirtino, kad skola pagal šias sąskaitas yra apmokėta (1 t., 154 b.l., 2 t. 7 b. l.). Ieškovas, patvirtinęs draustų sąskaitų apmokėjimą, nuo 2008 m. vasario 22 d. atsisakė draudimo apsaugos aukščiau nurodytoms sumoms. Pakartotinį pranešimą apie uždelstą skolą pagal minėtas sąskaitas ieškovas pareiškė atsakovui 2008 m. lapkričio 11 d. (1 t. 153 b. l.), t. y. praleidęs Globalliance prekinio kredito draudimo sutarties specialiųjų sąlygų 6 dalyje nustatytą 120 dienų nuo sąskaitos už suteiktas paslaugas išrašymo dienos terminą tokiam pranešimui pateikti (1 t., 31 b. l.). Pagal draudimo taisyklių 3.2. dalį, draudimo išmoka gali būti mokama tik jeigu draudėjas įvykdo visas sutarties sąlygas. Ginčo atveju ieškovas laiku nepateikė informacijos apie pirkėjo uždelstas skolas pagal išrašytas sąskaitas HRA 552500 ir HRA 553146, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl susidariusio nuostolio neapmokėjus nurodytų sąskaitų.

Dėl senaties taikymo

Ieškovo reikalavimui atsakovas prašė taikyti CK 1.131 straipsnio 1 dalį ir ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Atsakovas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią sąskaitai Nr. HRA Nr. 552500 skaičiuoja nuo 2009 m. birželio 30 d., o sąskaitai HRA Nr. 553146 – nuo 2008 m. liepos 17 d. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Galutinis atsakovo sprendimas dėl draudimo išmokos nemokėjimo priimtas 2010 m. birželio 28 d. (1 t., 10 b. l.), todėl laikytina, kad nuo šios datos ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Ieškinys teismui pateiktas 2010 m. rugpjūčio 13 d. (1 t., 2 b. l.), t. y. nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino. Dėl šių aplinkybių atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą dėl draudimo išmokos pagal neapmokėtas sąskaitas HRA Nr. 552500 ir HRA Nr. 553146 mokėjimui laikytinas nepagrįstu.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su apyvartos deklaracijų ir  nepalankios informacijos apie pirkėją pateikimu, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi šie argumentai nebeturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ir pažeidė proceso teisės normas, tačiau priėmė teisingą sprendimą, o nustatyti ir apeliacinės instancijos teismo ištaisyti pažeidimai neturėjo įtakos bylos baigčiai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, ieškinio atmetimą grindžiant kitais teisiniais argumentais (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                     Danutė Gasiūnienė             

Rimvydas Norkus

Gintaras Pečiulis