Civilinė byla Nr. e2-906-866/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00669-2024-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5; 3.2.6.1; 3.2.6.2; 2.7.4.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Cvb barmenai“ atstovei advokatei Laurai Kardelienei,
atsakovo R. B. atstovei advokato padėjėjai J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau MB) „Cvb barmenai“ ieškinį pareikštą atsakovui R. B., dėl neteisėto prekės ženklo naudojimo, nesąžiningos konkurencijos ir žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Teisme 2024 m. liepos 17 d. priimtu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo: 30 550 Eur turtinės žalos atlyginimo; 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo (toliau PŽĮ) 14 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 6 dalimi.
3. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 20 d. buvo įsteigta MB „Cvb barmenai“, kurios pagrindinė veikla yra teikti privataus mobilaus baro paslaugas įvairioms šventėms. Nuo pat MB „Cvb barmenai“ veiklos pradžios, ieškovas save pristatinėjo ir reklamavo kaip „CWB barmenai“.
4. „CWB barmenai“ labai greitai tapo žinomu ir vertinamu pavadinimu pramogų organizavimo versle, todėl ieškovo iniciatyva 2021 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras įrašė į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą prekės ženklą „CWB“.
5. Ieškovas savo paslaugas reklamavo socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, paslaugas taip pat užsakinėjo asmenys, kurie buvo girdėję palankių atsiliepimų apie ieškovo suteiktas paslaugas. Nuo pat veiklos pradžios užsakymų skaičius ieškovo teikiamoms paslaugoms didėjo (išskyrus karantino laikotarpį). 2024 m. balandžio mėnesį staiga užsakymų/užklausų sumažėjo. 2024 m. gegužės 10 d. ieškovas į www.google.com paieškos laukelį įvedė savo prekės ženklą „CWB barmenai“ ir pamatė, jog suvedus jo pavadinimą, paiešką atliekantis asmuo yra nukreipiamas į www.privatusbarmenai.lt puslapį, kuriame reklamuojamos lygiai tos pačios paslaugos kaip ir ieškovės. Ieškovė nedelsiant, t. y. 2024 m. gegužės 10 d. kreipėsi į atsakovą reikalaudamas ištrinti raktinius žodžius „CWB“ ir „CVB“ iš savo naudojamų reklamų, kurios klaidina vartotoją ir sukelia žalą ieškovui. 2024 m. gegužės 13 d. ieškovas kreipėsi į www.google.com pranešdamas apie neteisėtą prekės ženklo naudojimą. Prekės ženklas buvo naudojamas sąmoningai, www.google.com skelbimų centro paskyroje matyti, jog reklamos užsakovas yra atsakovas. 2024 m. gegužės 16 d. ieškovas gavo iš www.google.com atsakymą, kuriame pažymėta, jog www.privatusbarmenai.lt užsakyta reklama naudojant vaizdinį „CWB barmenai“ yra apribota.
6. Nepaisant to, jog buvo nutraukta neteisėta atsakovo veikla, ieškovas suskaičiavo, jog minimalūs jo nuostoliai, kurie patirti dėl atsakovo veiksmų yra 30 550 Eur. Šią sumą ieškovas apskaičiavo įvertinęs užsakymų sumažėjimą, t. y. 2023 m. balandžio ir gegužės mėn. sulygindamas su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., t. y. tuo metu, kai atsakovas buvo užsakęs reklamą www.google.com naudodamas ieškovo prekės ženklą. Šis skirtumas yra 47 vienetai užsakymų. Vieno užsakymo minimali vertė yra 650 Eur, todėl ieškovas ir reiškia ieškinį 30 550 Eur dydžio (650x47) nuostolių.
7. Ieškovė teigia, kad atsakovas neteisėtai naudojosi ieškovės prekės ženklu, tokioms pačioms kaip ieškovės paslaugoms reklamuoti, t. y. ieškovės prekės ženklo naudojimas suklaidino vartotojus, padarė žalą ieškovei bei jo prekių ženklui. Atsakovas sąmoningai naudojo ieškovės prekės ženklą, tam, jog nesąžiningai konkuruotų su ieškove, atsakovas klaidino užsakovus, o ieškovė dėl to patyrė žalą – negautų pajamų pavidalu.
