Civilinė byla Nr. e2-1456-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00051-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. T..

Apeliacinės instancijos teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo pagrįstumo.

2.       Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės, kaip solidarios G. T. bendraskolės, 58 354,37 Eur skolą; 5 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas solidaria atsakovės atsakomybe su trečiuoju asmeniu pagal 2006 m. kovo 17 d. tarp AB SEB bankas ir trečiojo asmens sudarytą kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais. Minėta sutartimi kredito grąžinimas AB SEB bankui buvo užtikrintas ieškovės draudimu, todėl ieškovė, kredito sutartį nutraukus ir išmokėjus draudimo išmoką AB SEB bankui kaip naudos gavėjui, reiškia regresinį reikalavimą atsakovei kaip solidariai bendraskolei.  

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino.  Priteisė ieškovei iš atsakovės kaip solidarios G. T. bendraskolės 58 354,37 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Atsakovė pateikė pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą už akių; atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; ieškinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2008 m. dirba Norvegijos karalystėje, todėl ieškinio nuorašas ir pranešimas jai neįteikti. Be to, ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad kredito sandoriai sudaryti šeimos interesais, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo pagal paskolos sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis prievolėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

6.       Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, t. y. nepavykus jų įteikti ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutapo su deklaruota gyvenamąja vieta, buvo paliktas pranešimas ir po 30 dienų termino jie buvo laikomi tinkamai įteikti. Atsakovė, pati sau prieštaraudama, teigia, kad procesinių dokumentų siuntimas adresu: Smiltynės g. 18-2, Klaipėda, yra netinkamas, nes ji ten negyvena, tačiau pareiškime nurodo būtent šį adresą ir nepaneigia, kad ji yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą būtent šiuo adresu. Atsakovės pareiga rūpintis savo prisiimtais įsipareigojimais ir tinkamai informuoti apie gyvenamosios vietos pasikeitimus negali būti perkelta nei teismui, nei ieškovei. Teismas savo iniciatyva tikrino VSDFV ir Gyventojų registro duomenis ir nenustatė jokio kito procesinių dokumentų įteikimo adreso. Todėl atsakovės įrodymus apie jos atvykimą į Norvegiją bei darbo sutartį, sudarytą minėtoje šalyje, bei teiginius apie netinkamą procesinių dokumentų įteikimą teismas atmetė kaip nepagrįstus.

7.       Teismas turėjo pagrindą sprendimui už akių priimti, nes atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sprendimo už akių neteisėtumą. Kredito gavimo aplinkybės ir vėlesni sutuoktinių (atsakovės ir trečiojo asmens) veiksmai (bendros nuosavybės įkeitimas hipoteka kredito sumos padidinimui) patvirtino jų bendrą (tokią pačią) valią įsigyti būstą ir jį pagerinti šeimos poreikių tenkinimui. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės solidarią atsakomybę su trečiuoju asmeniu. Teismas nesutiko su atsakove, kad turto ir prievolių padalijimo klausimas yra išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje dėl santuokos nutraukimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-465-512/2016 prievolės pagal ginčo kredito sutartį nebuvo padalintos, dėl jų nebuvo pasisakyta, UAB „Būsto paskolų draudimas“ į procesą nebuvo įtrauktas. Teismas sprendė, kad sutuoktiniai pagal prisiimtas prievoles atsako kaip solidarūs bendraskoliai, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas sprendimas už akių, juo ieškovei priteisiant skolą iš atsakovės kaip solidarios bendraskolės. Teismas pareiškimo argumentus laikė nepagrįstais, todėl pareiškimo netenkino (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8.       Atsakovė (toliau ir - apeliantė) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – peržiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1.                      Skundžiama nutartimi teismas pažeidė apeliantės teisę į teisingą teismą ir nepagrįstai apribojo CPK 42 straipsnyje numatytas procesines teises.

8.2.                      Teismas neišsprendė termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo klausimo. Apie prasidėjusį teisminį procesą apeliantei nebuvo žinoma. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2008 metų apeliantė gyvena ir dirba Norvegijoje. Apeliantė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2018 m. gegužės 15 d., kai grįžusi į Lietuvą patikrino pašto dėžutę.

8.3.                      Sprendimas už akių neteisėtas, nes ieškovė nepateikė įrodymų, jog kredito sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais. Todėl nebuvo teisinio pagrindo pagal paskolos sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis prievolėmis. Visas kredito sutartis apeliantės buvęs sutuoktinis (trečiasis asmuo) sudarė savarankiškai.

8.4.                      Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama apeliantės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla, kurioje 2016 m. kovo 2 d. priimtas sprendimas. Nagrinėjant šią bylą, teismas nutraukė santuoką bei išsprendė turto ir prievolių padalijimo klausimus, t. y. buvo išspręsti visi klausimai, susiję su kreditų, skolų grąžinimu. Todėl teismas nepagrįstai dar kartą sprendė klausimus, susijusius su kreditais.

9.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:

9.1.                      Terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujintas ir pareiškimas priimtas 2018 m. gegužės 28 d. teisėjo rezoliucija.

9.2.                      Nepagrįsti skundo argumentai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį teisminį procesą. Apeliantė nėra išviešinusi savo išvykimo gyventi į užsienio valstybę, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra Smiltynės g. 18-2, Klaipėda. Šią gyvenamąją vietą apeliantė nurodo tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde.

