Civilinė
byla Nr. 2S-1748-343/2009
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė
Procesinio
sprendimo kategorijos: 34.5; 122.2; 128.19
(S)

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos
Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Gintauto Koriagino, teismo
posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Onos C. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009
m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Onos C. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S.
G., notarei Indrajai Jackevičienei dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo
ir
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės
teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b.l. 102-105) atmetė pareiškėjos prašymą dėl
praleisto termino palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos ir
suinteresuoto asmens S. G. senelės
J. P. mirties, priimti
atnaujinimo, priteisė iš pareiškėjos valstybei 32,50 Lt išlaidoms, susijusioms
su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas pripažino, kad nuo 1999 m.
balandžio 29 d. Vokietijoje gyvenanti pareiškėja, kurios išvykimo iš šios
šalies galimybės iki 2004 m. birželio 8 d. buvo ribotos, dalyvavo 2002 m.
spalio 29 d. vykusiose motinos laidotuvėse ir, nors grįžti į Vokietiją
privalėjo iki 2002 m. lapkričio 5 d., išvažiavo 2002 m. spalio 30 d. dėl to,
jog norėjo grįžti kartu su ilgiau užtrukti negalėjusiu pilnamečiu sūnumi. Šios
faktinės aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina tai, jog pareiškėja apie
palikimo atsiradimą sužinojo laiku, žinodama apie palikimo priėmimo tvarką bei
kliūtis pakartotinai atvykti į Lietuvą susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nepasinaudojo
galimybe kreiptis į notarą pati ar paskirti įgaliotą asmenį, kuris ją
atstovautų atliekant paveldėjimo procedūras. Pareiškėjos teismui pateikto
įgaliojimo kopiją teismas laikė neatitinkančia rašytiniams įrodymams keliamų
reikalavimų, kadangi ji nebuvo tinkamai patvirtinta, jos originalo teismui
pareiškėja nepateikė. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja ketino įgalioti kitą
asmenį sutvarkyti procedūras, susijusias su palikimo priėmimu, ji privalėjo
tokį įgaliojimą tinkamai įforminti ir pati atsiųsti notarui. Šias aplinkybes
patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios
instancijos teismui pareiškėjos prašymą laikyti nepagrįstu ir jo netenkinti.
Atskiruoju skundu (b.l.
106-107) pareiškėja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. rugsėjo 7 d.
nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjos prašymą
patenkinti. Pareiškėja nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog
pareiškėjos galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo buvo ribotos, iš karto po
motinos laidotuvių ji privalėjo grįžti į Vokietiją, neturėdama galimybės pakartotinai
atvykti į Lietuvą, palikimo procedūras sutvarkyti įgaliojo savo brolį, skambino
notarei, domėjosi paveldėjimo procedūrų eiga. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę,
jog suinteresuotas asmuo S.
G. sąmoningai norėjo
nuslėpti informaciją apie pareiškėją, kreipimesi į notarą dėl palikimo priėmimo
nurodydama, jog jokių kitų įpėdinių pagal įstatymą nėra. Teismas taip pat
nepasisakė ir dėl to, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas po
pareiškėjos motinos mirties nėra niekam išduotas iki šiol. Pareiškėja taip pat
nurodo, jog teismui buvo pateiktas pareiškėjos pasirašyto įgaliojimo
originalas, kurį teismas, pasidaręs nuorašą, pareiškėjai grąžino, todėl
nepagrįstas ginčijamos nutarties motyvas, jog šis dokumentas nelaikytinas
rašytiniu įrodymu. Teismas nemotyvuotai atsisakė iškviesti liudytoja 2003 m.
paveldėjimo klausimus sprendusią notarę.
