Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1748-343-2009].doc
Bylos nr.: 2S-1748-343/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-1748-343/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Rimkevičienė

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 122.2; 128.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Onos C. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Onos C. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. G., notarei Indrajai Jackevičienei dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir

n u s t a t ė :

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b.l. 102-105) atmetė pareiškėjos prašymą dėl praleisto termino palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos ir suinteresuoto asmens S. G. senelės J. P. mirties, priimti atnaujinimo, priteisė iš pareiškėjos valstybei 32,50 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas pripažino, kad nuo 1999 m. balandžio 29 d. Vokietijoje gyvenanti pareiškėja, kurios išvykimo iš šios šalies galimybės iki 2004 m. birželio 8 d. buvo ribotos, dalyvavo 2002 m. spalio 29 d. vykusiose motinos laidotuvėse ir, nors grįžti į Vokietiją privalėjo iki 2002 m. lapkričio 5 d., išvažiavo 2002 m. spalio 30 d. dėl to, jog norėjo grįžti kartu su ilgiau užtrukti negalėjusiu pilnamečiu sūnumi. Šios faktinės aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina tai, jog pareiškėja apie palikimo atsiradimą sužinojo laiku, žinodama apie palikimo priėmimo tvarką bei kliūtis pakartotinai atvykti į Lietuvą susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, nepasinaudojo galimybe kreiptis į notarą pati ar paskirti įgaliotą asmenį, kuris ją atstovautų atliekant paveldėjimo procedūras. Pareiškėjos teismui pateikto įgaliojimo kopiją teismas laikė neatitinkančia rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi ji nebuvo tinkamai patvirtinta, jos originalo teismui pareiškėja nepateikė. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja ketino įgalioti kitą asmenį sutvarkyti procedūras, susijusias su palikimo priėmimu, ji privalėjo tokį įgaliojimą tinkamai įforminti ir pati atsiųsti notarui. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pareiškėjos prašymą laikyti nepagrįstu ir jo netenkinti.

