Civilinė byla Nr. e2-697-877/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06537-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.2.6.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant V. M.,

dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovei advokatei S. Ž.,

atsakovės A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ atstovei advokatei A. G.;

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei pagal įgaliojimą V. B.;

trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei A. N.;

trečiojo asmens UAB „Giedraitis & architektai“ atstovui R. G.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Miesto administratorius“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „Giedraitis & architektai“,. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas A. Š. 2019 m. balandžio 10 d. ieškiniu atsakovams A. V., Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Miesto administratorius“ prašo: 

1.1.               Panaikinti 2017-08-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimo rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą “ dalį, kuri susijusi su savavališkos statybos įteisinimu;

1.2.               Įpareigoti atsakovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Miesto administratorius“, į.k. 303102718 , per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą, esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą ieškovui A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovės;

1.3.       Ieškovo naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodytos šios aplinkybės:

2.1.        Ieškovui A. Š. nuosavybės teise priklauso butas su patalpomis bei negyvenamoji patalpa-patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai pastatytas priestatas, jį sujungiant prie gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), sienos, o prijungta sienos dalis ribojasi su man priklausančių patalpų siena, bei užmūrintas įėjimas į mano patalpas. Dėl savavališkai pastatyto priestato sumažėja prie gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančio neužstatytos valstybinės žemės plotas, didėja žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas. Savavališkai pastačius priestatą, kuris yra įsiterpęs tarp gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas praėjimas, buvęs tarp minėtų gyvenamųjų namų, kas neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, ko pasėkoje yra pažeidžiamos, mano bei kitų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų teisės bei bendro žemės sklypo naudotojų teisės. Savavališkai pastatytame priestate UAB „Miesto administratorius“, vadovaujamas direktoriaus M. L., savavališkai įrengė gyvenamąjį plotą, bei atliko kitus savavališkus darbus. Savavališkai pristatytas priestatas yra sujungtas su buto Nr. 2 patalpomis. 2017-12-22 Pirkimo-pardavimo sutartimi, Nr. 1-7238 UAB „Miesto administratorius“ šias patalpas perleido atsakovei A. V., kuri yra UAB „Miesto administratoriaus“ direktoriaus M. L. sugyventinė, su kuria augina bendrą vaiką.

2.2       . 2018 metais atsakovė A. V. bei buvęs savininkas UAB „Miesto administratorius“ pradėjo vykdyti statybos darbus - minėto priestato atnaujinimo darbus, keitė stogą ir t.t., todėl supratau, kad šie asmenys net nežada nugriauti ir sutvarkyti savavališkai pastatyto statinio, dėl kurio jau ankščiau tarp gyvenamųjų namų Nr. 45 ir 45A, savininkų yra kilę ginčų. Todėl kreipėsi į eilę institucijų, teikė įvairius skundus, siekdamas, kad atsakingi asmenys pašalintų savavališkai pastatytą priestatą. 2019-01-02 VĮ „Registrų centras“ raštu patvirtino, kad gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), I aukšto plano kopijoje oranžine spalva (teismui pateiktame plane pažymėta žalia spalva) pažymėtoje vietoje Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokiu nekilnojamųjų daiktu- statiniu. 2019-01-16 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-03-18 raštu informavo, jog atlikę faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, kad tarp posūkio taškų 3 ir 4, nurodytų sklypo plane (tarp gyvenamųjų patalpų), stovi pastatytas mūro plytų statinys su betonine stogo perdanga. Vidinėje kiemo dalyje tarp gyvenamųjų patalpų yra statinys (21 lž) su dviem įėjimais, galimai į skirtingus patalpas. Šie statiniai galimai nėra (ar jų dalis) registruoti Nekilnojamojo turto registre.

2.2.        2019-02-27 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau - Statybos inspekcija) raštu informavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Miesto administratorius“ išdavė leidimą rekonstruoti statini Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališka statybą“ (toliau - Projektas). Statybos inspekcija rašte nurodo, kad patikrinus projekto sprendinius nustatyta, jog projekte numatyta įteisinti apie 1988 metais (iš tiesų ženkliai vėliau) pastatytą priestatą tarp dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat nurodoma, kad 2012-04-23 projektą neva tai suderino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys; kad prie projekto pridėti visi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), namo ir daugiabučio bendrasavininkų sutikimai (tarp jų ir A. Š.) ir gretimo besiribojančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų sutikimai atlikti rekonstravimo darbus pagal projektą. Šiame rašte statybos inspekcija nurodo, kad ji 2019-02-12 gavo prašymą išduoti minėto statinio užbaigimo aktą.

2.3.        Statytojo UAB „Miesto administratorius“, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, teisė įteisinti savavališkos statybos padarinius valstybinėje žemėje nebuvo numatyta 2017-04-06 Valstybinės žemės sutartyje, todėl pagal imperatyvias teisės normas tokiam įteisinimui jis turėjo gauti atskirą NŽT prie ŽŪM sutikimą. Tačiau UAB „Miesto administratorius“ ne tik kad negavo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės - Lietuvos Respublikos žemės patikinės NŽT prie ŽŪM sutikimą įteisinti savavališkos statybos, bet dėl tokio leidimo į ją nesikreipė.

2.4.        Kultūros paveldo departamentas sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą priestatą nedavė, ką patvirtina ir 2019-01-29 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus raštas. Nors prie Projekto medžiagos yra pridėti 2016-12-02 Kultūros paveldo departamento Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jie išduoti visai kitam projektui - „Daugiabučio gyvenamojo namo lA6p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas. Tvarkomieji darbai“, bei tik atlikti rekonstrukciją, o ne įteisinti savavališką statybą. Statytojui tiek iš esmės pakeitus projektą, tiek nusprendus įteisinti savavališkos statybos padarinius, projektai iš naujo turėjo būti teikti Kultūros paveldo apsaugos departamentui, kas numatyta ir 2016-12-02 specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinyje. 

2.5.        Nei ieškovas, nei kiti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų, nei (duomenys neskelbtini), butų, kurie yra tame pačiame žemės sklype, nei greta esančio namo (duomenys neskelbtini), savininkai nedavė sutikimo tuometiniam statytojui UAB „Miesto administratorius“ įteisinti savavališkai pastatytą priestatą. Prie projekto „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ medžiagos pridėtas tiek balsavimo komisijos protokolas, tiek UAB „Miesto administratorius“ prašymas, o svarbiausia, tiek butų savininkų sutikimas, neturi nieko bendrą nei su projektu, kuriam išduotas ginčijamas leidimas, nei su savavališkai pastatyto priestato įteisinimu. 

2.6.       Ieškovas mano, kad 2017-08-29 leidimas Nr._ (duomenys neskelbtini) ir Projektas yra teisiškai ydingi visa apimtimi, nes tuo pačiu statybos leidimu negalėjo būti leista atlikti tiek dviejų skirtingų nekilnojamųjų objektų rekonstrukciją, bei dar ir įteisinti savavališką statybą. 2017-08-29 Statybos leidimas išduotas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, o leidime numatyta tik vieno atskiro statinio, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančio D. P., rekonstrukcijai ir jo paskirties pakeitimui. Tuo tarpu tiek iš projekto pavadinimo, tiek iš eilės sprendinių bei jų aprašymo matyti, kad bus rekonstruojamas ir kitas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovei. Siekiant koncentruotumo, dėl kitų 2017-08- 29 leidimo Nr._ (duomenys neskelbtini) ir Projekto neatitikimo įstatymų reikalavimams nepasisako.

2.7.        Termino ieškinio pateikti dėl ginčijamo administracinio akto dalies nepraleido, nes apie 2017- 08-29 statybos leidimą bei Projektą sužinojo ir susipažino tik 2019-03-13, kuomet Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2017-08-29 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)  ir Projekto kopiją

2.8.        Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžiuose palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 29 d. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais

3.1. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)  ..Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo suformuotas apie 194 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) gyvenamųjų namų bei ūkinio pastato 21 lž eksploatavimui. Šiuo planu nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdžiai - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (64 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (36 proc.). Žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. 63 kv. m šio žemės sklypo yra išnuomota atsakovei UAB „Miesto administratorius“, 25 kv. m - Ieškovui.

3.2. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė ginčijamą Leidimą, kuriuo atsakovei (statytojai) UAB „Miesto administratorius“ suteikta teisė rekonstruoti statinį pagal parengtą projektą - „Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ (toliau - Projektas).

3.3. Iš tiesų, kaip ne kartą nurodyta ieškinyje, ginčo Priestatas iki šiol nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iki ginčijamo Leidimo išdavimo joks kitas statybą leidžiantis dokumentas Priestato statybai nebuvo išduotas, todėl pagal LR statybos įstatymo 2 str. 46 d. laikytina, kad jis buvo pastatytas savavališkai, ir dėl to byloje ginčo nėra. Akivaizdu, kad savavališkai pastatytas statinys negalėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir tai patvirtino VĮ Registrų centro Kauno filialas 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. (3.11.4) ATS-7331, kuriame nurodyta, kad informacijos apie Ieškovo pažymėtoje vietoje įregistruotus nekilnojamuosius daiktus - statinius Nekilnojamojo turto registre nėra.

3.4. Galiojančiame teritorijų planavimo dokumente yra numatyta galimybė įteisinti Priestatą. Pažymėtina, jog Ieškovas buvo vienas iš šio teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatorių, yra pasirašęs Žemės sklypo plane, taigi, šie sprendiniai jam buvo žinomi.

3.5. Kaip matyti iš Projekte pateiktos 2016 m. rugsėjo 27 d. techninės užduoties, UAB „Miesto administratorius“ pavedė projektuotojui parengti daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą. LR statybos įstatymo 2 str. 102 d. nurodyta, jog techninė užduotis - tai dokumentas, kuriame nurodomos visos statinio projekto rengimo paslaugos ir planuojamo statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai, kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant statinio projektą. Taigi, šiuo atveju savavališkai pastatyto Priestato įteisinimas buvo vienas iš Projekto rengimo tikslų. Parengto Projekto sprendiniai, susiję su Priestato įteisinimu, atitinka teritorijų planavimo dokumentą. Projekte pateikta eksperto išvada dėl įmokos už savavališkos statybos įteisinimą ir dokumentas, patvirtinantis šios įmokos sumokėjimą, taigi, buvo įgyvendintos visos sąlygos, nustatytos LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 5 d.

3.6. Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo. NŽT 2017 m. kovo 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  (t. I, b. 1. 109) pažymėjo: „jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas neišduodamas, kadangi šis sutikimas išreiškiamas nuomos sutartyje”. Nuomos sutarties 4.1 p. nustatyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Įvertinusi šias nuostatas, o taip pat minėtame NŽT rašte nurodytus argumentus dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai laikė, kad UAB „Miesto administratorius" pateikti dokumentai dėl Žemės sklypo nuomos atitinka teisės aktų reikalavimus, nes juose aiškiai išreikšta Žemės sklypo patikėtinio valia dėl statinių rekonstrukcijos Žemės sklype. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju numatyti rekonstravimo darbai atitiko nustatytą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, todėl papildomų dokumentų iš statytojo nebuvo reikalaujama.

