Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-855-864-2012].doc
Bylos nr.: 2-855-864/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto 1 apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Industrijos garantas 110070382 atsakovas
Lietuvos draudimas 110051834 Ieškovas
Advokatas Renaldas Baliūtis ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl draudimo
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. vasario 21 d.

Vilnius

 

              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė,

sekretoriaujant Dianai Zapolskajai,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės atstovei Editai Bernotavičienei,

tretiesiems asmenims,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinė – J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, ieškinį atsakovei UADB „Industrijos garantas“, į.k. 110070382, buveinė – Kęstučio g. 4/14, Vilnius, dėl nuostolių subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys B. L. ir V. K.,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškininiu reikalavimu priteisti iš atsakovės 2232,40 Lt nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2010 m. rugsėjo 4 d. eismo įvykio metu dėl automobilio Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojos V. K., kurios civilinę atsakomybę yra apdraudusi atsakovė, kaltės, pastarasis automobilis atsitrenkė į B. L., kurio civilinę atsakomybę yra apdrausi ieškovė, automobilį BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu apgadindama minėtą transporto priemonę. Ieškovė už apgadintą automobilį BMW 530 D Tuoring sumokėjo B. L. 3729,80 Lt draudimo išmoką. Kadangi V. K. eismo įvykio deklaracijos pildymo metu pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, atsakovei, kaip civilinės atsakomybės draudikui, atsirado prievolė kompensuoti ieškovei pastarosios B. L. išmokėtą draudimo išmoką. Visgi, atsakovė atlygino tik ½ dalį ieškovės sumokėtos išmokos (1864,90 Lt), teigdama, kad eismo įvykio dalyvių kaltė yra abipusė.

Taip pat, 2010 m. birželio 23 d. eismo įvykio metu dėl transporto priemonės Mazda Xedos 09, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo, kurio civilinę atsakomybę yra apdraudusi atsakovė, kaltės buvo apgadintas ieškovės apdraustas automobilis Mazda Premacy 2.0, v.n. (duomenys neskelbtini). Ieškovė sumokėjo 3476,96 Lt draudimo išmoką už automobilio Mazda Premacy 2.0 apgadinimus, tuo tarpu atsakovė turėjo atlyginti ieškovės patirtas draudimo išmokos išlaidas, tačiau atsakovė atlygino tik 3109,46 Lt sumą. Tokiu būdu liko skolinga dar 367,50 Lt. Abiejų eismo įvykių pagrindu atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei 2232,40 Lt draudimo išmokų.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovės reikalavimus, teigdama, kad pagal 2010 m. rugsėjo 20 d. eismo įvykio deklaraciją, tiek automobilio BMW 530, tiek Opel Astra valdytojai yra vienodai kalti dėl eismo įvykio. Tuo tarpu Opel Astra valdytoja nepagrįstai eismo įvykio deklaracijoje pripažino savo kaltę. Atsakovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, priėmė sprendimą kompensuoti ½ dalį ieškovės išmokėtos draudimo išmokos.

Vertindama 2010 m. birželio 23 d. eismo įvykio metu patirtos žalos sąmatą, atsakovė nustatė, kad yra nepagrįstos automobilio Mazda Premacy 2.0 galinio dešinės pusės lanžerono ir galinio kairės pusės žibinto išlaidos, sudarančios 367,50 Lt. Atitinkama suma atsakovė sumažino kompensaciją už ieškovės už Mazda Premacy 2.0 apgadinimus išmokėtą draudimo išmoką (b.l.39-41).

B. L. atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovės reikalavimais, teigdamas, kad būtent V. K. pažeidė kelių eismo taisykles, todėl yra atsakinga už eismo įvykį (b.l.72). Pati V. K. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, teigdamas, kad B. L. neatliko lenkimo veiksmo, o V. K. įvažinėjo į eismo juostą, tokiu būdu užskirsdama kelią B. L.. Dėl automobilio Mazda Premacy 2.0 galinio žibinto, tai atstovas nurodė, kad jo apgadinimo faktas nustatytas automobilio apžiūros metu.

Atsakovės atstovė pripažino ieškinį dalyje dėl automobilio Mazda Premacy 2.0 lanžerono apgadinimo, kitoje dalyje prašė atmesti ieškinį. Paaiškino, kad B. L. neįvykdė pareigos būti apdairiam ir rūpestingam, kadangi, apvažiuodamas kliūtį, neįsitikino, kas priešakyje nėra kliūties – V. K. vairuojamo automobilio. Be to, B. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 120 punktą, kadangi V. K. buvo dešinėje pusėje. Dėl nurodytos priežasties laikytina, kad B. L. taip pat yra eismo įvykio kaltininkas. Tuo tarpu V. K. nepagrįstai prisiėmė kaltę. Atstovės nuomone, byloje nėra įrodymų apie automobilio Mazda Premacy 2.0 galinio žibinto apgadinimus, tačiau pripažino, kad lanžeronas galėjo būti sugadintas.