8. Prašydama priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovė nurodo, kad atsakovas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – jis to neginčija. Dėl tokių jo veiksmų neabejotinai buvo pažeista ieškovės dalykinė reputacija. Toje pačioje rinkoje, kurioje veikia šalys, ieškovo reputacija yra itin vertinama, todėl atsakovo veikimas ieškovės vardu neabejotinai pakenkė ieškovės reputacijai. Ieškovės klientai (potencialūs klientai) siejo atsakovą su ieškove. Matant atsakovo komunikaciją, akivaizdu, jog tai yra nemandagus, savo elgesio nekontroliuojantis asmuo, o dirbant pramogų versle itin svarbios paslaugas teikiančio personalo asmeninės savybės. Ieškovės darbuotojai yra kultūringi, mandagūs, todėl ieškovės tapatinimas su atsakovu neabejotinai padarė ieškovei reputacinę (neturtinę) žalą.
9. Atsakovas atsiliepimu (t. I, b. l. 47–58) su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad atsakovas jau nuo 2018 m. liepos 7 d. vykdo individualią veiklą – kita pramogų ir poilsio organizavimo veiklą (kodas 932900); nuo 2018 m. liepos 7 d. teikia privataus mobilaus baro paslaugas įvairioms šventėms, įvairios įrangos skirtos šventėms nuomos paslaugos; nuo 2019 metų veikia atsakovo internetinis puslapis www.privatusbarmenai.lt; atsakovas savo veikla dalinasi ir socialinėse platformose „Facebook“ (veikla dalinamasi jau nuo 2016 metų) ir „Instagram“. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, jau ilgą laiką teikia mobilaus kokteilių baro paslaugą su profesionaliais barmenais.
11. Atsakovas kreipėsi į skaitmeninės rinkodaros agentūrą Nomadomas, kuri 2024 m. balandžio 30 d. atnaujino atsakovo internetinį tinklalapį (www.privatusbarmenai.lt), užsakė atsakovui Google AdWords reklamas, sudėjo raktažodžius, tarp kurių atsirado ir raktažodžiai „CWB“, „barmenai“ ir kt.
12. Ieškovei 2024 m. gegužės 10 d. atsiuntus atsakovui elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad atsakovas reklamai naudoja ieškovei priklausantį „CWB barmenai“, atsakovas kreipėsi į specialistą, kuris ir sudėjo raktažodžius, kad šis paaiškintų kokie raktažodžiai buvo sudėti. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, buvo parinkti atsitiktiniai žodžiai „CWB“, „barmenai“ ir kiti žodžiai, kurie yra susiję su atsakovo teikiamomis paslaugomis. Trijų raidžių derinys „CWB“ yra plačiai naudojamas derinys, kuris turi daug prasmių, įvairiai gali būti verčiamas į lietuvių ar kitas kalbas. Kaip matyti iš ieškovės pridėto www.google.com atsakymo, atsakovo reklama 2024 m. gegužės 16 d. buvo apribota, tačiau jau nuo 2024 m. gegužės 16 d. pats atsakovas sustabdė šią reklamą. Taigi, atsakovas savo internetinį tinklalapį reklamavo naudodamas raktažodžius „CWB“, „barmenai“ laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. gegužės 16 d., t. y. tik 16 kalendorinių dienų.
13. Pabrėžia, kad atsakovas savo reklamoje nenaudojo ieškovės vaizdinio prekės ženklo „CWB barmenai“, kaip, kad yra nurodoma ieškinyje. Atsakovas reklamoje, kuri galiojo 16 dienų, naudojo tokius raktinius žodžius kaip „CWB“, „barmenai“ ir kt.
14. Anot atsakovo, ieškovė nėra registravusi prekės ženklo „CWB barmenai“, kaip, kad nurodo ieškinyje bei atsakovui 2024 m. gegužės 10 d. siųstoje pretenzijoje. 2024 m. gegužės 10 d. elektroniniame laiške ieškovė nurodė, kad atsakovas Google reklamoje naudoja „CWB barmenai“ derinį, kuris yra ieškovės patentuotas ženklas, jos intelektinė nuosavybė. Tačiau akivaizdu, jog ieškovė nėra įregistravusi nei ženklo „CWB barmenai“, nei ženklo „CWB“. 2021 m. gruodžio 14 d. yra registruotas grafinis prekės ženklas „CROWN WORTHY BARTENDERS 2001 CWB, o ne žodinis prekės ženklas „CWB barmenai“, ar „CVB barmenai“, ar „CWB“, ar „CVB“.