Atsiliepimu į atskirąjį
skundą (b.l. 112) suinteresuotas asmuo S. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad
pareiškėja, kuri iki motinos laidotuvių ilgą laiką buvo nebuvusi Lietuvoje ir
žinojo apie egzistuojančias kliūtis atvykti pakartotinai, nepasinaudojusi
galimybe susitvarkyti reikalingus dokumentus iš karto po laidotuvių, išvyko
anksčiau nei privalėjo. Aplinkybė, jog pareiškėjos sūnui reikėjo išvykti
anksčiau, nelaikytina svarbia, kadangi jis yra savarankiškas pilnametis asmuo
ir namo sugrįžti galėjo be motinos pagalbos. Pareiškėjos pateiktą įgaliojimą
teismas pagrįstai laikė neatitinkančiu rašytiniams įrodymams keliamų
reikalavimų. Be to, pati pareiškėja teismo posėdyje pripažino, jog brolis
informavo ją apie būtinybę įgaliojimą legalizuoti, tačiau pareiškėja to
nepadarė, tuo patvirtindama netiesioginį teisių į palikimą atsisakymą. Suinteresuotas
asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo 2004 m. pareiškėja Lietuvoje lankėsi
daug kartų, kreipėsi į įvairias institucijas dėl sutuoktinio giminystės ryšių
nustatymo, motinos pavardės keitimo ir šiuos klausimus sprendė sėkmingai, tuo
tarpu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bylos nagrinėjimo metu
nenurodė jokių svarbių priežasčių, sąlygojusių tokį ilgą delsimą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama
jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo
pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto
apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta,
todėl paliktina galioti.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra
pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos
motinos mirties, priimti. Sisteminis CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1d. normų vertinimas
leidžia daryti išvadą, kad įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, teismas gali
praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl
svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos
svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje
nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo
praleistą terminą palikimui priimti. Vertindamas galimybę atnaujinti praleistą
terminą, bylą nagrinėjantis teismas privalo išsiaiškinti, ar terminą įpėdinis
praleido dėl savo pasyvumo ir aplaidumo, ar dėl objektyvių priežasčių, taip pat
išanalizuoti, kaip toks sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą įtakos
kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, dėl kurių
pareiškėja tinkamai ir laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nelaikytinos
svarbiomis. Iš byloje pateiktų įrodymų ir pareiškėjos bei jos atstovo
pasisakymų teismo posėdžiuose matyti, jog pareiškėjai buvo žinoma apie pareigą
kreiptis dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo motinos mirties, jog
pareiškėja, tik su specialiu leidimu atvykusi į motinos laidotuves, suvokė, kad
pakartotinai atvykti į Lietuvą per trijų mėnesių laikotarpį ji teisinių
galimybių neturės, jog, pasilikdama iki jai išduotame leidime nustatyto termino
pabaigos, ji būtų turėjusi kelias darbo dienas kreiptis į notarą dėl palikimo
priėmimo, tačiau pati nusprendė išvykti iš Lietuvos anksčiau vien dėl kelionės
patogumo. Ieškovė teismui nepateikė ir jokių įrodymų, jog ji būtų tinkami
įgaliojusi kitą asmenį kreiptis jos vardu dėl palikimo priėmimo. Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjos pateiktą įgaliojimo kopiją
neatitinkančia CPK 114 str. nustatytų rašytinio įrodymo nuorašui keliamų
reikalavimų ir šio dokumento bylos kontekste nevertino. Nors atskirajame skunde
pareiškėja nurodo, kad šio dokumento originalas teismui buvo pateiktas ir
teismas, pasidaręs jo nuorašą, originalą grąžino pareiškėjai, jokių šią
aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Pastarasis pareiškėjos
argumentas vertintinas kritiškai dar ir dėl to, jog, turėdama galimybę CPK
reikalavimus atitinkantį įrodymą pateikti teismui su atskiruoju skundu, pareiškėja
ja nepasinaudojo. Pažymėtina ta aplinkybė, jog įgaliojimo kopija yra niekieno
nepatvirtinta.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į
tai, kad prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pagrįstumą vertinantis
teismas terminą atnaujinti gali tik pripažinęs, kad svarbios priežastys,
kliudžiusios kreiptis dėl palikimo priėmimo, egzistavo ne tik iki įstatyme
nustatyto termino pabaigos, bet iki pat kreipimosi dėl termino atnaujinimo
dienos. Svarbia teisėjų kolegija laiko aplinkybę, jog pareiškėja 2009 m.
rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji telefonu kalbėjosi su
paveldėjimo bylą tvarkiusia notare, kuri nurodžiusi, kad jos atstovo pateiktas
įgaliojimas nėra legalizuotas, kad byla užvesta trečiojo asmens S.
