Civilinė byla Nr. e2-1276-370/2022

                        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00339-2022-8

        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. (J. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. K. pareiškimas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, skolininkas Estijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo „OÜ Baltic Construction Solutions“.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas J. K. (J. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti skolininko Estijos Respublikoje registruoto juridinio asmens „OÜ Baltic Construction Solutions“ (toliau – ir skolininkas) atžvilgiu Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą.

2.       Paaiškinimuose dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo nurodė, kad vykdytojas / subrangovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Personal24“ (toliau – ir pradinis kreditorius) ir skolininkas 2021 m. rugpjūčio 15 d. sudarė subrangos sutartį Nr. BCSP24 2021-08-15 (toliau – ir subrangos sutartis). Pradinis kreditorius tinkamai įvykdė pagal subrangos sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir skolininkas priėmė atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas–faktūras ir atliktų darbų aktus. Skolininkas iš dalies atsiskaitė už suteiktas paslaugas, sumokėjo už atliktus darbus 91 288,97 Eur, tačiau liko nesumokėjęs 48 276,16 Eur pagal išrašytas sąskaitas-faktūras ir atliktų darbų aktus. Pradinis kreditorius 2022 m. rugpjūčio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartis JK22 Nr. 2022/08/30-I ir skolos priėmimo–perdavimo aktu JK2022 Nr. 30/08-I perleido reikalavimo teises dėl skolininko įsiskolinimo pagal subrangos sutartį pareiškėjui. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 30 d., 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2022 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku kreipėsi į skolininką, prašydamas sumokėti naujajam kreditoriui įsiskolinimą pagal subrangos sutartį, tačiau skolininkas į raginimus nereagavo, susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo. Pareiškėjo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas areštuoti skolininko sąskaitą, esančią banke AS LHV PANK, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), SWIFT LHVBEE22, pareiškėjui siekiant atgauti 48 276,16 Eur pagrindinį reikalavimą ir 1 307,71 Eur delspinigius, iš viso – 49 583,87 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius ir skolininkas subrangos sutartimi susitarė, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties, bus nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise, pasirenkant teismingumą pagal rangovo buveinės vietą. Teismas padarė išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 32 straipsnio 1 dalį, prašymo nagrinėjimas teismingas Klaipėdos apygardos teismui.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas, vykdydamas subrangos sutartį, atliko dalį mokėjimų pradiniam kreditoriui, t. y. nevengė atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi pagal subrangos sutartį.

6.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų dėl reikalavimo perleidimo sutarties įteikimo suinteresuotam asmeniui, nes reikalavimo perleidimo sutartis ir priėmimo–perdavimo aktas nėra pasirašyti pareiškėjo, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas turi reikalavimo teisę į skolininką. Taip pat pareiškėjas nenurodo jokių motyvų, kodėl neteikia teismui ieškinio dėl skolos priteisimo.

II. Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą, dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo, skolininko „OÜ Baltic Construction Solutions“, išdavimo tenkinti. Atskirajame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 655/2014 (toliau – ir Reglamentas) nuostatas bei netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir rašytinius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

7.2.                      Pareiškėjas pateiktoje teismui prašymo dėl blokavimo įsakymo išdavimo formoje 9.5 ir 10 punktuose dėl prašymo išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, 2022 m. lapkričio 8 d. išsamiai nurodė ir pagrindė aplinkybes dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo reikalingumo, o būtent: 1) nurodė, kad pareiškėjas tinkamai informavo skolininką apie skolos perleidimo sutarties sudarymą, įteikė skolininkui, išsiųsdamas pranešimą į skolininko viešose registruose nurodytą el. paštą, 2) reikalavimo perleidimo sutartis ir skolos priėmimo–perdavimo aktas pareiškėjo yra pasirašyti elektroniniu parašu (dokobit.com), 3) pagal Reglamentą, jei blokavimo įsakymo prašo prieš inicijuodami procesą dėl bylos esmės, tokį procesą reikia inicijuoti ir teismui tokio inicijavimo įrodymus reikia pateikti per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos arba per 14 dienų nuo blokavimo įsakymo išdavimo dienos, taikant vėlesniąją datą, 4) Reglamente nėra nurodyta, kad kreditorius pateiktų įrodymus, patvirtinančius, jog skolininkas skolą pagal pateiktas neapmokėtas sąskaitas, jos nesumokėjo pradiniam kreditoriui.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo konkrečiu atveju sąskaitos areštas yra pagrįstas, nes yra svarbių aplinkybių, įrodančių, kad pareiškėjo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė gynyba. Nesant skolininko banko sąskaitos arešto orderio, labai tikėtina, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti labai apsunkintas ar net neįmanomas, nes skolininkas gali prarasti ar paslėpti sąskaitoje laikomą turtą tuo metu, kai bus galima įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

