Civilinė byla Nr. e2A-385-413/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17429-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 2.4.4.1; 2.4.5; 3.3.1.18.2
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Balzamita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje Nr. e2-404-962/2022, pagal ieškovo G. V. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, J. M., J. S., V. S., E. D., V. D., E. G., V. P., E. P., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Balzamita“, F. P., A. A. P., L. B., S. B., E. L., Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl servituto nustatymo ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovui G. V. dėl statinio išregistravimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. V. patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti atsakovams priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atlygintinį 220 kv. m dydžio kelio servitutą S1, skirtą važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, ieškovui priklausančio statinio eksploatavimui ir patekimui į jį pagal 2020 m. vasario 25 d. A. P. IĮ parengtą 1 916 kv. m žemės sklypo planą, tikslu patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausančią lauko aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir šios aikštelės statinio servitutą jos eksploatacijai (kodai 215, 205); teismui nusprendus nustatyti atlygintinį servitutą, nustatyti mokėtiną atsakovams 62 Eur metinio mokesčio kompensaciją; arba tenkinti alternatyvų reikalavimą ir nustatyti pagal 2022 m. kovo 15d. A. P. IĮ parengtą 1 916 kv. m žemės sklypo planą 130 kv. m servitutą S1 atsakovams priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), skirtą važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, tikslu patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausančią lauko aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir šios aikštelės statinio servitutą jos eksploatacijai (kodai 215, 205); teismui nusprendus nustatyti atlygintinį servitutą, nustatyti mokėtiną atsakovams 37 Eur metinio mokesčio kompensaciją.
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – terapijos ir grožio centras, esanti gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Šios negyvenamosios patalpos priklausiniu yra įregistruota 1995 metų statybos 65 kv. m ploto lauko aikštelė (toliau – Aikštelė), kurios kadastriniai duomenys nustatyti 2004 m. gegužės 17 d. Aikštelė didžiąja dalimi patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją, kurio 1694/1916 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; 41/1916 dalis – A. M., kurio teisių perėmėja yra J. M.; 33/1916 dalis – E. G.; 37/1916 dalis – J. S. ir V. S.; 55/1916 dalis – E. D.; po 28/1916 dalis – V. P. ir E. P.. Šis žemės sklypas, atlikus jo kadastrinius matavimus, suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre 2017 m. spalio 23 d.
3. Kita Aikštelės dalis yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje prie D gatvės, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors Aikštelė ieškovui priklauso nuosavybės teise, tačiau nuo 2020 m. vasario mėnesio ieškovas negali minėta Aikštele naudotis, kadangi didžioji dalis Aikštelės yra kitame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrengtas automatinis užtvaras, tokiu būdu panaikinant ieškovui galimybę patekti į jam priklausančią Aikštelę. Kito patekimo į Aikštelę nėra. Iki automatinio užtvaro pastatymo ieškovui nuosavybės teise priklausanti Aikštelė buvo naudojama pagal paskirtį, t. y. joje buvo laikomi ieškovo ir kitų grožio centro darbuotojų automobiliai, į aikštelę visą laiką buvo patenkama tik pro atsakovams priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovui norint ir toliau naudotis jam priklausančia Aikštele, reikalinga nustatyti servitutą patekimui prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio statinio – Aikštelės, nustatyti Aikštelės servitutą, skirtą jos eksploatavimui.
4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašė ieškinį atmesti ir teismui pateiktu priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą per 1(vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išregistruoti inžinerinį statinį – lauko aikštelę bei ieškovo nuosavybės teises į šį statinį iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi minėta aikštelė yra sunykusi.
5. Atsakovai V. D., E. D., V. P., E. P. J. M., tretieji asmenys UAB „Balzamita“, Kauno miesto savivaldybės administracija, F. P., S. B. su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė:
6.1. Nustatyti pagal 2020 m. vasario 25 d. A. P. individualios įmonės 1916 kv. m žemės sklypo planą 220 kv. m servitutą S1 atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, J. M., V. S., E. D., V. D., E. G., J. S., V. P., E. P. priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), skirtą važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, tikslu patekti į ieškovui G. V. nuosavybės teise priklausančią lauko aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), ir šios aikštelės statinio servitutą B1 aikštelės eksploatacijai (kodai 215, 205) su 62 Eur metinio mokesčio kompensacija, ieškovo mokama atsakovams lygiomis dalimis.
6.2. Priteisti ieškovui G. V. iš atsakovų 2 259 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t. y. po 251 Eur iš kiekvieno atsakovo.
6.3. Priteisti valstybei iš atsakovų 317,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas lygiomis dalimis, t. y. po 35,24 Eur iš kiekvieno atsakovo.
7. Be to, Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį, kuria ištaisė rašymo apsirikimą 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmoje pastraipoje ir išdėstė ją taip: „Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.“ Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą ir nurodė, jog ši nutartis yra Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo sudedamoji dalis.
8. Teismas nustatė, kad ieškovui G. V. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – Terapijos ir grožio centras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniu, t. y. kitais inžineriniais statiniais – lauko aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovas įgijo pagal 2012 m. liepos 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-4426 ir 2016 m. lapkričio 18 d. apylinkės teismo sprendimą Nr. 2YT-27570-1041/2016. Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gegužės 25 d. išrašas patvirtina, kad Aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota 2017 m. gruodžio 4 d. asmeninės nuosavybės teise G. V. vardu, kadastrų duomenų nustatymo data 2019 m. lapkričio 15 d. Atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1916 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Tretieji fiziniai asmenys yra sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis. Ieškovas ne kartą kreipėsi į NTA dėl servituto nustatymo, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami.
Dėl priešieškinio reikalavimų
9. Ieškovas priešieškinio reikalavimams prašė taikyti senatį, kadangi atsakovė yra praleidusi senaties terminą ginčyti inžinerinio statinio teisinę registraciją.
10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, priešieškiniu prašydama išregistruoti kitą inžinerinį statinį-lauko aikštelę bei ieškovo nuosavybės teises į šį statinį iš Nekilnojamojo turto registro, remiasi ginčo teritorijos faktinių duomenų patikrinimo aktais – Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2021 m. birželio 23 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais, antstolės R. P. 2021 m. lapkričio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kaip įrodymais, jog aktų bei protokolo surašymo momentu ginčo Aikštelė yra sunykusi ir neva faktiškai neegzistuoja. Teismo vertinimu, kiekvienas iš šių aktų gali būti laikomas savarankišku pagrindu skaičiuoti termino, nuo kurio ieškovui atsirastų pareiga išregistruoti daiktines teises į ginčo aikštelę iš Nekilnojamojo turto registro, pradžią. Atitinkamai nuo to momento atsakovei atsirastų teisė į ieškinį. Tokio pobūdžio pažeidimas laikytinas tęstiniu, todėl, vadovaujantis CK 1. 127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senaties terminas pagal nagrinėjamą priešieškinį prasideda kiekvieną ieškovo neveikimo dieną. Remdamasis nurodytu ir CK 1.125, 1.127 straipsniais, teismas konstatavo, kad šiuo atveju senaties terminas nėra praleistas.
11. Teismas nurodė, kad konstatavus faktą, jog Nekilnojamo turo registre įregistruotas statinys faktiškai yra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, buvusiam savininkui atsiranda pareiga išregistruoti daiktines teises į jį iš viešo registro. Atsižvelgdamas į faktinius bylos duomenis, teismas nesutiko su atsakovų pozicija, jog lauko aikštelė neegzistuoja, dėl ko turi būti išregistruota.
12. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo teismas nustatė, kad ginčo aikštelė yra įregistruota ne kaip terasa, bet kaip 1995 m. statybos inžinerinis statinys – kiemo aikštelė, kurios danga – asfaltbetonis, nusidėvėjimas – 75 procentai. Šie duomenys VĮ „Registrų centras“ registruoti 2004 m., jie iki šios dienos nėra nuginčyti, dėl ko laikytini teisingais. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalimi statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus).
13. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma priešieškinyje, į bylą pateiktos foto nuotraukos, vietos apžiūra, aikštelės dangų kontrolinės nuotraukos patvirtina, kad ginčo Aikštelėje yra išlikusi asfaltbetonio danga, dalyje asfalbetonio sluoksnis sutrupėjęs, bet likę kiti aikštelės sluoksniai, dėl ko Aikštelė negali būti laikoma sunykusia. Be to, pati atsakovė priešieškinyje nurodė, kad dalis ginčo aikštelės renovacijos metu buvo išklota plytelių danga. Byloje nustatyta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybė renovacijos metu dalį aikštelės dangos pakeitė iš asfaltbetonio į plytelių dangą, nesudaro pagrindo laikyti Aikštelę sunykusia, kadangi statinys (Aikštelė) laikytinas tapačiu ir jo rekonstrukcijos atveju. Be to, teismo nuomone, tai, kad dalyje Aikštelės yra likę kito sluoksnio (skaldos, žvyro) ir ieškovas negali atlikti renovavimo darbų (2020 metais įrengtas automatinis užtvaras), taip pat nesudaro pagrindo pripažinti Aikštelę išnykusia ir panaikinti ieškovo teisę į nuosavybę. Susidėvėjusioje Aikštelės dalyje yra visos galimybės atlikti jos remontą.
14. Teismas nurodė, kad šalių paaiškinimai ir rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Aikštelė visą laiką buvo ir yra funkciškai susijusi su pagrindiniu daiktu – Terapijos ir grožio centru, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. Aikštelė naudojama ieškovo bei grožio centro darbuotojams priklausančių transporto priemonių parkavimui, todėl nėra pagrindo naudojamo inžinerinio statinio laikyti išnykusiu. Be to, ieškovas moka žemės nuomos mokestį už 65 kv. m ploto ginčo aikštelę.
15. Anot teismo, šiuo atveju atsakovė pažeidė gero administravimo principą, leisdama susidaryti ydingai situacijai, kai ieškovui nuosavybės teise priklausantis inžinerinis statinys pateko į kito žemės sklypo ribas. Suformuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriam yra prašoma nustatyti servitutą, ribos eina per ieškovui nuosavybės teise priklausantį inžinerinį statinį–lauko aikštelę, kuri yra ieškovui nuosavybės teise priklausančio grožio ir terapijos centro, esančio kitame žemės sklype, priklausinys. Atsakovės reikalavimų tenkinimas, siekiant panaikinti ieškovo nuosavybės teises į egzistuojančią aikštelę, kuri buvo įgyta teisėto pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, pažeistų žmogaus teisę į nuosavybės neliečiamumą, prieštarautų teisinių santykių stabilumo principui. Pagal bylos duomenis, aikštelė niekuomet nebuvo naudojama visuomenės poreikiams, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ji, siekdama išregistruoti ieškovo nuosavybę, gina viešąjį interesą. Todėl teismas atmetė atsakovės priešieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Dėl servituto nustatymo
16. Teismas pažymėjo, kad nors Aikštelė teisėtai priklauso ieškovui, tačiau nuo 2020 metų, kai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas automatinis užtvaras, ieškovas Aikštele negali naudotis ir negali iki jos privažiuoti. Todėl, siekiant užtikrinti ieškovui teisę naudotis jam priklausančia Aikštele, reikalinga nustatyti servitutą patekimui prie ieškovui nuosavybės teise priklausančio statinio–aikštelės, taip pat nustatyti aikštelės servitutą, skirtą privažiavimui prie jos bei aikštelės eksploatavimui. Nenustačius servitutų, būtų neįmanoma naudoti ieškovui nuosavybės teise priklausančios lauko aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal paskirtį. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja būtinumas nustatyti servitutą, nes ieškovas negali Aikštele nei naudotis, nei į ją patekti.
17. Pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, kad ieškovas į nuosavybės teise turimą Aikštelę gali pateikti per D gatvę, teismas nurodė, kad D gatvė yra pėsčiųjų gatvė, grįsta trinkelėmis, šalia L. a., gausiai naudojama pėsčiųjų. Ties ieškovui priklausančia Aikštele iš D gatvės yra pėstiesiems skirtas suoliukas, apšvietimo stulpas, stulpeliai (el. b. 4 tomas, b. l. 150, 151). Teismo vertinimu, toks įvažiavimas per pėsčiųjų taką, manevruojant tarp suolelio, stulpo, stulpelių, neatitiktų ir elementarių saugumo reikalavimų. Be to, iš 2021 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos transporto ir eismo organizavimo skyriaus rašto „Dėl privažiavimo“ teismas sprendė, kad iš D gatvės pravažiavimas tarp pastatų (duomenys neskelbtini) nenumatytas. Prie (duomenys neskelbtini) yra privažiuojama iš K. gatvės. Ši D gatvės atkarpa skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams (el. b. 4 tomas, b. l. 143).
18. Teismas nurodė, kad ieškovas yra sąžiningas turto įgijėjas, nuo 2012 m. jis visad naudojosi pravažiavimu iki aikštelės. Iš pateiktų į bylą fotonuotraukų teismas nustatė, kad ieškovui priklausančioje lauko aikštelėje automobilį parkuoja trečiasis asmuo UAB „Balzamita“ (el. b. 4 tomas, b. l. 155, 5 tomas, b. l. 13). Teismo posėdžio metu atsakovas V. D. pripažino, kad fotonuotraukoje (el. b. 4 tomas, b. l. 152) automobilis Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jam priklausančios įmonės automobilis.
19. Servituto nustatymo tikslu ieškovas yra parengęs du alternatyvius planus. Vertindamas prašomus nustatyti servitutus, teismas nurodė, kad nors alternatyviu reikalavimu prašomas nustatyti mažesnio ploto – 130 m2 servitutas, jis nėra racionalus ir tinkamas pravažiavimui. Ginčo pravažiavimas, per kurį ieškovas gali ir nori patekti į jam nuosavybės teise priklausančią lauko aikštelę (220 m2), šiuo metu yra naudojamas būtent pravažiavimui, todėl, teismo vertinimu, būtų neracionalu svarstyti kito pravažiavimo ir kitoje vietoje įrengimą, nes tai pareikalautų neproporcingų investicijų, be to, vietos apžiūros metu nustatyta, jog automobiliai važiuoja įvažiavimu ir šonuose stato automobilius, o nustačius servitutą pagal alternatyvų planą (130 m2), ieškovas važiuotų per nesuformuotą žemės sklypą, kuriame yra krepšinio aikštelė, parkuojami automobiliai ir pravažiavimo bei tiesioginio patekimo prie aikštelės nėra, įkastos padangos. Tokio reikalavimo tenkinimas sąlygotų naujas konfliktines situacijas, nes sumažintų automobilių parkavimo plotą.
20. Remdamasis nurodytu, teismas tinkamesniu laikė ieškovo prašomą nustatyti 220 kv. m ploto servitutą (tame skaičiuje 44 kv. m eksploatuoti), kadangi įvažiavimas liktų toks pat, kaip visad buvo naudojamas ir būtų važiuojama jau esamu keliu iki ieškovo aikštelės.