Posėdžio metu tretysis asmuo B. L. teigė, jog eismo įvykio metu jis, pamatęs gatvėje stovintį automobilį, jį pabandė apvažiuoti. Baigdamas minėtą manevrą, pajuto automobilio Opel Astra šoninį smūgį iš dešinės pusės. Iškviesti policijos pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio kaltininkė yra V. K., tačiau pasiūlė vairuotojams viską įforminti eismo įvykio deklaracijoje, kad pastarajai netektų mokėti baudos. Eismo įvykio metu automobilis BMW 530 buvo priešingoje eismo juostoje, tačiau, B. L. teigimu, tai nebuvo lenkimo manevras.

Posėdžio metu tretysis asmuo V. K. patvirtino B. L. nupasakotas eismo įvykio aplinkybes. Pabrėžė, kad automobilis BMW 530 važiavo dideliu greičiu, o ji, pradėjo manevrą, nes sustojusio automobilio vairuotojas jai mostelėjo ranka, kad praleidžia ją išvažiuoti. Teigė, kad pripažinusi savo kaltę, nes ją esant kalta nurodė policijos pareigūnai, ji buvo susijaudinusi, Vėliau, atvykusi pas draudiką, V. K. pakeitė savo nuomonę dėl eismo įvykio.

Liudytojas A. K. teigė, kad nepamena, eismo įvykio metu buvo sugadintas vienas ar du automobilio Mazda Premacy žibintai, taip pat, nepamena, kiek iš jų buvo pakeista. Anot liudytojo, apžiūrą atliko automobilių remonto serviso, kuriam pristatytas remontuoti automobilis, meistrai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2011 m. kovo 30 d. buvo apdrausi B. L., kaip automobilio BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo, civilinę atsakomybę (b.l. 9-10). Byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos duomenimis, 2010 m. rugsėjo 5 d. eismo įvykio metu automobilis BMW 530, valdomas B. L., apvažinėdamas važiuojamojoje kelio dalyje stovinčią transporto priemonę, susidūrė su automobiliu Opel Astra, v.n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. K., kuris išvažinėjo iš šalikelės (b.l.11). V. K. minėtame dokumente patvirtino savo kaltę dėl eismo įvykio (b.l.11). Ieškovė už 2010 m. kovo 31 d. eismo įvykio metu padarytą žalą automobiliui BMW 530, išmokėjo 3729,80 Lt (b.l.16-17). Automobilio Opel Astra valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės, o pastaroji sumokėjo ieškovei 1864,90 Lt už automobilio BMW 530 draudiminę išmoką (b.l.45-48). Taip pat nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 3476,96 Lt draudimo išmoką už 2010 m. birželio 23 d. eismo įvykio, kurio kaltininko atsakomybę yra apdraudusi atsakovė, metu automobiliui Mazda Premacy 2.0 padarytą žalą (b.l.31-32). Tuo tarpu atsakovė kompensavo ieškovei 3109,46 Lt minėtos draudimo išmokos (b.l.49). Ieškovė teismui pateikė automobilio Mazda Premacy 2.0 nuotraukas (b.l.59-62).

Dėl 2010-09-04 eismo įvykio.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.1015 straipsnio  normomis, draudikas, atlyginęs trečiojo asmens padarytą žalą apdraustajam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad už tokią žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės draudikas kompensuotų žalos atlyginimo išlaidas. Šiuo atveju tarp draudikų (šalių) kilo ginčas, kas yra atsakingas už 2010 m. rugsėjo 4 d. eismo įvykį. Automobilio Opel Astra valdytoja V. K. eismo įvykio deklaracijoje nurodė, kad ji yra eismo įvykio kaltininkė, tačiau vėliau šią aplinkybę paneigė. Teismo nuomone, aplinkybė, kad V. K. pripažino savo kaltę, dar nesudaro pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, jei transporto priemonės valdytojos veiksmai, lėmę žalą, buvo teisėti (LR CK 6.245-6.246 str.).

Siekiant nustatyti minėto eismo įvykio kaltininką, būtina ištirti eismo įvykio aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų, taip pat, atsižvelgiant į trečiųjų asmenų paaiškinimus, matyti, kad automobilis BMW 530 apvažiuodamas važiuojamoje kelio dalyje stovintį automobilį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir, grįždamas į savo juostą, susidūrė su automobiliu Opel Astra, kuris tuo pačiu metu, išvažinėjo iš šalikelės, esančios toje pačioje kelio juostoje, į kurią bandė grįžti automobilis BMW 530. LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - Kelių eismo taisyklės) 106 punkte aiškiai nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Vadinasi, automobilio Opel Astra valdytoja, prieš išvažiuodama iš šalikelės į kelio juostą, turėjo pareigą įsitikinti, kad nesukliudys automobiliui BMW 530. Visgi, įvykus eismo įvykiui, teismas daro išvadą, kad jis sąlygotas būtent Opel Astra valdytojos pareigos, numatytos Kelių eismo taisyklių 106 punkte nevykdymu.

Kelių eismo taisyklių 120 punkte nurodyta, kad, kuomet Kelių eismo taisyklės nereglamentuoja eismo situacijos, tai kertantis transporto priemonių judėjimo trajektorijai, pirmenybė teiktina iš dešinės pusės važiuojančiai transporto priemonei. Pažymėtina, kad ši norma taikytina tik tuomet, kai Kelių eismo taisyklėse nėra aptarta eismo situacija, tačiau esant 106 punkto normai, taikytina būtent ji. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nesant duomenų apie konkretų automobilio BMW 530 greitį eismo įvykio metu, negalima konstatuoti jo viršijimo fakto bei taikyti atitinkamas Kelių eismo taisyklių normas.

Teismui nustačius, kad automobilio Opel Astra valdytoja yra eismo įvykio kaltininkė, laikytina, kad LR CK 6.1015 straipsnio pagrindu V. K. civilinės atsakomybės draudikui tenka prievolė sumokėti ieškovei pastarosios sumokėtos draudimo išmokos kompensaciją. Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 1864,90 Lt už automobilio BMW 530 draudiminę išmoką, vadinasi, turi pareigą sumokėti dar 1864,90 Lt. Nesant byloje duomenų, kad atsakovė minėtą sumą ieškovei yra sumokėjusi, ši suma ieškovės naudai priteistina.

 

Dėl 2010-06-23 eismo įvykio.

Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo dėl pareigos LR CK 6.1015 straipsnio pagrindu kompensuoti automobiliui Mazda Premacy padarytos žalos, tačiau šalys nesutaria dėl tokios žalos dydžio. Atsakovės nuomone, automobilio Mazda Premacy 2.0 galinio dešinės pusės lanžerono ir galinio kairės pusės žibinto išlaidos nėra pagrįstos, tačiau vėliau atsakovė pripažino, kad lanžeronas galėjo būti pažeistas.

Kadangi atsakovė pripažino, kad lanžeronas galėjo būti sugadintas, jo vertės (112,50 Lt) sumos priteisimo klausimas spręstinas ieškovės naudai.

Ieškovės teigimu, ji už automobilio Mazda Premacy 2.0 žibintą sumokėjo 250 Lt sumą, tačiau pagal byloje pateiktas nuotraukas matyti, kad galinio dešinės pusės žibintas yra apgadintas, tuo tarpu ant kairės pusės žibinto nesimato jokių techninių pažeidimų. Dėl nurodytos priežasties teismas daro išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų daryti išvadai, kad automobilio Mazda Premacy 2,0 galinis kairės pusės žibintas buvo sugadintas bei, jog jį reikėjo keisti. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl automobilio žibinto kainos priteisimo yra nepagrįstas, todėl laikytina, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei tik 112,50 Lt Mazda Premacy 2,0 lanžerono keitimo sumos draudimo išmokos dalį (LR CK 6.1015 str.).

Teismui pripažinus atsakovės prievolę sumokėti ieškovei 1864,90 Lt ir 112,50 Lt draudimo išmokų sumas, iš atsakovės priteistina bendrai 1977,40 Lt.

Be to, LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str. 2 d., 6.37 str. 2 d.).

              Ieškovė patyrė 70 Lt žyminio mokesčio 484 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso - 554 Lt. Pagal LR CPK 93 straipsnio 1-2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas patenkino 88,58 proc. ieškinio dalyko, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 491 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

              Ieškinį tenkinti iš dalies.

              Priteisti iš atsakovės UADB „Industrijos garantas“, į.k. 110070382, buveinė – Kęstučio g. 4/14, Vilnius, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, buveinė – J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai 1977,40 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynis Lt 40 ct) nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2011 m. rugsėjo 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 491 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt vieną Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                          Ramunė Mikonienė