15. Ieškovė tik 2024 m. gegužės 13 d. pateikė paraiškas registruoti prekės ženklus „CWB – Crown worthy Bartenders“ ir „CVB – Karūnos verti barmenai“. Ieškovė, 2024 m. gegužės 10 d. teikdama atsakovui reikalavimą išimti iš naudojamų reklamų visus raktinius žodžius susijusius su „CWB“ ir „CVB“, nebuvo nei pateikusi paraiškų dėl šių ženklų registravimo, nei registravusi tokius prekės ženklus („CWB“ ir „CVB“) kaip savo nuosavybę. Apskritai ir 2024 m. gegužės 13 d. paraiškomis ieškovė siekia įregistruoti prekės ženklus „CWB - Crown worthy Bartenders“ ir „CVB – Karūnos verti barmenai“, o ne „CWB“ ar „CVB“, ar „CWB barmenai“.
16. Atsakovas savo reklamoje nenaudojo ieškovės 2021 m. gruodžio 14 d. registruoto grafinio prekės ženklo „CROWN WORTHY BARTENDERS 2001 CWB“. Taip pat atsakovas savo reklamoje nenaudojo ir ieškovės pavadinimo – ieškovės pavadinimas MB „Cvb barmenai“, o ieškovės pridėtoje vizualizacijoje aiškiai matyti, kad yra naudojamas žodžių junginys „CWB Barmenai“, akivaizdžiai skiriasi pavadinimai. Nėra jokio tapatumo tarp ieškovės prekės ženklo „CROWN WORTHY BARTENDERS 2001 CWB“ ir atsakovo reklamoje naudojamų raktažodžių „CWB“ ir „barmenai“.
17. Atsakovo nuomone, ieškovė neturi išimtinių teisių į elementą „CWB“ ar „barmenai“ ar žodžių junginį „CWB barmenai“, todėl šie elementai gali būti naudojami ir kituose prekių ženkluose, priklausančiuose kitiems ūkio subjektams. Pažymi, kad figūriniam ženklui priklausančių žodžių atkartojimas nesudaro pagrindo taikyti PŽĮ nustatytus draudimus kitiems asmenims naudoti savo žymenyse tokius žodžius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000).
18. Nors ieškovė ieškinyje bando apsaugoti raidžių derinius „CWB“ ir „CVB“, kaip neva jai priklausančius prekių ženklus, tačiau ieškovės vardu žodiniai prekių ženklai „CWB“ ir „CVB“ nėra įregistruoti. Ieškovės veikloje naudojamų raidžių derinių „CWB“ ar „CVB“ negalima laikyti plačiai žinomais ir priskirtinais tik ieškovei. PŽĮ reglamentuota, kad neregistruotų ženklų savininko teisės ginamos, kai ženklas yra plačiai žinomas.
19. Nurodo, kad ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad žymuo, kurį, teikiant reklaminių nuorodų internete paslaugą, reklamos davėjas pasirinko kaip raktinį žodį, yra priemonė, kurią jis naudoja siekdamas, kad būtų rodomas jo skelbimas, taigi jis jį naudoja „prekybos veikloje“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 89/104 5 straipsnį ir Reglamento Nr. 40/94 9 straipsnį. Sąvokos „prekybos veikla“ ir „komercinė veikla“, naudojamos Direktyvoje 2008/95 EB ir PŽĮ 38 straipsnio 1 dalyje turi būti suprantamos kaip tapačios.
20. Taigi, pats savaime toks žymens naudojimas trečiųjų asmenų komercinėje veikloje nesuteikia teisės registruoto prekių ženklo savininkui uždrausti naudoti šį žymenį (ESTT 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Nr. C-323/09 Interflora Inc., Interflora British Unit prieš Marks & Spencer plc, Flowers Direct Online Limited, 32 punktas). Kaip pažymima ESTT praktikoje, ženklo savininkas turi teisę uždrausti tokį naudojimą tik jeigu jis gali padaryti žalos vienai iš prekių ženklo funkcijų, nesvarbu, ar tai būtų kilmės nurodymo, ar kokia kita funkcija (ESTT sprendimai bylose Google France SARL, Google Inc. v. Louis Vuitton Malletier SA (C-236/08, sujungtų bylų Nr. C-237/08, C-238/08, 79 punktas). Dėl prekių ženklo reklaminės funkcijos ESTT yra nusprendęs, kad kito asmens prekių ženklui tapataus žymens naudojimas teikiant tokią nuorodų paslaugą kaip AdWords, negali pakenkti šiai prekių ženklo funkcijai (C-236/08, sujungtų bylų Nr. C-237/08, C-238/08, 98 punktas; C-278/08, 33 punktas; C-323/09, 54 punktas). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovės atžvilgiu ir laikytinas atsakingas už konkurenciją ir reklamą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą.
21. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog atsakovas pakenkė ieškovės reputacijai, kadangi ieškovė tik nurodė teiginius, jog buvo padaryta žala jos reputacijai, suklaidinti esami ir nauji (potencialūs) ieškovės klientai, tačiau išskyrus deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus apie galimą poveikį ieškovės reputacijai ir apyvartos kitimą, kuris neva yra nulemtas atsakovo nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. galiojusia reklama, patvirtinančių galimą kenkimą reputacijai ir naudojimuisi prekių ženklais pritraukiant ir išsaugant klientus, nepateikė.
22. Pagal ESTT praktiką, vien tik prekės ženklo ar įmonės pavadinimo panaudojimas nėra automatiškai pripažįstamas neteisėtu tokio žymens naudojimu ar nesąžiningu konkuravimu, o žymens (juridinio asmens pavadinimo ar prekės ženklo) savininkas gali uždrausti naudoti šį žymenį ne visais be išimties atvejais, o tik tada kai yra pažeidžiamos žymens funkcijos, kurios daro neigiamą poveikį šio žymens skiriamajam požymiui ar geram jo vardui, ir kai iš skelbimo gerai informuotas, protingas ir pastabus internete vartotojas negali ar sunkiai gali suprasti, ar skelbime nurodytos prekės ar paslaugos yra kilusios iš žymens savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės. ESTT išaiškino, jog gerą vardą turinčio prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti, be kita ko, reklaminių pranešimų, kuriuos konkurentai rodo panaudodami šį prekių ženklą atitinkančius raktinius žodžius ir siūlydami ne paprasčiausią šio prekių ženklo prekių ar paslaugų imitaciją, o šio savininko prekėms ir paslaugoms alternatyvias prekes ir paslaugas, jei jais prekių ženklas nesilpninamas bei nejuodinamas ir iš esmės nepažeidžiamos šio prekių ženklo funkcijos (ESTT 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Nr. C-323/09 Interflora Inc., Interflora British Unit prieš Marks & Spencer plc, Flowers Direct Online Limited).
23. Atsakovas pažymi, kad tai, jog atsakovas ieškovei aiškiai nenurodė savo nesutikimo su ieškovės 2024 m. gegužės 10 d. pretenzija, nereiškia, kad atsakovas pripažino, jog neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiais prekės ženklais. Taip pat tai, kad atsakovo reklama nustojo galioti beveik iš karto po ieškovės pareikštos pretenzijos, savaime nereiškia, kad atsakovas pripažino neteisėtus veiksmus ir ginčo žymenų panašumą.
24. Ieškovė visiškai nepagrindė ieškinyje nurodomų 30 550,00 Eur dydžio nuotolių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovo reklamos, kuri galiojo 16 dienų, ieškovė prarado 47 užsakymus. Nėra pateikta jokių pagrįstų duomenų apie tai, kad ieškovė 2023 metų balandžio – gegužės mėnesiais buvo sudariusi 47 vienetais daugiau užsakymų nei 2024 metų balandžio-gegužės mėnesiais, t. y. 2023 metais balandžio – gegužės mėnesiais buvo sudariusi 117 užsakymų. Užklausos ir užsakymai yra du skirtingi dalykai, tai, kad buvo gauta 117 užklausų nereiškia, kad buvo būtent tiek ir sudaryta užsakymų. Ieškovės nurodomas teiginys, kad vieno užsakymo minimali vertė yra 650,00 Eur – nepagrįsta jokiais rašytiniais dokumentais, nėra pateikti Ieškovės paslaugų įkainiai, užsakymai, užklausos, kuriuose figūruotų nurodoma 650,00 Eur suma.
25. Kritikuotinas ieškovės nurodymas, kad ieškovė 2023 metais per du mėnesius turėjo 117 užsakymus ir uždirbo 30 550,00 Eur suma daugiau nei, kad 2024 metais per balandžio ir gegužės mėnesius, kai viešai deklaruojama, kad ieškovės 2023 metais grynasis pelnas siekia tik 8 768,00 Eur sumą, tai per mėnesį ieškovė turėjo uždirbti tik po 730,67 Eur (8 768,00 Eur/12 mėn.) sumą, balandžio – gegužės mėnesiais grynasis pelnas galėjo siekti tik 1 461,33 Eur sumą. Atsakovės nuomone, nėra logikos tarp ieškinyje nurodomos nuostolių sumos ir ieškovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentų.