G. vardu (b.l. 98). Taip pareiškėja pripažino, kad, dar nesibaigus terminui
priimti palikimą, ji žinojo, kad pareiškėjos nurodytas įgaliojimas, kurio
egzistavimo faktas, kaip minėta, dėl įrodymų nepakankamumo byloje nebuvo
nustatytas, nėra tinkamas, jog formaliai jos kreipimasis dėl palikimo priėmimo,
kuris galėjo tapti teisėtu pagrindu teisei į palikimą įgyvendinti, nebuvo
priimtas. Žinodama šią aplinkybę pareiškėja daugiau kaip penkis metus
nesikreipė nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,
teismui nenurodydama jokių aplinkybių, kurios kliudė išduoti teisės aktų
reikalavimus atitinkantį, legalizuotą įgaliojimą kitam asmeniui jos vardu
inicijuoti paveldėjimo procedūras. Be to, nurodydama, jog jos galimybės atvykti
į Lietuvą buvo ribojamos iki 2004 m. birželio 8 d.,
jog po šios datos ji ne vieną kartą lankėsi Lietuvoje, pareiškėja nepateikė
jokių įrodymų ir/ar argumentų, kurie pagrįstų objektyvių kliūčių įgyvendinti
savo teises, įskaitant ir teisę kreiptis dėl termino palikimui priimti
atnaujinimo, egzistavimą tokį ilgą laiko tarpą. Nurodytų aplinkybių visuma
leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja savo teisių į palikimą tiek per įstatyme
nustatytą terminą, tiek ir ilgą laiką po termino pabaigos neįgyvendino ne dėl
objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo pačios kaltės. Vertinant
termino atnaujinimo pagrįstumą kitų asmenų interesų kontekste, atkreiptinas
dėmesys į tai, jog dėl savo kaltės terminą praleidusios pareiškėjos pateiktas
prašymas neigiamai įtakotų į palikimą pretenduojančios S.
G. teises, kuri, ilgą laiką būdama vieninteliu į
notarą dėl palikimo priėmimo besikreipusiu asmeniu, galėjo pagrįstai tikėtis,
jog ji vienintelė pretenduoja į palikimą sudarantį turtą, net ir
neatsižvelgiant į tai, jog savo teisės CK 5.66 str. nustatyta tvarka kreiptis
dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo S. G. nėra įgyvendinusi. Atskirojo skundo argumentas, jog S. G. elgėsi nesąžiningai, prašyme
dėl palikimo priėmimo nenurodžiusi kitų įpėdinių, atsižvelgiant į tai, jog ši
aplinkybė niekaip neįtakojo notarės veiksmų, neapribojo pareiškėjos galimybių
kreiptis dėl palikimo priėmimo, vertintina kaip neturinti jokios įtakos tarp
šalių kilusio ginčo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos nurodyta
paveldėjimo bylą 2003 m. tvarkiusi notarė iškviesta kaip liudytoja tebūtų
galėjusi patvirtinti ar paneigti netinkamo pareiškėjos kreipimosi į notarą per
netinkamai įgaliotą atstovą faktą, tačiau nepaneigtų kitų bylai reikšmingų
teismo išvadų, kuriomis ilgas pareiškėjos delsimas kreiptis dėl palikimo
priėmimo įvertintas kaip jos pačios pasyvumas, atskirojo skundo argumentas dėl
teismo nepagrįsto atsisakymo iškviesti notarę liudytoja vertintinas kaip
formalus, neturėjęs įtakos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties
teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 str. 1 d.).
Visus atskirojo skundo
argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios
instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi CPK 337 str. 1
p., teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo
7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo
dienos.
Kolegijos
pirmininkė Rūta
Palubinskaitė
Kolegijos teisėjai Evaldas
Burzdikas
Gintautas Koriaginas