3.7. Dėl Projekto suderinimo su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Žemės sklypas, kuriame yra rekonstruojamas pastatas, patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) vizualinės apsaugos pozonį. KPD Kauno skyriaus 2019 m. sausio 29 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini)  (I t., b. L 32) teigiama, kad KPD Kauno skyrius neturi duomenų dėl pastato (priestato) tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), projektinių sprendinių suderinimo", tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Visų pirma, 2016 m. parengti rekonstrukcijos projekto projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su KPD, tame tarpe ir tas projektinių pasiūlymų brėžinys, kuriame pažymėtas ir savavališkai pastatytas Priestatas (I t., b. L 294). 2016 m. gruodžio 2 d. buvo išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai (laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2k-340, o parengtas Projektas 2017 m. balandžio 23 d. informacinėje sistemoje „Infostatyba" suderintas su KPD Kauno skyriaus vyr. specialiste R. G., kuri pritarė projekto sprendiniams (registracijos Nr. CPR-170423-34166). Tačiau tuo metu pateiktas Projektas nebuvo suderintas su visomis institucijomis, todėl vėliau buvo teikiamas derinimui pakartotinai. LR statybos įstatymo 27 str. 13 d. nustatyta, kad pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija - statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas. Atsižvelgiant į šias teisės akto nuostatas ir į tai. kad KPD 2017 m. balandžio 23 d. buvo suderinusi Projekto sprendinius, gavus pakartotinį statytojo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Projektas dar kartą derinti KPD nebuvo teikiamas.

3.8. Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininku sutikimų. 2016 m. rugsėjo 16 d. daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. BAL-003038, pagal kurį šio gyvenamojo namo bendrasavininkai pritarė pastato rekonstravimui. Pagal nurodyto straipsnio 15 p., taip pat turi būti pateikti statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad Priestatas pastatytas arčiau, nei 3 m iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, pateikti šio žemės sklypo naudotojų R. G. ir J. R. Ž. sutikimai (I t., b. L 117-118), kaip numatyta Reglamento 7 priedo 4 p. Statytojas taip pat pateikė ir Žemės sklype esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų - Ieškovo ir V. B. sutikimus rekonstrukcijos darbams, nors pagal teisės aktų nuostatas toks sutikimai nebuvo privalomi. Ieškinyje Ieškovas taip pat nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis statytojas, norėdamas gauti leidimą rekonstrukcijos darbams, turėjo gauti Ieškovo sutikimą.

3.9. Dėl Projekte numatytos rekonstrukcijos ir savavališkos statybos įteisinimo. LR statybos įstatymo 24 str. 2 d. nustatyta, jog tuo atveju, kai numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, arba numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. Nagrinėjamu atveju visi pagal Projektą numatyti darbai priskirtini vienai darbų rūšiai - statinio rekonstravimui, todėl akivaizdu, kad tokiems darbams galėjo būti rengiamas vienas bendras projektas ir išduotas vienas statybą leidžiantis dokumentas. Priešingai, nei teigia Ieškovas, toks Leidimo išdavimas atitinka ne tik statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bet tuo pačiu ir LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus proporcingumo ir efektyvumo principus. Be to, ieškinyje nėra pagrįsta, kokią įtaką toks tariamas pažeidimas galėtų turėti Ieškovo teisėms ar teisėtiems interesams.

3.10. Dėl termino ginčyti Leidimą. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 29 str. 1 d. nustatyta: jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovas nurodo, kad apie Leidimą bei Projektą sužinojo ir su juo susipažino tik 2019 m. kovo 13 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė Leidimo ir Projekto kopiją. Tačiau turi būti vertinama ne vien faktinė aplinkybė, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą administracinį aktą, bet ir kada turėjo ir galėjo apie jį sužinoti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Priestatas pastatytas daugiau nei prieš 25 metus, šį faktą ir nurodytus tariamus trūkumus, su kuriais sieja savo teisių pažeidimą (apsunkintą naudojimąsi Žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir pan.), Ieškovas galėjo pamatyti ir įvertinti prieš įsigydamas butą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir, kilus abejonių, pasidomėti apie Priestato statybos teisėtumą. Pakartotinai norime akcentuoti, kad visą Priestato eksploatavimo laikotarpį nei buvę savininkai, nei Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo nesikreipė. Visų pirma, informacija apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus iš karto yra paskelbiama viešai interneto svetainėje „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt). Šioje interneto svetainėje Ieškovas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. turėjo galimybę sužinoti apie išduotą Leidimą, jį išdavusią instituciją, jo priėmimo datą ir numerį, tuo pačiu nedelsdamas išsiaiškinti šio administracinio akto turinį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad į kompetentingas institucijas Ieškovas dėl Priestato registracijos Nekilnojamojo turto registre kreipėsi tik 2018 m. gruodžio mėn., o dėl Priestato statybos teisėtumo tik 2019 m. sausio mėn. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. 2D-2713 ieškovui itin išsamiai buvo pateikta informacija apie ginčijamą Leidimą: nurodyta išdavimo data, numeris, Projekto pavadinimas, taip pat išaiškinta, jog pagal Projekto sprendinius numatyta įteisinti Priestatą tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad kartu su Projektu pateikti Žemės sklypo ir jame esančių gyvenamųjų namų (tame tarpe Ieškovo) sutikimai. Ši Inspekcijos pateikta informacija buvo pakankama Ieškovui įvertinti galimą jo teisių pažeidimą, ir tai yra vėliausia data, nuo kurios galėtų būti skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas Leidimui ginčyti. Atsižvelgiant j tai. kad ieškinys teismui pateiktas tik 2019 m. balandžio 11 d., laikytina, kad ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, jog pareiškėjo prašymu skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminai gali būti atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Tokio prašymo ieškovas byloje nepateikė, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl Leidimo ginčijimo, nenurodė. Laiko, kad nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

4. Atsakovė A. V. 2019 m. birželio 12 d. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimui, kuriuo yra prašoma „Įpareigoti atsakovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Miesto administratorius“, į. k. 303102718, per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą, esantį tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovės A. V. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 29 str. 1 d. nustatytą terminą individualiam administraciniam aktui ginčyti. Iš paties ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių (ieškinio 3 lapas 2 nuo viršaus pastraipa). Ieškovui jau 2019-02-27 buvo žinoma apie tai, kad Leidimas. be kita ko, yra išduotas ir dėl savavališkai pastatyto ginčo priestato įteisinimo. kad Leidimas buvo išduotas UAB „Miesto administratorius“ bei kad Leidimą išdavė Kauno miesto savivaldybės administracija. Taigi. net ir laikant. kad Ieškovas nežinojo apie savo teisių pažeidimą iki 2019-02-22, akivaizdu. jog jis apie savo teisių pažeidimą turėjo suvokti 2019¬02-27, t.y. gavęs aukščiau nurodytą Statybos inspekcijos raštą. Atsižvelgiant į tai. kas nurodyta aukščiau. konstatuotina. kad Ieškovas reikalavimą dėl Leidimo/jo dalies pripažinimo negaliojančiu turėjo pareikšti iki 2019-03-22 arba vėliausiai iki 2019-03-27. Tuo tarpu Ieškovas ieškinį su atitinkamu reikalavimu pateikė teismui 2019-04-10. t.y. žymiai praleidęs terminą atitinkamam reikalavimui pareikšti.

4.2. Dėl argumentų, jog Leidimas yra neteisėtas, kadangi nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl savavališkos statybos įteisinimo valstybinėje žemėje. Ginčo statinys stovi ant Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). adresas (duomenys neskelbtini). Tarp buvusio Buto 1 savininko UAB „Miesto administratorius“ ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, 2017-04-06 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kurios nuostatomis nuomininkui UAB „Miesto administratorius“ buvo išnuomota 0,0194 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalis — 0,0063 ha (toliau — Žemės nuomos sutartis). Žemės nuomos sutarties 4.1 punkte buvo įtvirtinta sąlyga, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui“. Taigi, kaip matyti iš pacituotos nuostatos sutartyje naujų statinių statyba/esamų statinių įteisinimas pagal sudarytą nuomos sutartį buvo galimas, todėl Buto 1 savininkas UAB „Miesto administratorius“ turėjo teisę įsiteisinti savavališką statinį, kuriuo buvo padidintas jo Buto 1 plotas, o UAB „Miesto administratoriui“ perleidus Butą 1 atsakovei A. V., ši įgijo taip pat analogišką teisę, kokią turėjo UAB „Miesto administratorius“. Priešingai nei teigia Ieškovas savo ieškinyje, esant aukščiau nurodytai nuostatai Žemės nuomos sutartyje, papildomas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl nauju statiniu statybos/esamu statiniu įteisinimo nebuvo reikalingas. Tą yra nurodžiusi pati Nacionalinė žemės tarnyba savo 2019-04-15 atsiliepime į ieškinį (žiūrėti atsiliepimo 3 lapo paskutinę nuo apačios pastraipą) bei 2017-03-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė Ieškovas kartu su savo ieškiniu (žiūrėti rašto 2 lapo 2 nuo viršaus pastraipą). Taip pat atkreiptinas gerbiamo teismo dėmesys, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2019-04-15 atsiliepime į ieškinį nėra jokio prieštaravimo, kad atsakovė A. V. šiai dienai įsiteisintų ant Žemės sklypo pastatytą priestatą, kuriuo buvo padidintas jos Buto 1 plotas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, konstatuotina, jog Ieškovo argumentai, jog skundžiama Leidimo dalis yra neteisėta, kadangi nėra gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, yra visiškai nepagrįsti. Tai, kad šiai dienai Žemės nuomos sutartis nėra persirašyta atsakovės A. V. vardu, nepaneigia atsakovės A. V. teisių vykdyti savavališkai pastatyto priestato, kuriuo buvo padidintas jos Buto 1 plotas, įteisinimo procedūrų. LR CK 6.394 str. 3 d. yra reglamentuota, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, atsakovė A. V. įsigijusi Butą 1, esantį name, pastatytame ant valstybinės Žemės sklypo, įgijo tokias pačias teises naudotis Žemės sklypu, kokias turėjo ir buvęs Buto 1 savininkas — UAB „Miesto administratorius“. Taigi, priešingai nei teigia Ieškovas savo ieškinyje, atsakovė A. V. gali tęsti savavališkų statybų įteisinimo procedūras, kurias buvo pradėjęs buvęs Buto 1 savininkas UAB „Miesto administratorius“.

4.3. Dėl argumentų, kad skundžiama Leidimo dalis yra neteisėta, nes Projektas, pagal kurį buvo išduotas Leidimas, nėra suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. Tai matyti iš Projekto Bendrosios dalies 8 lape 7 punkte esančio įrašo. Be to, faktą, kad Projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės administracija savo atsiliepime į ieškinį.