26. Dubliku ieškovė palaikė ieškinio argumentus. Nurodė, kad atsakovas bando nuneigti faktą, jog „CWB“ nėra plačiai žinomas prekės ženklas. Tai yra netiesa, pramogų versle šis raidžių junginys yra siejamas būtent su ieškovu ir jo veikla, tai patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, kuris reklamuodamas savo paslaugas internete, vienu iš raktažodžių panaudojo būtent šį – CWB.
27. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį visa argumentacija susijusi su tuo, jog neva ieškovė neturi jokių teisių į raidžių junginį „CWB“. Kadangi šį argumentą neginčijamai nuneigia byloje esantis prekės ženklo registracijos liudijimas – atsakovo atsiliepimas į ieškinį yra absoliučiai nepagrįstas ir nepaneigiantis ieškinio pagrįstumo.
28. Tripliku atsakovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodo, kad ieškovė nėra įregistravusi nei ženklo „CWB barmenai“, nei ženklo „CWB“. 2021 m. gruodžio 14 d. yra registruotas grafinis prekės ženklas „CROWN WORTHY BARTENDERS 2001 CWB, yra registruotas grafinis 5 žodžių prekės ženklas, o ne žodinis prekės ženklas susidedant iš dviejų žodžių „CWB barmenai“ ar susidedantis tik iš vieno žodžio „CWB“.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
29. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 14 d. (paraiškos pateikimo data 2021 m. birželio 24 d.) įregistravo grafinį prekės ženklą Nr. 85927 (CROWN WORTHY BARTENDERS 2001 CWB), Nicos klasifikacijos – 30, 43 (barų paslaugos) klasėms:
30. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovas vykdo tą pačią veiklą. Ieškovė veiklą vykdo naudodamasi domenu www.cvbbarmenai“. Atsakovas nuo 2018 m. liepos 7 d. vykdo individualią veiklą, valdo domeną www.privatusbarmenai.lt, socialinių tinklų paskyras „Privatūs barmenai“ (t. I, b. l. 59-69).
31. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas „google“ paieškos sistemos reklamoje naudojo raktinį žodinį žymenį „CWB“ nuo 2024 m. balandžio 30 d. iki 2024 m. gegužės 16 d., kuomet apribotas CWB-CROWN WORTHY BARTENDERS ir CWB BARMENAI naudojimas skelbimuose naudojant šiuos rodomus URL: privatusbarmenai.lt (t. I, b. l 16).
32. Pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kurių sukūrimo data neaiški, „google“ paieškoje suvedus „cvb barmenai“ ir „CWB barmenai“ pirmasis pasirinkimas nurodomas www.privatusbarmenai“ (t. I, b. l. 24-26). Pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus 2024 m. liepos 29 d. „google“ paieškoje įvedus „cwb barmenai“ rodomos ir kitos įmonės (t. I, b. l. 87). Pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus 2025 m. kovo 5 d. (t. I, b. l. 166-168) paieškoje suvedus „CWB“ pirmuoju pasirinkimu nurodomas ieškovės puslapis www.cvbbarmenai.lt.
33. Pagal ieškovės viešai skelbiamus finansinės atskaitomybės duomenis (t. I, b. l. 90-93), 2023 m. gautos pardavimų pajamos sudarė 282 760 Eur, grynasis pelnas – 8 768 Eur, 2022 metais – gautos pardavimų pajamos 193 661 Eur, grynasis pelnas – 27 746 Eur.
34. Ieškovė pateikė (t. I, b. l. 159 –162) 2024 m. gegužės 17 d. paslaugų pirkimo – pardavimo kvitą 1 299 Eur sumai, 2024 m. gegužės 23 d. – 1 258 Eur sumai, 2024 m. gegužės 26 d. – 1 591 Eur sumai; 2024 m. balandžio 26 d. – 1 139 Eur sumai. Ieškovė taip pat pateikė socialinio tinklo „facebook“ paskyros duomenis apie užklausų/peržiūrų skaičių pokyčius (t. I, b. l. 163-165).
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
35. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo (toliau PŽĮ) 14 straipsnio, 70 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 6 dalimi.
36. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimą, nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant: 1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis; <...>.
37. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo <...>.