Atskiruoju skundu (b.l. 106-107) pareiškėja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjos prašymą patenkinti. Pareiškėja nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjos galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo buvo ribotos, iš karto po motinos laidotuvių ji privalėjo grįžti į Vokietiją, neturėdama galimybės pakartotinai atvykti į Lietuvą, palikimo procedūras sutvarkyti įgaliojo savo brolį, skambino notarei, domėjosi paveldėjimo procedūrų eiga. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo S. G. sąmoningai norėjo nuslėpti informaciją apie pareiškėją, kreipimesi į notarą dėl palikimo priėmimo nurodydama, jog jokių kitų įpėdinių pagal įstatymą nėra. Teismas taip pat nepasisakė ir dėl to, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas po pareiškėjos motinos mirties nėra niekam išduotas iki šiol. Pareiškėja taip pat nurodo, jog teismui buvo pateiktas pareiškėjos pasirašyto įgaliojimo originalas, kurį teismas, pasidaręs nuorašą, pareiškėjai grąžino, todėl nepagrįstas ginčijamos nutarties motyvas, jog šis dokumentas nelaikytinas rašytiniu įrodymu. Teismas nemotyvuotai atsisakė iškviesti liudytoja 2003 m. paveldėjimo klausimus sprendusią notarę.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 112) suinteresuotas asmuo S. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja, kuri iki motinos laidotuvių ilgą laiką buvo nebuvusi Lietuvoje ir žinojo apie egzistuojančias kliūtis atvykti pakartotinai, nepasinaudojusi galimybe susitvarkyti reikalingus dokumentus iš karto po laidotuvių, išvyko anksčiau nei privalėjo. Aplinkybė, jog pareiškėjos sūnui reikėjo išvykti anksčiau, nelaikytina svarbia, kadangi jis yra savarankiškas pilnametis asmuo ir namo sugrįžti galėjo be motinos pagalbos. Pareiškėjos pateiktą įgaliojimą teismas pagrįstai laikė neatitinkančiu rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Be to, pati pareiškėja teismo posėdyje pripažino, jog brolis informavo ją apie būtinybę įgaliojimą legalizuoti, tačiau pareiškėja to nepadarė, tuo patvirtindama netiesioginį teisių į palikimą atsisakymą. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuo 2004 m. pareiškėja Lietuvoje lankėsi daug kartų, kreipėsi į įvairias institucijas dėl sutuoktinio giminystės ryšių nustatymo, motinos pavardės keitimo ir šiuos klausimus sprendė sėkmingai, tuo tarpu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių svarbių priežasčių, sąlygojusių tokį ilgą delsimą.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos mirties, priimti. Sisteminis CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1d. normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Vertindamas galimybę atnaujinti praleistą terminą, bylą nagrinėjantis teismas privalo išsiaiškinti, ar terminą įpėdinis praleido dėl savo pasyvumo ir aplaidumo, ar dėl objektyvių priežasčių, taip pat išanalizuoti, kaip toks sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą įtakos kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėja tinkamai ir laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nelaikytinos svarbiomis. Iš byloje pateiktų įrodymų ir pareiškėjos bei jos atstovo pasisakymų teismo posėdžiuose matyti, jog pareiškėjai buvo žinoma apie pareigą kreiptis dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo motinos mirties, jog pareiškėja, tik su specialiu leidimu atvykusi į motinos laidotuves, suvokė, kad pakartotinai atvykti į Lietuvą per trijų mėnesių laikotarpį ji teisinių galimybių neturės, jog, pasilikdama iki jai išduotame leidime nustatyto termino pabaigos, ji būtų turėjusi kelias darbo dienas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pati nusprendė išvykti iš Lietuvos anksčiau vien dėl kelionės patogumo. Ieškovė teismui nepateikė ir jokių įrodymų, jog ji būtų tinkami įgaliojusi kitą asmenį kreiptis jos vardu dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėjos pateiktą įgaliojimo kopiją neatitinkančia CPK 114 str. nustatytų rašytinio įrodymo nuorašui keliamų reikalavimų ir šio dokumento bylos kontekste nevertino. Nors atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad šio dokumento originalas teismui buvo pateiktas ir teismas, pasidaręs jo nuorašą, originalą grąžino pareiškėjai, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Pastarasis pareiškėjos argumentas vertintinas kritiškai dar ir dėl to, jog, turėdama galimybę CPK reikalavimus atitinkantį įrodymą pateikti teismui su atskiruoju skundu, pareiškėja ja nepasinaudojo. Pažymėtina ta aplinkybė, jog įgaliojimo kopija yra niekieno nepatvirtinta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pagrįstumą vertinantis teismas terminą atnaujinti gali tik pripažinęs, kad svarbios priežastys, kliudžiusios kreiptis dėl palikimo priėmimo, egzistavo ne tik iki įstatyme nustatyto termino pabaigos, bet iki pat kreipimosi dėl termino atnaujinimo dienos. Svarbia teisėjų kolegija laiko aplinkybę, jog pareiškėja 2009 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdyje nurodė, kad ji telefonu kalbėjosi su paveldėjimo bylą tvarkiusia notare, kuri nurodžiusi, kad jos atstovo pateiktas įgaliojimas nėra legalizuotas, kad byla užvesta trečiojo asmens S. G. vardu (b.l. 98). Taip pareiškėja pripažino, kad, dar nesibaigus terminui priimti palikimą, ji žinojo, kad pareiškėjos nurodytas įgaliojimas, kurio egzistavimo faktas, kaip minėta, dėl įrodymų nepakankamumo byloje nebuvo nustatytas, nėra tinkamas, jog formaliai jos kreipimasis dėl palikimo priėmimo, kuris galėjo tapti teisėtu pagrindu teisei į palikimą įgyvendinti, nebuvo priimtas. Žinodama šią aplinkybę pareiškėja daugiau kaip penkis metus nesikreipė nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismui nenurodydama jokių aplinkybių, kurios kliudė išduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį, legalizuotą įgaliojimą kitam asmeniui jos vardu inicijuoti paveldėjimo procedūras. Be to, nurodydama, jog jos galimybės atvykti į Lietuvą buvo ribojamos iki 2004 m. birželio 8 d., jog po šios datos ji ne vieną kartą lankėsi Lietuvoje, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų ir/ar argumentų, kurie pagrįstų objektyvių kliūčių įgyvendinti savo teises, įskaitant ir teisę kreiptis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, egzistavimą tokį ilgą laiko tarpą. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja savo teisių į palikimą tiek per įstatyme nustatytą terminą, tiek ir ilgą laiką po termino pabaigos neįgyvendino ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo pačios kaltės. Vertinant termino atnaujinimo pagrįstumą kitų asmenų interesų kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, jog dėl savo kaltės terminą praleidusios pareiškėjos pateiktas prašymas neigiamai įtakotų į palikimą pretenduojančios S. G. teises, kuri, ilgą laiką būdama vieninteliu į notarą dėl palikimo priėmimo besikreipusiu asmeniu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog ji vienintelė pretenduoja į palikimą sudarantį turtą, net ir neatsižvelgiant į tai, jog savo teisės CK 5.66 str. nustatyta tvarka kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo S. G. nėra įgyvendinusi. Atskirojo skundo argumentas, jog S. G. elgėsi nesąžiningai, prašyme dėl palikimo priėmimo nenurodžiusi kitų įpėdinių, atsižvelgiant į tai, jog ši aplinkybė niekaip neįtakojo notarės veiksmų, neapribojo pareiškėjos galimybių kreiptis dėl palikimo priėmimo, vertintina kaip neturinti jokios įtakos tarp šalių kilusio ginčo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos nurodyta paveldėjimo bylą 2003 m. tvarkiusi notarė iškviesta kaip liudytoja tebūtų galėjusi patvirtinti ar paneigti netinkamo pareiškėjos kreipimosi į notarą per netinkamai įgaliotą atstovą faktą, tačiau nepaneigtų kitų bylai reikšmingų teismo išvadų, kuriomis ilgas pareiškėjos delsimas kreiptis dėl palikimo priėmimo įvertintas kaip jos pačios pasyvumas, atskirojo skundo argumentas dėl teismo nepagrįsto atsisakymo iškviesti notarę liudytoja vertintinas kaip formalus, neturėjęs įtakos pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 str. 1 d.).   

Visus atskirojo skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Rūta Palubinskaitė

Kolegijos teisėjai                                                                                  Evaldas Burzdikas

Gintautas Koriaginas