Administracinė byla Nr. ATP-1176-628/2014

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-09801-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 45.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

         2014 m. gruodžio 3 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, kuriuo A. K. (toliau – A. K.) skundas tenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės G. L. 2014 m. liepos 29 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1331 str. 1 d. A. K. atžvilgiu nutraukta,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis specialistas V. M. 2014 m. liepos 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. pagal LR ATPK 1331 str. 1 d. už tai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 32 p. reikalavimus, kadangi, būdamas automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų), kuris 2014 m. gegužės 22 d., apie 11.54 val., Vilniuje, Švitrigailos g. – Naugarduko g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį, nes važiavo 74 km/h greičiu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistė G. L. 2014 m. liepos 29 d. nutarimu už šį pažeidimą, numatytą LR ATPK 1331 str. 1 d., A. K. paskyrė 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) litų dydžio baudą.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. K. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu A. K. skundą patenkino, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės G. L. 2014 m. liepos 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukė.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės G. L. 2014 m. liepos 29 d. nutarimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato tik vieną išlygą, kada savininkas ar valdytojas neturi pareigos pranešti pažeidėjo duomenų, t.y. praradus transporto priemonę prieš savo valią. Šiuo konkrečiu atveju, A. K. paaiškinimai, kad jis neprisimena, kas minėtą dieną vairavo jam priklausančią transporto priemonę, nors nuo pažeidimo padarymo laiko iki kvietimo atvykti į policijos komisariatą gavimo dienos, buvo praėjęs mažiau nei vieno mėnesio laiko tarpas, nagrinėjamos bylos kontekste yra neįtikėtini, t.y. A. K., turėdamas visus reikiamus duomenis, galėjo ir privalėjo prisiminti, kas pažeidimo padarymo metu valdė jam priklausančią transporto priemonę. Institucijos vertinimu, apeliantas nagrinėjamu atveju turėjo pareigą žinoti, kas ir kada naudojosi jam priklausančiu automobiliu.

Atsiliepimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą, A. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad apklausiamas policijos komisariate, A. K. aiškiai nurodė, jog jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, naudojasi tik jis ir jo sutuoktinė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad iš fotonuotraukos nėra galimybės identifikuoti automobilio vairuotojo, o pats apeliantas, praėjus daugiau nei 1.5 mėnesio po padaryto pažeidimo, negalėjo prisiminti, kas pažeidimo padarymo metu galėjo vairuoti minėtą automobilį, A. K. veiksmuose, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nėra administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto LR ATPK 1331 str. 1 d., požymių.

Pažymima, kad pareiga nustatyti, kas tam tikru konkrečiu momentu pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. pareiga išaiškinti teisės pažeidimą ir nustatyti jį padariusį asmenį, yra policijos pareigūnų pareiga ir ji negali būti perkelta kitiems asmenims. Tuo tarpu apeliantas yra pateikęs visą jo turimą informaciją apie tai, kas valdė ir naudojosi automobiliu tuo metu, tačiau jei bandytų įvardinti, kas konkrečiai aptariamu momentu jį vairavo, dėl paminėtų priežasčių, toks jo veiksmas prilygtų viso labo spėjimui.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal LR ATPK 30211 str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vadovaujantis aukščiau aptartomis teisės nuostatomis įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. K. atžvilgiu apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, nesurinkus visų įmanomų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių pastarojo kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.  

Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad 2014 m. liepos 9 d. A. K. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininku, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų), kuris 2014 m. gegužės 22 d., apie 11.54 val., Vilniuje, Švitrigailos g. – Naugarduko g. sankryžoje, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 50 km/h greitį (b. l. 5 – 6). Remiantis A. K. paaiškinimu dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, jis iš jam pateiktos fotonuotraukos negalėjo atpažinti asmens, kuris vairavo jam priklausantį automobilį (b. l. 8). Šių duomenų pagrindu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistė G. L. 2014 m. lepos 29 d. A. K. atžvilgiu priėmė nutarimą, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 1331 str. 1 d., ir nubaustas 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) litų bauda (b. l. 13).