38. Prekių ženklų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija suteikia ženklo savininkui išimtines teises į tą ženklą. PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu. Atitinkamai ženklo savininkas, turi teisę uždrausti: žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką ar tais tikslais sandėliuoti arba siūlyti ar teikti žymeniu pažymėtas paslaugas; importuoti ar eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes; naudoti žymenį kaip prekybinį ar juridinio asmens pavadinimą arba jo dalį; naudoti žymenį komercinės veiklos dokumentuose ir reklamoje; naudoti žymenį lyginamojoje reklamoje, kuri neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo lyginamajai reklamai nustatytų reikalavimų (PŽĮ 14 straipsnio 3 dalis).
39. PŽĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti jų teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio įstatymo 75 straipsnyje nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą; 5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus. Pagal 75 straipsnio 1 dalį, turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Ženklo savininko teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą (PŽĮ 75 straipsnio 6 dalis).
40. Vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 6 straipsniu, ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Toks ženklas gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Tokie elementai laikomi nesaugomais ir nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.
41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013 ir joje nurodytą ankstesnę šio teismo praktiką).
42. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad viena iš prekių ženklų teisėje esančių taisyklių: nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Tai reiškia, kad jie gali atsikartoti skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose ir (arba) juridinių asmenų pavadinimuose. Vis dėlto kartu pažymėtina, kad nurodyta taisyklė yra bendroji ir neturėtų būti taikoma visais atvejais (t. y. neturėtų būti suprantama kaip absoliuti). Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais žymuo, neatitinkantis absoliučių reikalavimų prekių ženklui, gali būti pripažintas ženklu, jeigu iki paraiškos padavimo, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. Atsižvelgiant į konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes, nesaugomas (taigi neturintis skiriamojo požymio) ar silpnasis ženklo elementas gali turėti įtakos, vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl dviejų pramoninės nuosavybės objektų panašumo, jeigu jis yra dominuojantis prekių ženklo elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2014 ir joje nurodyta teismų praktika).
43. Žymens skiriamojo požymio įrodinėjimas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme iš esmės nesiskiria nuo prekių ženklų ar juos sudarančių elementų skiriamojo požymio įrodinėjimo standartų pagal Prekių ženklų įstatymą. Vertinant žymens, pareikšto registruoti kaip prekių ženklo, atitiktį įstatyme nustatytiems absoliutiems reikalavimams, nėra reikalaujama žymens originalumo, tačiau suinteresuotoji visuomenė ženklą turi suvokti kaip prekių komercinės kilmės šaltinį. Žymens, kaip prekių ženklo, įregistravimas priklauso ne nuo tam tikro prekių ženklo savininko išradingumo ar vaizduotės laipsnio nustatymo, o nuo žymens galėjimo leisti atskirti prekių ženklo paraišką pateikusio asmens prekes ar paslaugas nuo tų, kurias siūlo konkurentai. Prekių ženklas turi leisti atitinkamam paprastam prekių ar paslaugų vartotojui, kuris yra pakankamai gerai informuotas, pastabus ir nuovokus, atskirti atitinkamą produktą nuo kitų įmonių produktų neatliekant analitinio ar lyginamojo tyrimo ir neatkreipiant ypatingo dėmesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023, 37-39 punktai ir juose nurodyta teismų praktika). Pažymėtina, kad prekių ženklų apsauga yra grindžiama teritoriniu principu, todėl atsakovės argumentai, dėl žymens BOOM paplitimo kitose valstybėse neanalizuojami.
44. PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę veiklą naudoti žymenis arba nuorodas, neturinčius skiriamųjų ženklo požymių arba susijusius su prekių ar paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ar paslaugų charakteristikomis.
45. Prekių ženklų (pagal Prekių ženklų ir Konkurencijos įstatymus) ir kitų komercinių žymenų savininkų (pagal Konkurencijos įstatymą) interesai yra saugomi ir ginami, visų pirma, nuo nesąžiningų kitų asmenų veiksmų, sukeliančių painiavos su prekių ženklu, ūkio subjektu ar jo veikla galimybę; antra, nuo veiksmų, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto interesus kitaip, nei sukeliant painiavos galimybę. Tačiau abiem atvejais prekių ženklo ar kito komercinio žymens savininko interesai yra ginami, jei prekių ženklas ar kitas komercinis žymuo turi skiriamąjį požymį. Ar žymuo turi skiriamąjį požymį, t. y. atlieka identifikavimo funkciją, nustatoma kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl žymens skiriamojo požymio buvimo, lemiama reikšmė turi būti teikiama visuminiam įspūdžiui, kurį žymuo palieka visuomenei, o ne atskirų jo detalių analizei. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodyti aplinkybę, ar žymuo turi skiriamąjį požymį, turi asmuo, kuris remiasi Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020).