4.4. Dėl argumentų, kad nei Ieškovas, nei kiti asmenys nėra davę sutikimo įteisinti savavališką statybą. Ieškovas neatstovauja kitų gyventojų, todėl jis už juos negali teigti, kad jie taip pat kaip ir Ieškovas nedavė sutikimo dėl savavališkos statybos įteisinimo. Ieškovo teiginiai, dėstomi už kitus gyventojus, teismo apskritai neturėtu būti vertinami. Ieškovas sutiko, kad būtu vykdoma namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija bei įteisinta savavališka statyba. Analogiškus sutikimus davė ir visi aukščiau nurodytuose namuose esančių butų/patalpų savininkai. Pasikeitusi Ieškovo pozicija vertintina kaip siekis pakenkti atsakovei A. V. dėl įvykusio judviejų konflikto. Savavališkos statybos įteisinimas nėra atskira statybos rūšis. todėl ginčo situacijoje savavališkai pastatyto priestato statyba pagrįstai buvo priskirta rekonstrukcijos darbams ir reikalaujamas rašytinis sutikimas būtent dėl rekonstrukcijos darbų vykdymo.

4.5.        Dėl argumentų, kad Leidimas ir Projektas yra ydingi visa apimtimi, nes tuo pačiu Leidimu negalėjo būti leista atlikti dviejų skirtingų nekilnojamųjų daiktų rekonstrukciją bei dar ir įteisinti savavališką statybą. Ieškovo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir grindžiami tik subjektyvia Ieškovo nuomone. todėl teismo turėtų būti vertinami kritiškai. Pažymėtina. jog nei Ieškovas. nei jo atstovė nėra architektai. Nepaisant to, jie vis tiek teikia savo nuomonę kaip turėtų būti rengiamas projektas. nors akivaizdu. jokių tokių žinių jie neturi ir negali turėti dėl specialaus išsilavinimo neturėjimo. Faktą. kad Projektas buvo parengtas tinkamai savo atsiliepime pripažįsta ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

4.6. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę A. V. nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą. ginčo priestatą atsakovė A. V. nusipirko kartu su butu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau — Butas 1), iš buvusio jo savininko UAB „Miesto administratorius“. UAB „Miesto administratorius“ Butą 1 su jau pastatytu ginčo priestatu įsigijo iš buvusios jos savininkės T. Š.. Tai patvirtina pridedamas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro su istorija (priedas Nr. 1). Ieškovas butą įsigijo 2005-06-30. Taigi, tuo metu, kai Ieškovas įsigijo Butą 2. ginčo priestatas jau buvo pastatytas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, konstatuotina, jog Ieškovas jau nuo 2005-06-30 turėjo pastebėti, kad ginčo priestatas pažeidžia jo teises. Ieškovas, 2005-06-30 nusipirkęs Butą ir nuo 2005-06-30 sužinojęs, kad ginčo priestatas pažeidžia jo teises, reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą teisme galėjo pareikšti iki 2015-06-30, tuo tarpu pareiškė 2019-04-10, t.y. beveik 4 metus praleidęs LR CK 1.125 str. 1 d. nustatytą 10 metų senaties terminą. Pažymėtina, jog net ir Statybos inspekcija yra nutraukusi tyrimą dėl savavališkų statybų, motyvuojant tuo, kad statinys yra pastatytas seniau nei prieš 10 metų. Tai patvirtina Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas Statybos inspekcijos 2015-02-28 raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant šią bylą prioritetas turėtu būti teikiamas savavališkai pastatyto priestato įteisinimui, o ne jo nugriovimui. Statybų inspekcija savo atsiliepime neprieštarauja savavališkai pastatyto priestato įteisinimui. todėl tokia galimybė atsakovei A. V. ir turi būti suteikta. Ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi Ieškovas nėra įrodęs savo teisių pažeidimo dėl savavališkai pastatyto priestato.

5. Atsakovas UAB „Miesto administratorius“ 2019 m. liepos 7 d. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas, jis nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis, kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškini. Kiti atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra identiški A. V. atsiliepime išdėstytiems argumentams.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 15 d. atsiliepimu į ieškinį nurodė spręsti ginčą teismo nuožiūra. Atsiliepime paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 balandžio 6 d. priėmė įsakymą dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos Nr. 8VĮ-427-(14.8.2.), kuriuo išnuomojo UAB „Miesto administratoriui“ kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0063 ha, pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Valstybinės žemės nuomos sutarties 2017 m. balandžio 6d. Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1. punkte numatyta, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkai privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas neišduodamas, kadangi šis sutikimas išreiškiamas nuomos sutartyje. Jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija prieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, net ir esant valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytai sąlygai, leidžiančiai naujų statinių statybą ar esamų rekonstrukciją, planuojama statyba ar rekonstrukcija negalės būti vykdoma

7. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad privatus asmuo, reikšdamas ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas. Prašo dėl ieškovo A. Š. ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti Teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančius įrodymus. Trečiasis asmuo į bylą pateikė itin detalią informaciją apie šalių nuo 2014 m. teiktus skundus ir prašymus bei šalims ir tretiesiems asmenims pateiktus atsakymus, susijusius su ginčo objektu. Teismo posėdyje atstovė E. G. palaikė atsiliepimą į ieškinį.

8. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2019 m. balandžio 29 d. atsiliepimu nurodė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

8.1.Ieškinyje nurodytas pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tarp jų esantis neregistruotas mūrinis priestatas patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) vizualinės apsaugos pozonį. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Kauno Senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018-10-15 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos Kauno Senamiesčio vertingosios savybės. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2010- 12-14 įsakymu Nr. ĮV-680 patvirtintas Kauno senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/.

8.2. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona. Ši zona gali turėti vieną arba abu šiuos skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį <...> ir vizualinės apsaugos pozonį - už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Šiuo atveju aktuali ir NKPAĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, apsaugos zonos - greta saugomo kultūros paveldo objekto ar vietovės esančios teritorijos, kurioms nustatomos žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų tvarkymo ir naudojimo specialiosios sąlygos, kad kultūros paveldo objekto ar vietovės vertingosios savybės būtų apsaugotos nuo galimo neigiamo veiklos tose gretimose teritorijose poveikio.

8.3. NKPAĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad kultūros paveldo objektai, jų teritorijos, kultūros paveldo vietovės ir jų apsaugos zonos tvarkomi ir veikla juose plėtojama pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus - tvarkymo planus. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje konstatuojama, kad kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų tvarkymo planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje paveldosaugos reikalavimai bei kultūros paveldo vietovės ir jos apsaugos zonos ribos. Taigi, Kauno senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano Aiškinamajame rašte paaiškinama, kad vizualinės apsaugos zona apima teritorijas reikšmingas urbanistinio komplekso apžvalgai, formuojančias charakteringas panoramas. Šių teritorijų tolimesnė plėtra gali neigiamai jtakoti istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio (miestovaizdžio) charakterį, o tuo pačiu sumenkinti Senamiesčio vertę. Taip pat aiškinama, kad atliekant senamiesčio vizualiąją analizę, buvo įvertintos panoramos atsiveriančios nuo Žaliakalnio kalno atragio (Ąžuolų kalno) viršutinių terasų.

8.4.Reikšminga aplinkybė šioje byloje, kad vadovaujantis NKPAĮ 19 straipsnio 6 dalies 3 punktu, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius.

8.5. Ieškinyje pagrįstai nurodyta, kad KPD Kauno skyrius 2016-12-02 išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2K-340 „Daugiabučio gyvenamojo namo 1 A6p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)  rekonstravimo projektas. Tvarkomieji statybos darbai“ projekto rengimui (statybos rūšis - rekonstrukcija). Prašymą sąlygoms išduoti pateikė UAB „Miesto administratorius“ (statytojas), įm. k. 303102718, (duomenys neskelbtini). Šiose sąlygose nurodyta: „<...> Vykdant Įstatymo 19 str. nuostatas, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomuose paveldo objektuose draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; teritorijose ir apsaugos zonose statyti statinius, kurie aukščiu, apimti ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą. Taip pat informuojame, kad Jūsų projektuojami statiniai ir su jais susijusi infrastruktūra neturėtų neigiamai įtakoti kraštovaizdį“. Tačiau tai nėra specialieji paveldosaugos reikalavimai savavališkos statybos įteisinimui.

8.6. Be to, sistemoje INFO STATYBA buvo pateikti derinimui šie projektai, susiję su pastatu (duomenys neskelbtini): 1.Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) fasado paprastasis remontas. 2015 m.“ (statytojas UAB „Miesto administratorius“). Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta „Pastatui numatomi tvarkomieji statybos darbai - fasado remontas, didinant I-o aukšto langų angas žemyn iki cokolio linijos ir išlaikant tą patį langų angų plotį“; 2.„Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto savavališkos statybos įteisinimo techninis projektas. Kapitalinio remonto projektas. 2015 m.“ (statytojas UAB „Miesto administratorius“) - pastato ugniasienėje iškirsta lango anga, įrengta sąrama ir įrengtas langas. Projekto rengimui KPD Kauno skyrius 2016-03-30 išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2K-76; 3.„Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (perplanuojant palėpės patalpas ir įrengiant stoglangius) ir palėpės paskirties keitimo techninis projektas. 2017 m.“ (statytojas UAB „Miesto administratorius“) - KPD Kauno skyrius 2016-12-02 išdavė specialiuosius paveldosaugos reikalavimus (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2K-340.

8.7. Šios civilinės bylos Nr. e2-12354-877/2019 metu yra pateikti šie statybos projektai:?1.„Daugiabučio gyvenamojo namo lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą. 2017m.“ (statytojas UAB „Miesto administratorius“), prie kurio pridėti KPD Kauno skyriaus 2016-12-02 išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai (Laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. 2K- 340. Statybos rūšis - rekonstravimas. Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta: Pastatui numatomi tvarkomieji statybos darbai -fasado remontas, didinant I- o aukšto langų angas žemyn iki cokolio linijos ir išlaikant tą patį langų angų plotį. <...>. Šiuo projektu siekiama įteisinti nelegalios statybos atidarą, kuri pastatyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), tarp namo v ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iš kiemo pusės <...>. Tarp atidarų įrengta patalpa, įėjimas į patalpą įrengtas iš namo ((duomenys neskelbtini)) priestato bendrojo naudojimo patalpų.“ Duomenų apie šio projekto, kurio sudėtyje pateikiamas siekis „įteisinti nelegalią statybos atidarą“ suderinimus, KPD Kauno skyrius duomenų neturi.

8.7. Teismo posėdžiuose Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos laikėsi atsiliepime išdėstytos pozicijos, kad savavališkos statybos įteisinimo darbų pagal ginčijamą projektą nederino.  2020 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje Skyriaus atstovė architektė R. G. nurodė, kad ji buvo nuvykusi į vietą apžiūrėti objekto ir įsitikino, kad savavališka statyba netrukdo apžvelgti senamiesčio ir Kultūros paveldo departamentas galėtų duoti pritarimą dėl tokios savavališkos statybos įteisinimo. Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas S. S. 2020 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pastatas Senamiesčio netrukdys apžvelgti ir kol kas nemato prielaidų jo neįteisinimui.