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. K. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodydamas, kad apklausiamas policijos komisariate, jis visgi nurodė asmenis, galimai Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu vairavusius jam priklausančią transporto priemonę – save ir savo sutuoktinę L. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs apelianto pateiktus argumentus ir skundo nagrinėjimui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, A. K. skundą tenkino ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė, jo veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto LR ATPK 1331 str. 1 d., požymių.

Pažymėtina, kad LR ATPK 1331 str. 1 d. nuostatos nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos taisyklės pažeidimas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nuostatoms antrina ir Kelių eismo taisyklių 32.1 punktas, numatantis, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

Šių teisės normų kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad būtent Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. ir Kelių eismo taisyklių 32.1 punkte nustatytų pareigų nevykdymas ir buvo inkriminuotas A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistės G. L. 2014 m. liepos 29 d. nutarime.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią.

Bylos medžiaga nustatyta, to neginčija ir A. K., kad jo, kaip automobilio BMW, valstybinis (duomenys neskelbtini) savininko, buvo pareikalauta pateikti informaciją apie tai, kas 2014 m. gegužės 22 d., apie 11.54 val., naudojosi aptariamu automobiliu, kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas - Vilniuje, Švitrigailos g. – Naugarduko g. sankryžoje, viršytas leistinas važiavimo greitis, iš ko spręstina, kad informacija buvo pareikalauta siekiant išsiaiškinti padarytą administracinį teisės pažeidimą.

A. K. iš esmės neginčija ir jam pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. kilusios pareigos, tačiau tvirtina, kad jis policijos pareigūnams suteikė visą jam žinomą informaciją apie automobilio BMW, valstybinis (duomenys neskelbtini) naudotojus, nurodydamas, kad tiksliai pasakyti, kas, t.y. jis ar jo sutuoktinė, vairavo aptariamą automobilį Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu, jis negalėjo, nes neprisiminė.

Vertinant šias aplinkybes nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste, svarbu paminėti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. K. pateikdamas paaiškinimą apie jam inkriminuojamo pažeidimo aplinkybes, nurodė, kad iš pateiktos fotonuotraukos negali atpažinti asmens Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu vairavusio jam priklausančią transporto priemonę, kas neabejotinai skiriasi nuo jo paaiškinimų, pateiktų tiek apylinkės, tiek aukštesniajam teismui, kad pareigūnams jis nurodė tik du asmenis, galėjusius Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, t.y. save ir savo sutuoktinę L. K.. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra jokių policijos pareigūnų paaiškinimų apie nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, iš kurių galima būtų daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. visgi įvykdė savo pareigą pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus.

Remiantis nagrinėjamos teisės pažeidimo bylos medžiaga, matyti, kad teismo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas A. K. apylinkės teismui pateikto skundo pagrįstumo klausimas, nedalyvavo nei pats A. K., nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė remdamasis vien tik rašytine bylos medžiaga. Vertinant šią aplinkybę, pabrėžtina, kad pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, vien tik rašytiniai, galinčių patvirtinti analizuojamą pažeidimą, asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojo parodymams, duodamiems teismo posėdžio metu (LR ATPK 273 str.). Šiuo atveju pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui vien tik rašytinių tokių asmenų paaiškinimų nepakanka. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, siekiant objektyviai įvertinti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes bei nustatyti visas pažeidimo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, būtina ne tik įvertinti rašytinius paaiškinimus, bet ir apklausti asmenis teismo posėdžio metu, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Pagal LR ATPK 284 str. 1 d. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tik nustačius šias aplinkybes, galima daryti neabejotiną išvadą apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę/nekaltumą jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme.

Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs pažeidimą užfiksavusių ir jame dalyvavusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto LR ATPK 1331 str. 1 d., požymių buvimą A. K. veiksmuose, dėl ko skundžiamas Vilniaus apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. K. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,

n u t a r ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                Sigita Bieliauskienė