46. Kaip pažymėta ir atsakovo procesiniuose dokumentuose ESTT yra išaiškinęs, kad prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti konkurentui pasinaudojant šiam prekių ženklui tapačiu raktiniu žodžiu, kurį šis konkurentas pasirinko pagal nuorodų teikimo internete paslaugos sistemą be šio savininko sutikimo, reklamuoti prekes ir paslaugas, tapačias toms, kurioms įregistruotas minėtas prekių ženklas, kai toks naudojimas gali pažeisti prekių ženklo funkcijas. Toks naudojimas: – pažeidžia prekių ženklo kilmės nuorodos funkciją, jei pagal šį raktažodį rodoma reklama pakankamai informuotam, protingai pastabiam interneto vartotojui neleidžia arba sunkiai leidžia suprasti, ar skelbime nurodytos prekės arba paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko ar su juo ekonomiškai susijusios įmonės, ar, priešingai, iš trečiojo asmens; – pagal nuorodų teikimo sistemą, pasižyminčią tokiomis ypatybėmis, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nepažeidžia prekių ženklo reklaminės funkcijos, ir – pažeidžia prekių ženklo investicinę funkciją, jei sudaro dideles kliūtis šiam savininkui naudotis savo prekių ženklu įgyjant ir išsaugant reputaciją naujiems ir ištikimiems vartotojams pritraukti (ESTT 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje C–323/09). Tuo atveju, kai reklamuotojo skelbimas ekrane pasirodo iš karto po to, kai interneto vartotojas surenka prekių ženklo pavadinimą kaip paieškos žodį, ir yra rodomas tuo momentu, kai ekrane kaip paieškos žodis rodomas ir prekių ženklas, interneto vartotoją gali suklaidinti dėl atitinkamų prekių ar paslaugų kilmės (ESTT 2010 m. kovo 23 d. sprendimas Google France ir Google sujungtose bylose Nr. C-236/08, C-237/08 ir C-238/08, sprendimo 85 punktas). Minėta ESTT suformuluota taisyklė, suponuoja išvadą, kad pakanka vartotojo suklaidinimo tikimybės, <...> „Google“ paieškos rezultatai šiuo atveju gali turėti įtakos protingai pastabaus interneto vartotojo gebėjimui tinkamai identifikuoti prekių bei paslaugų kilmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d., nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-546-881/2022, 26 punktas).
47. Teismas visų pirma pažymi, kad nepasisako dėl šalių argumentų dėl plačiai žinomo prekės ženklo taikomos apsaugos, nes pagal PŽĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatas ženklas pripažįstamas plačiai žinomu ženklu Lietuvos Respublikoje teismo tvarka. Tuo tarpu, šiuo atveju ieškovė siekia apginti savo kaip registruoto prekės ženklo savininkės teises. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė nei reiškė reikalavimą dėl draudimo atsakovui naudoti reklamoje žymenį „CWB“, nei neįrodinėjo žymens „CWB“ skiriamąjį požymį. Kaip nurodyta aukščiau vien tik žymens atsikartojimas savaime nesuponuoja prezumpcijos dėl veiksmų neteisėtumo. Teisinės reikšmės laikytini neturinčiais atsakovo argumentai, kad jis nenaudojo ieškovės registruoto grafinio prekės ženklo, nes ieškovė ieškinį iš esmės grindė ne tuo, kad atsakovas naudojo ieškovės registruotą grafinį prekės ženklą, bet aplinkybe, kad atsakovas savo reklamoje naudojo žymenį „CWB“, kuris yra vienas iš žymenų ieškovės registruotame grafiniame prekės ženkle. Minėta, kad ieškovės žymens skiriamojo požymio neįrodinėjo. Vien tik ieškinyje nurodytas argumentas, kad „ieškovės prekės ženklas turi skiriamąjį požymį – jis yra registruotas kaip prekės ženklas, be to, jis plačiai yra žinomas verslo šakoje, kurioje veikia tiek ieškovas, tiek atsakovas; atsakovas naudodamas ieškovo prekės ženklą klaidino vartotojus“ savaime nesuponuoja išvados dėl konkretaus žymens „CWB“ skiriamojo požymio. Iš ieškovės nurodomų argumentų spręstina, kad ieškovė tapatina prekės ženklą kaip visumos naudojimą ir skiriamąjį požymį turinčio žymens naudojimą.
48. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, paieškoje naudojami raktiniai žodžiai: „cvb barmenai“ ir „CWB barmenai“, tačiau akivaizdu, kad žodis „barmenai“ aprašo teikiamas paslaugas, todėl jis negali būti uždraustas naudoti reklamoje skirtingiems verslo subjektams. Ieškovės registruotas prekės ženklas neturi žymenų „cvb barmenai“ ir/ar „cwb barmenai“. Nors 2024 m. gegužės 10 d. pretenzijoje ieškovė reikalavo nenaudoti žymenų „CWB“ ir „CVB“, tačiau akivaizdu žymuo „CVB“ nėra susijęs su ieškovės registruotu grafiniu prekės ženklu, o ieškinys grindžiamas būtent registruoto prekės ženklo savininko teisių apsauga.
49. Teismas visiškai sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovė jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė nei turtinės nei neturtinės žalos dydžio. Primintina, kad ieškovė prašė priteisti negautas pajamas, kurias sudaro 47 vnt. sumažėjęs užsakymų skaičius lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, dauginat iš minimalios 650 Eur užsakymų sumos. Teismas negali sutikti su atsakovo argumentais, kad ieškovės negalėjimą gauti nurodomų pajamų pagrindžia ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai, pagal kuriuos už visus 2023 metus grynasis pelnas sudarė 8 768 Eur sumą, nes ieškovė reikalavimą dėl žalos grindė ne negautu grynuoju pelnu, bet negautomis pardavimų pajamomis, kurios šiuo atveju už 2023 metus sudarė 282 760 Eur, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro 25 563,33 Eur. Tačiau, kita vertus, sutiktina su atsakovu, kad ieškovė visiškai nepagrindžia faktiškai negautų ir prašomų priteisti pajamų. Ieškovė grįsdama prarastų klientų skaičių pateikia tik duomenis apie jos valdomo socialinio tinklo lankomumo pokyčius, kas akivaizdu neturi nieko bendro su faktiniu užsakymu skaičiumi ir realiu pajamų gavimu, nes vartotojų domėjimasis ieškovės teikiamomis paslaugomis apskritai nereiškia, kad visi vartotojai ir užsakė paslaugas. Teismui suteikus ieškovei galimybę pateikti papildomus įrodymus dėl reikalaujamos priteisti žalos, ieškovė pateikė viso 4 užsakymų duomenis laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 26 d. Šie ieškovės pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad daugiau užsakymų šiuo laikotarpiu nebuvo gauta. Jokių kitų duomenų, kuriais būtų grindžiamos negautos pajamos ginčui aktualiu laikotarpiu, ieškovė neteikė. Taigi, ieškovės pateikti įrodymai akivaizdu nėra pakankami išvadai, nei dėl faktinio užsakymų skaičiaus sumažėjimo, nei dėl negautų pajamų dydžio.
50. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, deliktinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (CK 6.245 straipsnis, 6.246 – 6.249 straipsniai).
51. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, visų pirma neįrodydama žalos fakto, visų antra neįrodydama, kad tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės nurodomos žalos yra koks nors priežastinis ryšys. Analogiškai išvada, dėl reikalavimo nepagrįstumo, darytina ir dėl prašomos priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kuri grindžiama tik deklaratyviu paaiškinimu, kad buvo sumenkinta ieškovės reputacija, tačiau nei jokių objektyvių argumentų, nei įrodymų byloje nepateikta. Iš ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomų argumentų seka, kad reputacijos pablogėjimas siejamas su atsakovo nekultūringu bendravimu su ieškove, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė niekaip nesąveikauja su ieškovės, kaip verslo subjekto reputacija apskritai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškinio reikalavimai atmetami.
53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas patyrė bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
54. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).
55. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmetamas, todėl atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo patirtas advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidas iš viso sudaro 4 446,75 Eur (t. I, b. l. 175–185). Pagal atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, dalis suteiktų teisinių paslaugų yra apmokėtos, dėl daleis apmokėjimo susitarta 2025 m. kovo 5 d. susitarimu. Teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės pilna apimti atsakovo naudai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Cvb barmenai“, juridinio asmens kodas 305775026, atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 4 446,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.
Teisėja Asta Pikelienė