3.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apelianto prašymas išduoti Europinio sąskaitos blokavimo įsakymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

5.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) UAB „Personal24“ 2022 m. lapkričio 21 d. pranešimą J. K. „dėl neįvykdyto reikalavimo apmokėti skolą“, kuriame nurodyta, kad skolininkas tiesioginių mokėjimų pradiniam kreditoriui UAB „Metalo asai“ nėra atlikęs ir yra skolingas 48 276,16 Eur; 2) apelianto 2022 m. lapkričio 8 d. paaiškinimus Klaipėdos apygardos teismui dėl prašymo išduoti Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą. 

6.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių naujų įrodymų turinį, neturi pagrindo juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad apelianto 2022 m. lapkričio 8 d. paaiškinimai Klaipėdos apygardos teismui dėl prašymo išduoti Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą buvo pateiktas teismui, todėl klausimas dėl jo priėmimo nesprendžiamas. Taip pat nėra pagrindo priimti UAB „Personal24“ 2022 m. lapkričio 21 d. pranešimą J. K., nes šis įrodymas nėra aktualus vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl šį naują įrodymą atsisakoma priimti.

Dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo

7.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme išsamiai nurodė ir pagrindė aplinkybės, dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo reikalingumo, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo konkrečiu atveju sąskaitos areštas yra pagrįstas, nes yra svarbių aplinkybių, įrodančių, kad apelianto reikalavimui skubiai reikalinga teisminė gynyba. Nesant skolininko banko sąskaitos arešto orderio, labai tikėtina, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti labai apsunkintas ar net neįmanomas, nes skolininkas gali prarasti ar paslėpti sąskaitoje laikomą turtą tuo metu, kai bus galima įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

8.       Reglamentu nustatoma Europos sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse byloje. Reglamentas nustato procedūrą, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo. Kreditorius gali pasinaudoti blokavimo įsakymu kaip alternatyva pagal nacionalinę teisę galiojančioms blokavimo priemonėms (Reglamento 1 straipsnio 1, 2 dalys).

9.       Reglamento 5 straipsnis nustato du atvejus, kada išduodamas blokavimo įsakymas: a) prieš kreditoriui valstybėje narėje pradedant teismo procesą prieš skolininką dėl bylos esmės arba bet kuriuo tokio proceso etapu, kol nėra paskelbtas teismo sprendimas arba nėra patvirtinta ar sudaryta taikos sutartis arba b) po to, kai kreditoriui valstybėje narėje išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą. Nagrinėjamu atveju  apelianto prašymas teikiamas pagal Reglamento 5 straipsnio a) punktą. Šiuo procesiniu atveju taikoma Reglamento 7 straipsnio 1 dalis, kuri sako, kad teismas išduoda blokavimo įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu.

10.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento nuostatas ir tuo atveju, kai kreipiamasi dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, turi būti vertinama rizika, ar skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę. Reglamento atitikmuo Lietuvos nacionalinėje teisėje yra laikinosios apsaugos priemonės. Teismui vertinant Reglamento 7 straipsnio 1 dalies sąlygos pagrįstumą, nėra kliūčių šiuos pagrindus vertinti ir pagal nacionalinėje teisėje suformuluotas taisykles, atsižvelgti į teismų vertinimą, kada gali būti taikomos analogiškos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, tačiau tai turi būti vykdoma, suderinant su Reglamento nuostatomis ir taikymo praktika. Iš esmės lygiaverčių priemonių taikymo pagrindai Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo ir turto arešto taikymo pagrindai nesiskiria. Tiek reali rizika, kad netaikant tokios priemonės gali iškilti grėsmė sprendimo vykdymui, kaip tai numatyta Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje, tiek galimybė, kad pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas sprendimo vykdymas, kaip tai numatyta CPK 145 straipsnyje, įrodinėjimo prasme yra itin panašios aplinkybės.

