Civilinė byla Nr. e2YT-3047-1070/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20299-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.1.; 3.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 11 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja A. B. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos T. T., mirusios 1995 m. liepos 21 d., mirties, faktiškai pradėjusi valdyti mirusios turtą (el. b. l. 1, 2).
Pareiškėja nurodo, kad 1995 m. liepos 21 d. mirė jos motina T. T., kuri iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina neturėjo nekilnojamojo turto, todėl po jos mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja tvarkė mamos likusius daiktus po laidotuvių: išmetė rūbus, pasiėmė sau ir iki šiol turi pietų servizą, nuotraukas, lovą, sekcijos dalį, porą kėdžių. Paveldėjimo byla mirus T. T. nebuvo pradėta. Pareiškėja iki šiol turi nurodytus motinai priklausiusius daiktus. Todėl laikytina, kad ji priėmė savo motinos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti šios turtą. 2020 m. spalį Kauno m. 4-asis notarų biuras informavo pareiškėją, kad motinai nebuvo išmokėta piniginė 1204,82 Eur kompensacija už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja, norėdama paveldėti motinai neišmokėtą kompensaciją, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl motinos palikimo priėmimo faktiniu valdymu.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant teismo nuožiūra (el. b. l. 4, 5). Atsiliepime nurodyta, kad VĮ Turto bankas, atstovaujanti valstybę nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose, negavo pranešimo apie galimą palikėjos turto perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį T. T. palikto turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, paaiškės, jog pareiškėja priėmė motinos palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymui (el. b . l. 13).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos motina T. T. mirė 1995 m. liepos 21 d., paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo pradėta. T. T. neturėjo jos vardu įregistruoto nekilnojamojo turto mirties dieną. Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad po T. T. mirties liko jos asmeniniai daiktai: rūbai, pietų servizas, nuotraukos, lova, sekcijos dalis, pora kėdžių. Nurodytus daiktus po T. T. mirties perėmė ir disponavo pareiškėja. Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus pažymos matyti, kad 1994 m. balandžio 20 d. Vilkaviškio rajono valdybos sprendimu Nr. 49-1283 T. T. atkurta nuosavybės teisė į 2,10 ha žemės sklypą, atlyginant pinigais; jai priskaityta 1204,82 Eur indeksuotos neišmokėtos piniginės kompensacijos už valstybės išperkamą 2,10 ha žemę. 2020 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu pareiškė, kad ji paveldi T. T. piniginę kompensaciją už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, prašė Kauno miesto 4-ojo notarų biuro pradėti turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Byloje nėra duomenų, kad valstybei buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi bylos procesinius dokumentus, neprieštaravo tam, kad būtų nustatyta pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikėjos T. T. mirties dieną (1995 m. liepos 21 d.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad A. B. po savo motinos T. T. mirties tvarkė šios likusius daiktus: išmetė rūbus, pasiėmė sau ir iki šiol turi pietų servizą, nuotraukas, lovą, sekcijos dalį, porą kėdžių, t. y. elgėsi su motinos turtu kaip jo savininkė.
Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad A. B. po savo motinos T. T. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant, kad A. B. priėmė palikimą po motinos T. T., mirusios 1995 m. liepos 21 d., mirties, pradėjusi faktiškai valdyti jos paliktą turtą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po T. T. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 1995 m. liepos 21 d., mirties priėmė T. T. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Svetlana Panina