9. Trečiasis asmuo UAB „Giedraitis & architektai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas architektas R. G. teismo posėdyje paaiškino, kad projektas yra parengtas atsakingai ir kokybiškai, konsultuotasi su kitais specialistais, suderintas „Infostatyboje“. Projekte numatyti darbai yra priskiriami rekonstrukcijos darbams. Pradžioje rengiant projektinę dokumentaciją ieškovas bendradarbiavo – pakeitė savo buto kadastrinėje byloje esančius duomenis, nes be jų pakeitimo nebūtų galimas savavliškos statybos įteisinimas. Priestatas netrukdo patekimui į sklypą, patekimas yra kitoje pusėje. Su kultūros paveldo institucija projektas yra suderintas, brėžiniuose savavališkos statybos zona yra apibrėžta raudona spalva. Šiuo atveju kultūros paveldas yra Kauno senamiestis, pastatas turėtų užstoti vaizdą, tačiau pastatas jokios reikšmės vaizdui į senamiestį neturi. Projektas gali pasikeisti, tačiau suderinimas išlieka. Atstovas nurodė, kad egzistuoja derinimo tvarka ir logika: rengiami projektiniai pasiūlymai ir projektas, gali pasikeisti projekto pavadinimas, bet suderinimas išlieka. Gyventojų sutikimas gaunamas prieš rengiant projekta, niekas neleis pinigų ir negaiš laiko, negavę sutikimo. Šiame objekte pirminė mintis buvopalėpės rekonstravimas, tačiau pamatė, kad yra nelegali statyba. „Infostatybai“ iš pradžių pateikė be savavališkos statybos. Tada savivaldybė pasakė, kad reikia iš karto įteisinti savavalinę statybą. Į projektą įkėlė sprendinius, gavo naują kadastrinę bylą, kurią tam reikalui parengė ieškovas. Pirminiam projektui buvo bendraturčių sutikimai, prie antro projekto buvo pridėti tie patys.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

        Ieškinys atmestinas.

        Byloje nustatytos aplinkybės

11. Ieškovui A. Š. 2005 . birželio 30 d. Pirkimo -pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesnių teismo sprendimų, dovanojimo sutarties bei susitarimo pagrindais nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su patalpomis 1-1 (5,12 kv.m.), 1-2 (13,97 kv.m.), 1-3 (10,50 kv.m.), bei negyvenamoji patalpa-patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015 m. lapkričio 17 d. koregavo savo buto kadastro duomenis, patalpoje 1-1 (ankstesnis žymėjimas R-1, 1 t., b. l. 28, 29) nebeliko išėjimo į lauką, tačiau atsirado įėjimas iš patalpos 1-2 (R-2) (3 t., b. l. 126).

12. Atsakovė A. V. vieno kambario bendro 26,83 kv. m. ploto butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 22 d. Pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo iš buvusio jo savininko UAB „Miesto administratorius“. UAB „Miesto administratorius“ butą įsigijo iš buvusios jos savininkės T. Š. (8 t., b. l. 130-136).

13. Butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 1996-12-30 priklauso L. S.. Butas (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. kovo 20 d. nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Butas (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Miesto administratorius“. Butas (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosavybės teise priklauso M. S..

14. 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. A-1382 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino apie 194 kv. m. žemės sklypo prie pastatų 1A3p, 2A2p ir 2I1ž (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis- kitos paskirties žemė, naudojimo būdas- gyvenamosios teritorijos, pobūdžiai- daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (64 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (36 proc.) (2 t., b. l. 48-53).

15. Gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai, yra išsidėstę tame pačiame valstybei priklausiančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

16. 2014 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-403 valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (0,0025 ha) išnuomota A. Š. (1 t., b. l . 107-108). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2017 balandžio 6 d. priėmė įsakymą dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos Nr. 8VĮ-427-(14.8.2.), kuriuo išnuomojo UAB „Miesto administratoriui“ kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį - 0,0063 ha, pagal valstybinės žemės nuomos sutartį (1 t., b. l. 104-107). Valstybinės žemės nuomos sutarties 2017 m. balandžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1. punkte numatyta, kad „išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkai privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą“. Tokia pati sąlyga yra numatyta ir 2014 m. gruodžio 11 d. nuomos sutartyje (1 t., b. l . 1074-108) Nr. 8SŽN-403(1 t., b. l . 107-108).

17. 2017 m. kovo 30 d. raštu Nr. 8SD-1416-(14.8.7) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsakovui MB „Miesto administratorius“ išaiškino, kad teisės aktų nustatyta tvarka sudarius nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statinių (patalpų) statybos ar rekonstrukcijos Žemės sklype nėra reikalingas, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ar rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (1 t., b. l. 109-110).

18. Pastatas (duomenys neskelbtini)  (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tarp jų esantis neregistruotas mūrinis priestatas patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 20171) vizualinės apsaugos pozonį. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Kauno Senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018-10-15 aktu Nr. KPD-SK-398 nustatytos Kauno Senamiesčio vertingosios savybės. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010- 12-14 įsakymu Nr. ĮV-680 patvirtintas Kauno senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/.

19. Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai atsakovei UAB „Miesto administratorius“ išdavė ginčijamą leidimą rekonstruoti statinį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – statybos leidimas) (1 t.b.l. 58-60) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“ (toliau - Projektas). Projekto bendrosios dalies 7 punkte Paveldosaugos sprendimai nurodyta: „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas” prieduose prisegti KPD prie KM Kauno skyriaus suderinti projektiniai pasiūlymai“.

20. Projekto 2.2. dalyje „Architektūriniai sprendimai“, numatyta: “Šiuo projektu siekiama įteisinti nelegalios statybos atitvarą, kuri pastatyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), tarp namo (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iš kiemo pusės (žr. brėžiniuose žymėjimą – savavališkos statybos darbų zona). Atitvaros aukštis ~2.50 m, o plotis ~0.98 m ir nuo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), pusės įrengta išorinė atitvara, kurios aukštis ~2.34 m. Atitvara įrengta ant betoninio pamato – cokolio, kurio aukštis ~1 m. Atitvaroje įrengtas langas. Ant atitvarų įrengta stogo dangą laikanti konstrukcija, uždengta skardos danga. Tarp atitvarų įrengta patalpa, įėjimas į patalpą įrengtas iš namo ((duomenys neskelbtini)) priestato bendrojo naudojimo patalpų. Priestato sienoje, lango vietoje įrengtos durys“.

21. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos su atsiliepimu į ieškinį pateiktų dokumentų nustatytos šios faktinės aplinkybės:

21.1. 2014 m. rugsėjo 2 d. gautas MB „Miesto administratorius“ (šiuo metu – atsakovas UAB „Miesto administratorius“) pranešė dėl galbūt savavališkų statybų (duomenys neskelbtini), (užtvertas patekimas į vidinį bendro naudojimo daugiabučio kiemelį). Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Skyrius) 2014-10-28 organizavo patikrinimą, į kurį kviesti asmenys neatvyko, surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1233-(15.31). Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu į buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas patekti nepavyko, Skyriaus 2014-11-25 raštu Nr. 2D-18364-(15.2) „Dėl statybos darbų bute“ Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo paprašyta atlikti patikrinimą minėtame bute, kuriame galbūt atlikti statybos darbai, apie tai informuojant MB „Miesto administratorius“ direktorių M. L..

21.2. 2014-11-28 gauto pakartotinio prašymo atlikti tyrimą pagrindu Inspekcijoje buvo organizuotas papildomas patikrinimas, kuriame dalyvavo Skyriaus statybos valstybinę priežiūrą vykdantis specialistas (toliau – specialistas), Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio atstovai, kiti suinteresuoti asmenys. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti Inspekcijos 2015-02-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-113-(15.31) (toliau – 2015-02-10 patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad „tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) iš kiemo pusės įrengta atitvara plytų mūro, kurios išmatavimai: h = 2,55 m / b = 0,98 m. Nuo sklypo (duomenys neskelbtini) pusės įrengta atitvara plytų mūro, kurios išmatavimai: h = 2,34 m, b = 4,20 m, cokolio aukštis h = 1,0 m, nuo ž. pav. 3,34 m. Tarp sienų įrengta stogo konstrukcija uždengta metalo-skardos danga. Tarp atitvarų yra įrengta patalpa. Patalpos išvatavimai 1,95 m x 4,05 m. Į patalpą iš priestato įrengtos durys“. 2015-02-10 patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad „T. Š., gyvenančios (duomenys neskelbtini) teigimu, bute patalpą įsirengė G. S. (miręs). Šiuo metu T. Š. naudojasi patalpa – susandėliavus daiktus. M. L. teigimu, kas atitvaras ir patalpą įrengė tiksliai įvardyti negali, nes gyvena nuo 2013 metų namo 6 bute. V. P., gyvenančio savivaldybės 4 bute, teigimu, atitvaros įrengtos prieš 6 ar 8 metus. Kas įrengė, nežino“.

21.3. Siekdamas nustatyti tikslesnius duomenis apie priestato statybos metus, Skyriaus specialistas kreipėsi į (duomenys neskelbtini)  gyventojas J. R. Ž. ir R. G., kurios paaiškino, kad „šis priestatas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra tikrai savavališka statyba, kuri buvo statoma apie 1992–1994 metais“.

21.4. Skyriaus 2015-02-18 raštu Nr. (15.2)-2D-2513 „Dėl statybų (duomenys neskelbtini)“ MB „Miesto administratorius“ buvo informuota apie Inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatus, taip pat paaiškinta, kad „prie namo pastatytas priestatas (įrengtos atitvaros, įrengta denginio konstrukcija, uždengta stogo danga). Atlikti statybos darbai priskiriami statinio rekonstravimui. Rekonstruotas namas priskiriamas neypatingų statinių kategorijai, namo rekonstravimui privalomas projektas ir leidimas rekonstruoti statinį“. Pranešimo dėl galimai savavališkai pastatyto namo priestato nagrinėjimas Inspekcijoje buvo nutrauktas paaiškėjus, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų.

21.5. Inspekcijoje 2015-08-11 buvo gautas pranešimas, kuriame informuojama apie galimai savavališkai atliekamus statybos darbus: padidintus esamus langus, iškirstą lango angą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto sienoje, besiribojančioje su sklypu (duomenys neskelbtini), ir galimai savavališkai pastatytą priestatą bei dėl lietaus nuvedimo sistemos.

21.6. Siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, Skyriaus specialistas organizavo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad langai yra įrengti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)  sienoje, dvibučio namo (duomenys neskelbtini) sienoje ir langas įrengtas tarp šių namų esančio baltų plytų mūro priestato sienoje. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2015-11-03 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1331-(15.31) ir 2015-12-14 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-2746-(15.2).

21.7. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, t. y. kad be privalomo projekto ir statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo kapitalinio remonto projektui, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)  išorinėje sienoje įrengtas langas, (duomenys neskelbtini) savininkui UAB „Miesto administratorius“ buvo surašytas 2015-12-17 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-151217-00057 ir 2015-12-29 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-20-151229-00060 iki 2016-06-29 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Dėl lango dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sienoje įrengimo nagrinėjimas nutrauktas, kadangi šiems darbams statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas.

21.8. Inspekcijos Kauno departamente 2017-02-02 buvo gautas (duomenys neskelbtini) gyventojų skundas dėl ieškovo galbūt savavališkai iškirstos angos sienoje panoramino lango įrengimui gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) bei dėl nesutvarkytos lietaus nuvedimo sistemos. Atsakant į 2017-02-02 Inspekcijoje gautą skundą, pareiškėjams buvo paaiškinta, kad dviejų butų gyvenamojo namo kapitalinio remonto darbams, kuriems yra priskiriamas lango sienoje įrengimas, statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi. Skundas dalyje dėl nesutvarkytos lietaus nuvedimo sistemos persiųstas Kauno miesto savivaldybės administracijai nagrinėti pagal kompetenciją.

21.9. Inspekcijos Kauno departamente 2018-09-14 buvo gautas A. V. skundas dėl ieškovo atliekamų remonto darbų žemės sklype. Inspekcijos Kauno departamente 2018-09-19 taip pat buvo gautas ieškovo skundas dėl A. V. atliekamų remonto darbų žemės sklype. Kauno departamentas 2018-09-26 organizavo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyta, kad „kapitališkai remontuojamas stogas neįregistruoto priestato tarp dvibučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini)“ (Inspekcijos 2018-10-02 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1466-(15.2)). Taip pat nustatyta, kad „dvibučio gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini) tinkuojamos, glaistomos sienos, pakeisti langai (toliau – statybos darbai), laikančios konstrukcijos nepažeistos. Pareiškėja (A. V.) teigė, kad buto savininkas pasididino langą 1,55 m x 2,0 m aukščio išėjimui ant priestato stogelio. Kadastrinių matavimų byloje lango išmatavimai nenurodyti. 2016 metais fiksuotose foto namo langai buvo užkalti lentomis. <...> Buvęs šlaitinis stogelis nuardytas, vietoje jo naujai užbetonuota plokštė ant I aukšto priestato, kuris yra pastatytas tarp namo ir daugiabučio gyvenamo namo vakarų pusėje. A. Š. teigia, kad darbus atliko M. L.“ (Inspekcijos 2018-10-02 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-1461-(15.2)). Į A. V. 2018-09-14 skundą atsakyta Inspekcijos Kauno departamento 2018-10-12 raštu Nr. (15.2)-2D-14449 „Dėl Jūsų skundo“. Į A. Š. 2018-09-19 skundą atsakyta Inspekcijos Kauno departamento 2018-10-17 raštu Nr. (5.2)-2D-14750 „Dėl Jūsų skundo“.

21.10. Inspekcijos Kauno departamente 2018-11-09 buvo gautas dar vienas ieškovo skundas dėl priestato remonto darbų. Šis pareiškėjo skundas Inspekcijos Kauno departamento 2018-11-22 raštu Nr. (15.2)-2D-16821 „Dėl Jūsų skundo“ paliktas nenagrinėtas, kadangi pakartotiniu skundu ieškovas kėlė tuos pačius klausimus dėl priestato paprastojo remonto darbų, dėl kurių jau buvo pateiktas 2018-10-17 atsakymas.

21.11. Inspekcijoje 2018-11-12 taip pat buvo gautas ieškovo 2018-11-08 pareiškimas-skundas dėl Inspekcijos Kauno departamento 2018-10-17 sprendimo išnagrinėjus ieškovo 2018-09-19 skundą. Inspekcijos 2018-12-19 raštu Nr. 2D-18388-(7.9) „Dėl Jūsų 2018-11-08 pareiškimo-skundo“ pateiktame atsakyme Inspekcija konstatavo, kad dėl priestato statybos teisėtumo Skyrius 2016-02-25 jau buvo priėmęs sprendimą išnagrinėjęs pranešimą, todėl, vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 nuostatomis, ieškovo prašymo nagrinėjimas pagrįstai buvo nutrauktas.

21.12. Inspekcijos Kauno departamente 2019-01-07 buvo gautas ieškovo skundas, kuriuo buvo prašoma „įpareigoti A. V. nugriauti nelegalų pastatą <...>. Šis nelegalus statinys stovi tarp (duomenys neskelbtini) namų (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pakartotinai kreipėsi dėl to paties statinio (priestato) statybos žemės sklype, dėl kurio Inspekcija ne kartą buvo vykdžiusi patikrinimus ir teikusi atsakymus, Inspekcijos Kauno departamento 2019-01-22 sprendimu Nr. (15.2)-2D-1044 „Dėl Jūsų skundo“ ieškovo skundas nebuvo nagrinėjamas. Ieškovui buvo paaiškinta teisė ginti savo galimai pažeistas teises teisme.

21.13. Inspekcijos Kauno departamente 2019-01-31 buvo gautas Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus 2019-01-29 raštas Nr. (1.29.-K)2K-109 „Dėl (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją patikrinti galimai savavališkai pastatytą pastatą (priestatą) tarp namų (duomenys neskelbtini), nustačius savavališkos statybos faktą, pareikalauti savavališkų statybų padarinių šalinimo.

21.14. Inspekcijos Kauno departamento 2019-02-27 raštu Nr. 2D-2713-(15.2 E) „Dėl Jūsų rašto“, kurio kopija buvo pateikta ir ieškovui, Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius buvo informuotas, kad Kauno miesto savivaldybės administracija statytojui UAB ,,Miesto administratorius“ išdavė leidimą rekonstruoti statinį pagal projektą. Patikrinus projekto sprendinius nustatyta, kad projekte numatyta įteisinti apie 1988 metais pastatytą priestatą tarp dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). 2017-04-23 projektą yra suderinęs Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys. Prie projekto pridėti visi žemės sklype esančių dvibučio ir daugiabučio gyvenamųjų namų bendrasavininkų sutikimai (tarp jų ir A. Š.) ir gretimo besiribojančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų sutikimai atlikti rekonstravimo darbus pagal projektą. Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius taip pat buvo informuotas apie tai, jog Inspekcijos Kauno departamentas 2019-02-12 gavo prašymą išduoti minėto statinio statybos užbaigimo aktą.

21.15. Inspekcijos Kauno departamento specialistas, išnagrinėjęs A. V. 2019-02-12 prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2019-02-14 raštu Nr. (15.34)-2D-2122 „Dėl Jūsų prašymo“ nurodė projekto trūkumus ir informavo, kad pašalinus netikslumus prašymas dėl statybos užbaigimo akto išdavimo teiktinas iš naujo.

21.16. A. V. 2019-03-07 pateikė naują prašymą išduoti statybos užbaigimą aktą, pagal kurį buvo pradėta statybos užbaigimo akto išdavimo procedūra, tačiau ši procedūra yra sustabdyta gavus A. V. 2019-03-22 prašymą.

21.17. Inspekcijos Kauno departamente 2019-04-29 buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau – Seniūnija) 2019-04-26 raštas Nr. 04-2-372 „Dėl galimai savavališkos statybos (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2019-04-25 pateikė Seniūnijai informaciją (2019-03-13 raštas Nr. 8SD-1627-(14.8.125K), kad faktinių duomenų patikrinimo metu nustatė, kad tarp posūkio taškų 3 ir 4, nurodytų sklypo plane (tarp gyvenamųjų patalpų), stovi pastatytas mūro plytų statinys su betonine stogo perdanga. Vidinėje kiemo dalyje tarp gyvenamųjų patalpų yra statinys (2I1ž) su dviem įėjimais, galimai į skirtingas patalpas. Šie statiniai galimai nėra (ar dalis) registruoti Nekilnojamojo turto registre“. Atsižvelgiant į šią informaciją, Inspekcijos Kauno departamento buvo paprašyta „atlikti statybos vykdymo teisėtumo bei statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimą minimame objekte“.

21.18. Inspekcijos Kauno departamento 2019-05-09 raštu Nr. 2D-6321-(15.2 E) „Dėl Jūsų rašto“ Seniūnija buvo informuota, kad Inspekcija 2016-02-15 sprendimu dėl priestato (pastatyto vakarinėje pusėje prie dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) statybos teisėtumo nagrinėjimą nutraukė, nes statybos darbai buvo atlikti anksčiau nei prieš 10 metų.

Dėl ieškovo teisės pareikšti ieškinį

22. Tarp šalių kilo ginčas dėl leidimo dalies, pagal kurį atsakovui buvo suteikta teisė įteisinti savavališkai kitų asmenų 1988-1994 metais pastatytą priestatą.

23.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos iškėlė klausimą, ar ieškovas A. Š. turėjo teisę ginčyti statybos leidimą, nes neįrodė savo teisių pažeidimo. Teismas su šiuo atsikirtimu sutinka.

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, <...>. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

25. Inspekcija mano, kad privatus asmuo, reikšdamas ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

26. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).

27. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovas A. Š. 2005 m.  birželio 30 d. Pirkimo -pardavimo sutarties Nr. IR-8849 pagrindu nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Iš Statybos inspekcijos pateiktų dokumentų ir byloje apklaustų liudytojų V. P., L. S., T. Š. parodymų nustatyta, kad ginčo patalpa buvo pastatyta 1988-1992 metais. L. S. parodė, kad 1982 m., kai ji atsikėlė ten gyventi, savavališkos statybos vietoje buvo kiemukas ir sandėlis, ten laikė anglis. Praėjimo tarp namų niekada nebuvo. Priestatą pasistatė jos buvęs sutuoktinis (išsituokė 1988 m.), laikydavo jame malkas, apmūrytas buvo apie 1992 m.. T. Š. parodė, kad kai ji nusipirko vieno kambario butą, priestatas jau buvo pastatytas, jame šildymo nebuvo, šildė elektra. Priestatu naudojosi ji viena, įsidėjo lauko duris. Be jos sutikimo gyventojai negalėjo patekti į rūsį. Liudytoja R. J. Ž. nurodė, kad užaugo ginčo vietovėje, jai situacija žinoma nuo vaikystės. Kažkada priestato vietoje buvo kiemas, ten subėgdavo viso namo nuotekos į šulinį. Apie 1992-1993 metus atsirado broliai S., jie nutarė įsirengti komercines patalpas ir iš karto pasistatė plytinį priestatą, kuris buvo tik kaip to buto priklausinys, į jį buvo galima patekti iš vidinio kiemo.