11.       Sprendžiant dėl blokavimo įsakymo priėmimo pagrindų buvimo, yra svarbi pati blokavimo įsakymo paskirtis. Reglamento preambulės 7 punkte yra nurodyta, kad kreditorius turi turėti galimybę siekti, kad būtų taikoma tokia apsaugos priemonė kaip Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, kuria jo skolininkui užkertamas kelias pervesti ar išimti valstybėje narėje turimoje banko sąskaitoje esančias lėšas, jei kyla rizika, kad netaikant tokios priemonės kreditoriui bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti jo reikalavimą skolininko atžvilgiu. Tiek ši nuostata, tiek kitos Reglamento nuostatos nėra skirtos sprendimo vykdymui, Reglamente nėra numatyta galimybė, jog blokuotos lėšos būtų pervedamos kreditoriui.

12.       Pastebėtina, kad Reglamento 8 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta, kad prašyme dėl Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas numeris, pagal kurį galima identifikuoti banką, pavyzdžiui IBAN ar BIC, ir (arba) banko, kuriame skolininkas turi vieną ar kelias blokuotinas sąskaitas, pavadinimas ir adresas. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė skolininko banko sąskaita yra banke AS LHV PANK, sąskaitos numeris: (duomenys neskelbtini), SWIFT: LHVBEE22.

13.       Apeliantui įrodinėjant realios rizikos buvimą, esmine aplinkybe yra skolininko sąžiningumo vertinimas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino skolininko nesąžiningumą ir tuo pagrindu susidariusią esminę riziką apeliantui neatgauti skolos. Apelianto vertinimu, skolininko nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis į apelianto raginimus sumokėti įsiskolinimą nereagavo ir susidariusio įsiskolinimo naujajam kreditoriui (apeliantui) nesumokėjo, todėl tikėtina, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti labai apsunkintas ar net neįmanomas, nes skolininkas gali prarasti ar paslėpti sąskaitoje laikomą turtą tuo metu, kai bus galima įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

14.       Reglamento preambulės 14 punkto 3 pastraipoje nurodyta, kad kreditorius bet kuriuo atveju, įskaitant atvejus, kai jam jau yra išduotas teismo sprendimas, turėtų įrodyti teismui, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir, kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. To paties punkto 4 pastraipoje teigiama, kad teismas turėtų įvertinti kreditoriaus pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad esama tokios rizikos. Pavyzdžiui, tai galėtų būti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Vertindamas įrodymus, teismas gali laikyti, kad skolininko iš sąskaitų išimamos sumos ir jo išlaidos, reikalingos normaliai jo verslo eigai užtikrinti, arba periodinės šeimos išlaidos pačios savaime nėra neįprastos. Vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti. Be to, vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu įsakymui išduoti. Tačiau teismas gali atsižvelgti į šiuos veiksnius bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento preambulės 14 punktas).

15.       Teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.

16.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento nuostatas, vertinant riziką, kad skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, teismui gali būti pateikti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Tačiau vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu įsakymui išduoti. Teismas gali atsižvelgti į šiuos veiksnius bendrai vertindamas, ar esama rizikos. Nagrinėjamu atveju apeliantas objektyvių duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie skolininko nesąžiningumą (t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau padarytų, kad skolos išieškojimas iš skolininko turto taptų nebeįmanomas) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad skolininkas geranoriškai neįvykdė reikalavimo sumokėti naujajam kreditoriui (apeliantui) įsiskolinimą pagal subrangos sutartį, nepatvirtina skolininko nesąžiningumo.

Dėl procesinės bylos baigties

17.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir taikė teisės aktų nuostatas, o apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Grąžinti pareiškėjui J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus – 1) UAB „Personal24“ 2022 m. lapkričio 21 d. pranešimą J. K. „dėl neįvykdyto reikalavimo apmokėti skolą“, 2) J. K. 2022 m. lapkričio 8 d. paaiškinimus Klaipėdos apygardos teismui dėl prašymo išduoti Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja