Civilinė byla Nr. e2-442-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01910-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3.;

3.3.2.3; 3.3.2.5.

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vaitesa“ administratorės Linos Labanauskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vaitesa“ bankroto administratorės prašymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vaitesa“ bankroto administratorė Lina Labanauskienė pateikė teismui prašymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovės bankroto administratorės Linos Labanauskienės prašymą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą paliko nenagrinėtu.

3.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2019 m. spalio 22 d. įvykusio kreditorių susirikimo metu nebuvo pritarta bankroto administratorės teikiamai administravimo išlaidų sąmatai, t. y. nei administratorė, nei kreditoriai neginčija patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, dėl ko šio klausimo nagrinėjimas šioje proceso stadijoje negali būti atliekamas teisme, o turi būti pakartotas kreditorių susirinkime.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       BUAB „Vaitesa“ bankroto administratorė Lina Labanauskienė atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę išspręsti klausimą dėl administratorei mokėtinos sumos už įmonės administravimą bankroto proceso metu bei ją nustatyti nutartimi. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-370/2017).

4.2.                      Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra ne tik kreditorių susirinkimo teisė, bet ir pareiga, todėl teismas, nustatęs, kad kreditoriai nepagrįstai jos neįgyvendina, turėtų teisę pats išspręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą.

5.       Kreditorė LTL Kredito unija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Teigia, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimas tapo neaktualus pirmosios instancijos teismui priėmus 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir išsprendus bankroto administratorės atlyginimo klausimą. Bankroto administratorė turėjo atsižvelgti į kreditorių pastabas dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ir šaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą, o ne kreiptis su prašymu į teismą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

7.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas BUAB „Vaitesa“ bankroto administratorės Linos Labanauskienės prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų – teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Klausimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatos sudarymu, tvirtinimu, keitimu, paskirstymu ir kt., reglamentuojami ĮBĮ 36 straipsnyje.

9.       Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas ir toliau paliktas kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą.

10.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2019 m. spalio 22 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu nebuvo pritarta bankroto administratorės teikiamai administravimo išlaidų sąmatai, t. y. nei administratorė, nei kreditoriai neginčija patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos.

11.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bankroto procese administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo teisė suteikta kreditorių susirinkimui, o ne teismui. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas, nustatęs, kad kreditoriai nepagrįstai jos neįgyvendina, turėtų teisę pats išspręsti administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą, nesudaro pagrindo teismui perkelti kreditorių susirinkimo įstatyme numatytos kompetencijos spręsti dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtino, todėl nėra pagrindo taikyti ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatų. Bankroto administratorei išaiškintina, jog ji, atsižvelgusi į kreditorių susirinkimo pastabas ir pakoregavusi administravimo išlaidų sąmatą, gali pakartotinai kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.

12.       Kita vertus, akcentuotina, jog apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija esminiu argumentu, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi teisę išspręsti klausimą dėl administratorei mokėtinos sumos už įmonės administravimą bankroto proceso metu bei ją nustatyti nutartimi.

13.       ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas.

14.       Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi tenkino BUAB „Vaitesa“ bankroto administratorės Linos Labanauskienės prašymą dėl atlyginimo patvirtinimo ir patvirtino 17 MMA (minimaliosios mėnesinės algos) dydžio atlyginimą visam įmonės administravimo laikotarpiui. Taigi, šioje dalyje ginčo nebėra.

15.       Apeliantė teigia, nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi civilinėje byloje Nr. e2-369-370/2017 suformuotu teismo precedentu dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo teisme.

16.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) yra numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

18.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės nurodytos civilinės Nr. e2-369-370/2017 faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad dėl skirtingų nagrinėjamos bylos ir apeliantės cituotos bylos faktinių aplinkybių bei ginčo objektų, civilinėje byloje Nr. e2-369-370/2017 pateiktu išaiškinimu nėra pagrindo remtis kaip teismo precedentu. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-369-370/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos ir sumos, kuri turi būti sumokėta administratorei už įmonės administravimą už laikotarpį nuo teismo nutarties paskirti administratorę iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl bankroto administratorės atlyginimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui priėmus 2020 m. sausio 9 d. nutartį nebėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apeliantės nurodytos bylos Nr. e2-369-370/2017 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) nesutampa, t. y. nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratorės atlyginimo patvirtinimo, todėl nėra pagrindo taikyti minėto suformuoto teismo precedento.

19.       Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

20.       Esant nurodytoms aplinkybėms, keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtu bankroto administratorės prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

21.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis). Kreditorė LTL Kredito unija pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas 360 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

22.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2020 m. I ketvirtį, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 317,6 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas koeficientas pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, kuris numato maksimalų priteistiną dydį už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, t. y. 0,4. Atsižvelgiant į tai, iš BUAB „Vaitesa“ administravimo išlaidų kreditorei LTL Kredito unijai už advokato teisines paslaugas priteisiama 360 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vaitesa“ administravimo išlaidų kreditorei LTL Kredito unijai (juridinio asmens kodas 302791356), 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                       Jūratė Varanauskaitė