Dėl servituto atlygintinumo, kompensacijos
21. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti servitutas žemės sklype (duomenys neskelbtini) (220 kv. m) sudaro apie 11 proc. viso žemės sklypo (220x100/1916), servitutas nustatomas jau esančiame pravažiavime, kuriuo ieškovas ir anksčiau naudojosi. Nustačius servitutą ir ieškovui važiuojant iki savo aikštelės, nežymiai bus apsunkintas dalies atsakovams priklausančio žemės sklypo panaudojimas, tačiau nepatogumai atsakovams bus minimalūs, o kitos galimybės patekti prie ieškovui priklausančios Aikštelės jis neturi. Be to, pastatas (duomenys neskelbtini) yra daugiaaukštis, jame veikia prekybos centras, ieškovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini) yra negyvenamos, veikia įmonė, kurioje 1 darbuotojas.
22. Ieškovas nurodė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. duomenimis siekia 216 000 Eur. Įvertinęs byloje pateiktą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą T-201 „Dėl 2020 m. žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“, taikant 0,25 proc. tarifą, ieškovas prašė priteisti iš jo (viešpataujančio daikto savininko) tarnaujančio daikto savininkui (atsakovams lygiomis dalimis) periodinę 62 Eur piniginę kompensaciją. Teismas, įvertinęs bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai, o atsakovai neginčijo ieškovo prašomos priteisti periodinės kompensacijos dydžio, ieškovo reikalavimą šioje dalyje tenkino ir nustatė atsakovams lygiomis dalimis mokamą 62 Eur metinę periodinę kompensaciją (CK 4.129 straipsnis), kuri, anot teismo, atitinka Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus kertinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – apeliantė / NŽT), prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Nacionalinės žemės tarnybos priešieškinį patenkinti visiškai, o ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime į trečiųjų asmenų apeliacinius skundus atsakovė nurodo, kada juos palaiko ir prašo juos tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Į bylą yra pateiktas 2004 m. balandžio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-5372/2004. Iš įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausanti Aikštelė buvo įregistruota šio teismo sprendimo pagrindu. Teismo sprendime Aikštelė buvo nurodyta kaip lauko aikštelė–terasa prie tuo laiku veikiančio baro, tuometiniame (duomenys neskelbtini). Taigi prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu buvo nustatytas prejudicinis faktas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančios Aikštelės. Šiuo prejudiciniu faktu Nacionalinė žemės tarnyba ir grindė savo priešieškinio reikalavimą, žinodama ir tikėdamasi, kad jo pakartotinai nereikės įrodinėti, kad ieškovui nuosavybes teise priklauso lauko aikštelė–terasa. Teismas minėtu sprendimu nesivadovavo.
23.2. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pirminė Aikštelės savininkė R. K. teismo sprendimo pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teisę į lauko aikštelę– terasą šalia baro, todėl lygiai tokios pačios apimties teisę įgijo ir ieškovas perimdamas Aikštelę savo nuosavybėn. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad buvo keičiama ginčo Aikštelės paskirtis, todėl nėra jokių priežasčių laikyti, kad ieškovui nuosavybės teises priklauso kitoks statinys, nei lauko aikštelė–terasa.
23.3. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo 4.34 punkte yra pateiktas terasos apibrėžimas, tai yra „atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo“. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius, atlikęs faktinį duomenų patikrinimą, 2022 m. balandžio 29 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-1333-(14.8.129). Patikrinimo metu patikrinus inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 65 kv. m, aikštelės ribas ir esamą dangą, buvo nustatyta, kad dalyje aikštelės (12,50 kv. m) yra D gatvės plytelių danga, kuri išklota vienodai visoje D gatvėje, atlikus šios gatvės renovaciją. Kita dalis aikštelės (52,50 kv. m) yra išlygintas skaldos ir žvyro mišinys. Tikrinamojo inžinerinio statinio aikštelės Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, aikštelės asfaltbetonio danga (1995 m. statybos pabaigos metai) patikrinimo metu nėra išlikusi. Patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad aikštelė nenaudojama pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą pagrindinę naudojimo paskirtį naudotojo poreikiams tenkinti. Byloje esantis antstolės R. P. 2021 m. lapkričio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-21-1078, Lietuvos erdvinės informacijos portalo Geoportal.lt 2005-2006 metų vaizdai patvirtina, kad Aikštelė nebuvo naudojama kaip terasa, o jeigu pradžioje buvo naudojama kaip terasa, tai galimai iki šių dienų jau yra visiškai sunykusi.
23.4. Teismui nusprendus, kad ieškovas nuosavybės teise valdo ne terasą, apeliantė atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, jog toks statinys, kaip kiti inžineriniai statiniai – lauko aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat yra sunykęs, kadangi Aikštelės danga (asfaltbetonis) yra sunykusi ir iki šių dienų natūroje neegzistuoja. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai Aikštelės vietoje esančią skaldą ir žvyrą laikė sudedamosiomis Aikštelės dalimis.
23.5. Apeliantė pažymi, kad rekonstruojama buvo ne ieškovui priklausanti Aikštelė, o šalia esanti D gatvė, todėl teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad statinys laikomas tapačiu ir jo rekonstrukcijos atveju. Ta aplinkybė, kad dalyje Aikštelės yra išklota plytelių danga tik pagrindžia atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad ieškovas neeksploatuoja ir neprižiūri ginčo statinio. Iš pateikto į bylą 2019 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto skyriaus faktinių duomenų patikrinimo dokumento galima matyti, kad patikrinimo metu dalyje Aikštelės stovėjo gėlių klomba (pati gėlių klomba buvo nuo 1981 m. iki 2021 m., kol buvo atlikta gatvės rekonstrukcija). Ši aplinkybė taip pat patvirtinta, kad ieškovas statinio nenaudoja, todėl apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad ginčo statinys yra nuolatos naudojamas ir dėl to negalima jo laikyti išnykusiu. Vien tai, kad ieškovas aikštelės vietoje laikydavo transporto priemonę, niekaip nepagrindžia, kad statinys nėra sunykęs ir yra naudojamas pagal paskirtį.
23.6. Pagal galiojančius teisės aktus inžineriniai statiniai gali būti skirtinguose žemės sklypuose ir tai nėra joks teisės aktų pažeidimas. UAB „Inventora“, atsižvelgdama į Kauno miesto valdybos 1997 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 426 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini)plano“ ir 2018 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. A-1131 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo“, parengė ir 2018 m. balandžio 9 d. Kauno miesto skyriuje suderino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Vadovaujantis Nuostatų 56 punktu, žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėje, be kitų duomenų, įrašomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai. UAB „Inventora“ parengtoje byloje nebuvo įrašo apie inžinerinį statinį – lauko aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat ji nebuvo pažymėta ir žemės sklypo plane. Kitų duomenų, pagal kuriuos Kauno miesto skyrius būtų galėjęs spręsti apie Aikštelės dislokacijos vietą, nėra.
23.7. Teismas rezoliucinėje dalyje išsprendė bylą tik dėl ieškovo pareikšto ieškinio – nutarė ieškinį patenkinti visiškai, tačiau neišsprendė Nacionalinės žemės tarnybos pareikšto priešieškinio dėl statinio išregistravimo, taip akivaizdžiai pažeisdamas CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimus.