 28. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie iš esmės sutampa su paaiškinimais, duotais žymiai anksčiau Statybų inspekcijai tiriant šalių skundus dėl savavališkos statybos, neginčijamai nustatyta, kad savavališkai pastatytas priestatas neabejotinai egzistavo 1994 metais. Nepaisant to, kad ginčo patalpos duomenų nekilnojamojo turto registre nebuvo, tačiau ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo, kaip savininko teisių pažeidimo, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, 2005 m. faktiškai jau egzistavo- dėl ginčo objekto statybos jau tuo metu nebuvo praėjimo tarp namų (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini), ieškovas neturėjo galimybės tiesiog iš jam priklausančio buto patekti į žemės sklypą; sklypo užstatymo tankis jau buvo toks, koks jis yra ir šiuo metu. Bylos metu paaiškėjo aplinkybė, kad ieškovas UAB „Miesto administratorius“ atstovo prašymu 2015 m. kreipėsi į VĮ Registrų centras patikslinti kadastro duomenis dėl buvusio išėjimo į kiemą ir ieškovas šiuos duomenis patikslino – durys buvo panaikintos, įėjimas į patalpą R-1 numatytas iš patalpos R-2 durų. Tikėtina, jog ieškovui buvo žinoma, kad ginčo patalpomis naudojosi ankstesnė buto (duomenys neskelbtini) savininkė T. Š., kuri be kita ko paliudijo, kad M. L. reikalavo, kad ji pašalintų savavališką statybą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas jai būtų reiškęs kokias nors pretenzijas. Inspekcijoje tik 2014-09-02 buvo gautas atsakovo MB „Miesto administratorius“ pranešimas dėl galbūt savavališkų statybų Be(duomenys neskelbtini)  (užtvertas patekimas į vidinį bendro naudojimo daugiabučio kiemelį). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas devynerius metus nuo patalpų įsigijimo nelaikė, kad jo teisės pažeidžiamos, jį tokia padėtis visiškai tenkino. Savavališkų statybų faktas buvo užfiksuotas pirmą kartą tik 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovo iniciatyva.

29. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jis ir kiti bendraturčiai negali patekti į rūsį, nes laiptinė užrakinta, taip pat nėra nauja aplinkybė. Tokia situacija jau buvo ieškovui įsigijus butą ir tai patvirtina T. Š., kuri nurodė, kad be jos namo gyventojai jį rūsį taip pat negalėjo patekti.

Dėl procesinio termino pateikti ieškinį

30. Atsakovai teigia, kad ieškovas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą statybos leidimui ginčyti. Atsakovai prašymus taikyti senaties terminą motyvuoja tuo, kad ieškovas A. Š., įsigijęs nekilnojamąjį turtą,m matė savavališką statybą žemės sklype, informacija apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus iš karto yra paskelbiama viešai interneto svetainėje „Infostatyba" (www.planuojustatyti.lt), todėl informaciją apie išduotą leidimą ieškovas galėjo sužinoti nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., tačiau dėl Priestato registracijos Nekilnojamojo turto registre kreipėsi tik 2018 m. gruodžio mėn., o dėl Priestato statybos teisėtumo kreipėsi tik 2019 m. sausio mėn., ką atsakovai laiko neabejotinu vieno mėnesio termino praleidimu. Atsakovai taip pat nurodo, kad vėliausia data, nuo kurios galima skaičiuoti praleisto termino pradžios eigą - nuo Statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 35-36), kuriame ieškovui itin išsamiai buvo pateikta informacija apie ginčijamą Leidimą. 

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimų (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-52-502/2019)'.

32. Ieškovo teigimu, jam tik 2019 m. kovo 13 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė 2017-08-29 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Projekto kopiją, tapo žinoma apie 2017-08-29 byloje ginčijamo administracinio akto (Statybos leidimo) turinį bei Projektą. Iš internetinėje svetainėje „Infostatyba“ patalpintos informacijos ir Nekilnojamojo turto registro išrašo, t. y. viešai prieinamų duomenų, buvo galima pamatyti tik riboto turinio informaciją, iš tų duomenų, kurie buvo viešai prieinami, jis nebūtų galėjęs įvertinti statybos leidimo turinio ir nuspręsti apie galimą jo teisių pažeidimą. Ieškovas atsitiktinai sužinojo apie leidimo egzistavimą, kaip minėta atsakovams pradėjus vykdyti savavališkai priestato remontą, dėl ko kreipėsi į Statybos inspekciją, kuri raštu informavo apie išduotą Statybos leidimą. Tačiau net ir rašto turinys nebuvo pakankamas suvokti Statybos leidimo ir Projekto turinio, nes projekto pavadinime nėra nurodoma kokia konkreti savavališka statyba (priestato, palėpės, langų, stogo) projekto A laida ketinama įteisinti. Kitas svarbus aspektas, kad ieškovas suvokė, kad be jo, kaip žemės sklypo naudotojo bei gyvenamojo namo patalpų savininko sutikimo, savavališka priestato statyba negalėjo būti įteisinta ir tokiam įteisinimui viešojo administravimo subjektas nebūtų galėjęs išduoti statybos leidimo. Be to, ieškovo nuomone šioje byloje akivaizdus viešo intereso gynimo egzistavimas, kas reiškia, kad teismas gali terminą atnaujinti savo iniciatyva.

33. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad byloje turi būti vertinama ne vien faktinė aplinkybė, kada asmuo sužinojo apie skundžiamą administracinį aktą, bet ir kada turėjo ir galėjo apie jį sužinoti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo atstovė 2018-11-09 susipažino su ginčo pastato nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, kuriuose aiškiai nurodyta ginčijamo statybos leidimo data ir numeris. Tai reiškia, kad būtent tada ieškovas turėjo galimybę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kuri yra atsakinga už statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, tačiau  ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus ir tik 2019 m. sausio mėn. kreipėsi į VPTSI. Inspekcijos 2019-02-27 rašte Nr. 2D-2713 (1 t., b. 1. 35-36) ieškovui buvo pateikta išsami informacija apie ginčijamą Leidimą: nurodyta išdavimo data, numeris, projekto pavadinimas, taip pat išaiškinta, jog pagal Projekto sprendinius numatyta įteisinti Priestatą tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad kartu su Projektu pateikti Žemės sklypo ir jame esančių gyvenamųjų namų (tame tarpe ieškovo) sutikimai. Ši Inspekcijos pateikta informacija buvo pakankama ieškovui įvertinti galimą jo teisių pažeidimą, ir tai yra vėliausia data, nuo kurios galėtų būti skaičiuojamas įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas Leidimui ginčyti.

34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui pateiktas tik 2019 m. balandžio 11 d., laikytina, kad Ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminai gali būti atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Tokio prašymo ieškovas byloje nepateikė, jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl Leidimo ginčijimo, nenurodė. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti praleidimas, ieškovui nebuvus pakankamai aktyviam ne tik dėl Leidimo ginčijimo, bet ir dėl reikalavimo pašalinti savavališką statybą iš karto po buto įsigijimo, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Dėl projekto suderinimo su Kultūros paveldo departamento teritoriniu skyriumi

35. Pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tarp jų esantis neregistruotas mūrinis priestatas patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno Senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) ) vizualinės apsaugos pozonį. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Kauno Senamiestis pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytas apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2018-10-15 aktu Nr. KPD-SK-398 nustatytos Kauno Senamiesčio vertingosios savybės. Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2010- 12-14 įsakymu Nr. ĮV-680 patvirtintas Kauno senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini)) teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 12 dalimi, Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/. Kauno senamiesčio teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano Aiškinamajame rašte paaiškinama, kad vizualinės apsaugos zona apima teritorijas reikšmingas urbanistinio komplekso apžvalgai, formuojančias charakteringas panoramas. Šių teritorijų tolimesnė plėtra gali neigiamai įtakoti istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio (miestovaizdžio) charakterį, o tuo pačiu sumenkinti Senamiesčio vertę. Taip pat aiškinama, kad atliekant senamiesčio vizualiąją analizę, buvo įvertintos panoramos atsiveriančios nuo Žaliakalnio kalno atragio (Ąžuolų kalno) viršutinių terasų.

36. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad reikšminga aplinkybė šioje byloje, kad vadovaujantis NKPAĮ 19 straipsnio 6 dalies 3 punktu, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius ir įrenginius, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, steigti naujus ar plėsti esamus karjerus, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius.

37. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašas. Ginčo išsprendimui aktualioje akto redakcijoje, galiojusioje nuo 2016 05 07 iki 2017 07 29, 2 punkte nustatyta, kad Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus statytojams (užsakovams), turintiems statytojo teisę asmenims (toliau – statytojas (užsakovas)) parengia ir išduoda Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) teritoriniai skyriai, kai pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymą ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymą bei jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus jie turi būti taikomi rengiant statinio projektą ir vykdant tvarkomuosius statybos darbus nekilnojamojoje kultūros vertybėje, jos teritorijoje, apsaugos zonoje. Specialiesiems paveldosaugos reikalavimams gauti statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas asmuo teikia Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą Departamento teritoriniam skyriui per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinę sistemą (6 punktas). Be kitų dokumentų, prie prašymo turi būti pridėti du popieriniai egzemplioriai projektinių pasiūlymų, parengtų pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“), kai juos privaloma rengti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (7.2 punktas); du popieriniai egzemplioriai projektinių pasiūlymų atvejais, kai projektinių pasiūlymų neprivaloma rengti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, tačiau būtina įvertinti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjos galimą poveikį nekilnojamajam kultūros paveldui ir projektiniai pasiūlymai reikalingi specialiesiems paveldosaugos reikalavimams nustatyti (7.3 punktas). Aprašo 7.2 ir 7.3 papunkčiuose numatytais atvejais projektinių pasiūlymų pridėti prie prašymo nereikia, jeigu Departamento teritorinis skyrius jiems jau yra pritaręs. Ant projektinių pasiūlymų, kuriems pritarta, aiškinamojo rašto ir grafinės dalies dedami šiems pasiūlymams pritarusio Departamento teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo ir vedėjo antspaudai su nurodytomis pareigomis, vardu, pavarde, parašu ir pritarimo data. Vieną egzempliorių projektinių pasiūlymų, kuriems pritarta, Departamento teritorinis skyrius grąžina pareiškėjui (8 punktas).

38. Vadovaujantis šio aprašo nuostatomis, statytojas, siekdamas įteisinti savavališką statybą statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, turėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam skyriui kartu su prašymu pateikti du popierinius egzempliorius projektinių pasiūlymų; ant projektinių pasiūlymų, kuriems pritarta, aiškinamojo rašto ir grafinės dalies dedami šiems pasiūlymams pritarusio Departamento teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo ir vedėjo antspaudai su nurodytomis pareigomis, vardu, pavarde, parašu ir pritarimo data.

