Administracinė byla Nr. N63-3965/2010
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo
Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį
skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Institucija) patrulis
surašė V. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą
už tai, kad šis, 2010 m. sausio 15 d., 4.00 val., Druskininkuose, M. K.
Čiurlionio g., vairavo automobilį, priklausantį D. M. P., būdamas
neblaivus (nustatytas 1,41 promilių girtumas, lengvas girtumo laipsnis), taip
pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio
25 d. nutarimu pripažino V. P. kaltu padarius
administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 straipsnyje, ir paskyrė
teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams su transporto priemonės
Toyota Land Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos D. M. P., vardu, konfiskavimu. Teismas
nustatė, kad V. P. kaltė padarius administracinį teisės
pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, rašytiniu V. P. paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais
pranešimais, transporto priemonės paėmimo protokolu, alkotesterio kvitu, pažyma
apie V. P. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus,
kurios duomenimis V. P. 2008 m. liepos 8 d. nutarimu buvo
patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, už ką
jam paskirta administracinė nuobauda (1500 Lt bauda) yra galiojanti, V. P. visišku kaltės pripažinimu. Teismas nustatė, kad V. P. nuoširdus gailestis dėl padaryto administracinio
teisės pažeidimo lengvina jo atsakomybę. Nors V. P. ir
suinteresuotas asmuo D. M. P. prašo nekonfiskuoti automobilio
nurodydami, jog V. P. vairavo šį automobilį be savininkės
žinios ir sutikimo, automobilis pagal panaudos sutartį naudojamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir
Bendrija) veikloje, ir be automobilio nebus galimybės atlikti pagrindinių
bendrijos funkcijų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės
pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad V. P. ignoruoja
Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sistemingai daro pažeidimus, nusprendė,
jog šios aplinkybės nėra pagrindas švelninti V. P. administracinę
atsakomybę, nes asmuo, darydamas administracinį teisės pažeidimą, turi numatyti
ir prisiimti neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems.
II.
V. P., nesutikdamas su Druskininkų miesto apylinkės teismo
2010 m. sausio 25 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą
pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. nekonfiskuoti jo motinai
priklausančio automobilio. Nurodo, kad jo motina yra pensininkė, neįgali,
našlė, gyvena tik iš pensijos ir mažo atlyginimo, automobilis reikalingas Bendrijos
veikloje. Mano, kad dėl jo neatsakingų veiksmų jo motinai sukeliamos per
sunkios pasekmės – konfiskuojamas jau antras jos automobilis per 1 metus.
Teigia, kad automobiliu pasinaudojo be motinos žinios, o jo rašytiniame
paaiškinime nurodyti priešingi duomenys yra neteisingi.
Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma
apeliacinį skundą atmesti, o Druskininkų miesto apylinkės teismo priimtą
nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad V. P. padarė
vieną sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, turi daug galiojančių
nuobaudų, tačiau išvadų nedaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas
yra teisingas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. P. nutarime nurodytą administracinį teisės pažeidimą
pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi
pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliantas
mano, kad buvo nubaustas per griežtai.
Skundžiamu nutarimu V. P. už
administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje,
padarymą skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams su
transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 1302 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad transporto
priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai asmeniui buvo
paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio penktojoje dalyje
numatytą pažeidimą, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones
atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu. Iš to
matyti, kad V. P. skirta minimali sankcijoje numatyta
nuobauda. Tokį nutarimą pirmosios instancijos teismas priėmė atsižvelgdamas iš
esmės į tas pačias aplinkybes, kurias V. P. nurodo ir savo
apeliaciniame skunde. Jokių naujų duomenų, kurie nebuvo išnagrinėti pirmosios
instancijos teisme, V. P. su apeliaciniu skundu nepateikia.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog nuobauda už
administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę
už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio
kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia
nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo
nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y.
vadovaujantis ATPK 301 straipsniu. Tačiau minėto straipsnio 2 dalis
numato, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą
šio kodekso 1302 straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda
nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta
sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas, analizuodamas minėtas normas bei pasiremdamas Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto
priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė
situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas
už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį
administracinėje byloje N575-3213/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą,
sprendžia, kad tokios situacijos šioje byloje nėra. Pažymėtina, kad V. P. iš karto po administracinio teisės pažeidimo padarymo
savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobiliu naudojasi nuolat ir
savavališkai jo nepasiėmė (b. l. 9), todėl teismo posėdžio metu ir
apeliaciniame skunde iškelta versija, kad motinos automobilį pasiėmė
savavališkai, laikytina jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti
automobilio konfiskavimo. Šios išvados teisingumą, be kita ko, patvirtina V. P. ir jo motinos D. M. P. parodymų neatitikimas: iš
pradžių V. P. teigė išgėręs 100 gramų brendžio (b. l. 9),
tačiau teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde nurodo gėręs degtinės (b. l. 38,
43); D. M.
P. teismo posėdžio metu teigė, kad nurodytą dieną buvo išvykusi pas
gydytojus (b. l. 39), tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog ji buvo svečiuose
(b. l. 43).
Apeliaciniame skunde V. P. teigia,
kad automobilis reikalingas jo motinos įsteigtos Bendrijos veikloje. Teisėjų
kolegija, pasisakydama šiuo aspektu, atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrija buvo
įsteigta 1999 m. liepos 8 d. (b. l. 26), o automobilis šiai Bendrijai buvo
suteiktas panaudai tik 2009 m. lapkričio 17 d. (b. l. 28), kas parodo, kad ilgą
laiką Bendrija savo veiklą vykdė be automobilio, o automobiliu buvo naudotasi
tik 2 mėnesius iki administracinio teisės pažeidimo padarymo. Tuo tarpu
apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl V. P. neatsakingų
veiksmų konfiskuojamas jau antrasis jo motinos automobilis per 1 metus, dar
kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisingumą, kad
V. P. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro (iš viso V. P. turi keturias galiojančias administracines nuobaudas),
todėl nėra jokio pagrindo švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
sprendžia, kad V. P. skirta administracinė nuobauda nėra
per griežta, nes ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį,
pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus,
todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d.
nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Roma
Sabina Alimienė
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus Valančius