23.8. Tokios situacijos, kai valstybinėje žemėje yra registruoti statiniai, kurių faktiškai natūroje nėra, akivaizdžiai pažeidžia viešąjį interesą. Nacionalinė žemės tarnyba, būdama valstybės institucija, kuri valstybinę žemę valdo patikėjimo teise, gina viešąjį interesą žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo srityse. Šiuo atveju ginčas civilinėje byloje kilęs dėl valstybei priklausančioje žemėje esančių statinių išregistravimo, todėl šios bylos ginčo dalykas yra tiesiogiai susijęs su viešuoju interesu.
23.9. Nagrinėjamu atveju teismas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad Kauno miesto valdybos 1997 m. gegužės 20 d. sprendimu A-426 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) plano“ yra patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, kurio sprendiniuose nustatytas bendro naudojimo kelias, suteikiantis galimybę ieškovui ir kitiems statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams iš K. g. patekti iki (duomenys neskelbtini), esančių statinių. Akivaizdu, kad ieškovas turi patekimą iki jam nuosavybės teise priklausančių statinių per šalia (duomenys neskelbtini) esančią nesuformuotą valstybinę žemę, kuri detaliajame plane yra nurodyta kaip bendro naudojimo kelias. Šiuo atveju ieškovas neįrodė būtinumo nustatyti servitutą per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), be to, iš bylos medžiagos galima akivaizdžiai matyti, kad ieškovas turi ir kitus nuosavybės teisės naudojimo būdus.
23.10. Teismas, priteisdamas kompensaciją pagal ieškovo paskaičiavimus, neįsitikino, ar kompensacijos dydis paskaičiuotas laikantis metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, viso žemės sklypo plotas yra 0,1916 ha. Šio sklypo vidutinė rinkos vertė yra 216 000 Eur, žemės sklypo 1 ha rinkos vertė yra 1 127 348 Eur. Taigi formulės Vk yra 1 127 348 Eur. Kn – naudojimo laipsnis, turi būti taikomas – 1. Vienkartinė kompensacija už 220 kv. m. kelio servitutą yra lygi Nk = 0,0220 x 1 127 348 Eur x 1 = 24 801,65 Eur.
24. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
24.2. Iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokios konkrečiai byloje esančios ginčo aikštelės vietos apžiūros nuotraukos leido teismui įsitikinti, kad dalyje šios aikštelės yra išlikusi asfaltbetonio danga. Apeliantės įsitikinimu, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Aikštelės užimamas plotas yra užpiltas žvyru, skalda ir jame nėra išlikusios asfalto dangos aikštelės konstrukcijos.
24.3. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos ginčo lauko aikštelės dalis patenka į nuo 1981 m. egzistuojančios D gatvės ribas, toje vietoje kelis dešimtmečius buvo įrengta betono konstrukcijos klomba (gėlynas). Teritorijos vaizdas nuo D gatvės įrengimo 1981 metais iki šios gatvės rekonstravimo 2021 metais nesikeitė. Teismas visiškai nepasisakė apie šias bylai reikšmingas aplinkybes, kas sąlygojo neteisingų išvadų padarymą bei neteisėto sprendimo priėmimą.
24.4. Nepaisant to, kad viešajame registre buvo išviešintas nuosavybės teisės į lauko aikštelę b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktas ir kiti daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre duomenys, tačiau tiksli šios aikštelės vieta ir ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėta tik 2020 m. gegužės 4 d. Iki šio momento tretieji asmenys neturėjo jokių oficialių duomenų apie ginčo aikštelės vietą ir ribas. Būtent dėl šių priežasčių pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis dalis Aikštelės šiai dienai yra pažymėta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribose, kita dalis patenka į D gatvės ribas. Teritorijoje, kurioje pagal 2019 m. lapkričio 25 d. atnaujintus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapius yra pažymėta lauko aikštelė bl, 2004 m. gruodžio 2 d., 2006 m. gegužės 4 d. atliktais kadastriniais matavimais buvo užfiksuotas gėlynas ir plane pažymėtas kaip bordiūras ir veja.
24.5. Kauno miesto savivaldybės administracija parengė D gatvės rekonstravimo projektą ir pagal šį projektą 2019 m. gegužės 21 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-21-190521-00096, suteikiantis teisę Kauno miesto savivaldybei vykdyti D gatvės rekonstravimo darbus. Išduodant minėtą statybos leidimą Nr. LRS-21-190521-00096, buvo gautas NŽT sutikimas Nr. SUVA-1069-(8.53 E.). Statybos leidimas yra galiojantis. Gatvės rekonstravimo darbai buvo užbaigti 2021 metais. Šiuo metu po atliktos D gatvės rekonstrukcijos gėlyno (klombos) toje vietoje nebeliko, o visa D gatvė, įskaitant ir buvusią gėlyno (klombos) vietą, yra išklota akmens plokštėmis. D gatvė yra visuomenės poreikiams naudojamas miesto infrastruktūros objektas.
24.6. Kauno miesto savivaldybės administracija neturi duomenų apie tai, kad ieškovas, įgyvendindamas nuosavybės teisę į aikštelę b1, per visą valdymo laikotarpį imtųsi kokių nors teisinių veiksmų dėl galimo duomenų neatitikimo ir tikslinimo, keltų klausimus ar reikštų pretenzijas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomos veiklos (aplinkos tvarkymo, statybos darbų ir kt.) ginčo aikštelės dalyje, sutampančioje su D gatvės ribomis. Pažymi, kad aplinkybėmis apie tai, jog ginčo aikštelės vietoje visuomet buvo įrengtas gėlynas ir niekuomet nebuvo lauko aikštelės–terasos ar kitokio statinio, rėmėsi taip pat ir atsakovai, dėstydami tiek savo rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus. Ieškovas yra pateikęs 2019 m. lapkričio 15 d. A. P. IĮ parengtą situacijos schemą, kurioje aikštelės dalyje aiškiai pažymėtas gėlynas.
24.7. 2022 m. spalio 17 d. Aikštelės dangų kontrolinės nuotraukos, kaip įrodymo, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patikimumas kelia pagrįstų abejonių ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste vertintinas prieštaringai. Teismas neteisingai nustatė byloje esančių įrodymų įrodomąją reikšmę ir nepaisydamas pagal kompetenciją veikusių viešojo administravimo institucijų (NŽT, Kauno miesto savivaldybės administracijos) ir antstolio faktinių duomenų fiksavimo aktų, visiškai nepagrįstai prioritetą suteikė ginčo aikštelės dangų kontrolinei nuotraukai.
24.8. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas naudoja ar kada nors naudojo kitą inžinerinį statinį – lauko aikštelę bl, unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)) kitiems nei automobilių parkavimo tikslams, t. y. pagal pagrindinę Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinio paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas statinys buvo įregistruotas kaip lauko aikštelė–terasa, tačiau ieškovas teritoriją prie savo patalpų faktiškai naudojo kaip automobilių saugojimo aikštelę, darytina išvada, kad esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio (lauko aikštelės–terasos) savybės nebuvo ir nėra naudojamos ieškovo poreikiams tenkinti.
24.9. Pareiga mokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą pastatų ar statinių savininkams atsiranda nuo daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento ir tai yra pakankamas ir vienintelis teisinis pagrindas skaičiuoti asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos administruojamą žemės nuomos mokestį, neatsižvelgiant į apmokestinamo objekto faktinį naudojamą ir/ar faktinį egzistavimą. Vadinasi valstybinės žemės nuomos mokesčio už Nekilnojamojo turto registre įregistruotos ieškovui priklausančios lauko aikštelės skaičiavimas ir mokėjimo dokumentai kitų byloje esančių įrodymų kontekste nėra teisiškai reikšmingi byloje sprendžiamam ginčui.
24.10. Teismui teisingai išsprendus bylą priešieškinio dalyje ir remiantis visais bylos medžiagoje esančiais įrodymais pripažinus, kad statinys (kiti inžineriniai statiniai – lauko aikštelė, bl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai neegzistuoja, reikštų, kad ieškinyje nurodomo viešpataujančio daikto nėra, todėl apskritai nėra pagrindo servitutui nustatyti.
24.11. Apeliantė įrodė, kad jau ieškinio pateikimo metu galiojo ir šiuo metu yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatyta galimybė, nenustatant kelio servituto, ieškovui patekti iki savo nuosavybės. Kauno miesto valdybos 1997 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. A-426 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), plano“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniuose nustatytas bendro naudojimo kelias, suteikiantis galimybę ieškovui ir kitiems statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams iš K. gatvės patekti iki (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto objektų.
25. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Balzamita“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priešieškinį patenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Byloje buvo pateiktas ir nagrinėjamas NŽT priešieškinis dėl statinio išregistravimo. Nors šis procesinis dokumentas ir minimas teismo sprendime, tačiau šio trečiojo asmens reikalavimai nebuvo išspręsti. Skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pateikė išvadą ieškinį patenkinti visiškai, tačiau nepriėmė jokio sprendimo dėl priešieškinio. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Neišsprendus priešieškinio, negalima buvo tenkinti ieškinį.
25.2. Teismas neišanalizavimo ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybių visumos ir nepagrįstai pripažino byloje esant objektyvų būtinumą nustatyti servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Jau ieškinio pateikimo metu galiojo ir šiuo metu yra galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame numatyta galimybė, nenustatant kelio servituto, ieškovui patekti iki savo nuosavybės. Nors minėtas detalusis planas yra nurodomas ginčijamo teismo sprendimo 47 punkte, tačiau teismas nepateikė šio įrodymo vertinimo ir nenurodė argumentų bei motyvų, kodėl spręsdamas klausimą dėl kelio servituto nustatymo nusprendė nesivadovauti teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, tokiu būdu pažeisdamas suformuotą teismų praktiką.
26. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovai E. D. ir V. D. prašo tenkinti, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Balzamita“ apeliacinius skundus, priteisti jiems iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
26.1. Teismas sprendimu neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl NŽT priešieškinio (dėl statinio - Lauko aikštelės išregistravimo) išsprendimo. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, tai suponuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
26.2. Kauno apylinkės teismui 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą, yra visiškai pakeičiamas sprendimas ir jo esmė, o tai prieštarauja CPK 276 straipsnio 2 daliai. Toks pirmosios instancijos teismo CPK 276 straipsnio normos aiškinimas apriboja bylos šalių teisę į apeliaciją, kadangi apeliantai turi teisę apeliacine tvarka skųsti tik Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kuriuo nėra išspręsti NŽT priešieškinio reikalavimai.
26.3. Atsakovai palaiko visus apeliantų apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus. Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atliekamus remonto ar rekonstrukcijos darbus, kad būtų galima konstatuoti jo teisėtą elgesį ar rūpinimąsi jam priklausančiais daiktais.
27. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas G. V. prašo juos atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
27.1. Bylos duomenys patvirtina, kad lauko aikštelė visą laiką buvo ir yra funkciškai susijusi su pagrindiniu daiktu – Terapijos ir grožio centru, t. y. aikštelė naudojama ieškovo bei grožio centro darbuotojams priklausančių transporto priemonių parkavimui. Visi atsakovai ir tretieji asmenys (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir patalpų savininkai) pripažino, kad ieškovas nuo 2012 metų iki šio ginčo (2020 m.) naudojosi aikštele ir patekdavo į ją per žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
27.2. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, byloje surinkti duomenys – VĮ Registrų centro išrašai, valstybės institucijų raštai, antstolės faktinių aplinkybių protokolas įrodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso aikštelė, kuri yra inžinerinis statinys – lauko aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ne terasa: NŽT 2020 m. balandžio 1 d. atsakymas į ieškovo 2020 m. kovo 3 d. raštą; NŽT patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-1062-(14.8.129.); 2021 m. liepos 5 d. Centro seniūnijos raštas Nr. 04-2-800; 2021 m. lapkričio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-21-1078.
27.3. Byloje esantis VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad ginčo aikštelė yra įregistruota kaip 1995 m. statybos inžinerinis statinys – kiemo aikštelė, kurios danga – asfaltbetonis, nusidėvėjimas – 75 procentai. Priešingai apeliacinių skundų argumentams, bylos duomenys patvirtina, kad statinio (aikštelės) konstrukcijos nėra suardytos – 65 kv. m aikštelės dangą sudaro 14 kv. m plytelių danga, 8,5 kv. m asfalto, 42,5 kv. m skalda, žvyras, kas reiškia, kad aikštelė nėra sunykusi ir negali būti išregistruota. Atsakovės priešieškinio reikalavimai pažeidžia ieškovo teisę į nuosavybės neliečiamumą.
27.4. Teismas visapusiškai išnagrinėjo tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, juos motyvavo. Tai, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje per apsirikimą nenurodė, kad priešieškinis atmetamas, nedaro teismo sprendimo nepagrįstu. Be to, ši rašymo apsirikimo klaida buvo ištaisyta. Todėl CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas nebuvo pažeistas.
27.5. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra suformuotas daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai skirtame žemės sklype, todėl šis sklypas yra naudojamas šio namo gyventojų bei butų/patalpų savininkų. Dalis žemės jau yra išpirkta privačių asmenų iš valstybės pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurie patraukti atsakovais byloje, ir ateityje bus išpirktas visiškai. Pažymi, kad byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas — atsakovės NŽT raštas, kuriame atsakovei pateikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini)planą su pažymėtu servitutu, ši nurodė, kad planas yra tinkamas, tik jį reikia suderinti su (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkais, ir kad tik šie asmenys gali spręsti dėl servituto nustatymo. Todėl apeliantės teiginiai apie viešo intereso pažeidimą naudojant šį sklypą yra visiškai nepagrįsti. Ieškovui nuosavybės teise priklausanti lauko aikštelė didžiąja dalimi patenka į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas neturi galimybių patekti į lauko aikštelę ir jos eksploatuoti, nepasinaudodamas atsakovų žemės sklypu.
27.6. Nei vienas atsakovas ar trečiasis asmuo, atsikirsdamas i ieškinį, nenurodė jokių prieštaravimų dėl jiems paskaičiuotos kompensacijos už prašomą nustatyti servitutą. Todėl skundo argumentai dėl kompensacijos nustatymo išeina už ginčų ribų ir parodo nesąžiningą proceso dalyvių elgesį. Atsakovai neprašė pirmosios instancijos teisme taikyti skaičiavimo pagal apeliaciniame skunde nurodytą metodiką ir šį reikalavimą teikia tik apeliacinės instancijos teismui, kas laikytina apeliacinio skundo ribų peržengimu.
27.7. Byloje nustatyta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybė atliko D gatvės rekonstravimo darbus, įskaitant ir ieškovui priklausančios aikštelės dalies išklojimą plytelėmis, niekaip nepatvirtina fakto, kad ieškovui priklausanti lauko aikštelė neegzistuoja. Ieškovas neprieštaravo savivaldybės vykdomai veiklai, nes nematė tam jokio pagrindo, todėl sunkiai suprantami savivaldybės skundo argumentai, kad ieškovas turėjo kažką ginčyti, kai gatvė, o tuo pačiu ir Aikštelė (jos dalis) buvo gerinamos.
27.8. UAB „Balzamita“ atstovavo advokatas Ž. A., kuris yra šios bendrovės savininkas. Nors ši aplinkybė nebūtų svarbi ir parodo tik advokato asmeninį suinteresuotumą, tačiau šios bylos duomenys patvirtina nesąžiningą šio asmens elgesį ir netinkamą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis. 2022 m. kovo 2 d. advokatas išvijo ieškovo pasamdytus darbininkus iš aikštelės, kurie turėjo suremontuoti aikštelę, t. y. atstatyti suirusio asfalto dalį. Tuo tarpu UAB „Balzamita“ skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atliekamus remonto ar rekonstrukcijos darbus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
29. Trečiasis asmuo UAB „Balzamita“ apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi nebuvo išspręstas atsakovės NŽT priešieškinio dėl statinio išregistravimo klausimas.
30. Vienas iš absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, t. y. kai pirmosios instancijos teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
31. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas yra vientisas teisės aktas, todėl jį sudarančios atskiros dalys neturėtų būti aiškinamos izoliuotai. Nagrinėjamu atveju skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta, kad ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas. Nuo sprendimo 60 punkto iki 74 punkto įskaitytinai teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl atsakovės NŽT priešieškinio reikalavimų, o 74 punkte konstatavo, jog priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
32. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį, kuria nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą, padarytą 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, ir jo pirmąją pastraipą išdėstė taip: „Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.“ Kitą teismo sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą, nurodydamas, jog ši nutartis yra Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo sudedamoji dalis.
33. CPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis). CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys teikė paaiškinimus dėl atsakovės NŽT priešieškinio, teismas motyvuojamojoje dalyje dėl priešieškinio pasisakė, jį įvertino ir konstatavo jo nepagrįstumą, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl priešieškinio atmetimo nepasisakė, vėliau laikydamas, kad tai yra rašymo apsirikimas.
35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad teismas turėjo priimti ne nutartį dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo, o papildomą nutartį, kadangi priešieškinio reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendimo rezoliucinėje dalyje liko neišspręstas. Tai reiškia, kad teismas šiuo atveju neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias tokio klausimo sprendimą.
36. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi, siekiant vien dėl procesinių pažeidimų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, teismas turi nustatyti, ar teismo sprendimas yra neteisingas, ir jeigu neteisingas, ar šį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
37. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dėl netinkamai pritaikyto procesinio įstatymo nėra pagrindo, šį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės priešieškinio išsamiai pasisakė sprendimo motyvuojamojoje dalyje.
Dėl apeliacinių skundų
38. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikštų apeliacinių skundų argumentus.
39. Byloje kilo ginčas dėl inžinierinio statinio – lauko aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu b1), faktinio funkcionalumo ir jos teisinio statuso. Apeliantai atsakovė NŽT, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija ir UAB „Balzamita“ įrodinėjo, kad ginčo statinys faktiškai yra sunykęs, todėl turi būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Šiems apeliacinių skundų argumentams pritarė atsakovai E. D., V. D.. Ieškovas teigė priešingai, t. y. kad lauko aikštelė niekada nebuvo išnykusi, ji yra naudojama automobilių parkavimui, tačiau ieškovas ir kiti lankytojai iki jos negali privažiuoti, dėl to būtina aikštelės naudojimui nustatyti servitutą.
40. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovui G. V. nuo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – Terapijos ir grožio centras su rūsiu (patalpos pažymėtos nuo 110-1 iki 110-12), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Paminėto išrašo 3.1 punkte nurodyta, kad kiti inžineriniai statiniai – lauko aikštelė priklauso patalpai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės adresas – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu b1, pastatyta 1995 m., I grupės nesudėtingas statinys, 65 kv. m ploto, danga – asfaltbetonis, fizinio nusidėvėjimo procentas – 75 proc.
41. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 15 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5372/2004, R. K., kuri buvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, pripažinta teisė įregistruoti asmeninės nuosavybės teise lauko aikštelę – terasą (6,5 × 10 = 65 kv. m), esančią prie baro (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad sujungus 123 butą su 110 butu, sujungtose patalpose buvo įrengtas baras ir patalpoms suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), kuris vėliau pakeistas į adresą (duomenys neskelbtini).
42. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini)), 2004 m. gegužės 17 d. buvo užfiksuoti tokie duomenys – statinys: paskirtis – kita (kiemo statinys lauko aikštelė – terasa, pastatyta 1995 m., medžiaga –asfaltbetonis, ilgis 10 m., plotis 6,5 m, plotas 65 kv. m, plane pažymėta b1 (segtuvo (duomenys neskelbtini), 2 dalies 624–620 lapai).
43. Aptarti rašytiniai duomenys patvirtina, kad ginčo aikštelė buvo pastatyta 1995 metais, tačiau kadastro byla parengta ir Aikštelės kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2004 metais minėto 2004 m. balandžio 15 d. teismo sprendimo pagrindu, t. y. kaip patalpos (duomenys neskelbtini) priklausinys, kurios paskirtis – terasa, veikianti prie baro.
44. Nuo 2017 m. gruodžio 4 d. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas ieškovas.
45. Kauno miesto valdybos 1997 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. A-426 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), plano“ yra patvirtintas prie pastato (duomenys neskelbtini), iki 2150 kv. m bendro naudojimo žemės sklypo, kuris šiaurėje ribojasi su K g., rytuose – su D g., pietuose – su sklypu (duomenys neskelbtini) ir valstybės žeme, vakaruose – su valstybės žeme, detalusis planas. Plane raide D yra pažymėtas bendrojo naudojimo kelias (segtuvo (duomenys neskelbtini)1 dalis, 3–4 lapai).
46. Iš 1995 m. kovo 14 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno m. savivaldybės nuosavybėn, priėmimo-perdavimo akto matyti, kad Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perduodama ir D gatvė.
47. Atsakovės NŽT 2020 m. sausio 13 d. rašte nurodyta, kad UAB „Inventora“, atsižvelgdama į Kauno miesto valdybos 1997 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 426 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini) plano“ ir 2018 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. A-1131 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo“, parengė ir 2018 m. balandžio 9 d. Kauno miesto skyriuje suderino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 56 punktu, žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėje, be kitų duomenų, įrašomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai. Nagrinėjamu atveju UAB „Inventora“ parengtoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), byloje nėra įrašo apie ieškovui priklausantį inžinerinį statinį – lauko aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ši Aikštelė nepažymėta ir žemės sklypo plane.
48. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas daugiabučio gyvenamojo namo eksploatacijai, todėl šis sklypas yra naudojamas šio namo gyventojų bei butų/patalpų savininkų interesam tenkinti. Dalis šios žemės iš valstybės jau yra išpirkta privačių asmenų pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kita dalis dar priklauso valstybei.
49. 2004 m. kadastrinių matavimų duomenimis, D g. 2004 m. gruodžio 2 d. buvo įregistruota kaip Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, 2006 m. gegužės 4 d. patikslinta D g. kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šios bylos duomenis, D g. ribojasi su (duomenys neskelbtini) statinių ribomis. Minėtų duomenų pagrindu buvo parengtas gatvės rekonstrukcijos projektas, gautas NŽT sutikimas, 2019 m. gegužės 21 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-21-190521-00096 ir šių dokumentų pagrindu atlikti D gatvės rekonstrukcijos darbai. Šiuo metu situacijos plane raide C pažymėta aikštelės dalis, kurios plotas 12,50 kv. m, yra padengtas akmens masės plytelėmis.
50. Atsakovei NŽT 2019 m. lapkričio 18 d. patikrinus žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančios ginčo aikštelės teisėtumą ir priklausomybę, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-1062-(14.8.129) konstatuota, kad tikrinamame žemės sklype yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė B1, kuri, kaip inžinerinis statinys, priklauso G. V.. Pagal A. P. IĮ 2019 m. lapkričio 15 d. parengtą aikštelės išdėstymo planą didžioji jos dalis patenka į sklypo (duomenys neskelbtini) ribas (situacijos schemoje pažymėta A), kita dalis – į D gatvę (situacijos schemoje pažymėta C) ir šalia esantį nesuformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (situacijos schemoje pažymėta B) (segtuvo 2 d. 673-674 lapai). (pvz. 1 aikštelės išdėstymo planas; pvz. 2 situacijos schema):
(duomenys neskelbtini)
1 pvz.
(duomenys neskelbtini)
2 pvz.
51. Pažymėtina, kad 2006 m. gegužės 4 d. atliktais kadastriniais matavimais buvo užfiksuotas gėlynas ir plane pažymėtas kaip bordiūras. Tai matyti ir iš segtuvo 2 dalyje esančių nuotraukų. (pvz. 3):
(duomenys neskelbtini)
3 pvz.
52. Be to, nežiūrint į tai, kad viešajame registre buvo išviešintas nuosavybės teisės į lauko aikštelę b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) faktas ir kiti daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre duomenys, tačiau, kaip nurodo Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde, tiksli šios aikštelės vieta ir ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėta tik 2020 m. gegužės 4 d. Iki to momento tretieji asmenys neturėjo jokių oficialių duomenų apie ginčo aikštelės vietą ir ribas. Būtent dėl šių priežasčių pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis dalis lauko aikštelės bl šiai dienai yra pažymėta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribose, kita dalis patenka į D gatvės ribas.
53. NŽT 2021 m. birželio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-380-(14.8-129.) nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje ties posūkio tašku 4, nurodytu sklypo plane, grunto dangos aikštelės, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – 44 m2 (situacijos plane A), yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), likusi 21 kv. m ploto aikštelės dalis patenka į žemės sklypo dalį prie pastato S(duomenys neskelbtini) ir D gatvę, visas plotas – 65 kv. m. Kartu su aktu yra pateikta sklypo schema ir fotonuotraukos. Iš pridėtų nuotraukų matyti, kad vietoje prieš tai buvusio betoninio vazono, D gatvė nuo pastatų (duomenys neskelbtini) ribų yra išklota akmens masės plytelėmis, o likusi aikštelės dalis padengta žvyro danga (popierinės bylos 1 t., b. l. 162–163).
54. 2021 m. birželio 23 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-180 nurodyta, kad apžiūrėjus kitus inžinerinius statinius – Lauko aikštelę, nustatyta, jog dalis Aikštelės užpilta skaldos sluoksniu, dalyje Aikštelės supiltas žvyras.
55. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos 2021 m. liepos 5 d. rašte Nr. 04-2-800 nurodyta, kad 2021 m. birželio 23 d. atlikta statinio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5A5p) naudotojo arba jo paskirto techninio prižiūrėtojo vykdomos techninės priežiūros kontrolė. Patikrinimo metu taip pat apžiūrėtas ir inžinerinis statinys – lauko aikštelė, dalinai esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, kiti inžineriniai statiniai – lauko aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, (duomenys neskelbtini) yra negyvenamosios patalpos – Terapijos ir grožio centras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) priklausinys, kurį nuosavybės teise valdo fizinis asmuo. Išrašo duomenimis „Buvęs adresas (duomenys neskelbtini). Dalis lauko aikštelės B1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribose. Aikštelės apžiūros metu nustatyta, kad Aikštelė užpilta skaldos sluoksniu, dalyje Aikštelės supiltas žvyras. Aikštelės dalis yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribose, laikinai nenaudojama pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą pagrindinę naudojimo paskirtį (kiti inžineriniai statiniai) naudotojo poreikiams tenkinti (DOK-90403/2021-07-14).
56. Antstolės R. P. 2021 m. lapkričio 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0183-21-1078 nustatyta, kad lauko aikštelė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti tarp daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), yra neaptverta. Ji ribojasi su šaligatviu, esančiu greta (duomenys neskelbtini) ir su laiptų atramine sienele, esančia greta (duomenys neskelbtini). Lauko aikštelės pradžia yra ant D gatvės, o lauko aikštelės galinė riba yra (duomenys neskelbtini) kieme. Lauko aikštelės dalis yra D gatvėje. Lauko aikštelės dalyje, esančioje tarp gyvenamųjų namų, nėra paruošto pagrindo aikštelės dangai, gruntas nesutankintas, skirtingų aukščių ir skirtingų grunto rūšių: žvyras, akmenukai, granito atsijos, asfalto likučiai, žvyras išmindžiotas, gausu batų pėdsakų. Greta atraminės laiptų sienelės esanti maža lauko aikštelės dalis yra apaugusi žole. Yra galimybė automobiliui įvažiuoti į lauko aikštelę iš D gatvės pusės.
57. NŽT Kauno miesto skyrius, atlikęs faktinį duomenų patikrinimą, 2022 m. balandžio 29 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. FD-1333-(14.8.129.). Patikrinimo metu nustatyta, kad patikrinus inžinerinio statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 65 kv. m, aikštelės ribas ir esamą dangą, nustatyta, kad dalyje aikštelės (12,50 kv. m) yra D gatvės plytelių danga, kuri išklota vienodai visoje D gatvėje po atliktos renovacijos. Kita dalis aikštelės (52,50 kv. m) yra išlygintas skaldos ir žvyro mišinys. Įvertinus tikrinamojo inžinerinio statinio aikštelės Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, aikštelės danga 1995 m. (statybos pabaigos metai) buvo asfaltbetonio – patikrinimo metu nėra išlikusi.
58. Aukščiau aptartos faktinės bylos aplinkybės ir rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog ginčo aikštelė, kurios danga – asfaltbetonis, realiai yra neišlikusi (sunykusi), ji neužfiksuota nei 2019 metais rengiant D gatvės rekonstrukciją, nei 2018 m. balandžio 9 d. suderintoje su Kauno miesto savivaldybe žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje, nei valstybės institucijų ir antstolės patikrinimų vietoje aktuose. Be to, pats ieškovas pripažino byloje ginčijamą aplinkybę, pagal tikrąją paskirtį minėtos ginčo aikštelės jis nenaudoja, o toje vietoje parkuojami automobiliai.
59. Pažymėtina, kad viešame registre be kitų su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų, registruojami ir tokie juridiniai faktai kaip buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas (CK 4.254 straipsnio 9 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme (šio įstatymo 12 straipsnio 9 punktas). Remiantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktu, daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.
60. Statinio ir statinio naudojimo sąvokos yra pateikiamos Statybos įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje statinys apibrėžiamas kaip pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. To paties straipsnio 72 dalyje statinio naudojimas apibrėžiamas kaip esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Tuo tarpu statinio išnykimo sąvoka šiame įstatyme nėra apibrėžta.
61. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1.1 punktas nustato, kad šis statybos techninis reglamentas nustato statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (Reglamento 5 p.). Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes: 5.2.1. susisiekimo komunikacijos; 5.2.2. inžineriniai tinklai; 5.2.3. hidrotechnikos statiniai; 5.2.4. kiti inžineriniai statiniai. Kitos paskirties inžineriniai statiniai ? fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai (vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti), transporterių galerijos, estrados, automatizuotų sandėliavimo sistemų statiniai, nuotekų valyklos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai) (Reglamento 12 p.).
62. Taigi, pagal minėto Reglamento nuostatas, nagrinėjamu atveju lauko aikštelė, kaip inžinerinis statinys, tai nėra automobilių stovėjimo aikštelė, kadangi automobilių stovėjimo aikštelės yra priskiriamos Reglamento 8.6 punktui – kiti transporto statiniai.
63. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 8.5 papunktį naujo statinio statybos tikslai yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).
64. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių pastato ir daiktinių teisių į jį išregistravimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad nei CK, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto išnykimo sampratos. Atsižvelgdamas į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį, kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas. Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą, statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 43 punktas).
65. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui jam priklausančios aikštelės fotonuotrauką, nurodydamas, kad aikštelėje yra išlikę apie 9 kv. m asfaltuoto ploto, o likusioje aikštelės dalyje asfaltas suskeldėjęs. Ieškovas taip pat pateikė Aikštelės dangų kontrolinę nuotrauką, iš kurios matyti, kad 65 kv. m aikštelės dangą sudaro 14 kv. m plytelių danga, 8,5 kv. m asfalto, 42,5 kv. m skalda, žvyras.
66. Vertinant paminėtus įrodymus, pažymėtina, kad nuotrauka yra padaryta 2022 m. rudenį, tai yra tuo metu, kai šalių ginčas jau buvo pradėtas nagrinėti teisme. Iš pateiktos matyti, jog ieškovo nurodomas plotas yra išasfaltuotas visai neseniai, t. y. nuotraukoje nesimato išlikęs asfaltbetonio sluoksnis, bet matosi naujai išasfaltuotas plotas. Minėta, kad 14 kv. m ploto užimanti aikštelės dalis yra padengta plytelėmis rekonstruojant D gatvę, bet ne Aikštelę. Be to, kaip nurodė pats ieškovas, didžioji dalis Aikštelės yra padengta žvyru. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog tai yra naujo statinio statybos rezultatas, nes dalį aikštelės bandyta atstatyti išnykusio statinio vietoje.
67. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nustačius, kad ginčo statinys buvo išnykęs, dabartinė statinio laikančioji konstrukcija – dalis išasfaltuotos aikštelės yra laikoma naujo statinio statybos rezultatu, galinčiu sudaryti prielaidas formuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir jį įregistruoti, bet ne išsaugoti buvusio statinio ir daiktinių teisių į jį registraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).
68. Pažymėtina, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas, įgyvendindamas nuosavybės teisę į aikštelę b1, per visą valdymo laikotarpį būtų ėmęsis kokių nors teisnių veiksmų dėl galimo duomenų neatitikimo ir/ar jų tikslinimo, kėlęs klausimus ar reiškęs pretenzijas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomos veiklos (aplinkos tvarkymo, statybos darbų ir kt.) ginčo lauko aikštelės dalyje, sutampančioje su D gatvės ribomis. Be to, ginčo aikštelės vietoje visuomet buvo įrengtas gėlynas ir niekuomet joje nebuvo lauko aikštelės–terasos ar kitokio statinio. Minėtą aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo pateiktas į bylą 2019 m. lapkričio 15 d. A. P. IĮ parengta situacijos schema, iš kurios matyti, kad Aikštelės dalyje aiškiai pažymėtas gėlynas.
69. Teisėjų kolegija, sutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos motyvais, atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad nekilnojamojo turto (žemės) mokestis patvirtina Aikštelės naudojimo pagal paskirtį faktą, nes pareiga mokėti mokestį už valstybinės žemės nuomą pastatų ar statinių savininkams atsiranda nuo daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento, kuris yra pakankamas ir vienintelis teisinis pagrindas skaičiuoti asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos administruojamą žemės nuomos mokestį, neatsižvelgiant į apmokestinamo objekto faktinį naudojamą ir/ar faktinį egzistavimą.
70. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, teisinį ginčijamo klausimo reglamentavimą ir šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ginčo statinio (inžinerinis statinys – lauko aikštelė, bl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal įregistruotą jo paskirtį natūroje realiai nėra, ieškovas negali nurodoma Aikštele naudotis, nes didžioji jos dalis patenka į (duomenys neskelbtini) namui suformuotą valstybinės žemės sklypą ir rekonstruotą D gatvės dalį, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį.
71. Apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą atsakovės priešieškinį tenkinti, laikytina, kad ieškovo ieškinyje nurodomo viešpataujančio daikto nėra, todėl nėra teisinio pagrindo nustatinėti ieškovo reikalaujamą servitutą.
Dėl procesinės bylos baigties
72. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Nustatyti pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priešieškinį tenkinti ir įpareigoti ieškovą G. V. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išregistruoti nekilnojamąjį turtą – kitą inžinerinį statinį – lauko aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti G. V. nuosavybės teises į šį statinį iš Nekilnojamojo turto registro (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose
73. Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
74. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų E. D. ir V. D. pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 2 720 Eur, kurios susidarė už 2021 m. spalio 25 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą – 1 210 Eur, už 2021 m. lapkričio 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą – 300 Eur (DOK-152234/2021-11-29), už papildomų dokumentų teikimą, atsiliepimo į 2022 m. balandžio 23 d. patikslintą ieškinį rengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose – 1 210 Eur (DOK-129660/2022-10-18).
75. Trečiojo asmens UAB „Balzamita“ pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 1 200 Eur, kurios susidarė už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (DOK-152359/2021-11-29, DOK-24038/2022-02-23).
76. Kiti atsakovai ir tretieji asmenys turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.
77. Atsižvelgus į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Balzamita“ byloje dalyvavo atsakovės pusėje, palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis trečiojo asmens prašymas yra pagrįstas.
78. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
79. Atsakovų ir trečiojo asmens turėtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (vien maksimalus dydis už 2021 m. spalio mėnesį parengtą atsiliepimą į ieškinį yra 3 916 Eur (1 566,40 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.).
80. Atitinkamai atsakovams E. D. ir V. D. iš ieškovo priteistina 2 720 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui UAB „Balzamita“ iš ieškovo priteistina 1 200 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
81. Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, siekė 317,15 Eur. Teismui atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).
82. Apeliacinės instancijos teisme trečiojo asmens UAB „Balzamitra“ turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 000 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 76 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis valstybei. Teismui nusprendus apeliacinius skundus, tarp jų ir trečiojo asmens UAB „Balzamita“ skundą patenkinti, trečiajam asmeniui UAB „Balzamita“ iš ieškovo priteistinos 1076 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš viso trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 2 276 Eur (1 200 Eur + 1076 Eur) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
83. Kiti apeliantai ir tretieji asmenys įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl tokios išlaidos jiems nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. V. patikslintą ieškinį atmesti, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priešieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti ieškovą G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išregistruoti nekilnojamąjį turtą – kitą inžinerinį statinį – lauko aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą b1, esančią (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti G. V. nuosavybės teises į šį statinį iš Nekilnojamojo turto registro.
Priteisti atsakovams E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 720 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Balzamita“ (j. a. k. 233840590) iš ieškovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 276 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 317,15 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 15 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Albina Rimdeikaitė