39. Kauno miesto savivaldybės administracija statytojai atsakovei UAB „Miesto administratorius“ išdavė ginčijamą leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (1t.b.l. 58-60) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą“. Projekto bendrosios dalies 7 punkte Paveldosaugos sprendimai nurodyta: „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas” prieduose prisegti KPD prie KM Kauno skyriaus suderinti projektiniai pasiūlymai“. Kaip matyti iš į bylą pateikto „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto”, aiškinamasis raštas, kuriame be kita ko 7 pastraipoje nurodyta :“Šiuo projektu numatoma įteisinti priestatą, kuris yra statytas iki 1991 m., tačiau nėra įregistruotas. Pristato patalpos yra prijungtos prie pirmo aukšto buto patalpų“, tačiau aiškinamasis raštas nėra patvirtintas Departamento teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo ir vedėjo antspaudu su nurodytomis pareigomis, vardu, pavarde, parašu ir pritarimo data (1 t., b. l. 272). Grafinėje šio projekto dalyje, brėžinyje „fasadas tarp ašių C-A“, neryškiu raudonu kontūru apvesta zona ir nurodyta, kad tai sutartinis žymėjimas: „zona, kurioje yra neįregistruotas sandėlio pastatas, statytas iki 1991 m.“, yra Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjo S. S. antspaudas, parašas ir pritarimo data. Akivaizdu, kad toks suderinimas dėl savavališkos statybos įteisinimo neatitinka Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo, kadangi iš grafinės dalies nėra pagrindo spręsti, kad vedėjo sutikimas apima ir savavališkos statybos įteisinimą, o aiškinamasis raštas yra be pritarimą turinčio duoti asmens parašo, antspaudo, pritarimo datos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto, pagal kurį išduotas ginčijamas leidimas, pavadinime yra aiškiai nurodyta, kad juo siekiama įteisinti savavališką statybą, jo grafinėje dalyje ryškiomis raudonomis linijomis yra pažymėta ir aiškiai nurodyta, kad tai „savavališkos statybos darbų zona“, tačiau nei grafinėje dalyje, nei aiškinamajame rašte nėra Kultūros paveldo departamento pritarimo sprendiniams žymos.

40. Teismui davę paaiškinimus apklausti Kauno teritorinio skyriaus vedėjas S. S., R. G. kategoriškai tvirtino, kad jie nederino projektinių pasiūlymų dėl savavališkos statybos įteisinimo, buvo derinami kiti projektai. 

41. Iš aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, kad pirminiuose projektiniuose pasiūlymuose, kuriems pritarė Kultūros paveldo tarnautojai, nebuvo duomenų apie planuojamą įteisinti savavališką statybą, todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamento atstovai buvo pritarę tokiems sprendiniams. Atsakovui rekonstrukcijos projektą papildžius savavališkos statybos įteisinimu, jis privalėjo tokiems projekto sprendiniams gauti šios institucijos pritarimą.

42. Tačiau iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos su atsiliepimu į ieškinį pateiktų „Infostatyba“ duomenų (2 t., b. l.59, 60) matyti, kad patikrinus projektą, kuriame jau aiškiai yra nurodytas savavališkos statybos įteisinimas ir kurio pagrindu išduotas ginčijamas statybos leidimas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistė R. G. 2017 m. balandžio 23 d. jam pritarė (dokumento registracijos Nr. CPR-170423-34166).

43. Atsižvelgiant į šios institucijos atstovų paaiškinimus, duotus teismo posėdžiuose bei nurodžius, kad jie vertina, ar statyba kultūros paveldo zonoje šiuo konkrečiu atveju turi neigiamos įtakos Kauno senamiesčio vizualinei apžvalgai bei patvirtinus, jog ginčo objektas tokiai apžvalgai įtakos neturėtų, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju formalus pritarimo projektui tvarkos pažeidimas negali turėti lemiamos įtakos statybos leidimo išdavimo teisėtumui ir kitoks šio klausimo sprendimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

Dėl ieškovo, kaip bendraturčio sutikimo atlikti savavališkos statybos įteisinimą

44. Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p. nustatyta, kad statytojas, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčiu rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 str. nustatyta tvarka.

45. Statytojas pateikė 2016-09-16 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. BAL-003038, pagal kurį šio gyvenamojo namo bendrasavininkai pritarė pastato rekonstravimui (1 t., b. 1. 114). Atsižvelgiant į tai, kad Priestatas pastatytas arčiau, nei 3 m iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, pateikti šio žemės sklypo naudotojų R. G. ir J. R. Ž. sutikimai (1 t., b. 1. 117-118).

46. Atsakovų nuomone, projektinėje dokumentacijoje buvo pateiktas ir ieškovo sutikimas rekonstrukcijos darbams (1 t., b. 1. 119), kuriame aiškiai įvardintas pirminis Projekto pavadinimas, kuris visiškai atitinka projektinių pasiūlymų ir projekto pirminį pavadinimą, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai vertino, kad ieškovas pritarė tokiems sprendiniams, kurie nurodyti projektiniuose pasiūlymuose ir projekte; visuose brėžiniuose išskirtinai pažymėta savavališkos statybos zona. Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad Priestatas stovi jau daugiau nei 25 metus. Priestatas yra pažymėtas ir 2013 metais patvirtintame Žemės sklypo plane, prilygintame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir 2012 metais parengtoje topografinėje nuotraukoje. Per tą laiką nei ieškovas, nei kiti gyventojai pretenzijų dėl Priestato nereiškė. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A-1956 buvo patvirtintas gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (kurį taip pat pasirašė ir taip jo sprendiniams pritarė šio žemės sklypo naudotojos R. G. ir J. R. Ž.) pagal kurį žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatytas servitutas Priestato eksploatavimui. Nors ieškovas nurodo, jog Priestato įteisinimas pažeidžia jo teises - ribojasi su jam priklausančio buto siena, nesiderina su supančia aplinka, mažina neužstatytos valstybinės žemės plotą, panaikina praėjimą tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir pan., tačiau nuo pat Priestato pastatymo ieškovas niekada savo teisių ir nurodytų teisėtų interesų įstatymų nustatyta tvarka negynė, daugiau nei 10 metų jokių pretenzijų dėl Priestato teisės aktų nustatyta tvarka nereiškė ir Priestato statybos neginčijo, todėl galima teigti, kad jis tokiu būdu taip pat išreiškė savo sutikimą dėl Priestato statybos.

47. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). 

48. Byloje nustatyta, kad išduodant statybos leidimą kartu su projektu buvo pateikti 2016 metais duoti ieškovo ir kitų butų ir žemės sklypo naudotojų sutikimai. UAB „Kauno centro būstas“ organizavo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, klausiant bendraturčių: „Ar pritariate „Daugiabučio gyvenamojo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui?“. Remonto tikslas-pagerinti gyvenimo kokybę. Numatomi darbai bus atliekami (duomenys neskelbtini) Bendraturčių lėšomis.“, numatant tikslą – gyvenimo kokybės pagerinimui. Bendraturčiai davė tokio turinio sutikimus „<...> sutinku, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame name adr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atliekama rekonstrukcija pagal projektą „Daugiabučio gyvenamo namo 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ (1 t., b. l. 116-120). Teismas sutinka su ieškovu, kad sutikimai duoti konkrečiam projektui, kuris visiškai skiriasi nuo to, kuriam 2017-08-29 išduotas statybos leidimas. Aplinkybę, kad pirminis projektas neapėmė savavališkos statybos įteisinimo, tačiau jo pagrindu buvo rengiamas ginčijamas projektas ir jam panaudoti pirminiam variantui gauti bendraturčių sutikimai, teismo posėdyje patvirtino architektas R. G.. Kad sutikimą davė tik dėl palėpės ir stogo rekonstrukcijos, patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos R. J. Ž. ir L. S., kuri papildomai nurodė, kad atsakovas reikalavo pinigų už palėpės stogą ir buvo sutarę, kad palėpę parduos. Tokia išvada daroma dar ir dėl to, kad balsuojant dėl sutikimo buvo aiškiai nurodyta, kad rekonstrukcija bus vykdoma bendraturčių lėšomis, todėl joks protingas asmuo neduotų sutikimo kitam asmeniui iš dalies jo sąskaita įgyti nuosavybę ir ją pagerinti. Projektas, kuriam išduotas statybos leidimas, kito tiek savo pavadinimu, tiek savo turiniu, tą teismo posėdyje patvirtino architektas R. G., nurodęs, kad pradžioje nebuvo galvojama įteisinti savavališkai pastatytą priestatą. Todėl įvertinus, kad ieškovas ir kiti gyvenamųjų namų savininkai ir žemės sklypo naudotojai davė sutikimus projektui, kurio pavadinimas ir tikslas nurodytas sutikimuose ir nesutampa su jokiu projekto, kurie pateikti šioje byloje, variantu, darytina išvada, kad pritarimas buvo išreikštas tik pastato rekonstrukcijai- pastogės rekonstrukcijai, o ne priestato savavališkos statybos įteisinimui.

49. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad ieškovas 2015 m. lapkričio 17 d. koregavo savo buto kadastro duomenis, patalpoje 1-1 (ankstesnis žymėjimas R-1, 1 t., b. l. 28, 29) nebeliko išėjimo į lauką, tačiau atsirado įėjimas iš patalpos 1-2 (R-2) (3 t., b. l. 126), o tai reiškia, kad tuo metu jam jau nebuvo aktualus patekimas iš šios patalpos į lauką.

 50. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas šiuo konkrečiu atveju atsakovų atlikti statybos darbai priestate yra vertintini kaip rekonstrukcija (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72, 90 punktai), tačiau įvertinus, kad bendraturtis, siekiantis gauti sutikimą statybos darbams, turi pilnai atskleisti savo siekius, nurodyti visus konkrečius statybos darbus, ko šiuo atveju siekdamas gauti sutikimą savavališkai statybai įteisinti atsakovas nepadarė – nenurodė, kad rekonstrukcija apims ir savavališkai pastatyto priestato įteisinimą, teismas sprendžia, kad ieškovas nedavė rašytinio sutikimo priestato įteisinimui. Kad tokio sutikimo nedavė, patvirtino ir liudytojos Rita J. Ž. ir L. S..

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo

51.Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą, statybą leidžiančiam dokumentui gauti statytojas privalo pateikti sutartį, sutikimą ar susitarimą su žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinančius dokumentus (statant inžinerinius statinius).

52.Iš prie projekto pridėtų dokumentų nustatyta, kad UAB „Miesto administratorius“ 2017 m. kovo 8 d. kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinę NŽT dėl tokio sutikimo gavimo. NŽT 2017-03-20 raštu Nr. 8SD-1416-(14.8.7.) (1 t., b. 1. 109) atsakė, kad asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje be kita ko nurodomos žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu statiniu ir įrenginiu naudojimo sąlygos bei nauju pastatu, statiniu statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos - taigi, visos žemės sklypo naudojimo sąlygos aptariamos būtent valstybinės žemės nuomos sutartyje. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 30.7 punkte nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. NŽT pažymėjo: „jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta teisė išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus ir jeigu planuojama statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas neišduodamas, kadangi šis sutikimas išreiškiamas nuomos sutartyje“.

53.Statytojas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė 2017 m. balandžio 6 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 104-105), kurios 4.1 p. nustatyta, jog išnuomotame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kuriu eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas, jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.

54. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)..Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo suformuotas apie 194 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) gyvenamųjų namų bei ūkinio pastato 21 lž eksploatavimui. Šiuo planu nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdžiai - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (64 proc.) ir vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (36 proc.). Priestatas pastatytas laikotarpiu nuo 1988 iki 1994 m., pažymėtas Žemės sklypo plane, prilygintame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio aiškinamajame rašte pažymėta, kad planuojamos teritorijos vakarinėje dalyje yra neįregistruotas statinys (plane pažymėtas MG), kuris turi būti registruojamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka arba griaunamas. Taigi, galiojančiame teritorijų planavimo dokumente yra numatyta galimybė įteisinti Priestatą. Ieškovas buvo vienas iš šio teritorijų planavimo dokumento rengimo iniciatorių, yra pasirašęs Žemės sklypo plane, taigi, šie sprendiniai jam buvo žinomi.

55. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikėtinė NŽT išreiškė pritarimą dėl pastatų rekonstrukcijos, atsakovas UAB ..Miesto administratorius“ turėjo pagrindą įgyvendinti statytojo teises ir atlikti rekonstrukcijos darbus pagal Projektą ir Leidimą. Tokia pati pozicija išdėstyta ir šioje byloje pateiktame NŽT atsiliepime.

56. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė UAB ..Miesto administratorius” į NŽT kreipėsi dėl sutikimo rekonstruoti statinius, o ne įteisinti savavališką statybą. Statybos įstatymo 2 str. 46 d. savavališką statybą apibrėžia kaip statinio ar jo dalies statybą neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Kaip teisingai savo atsiliepime į ieškinį nurodė Kauno miesto savivaldybės administracija, savavališkos statybos darbai pagal savo pobūdį gali būti priskiriami įvairioms rūšims, tačiau patys savaime nelaikomi atskira statybos rūšimi. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 7 p. išvardintas baigtinis sąrašas statybos rūšių: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (kapitalinis ir paprastasis) ir statinio griovimas - savavališkos statybos padarinių šalinimo šiame sąraše nėra. Be to, šio reglamento 9 p. reglamentuota, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai (9.1 p.), prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos (9.5 p.), pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų (9.6 p.). Pagal Projekto sprendinius matyti, kad būtent tokie statybos darbai ir buvo numatyti - visi planuojami darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas klaidingai nurodė kreipimosi dėl sutikimo vykdyti rekonstrukcijos darbus Žemės sklype pagrindą.

3.       Dėl Projekte numatytos rekonstrukcijos ir savavališkos statybos įteisinimo

57. Ieškinyje nurodyta, kad tuo pačiu statybos leidimu negalėjo būti leista atlikti tiek dviejų skirtingų nekilnojamųjų objektų rekonstrukciją bei įteisinti savavališką statybą.

58. Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai numatoma atlikti statybos darbus, priskiriamus skirtingoms statybos rūšims, arba numatoma atlikti kultūros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus, tvarkomuosius paveldosaugos darbus, gali būti rengiamas vienas skirtingas statybos rūšis, tvarkomuosius statybos ir paveldosaugos darbus jungiantis statinio projektas, statinio projekto pavadinime nurodant atliekamų darbų rūšis. Nagrinėjamu atveju visi pagal Projektą numatyti darbai priskirtini vienai darbų rūšiai - statinio rekonstravimui, todėl akivaizdu, kad tokiems darbams galėjo būti rengiamas vienas bendras projektas ir išduotas vienas statybą leidžiantis dokumentas, todėl šie ieškovo argumentai atmestini.

59. Nors ieškovas teigia, kad pagal Projekto sprendinius yra neišlaikomi minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų pagal gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, III skyriaus nuostatas. Kaip teisingai nurodė ieškovas, savavališka statyba sujungė abu pastatus ir objektyviai jokio atstumo tarp pastatų neliko. Pastebėtina, kad šiuo atveju kaip buvo, taip ir išliko galimybė į pastatus patekti iš kiemo pusės, be to, praktikoje ne vienu atveju namai yra sujungti vienas su kitu (t. y. turi bendrą sieną) ir tokiu atveju nekeliamas reikalavimas išlaikyti kokį nors minimalų atstumą tarp pastatų. Taigi, šie ieškovo reikalavimai nepagrįsti objektyviais įrodymais, į bylą nepateikta ieškovo nurodytas aplinkybes pagrindžianti gaisrinę saugą prižiūrinčios institucijos išvada.

60. Ieškovo argumentai, kad dėl statinio rekonstrukcijos padidėjo užstatytas žemės sklypo plotas yra teisingi, tai akivaizdu. Tačiau į bylą pateiktame teritorijų planavimo dokumentę šis objektas pažymėtas, jo aptarnavimui numatytas servitutas, ieškovas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypo užstatytas plotas dėl priestato įteisinimo padidėjo neleistinai, todėl šis jo reikalavimas laikytinas neįrodytu.

Dėl bylos baigties

61. Byloje konstatuota, kad ieškovas įrodė, jog nėra davęs rašytinio sutikimo savavališkos statybos įteisinimui, Kultūros paveldo departamento pritarimas formaliai neatitinka Specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (laikinųjų apsaugos reglamentų) turinio ir išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų ir tai galėtų būti pagrindu tenkinti ieškinio reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo. Tačiau teismui pripažinus, kad ieškovas nepagrindė savo teisių pažeidimo, praleido įstatymo nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti, jo ieškinio reikalavimas panaikinti 2017-08-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimo rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (NTR u. nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, keičiant patalpų paskirtį ir įteisinant savavališką statybą “ dalį, kuri susijusi su savavališkos statybos įteisinimu negali būti patenkintas.

62. Atmetus pirmąjį reikalavimą, išvestinis reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių  pašalinimo negali būti tenkinamas. Be to, atsakovai A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ šiam ieškovo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 1 d. bendrąjį ieškinio senaties terminą, kuris yra 10 metų. CK 1.127 str. 1 d. reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas, 2005-06-30 nusipirkęs Butą ir nuo 2005-06-30 sužinojęs, kad ginčo priestatas pažeidžia jo teises, reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti ir išardyti savavališkai pastatytą priestatą teisme galėjo pareikšti iki 2015-06-30, tuo tarpu pareiškė 2019-04-10, t. y. beveik 4 metus praleidęs CK 1.125 str. 1 d. nustatytą 10 metų senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš ieškovo atsakovams A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos- advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

64. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. V., pateikdama atsiliepimą į ieškinį, kitų procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose turėjo 2612,50 Eur, o UAB „Miesto administratorius“- 750 Eur išlaidų, sumokant už advokatės A. G. teisinę pagalbą. Dalį išlaidų- 250 Eur už skundo dėl teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarties surašymą - atsakovė prašo priteisti nepagrįstai, kadangi šis skundas buvo netenkintas, t. y. apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovės nenaudai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Teismas konstatuoja, kad atsakovų sumokėtas advokatui mokestis už teisinę pagalbą neviršija rekomenduotino maksimalaus užmokesčio, atitinka advokatės darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, todėl šios sumos (išskyrus už skundo parengimą), netenkinus ieškinio, priteistinos atsakovams iš ieškovo.

65. Nagrinėjant bylą susidarė 20,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (1 t., b. l. 2, CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 2 d.).

Dėl 5000 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

65. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

67. Atsakovai A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ prašo paskirti Ieškovui 5000 EUR baudą, 50 % iš paskirtos baudos priteisiant atsakovams UAB „Miesto administratorius“ ir A. V., nurodydami, kad tik taip galėtų būti užkirstas kelias ieškovui ir toliau piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Atsakovai nurodo, kad ieškovas 2019-09-03 parengiamojo teismo posėdžio metu nepagrįstai teigė, kad ginčo priestatą pastatė atsakovai UAB „Miesto administratorius“ ir A. V., tačiau byloje buvo pakankamai įrodymų, kad ginčo priestato nei atsakovė A. V., nei atsakovas UAB „Miesto administratorius“ nestatė, kadangi jis buvo pastatytas apie 1988 metus (3 tomas 31-33 bylos lapai, 3 tomas 39-40 bylos lapai, 3 tomas 60 bylos lapas, 2 tomas 48-52 bylos lapai), o atsakovai Butą 1 įsigijo daug vėliau (UAB „Miesto administartorius“ Butą 1 įsigijo 2015 metais, o A. V. – 2015 metais), 2019-09-03 parengiamojo teismo posėdžio metu Ieškovas akivaizdžiai melavo ir klaidino teismą. Taip pat Ieškovas savo ieškinyje buvo nurodęs, kad Ieškovo teisių pažeidimas pasireiškia, tuo, kad, pastačius ginčo priestatą, yra užmūrytas Ieškovo įėjimas į Ieškovo patalpas ir Ieškovas negali į jas patekti. Kai atsakovų UAB „Miesto administratorius“ ir A. V. atstovė advokatė A. G. išdėstė prašymą dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio surengimo, staiga ieškovo pozicija pasikeitė ir jis nurodė, kad yra dar vienos durys patekimui į jo patalpas ir Ieškovas vis dėlto gali patekti į savo patalpas per kitas duris. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino, kad ieškovas įėjimą į savo negyvenamąsias patalpas vis dėlto turi. Taigi, 2019-09-03 parengiamojo teismo posėdžio metu bei 2019-10-14 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovas melavo tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje, teigdamas, kad jis negali patekti į savo patalpas. Taip pat ieškovas melavo, kad jis negali patekti į savo namo bendrojo naudojimo patalpas. Negyvenamųjų patalpų, į kurias ieškovas turėtų teisę patekti, tačiau negalėtų to padaryti, ieškovas 2019-10-14 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu neparodė. Name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo bendrojo naudojimo patalpų nėra, kadangi ieškovas gyvena kitame name ((duomenys neskelbtini)).

68. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

69. Teismo vertinimu, ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teikti byloje paaiškinimus ir ieškinyje nurodyti aplinkybes yra ieškovo teisė, o teismas pagal įstatymą sprendimą privalo priimti, vertindamas ne tik ieškovo paaiškinimus ar jo ieškinyje nurodytas aplinkybes, o įrodymų visumą, kas ir buvo padaryta priimant sprendimą šioje byloje. Nenustatyta, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, sąmoningai klaidino teismą, pateikdamas melagingus faktus. Teismo vertinimu, atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl šis prašymas atmetamas.

70. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria buvo nutarta sustabdyti 2017-08-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamo namo lA3p (NTR u. Nr.: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas perplanuojant palėpės (NTR u. Nr. (duomenys neskelbtini)v) patalpas, keičiant patalpų paskirti ir įteisinant savavališka statybą“ dalies dėl savavališkos statybos įteisinimo galiojimą ir savavališkai pastatyto priestato įteisinimo (priėmimo) procedūrą, taikytas laikinąsias apsaugos priemones

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95 straipsniais, 96 straipsnio 2 dalimi, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2362,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti UAB „Miesto administratorius“, juridinio asmens kodas 303102718, iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,81 Eur (dvidešimt eurų 81 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į mokėtojo pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovų A. V. ir UAB „Miesto administratorius“ prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo A. Š. atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (ankstesnis bylos Nr. e2-12354-877/2019).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                         Rita Liukaitytė