9.3.                      Nepagrįsti apeliantės argumentai apie netinkamą procesinių dokumentų įteikimą. Apeliantei nepavykus procesinių dokumentų įteikti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, buvo paliktas pranešimas ir po 30 dienų termino jie buvo pagrįstai laikomi tinkamai įteiktais (CPK 123 str. 3 d.). Todėl apeliantei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas pagrįstai CPK 285 straipsnio pagrindu priėmė sprendimą už akių.

9.4.                      Apeliantė nepagrindžia savo teiginių apie neva neteisingą sprendimą už akių. Apeliantė nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai buvo netinkamai ištirti, nenurodo, kodėl teismas negalėjo pasinaudoti įstatymu jam suteikta teise ir priimti sprendimą už akių. Apeliantės elgesys sudarant kredito sutartį ir vėliau ją keičiant, apeliantės ir trečiojo asmens valia gauti būsto kreditą ir jo lėšomis bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigyti šeimos būstą patvirtina atsakovės solidarią atsakomybę su buvusiu sutuoktiniu – trečiuoju asmeniu. Apeliantė su trečiuoju asmeniu veikė šeimos interesais, todėl prisiimta prievolė yra bendra, pagal kurią abu sutuoktiniai atsako solidariai.

9.5.                      Klaipėdos miesto apylinkės tesimo 2016 m. kovo 2 d. sprendimu, kuriuo nutraukta apeliantės ir trečiojo asmens santuoka, prievolės pagal ginčo kredito sutartį nebuvo padalintos, ieškovė į procesą nebuvo įtraukta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Atskirasis skundas tenkintinas.

13.       Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).

14.       CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.

15.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes sprendė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas) apeliantei įteikti tinkamai, ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei neprašė pratęsti termino jo pateikimui, be to, buvo ieškovės prašymas. Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sprendimas už akių priimtas nepagrįstai: (1) procesiniai dokumentai jai įteikti netinkamai; (2) nebuvo teisinio pagrindo pagal paskolos sutartis kylančias prievoles pripažinti sutuoktinių bendromis prievolėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje su šiais apeliantės argumentais nesutiko, todėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

16.       Kaip matyti iš bylos duomenų, terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujintas 2018 m. gegužės 28 d. rezoliucija.

17.       Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, visų pirma spręstina, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi, aktuali yra ta aplinkybė, ar apeliantei kaip procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.

18.       Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kurio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. paskiriant kuratorių ir viešo paskelbimo būdu (CPK 124 str. 4 d.).

19.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje procesinių dokumentų tinkamą įteikimą grindė CPK 123 straipsnio 3 dalimi – procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą) apeliantei įteikus jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliantei minėti procesiniai dokumentai buvo įteikti ne CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, o CPK 130 straipsnyje nurodytu viešo paskelbimo būdu. Iš teismui sugrąžintų apeliantei neįteiktų procesinių dokumentų matyti, kad jie AB „Lietuvos paštas“ buvo gauti 2007 m. vasario 7 d., o nepavykus jų įteikti apeliantei jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, procesiniai dokumentai teismui sugrąžinti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismui gavus informaciją, kad Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie apeliantės darbovietę nerasta, 2018 m. vasario 20 d. teisėjos rezoliucija nutarta „Informuoti viešo paskelbimo būdu“. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pažeidė CPK 123 straipsnio nuostatas, nes taikė procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu institutą prieš tai nenustatęs, kad nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus apeliantei įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant apeliantei pranešimą jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje apie įteiktinus procesinius dokumentus, pastaruosius pašte saugant trisdešimt dienų. Akivaizdu, kad nepavykus apeliantei įteikti procesinių dokumentų, teismo išsiųsta siunta pašte nebuvo saugoma trisdešimt dienų, nes ji, iš teismo ją išsiuntus 2018 m. vasario 6 d., sugrąžinta 2018 m. vasario 15 d. Be to, CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju teismui nustačius pagrindą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, teismas priima nutartį, o nagrinėjamu atveju tokia nutartis nebuvo priimta, apeliantę informuoti apie nagrinėjamą bylą viešo paskelbimo būdu buvo nuspręsta priimant rezoliuciją.

20.       Jau pirmiau išdėstytos aplinkybės suponuotų išvadą, kad procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį, nepateikusiai šaliai (apeliantei), nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo pranešimas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 285 str. 3 d. 1 p.).

21.       Kita vertus, atsižvelgiant į sprendimo už akių instituto specifiškumą, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju priimti sprendimo už akių taip pat negalėjo net ir nepaisant paminėtų motyvų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-911/2018 išaiškino, kad „....teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai“ (paminėtos nutarties 32 punktas). Joje taip pat išaiškinta, kad teismas, nesant duomenų apie realų informavimą apie pradėtą civilinę bylą, turėtų priimti įprastą sprendimą, nes pastaruoju atveju yra atliekamas išsamus įrodymų tyrimas ir vertinimas, priešingai nei sprendimo už akių atveju, kuomet atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas.

22.       Pagal šios bylos duomenis bet kuriuo atveju neginčytina, kad realiai apeliantė apie pradėtą teisminį procesą nebuvo informuota nė karto. Ji, neturėdama jokios informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės bei pareigos domėtis bylos eiga, dėl ko apeliantei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus. 

23.       Todėl darytina išvada, kad vien dėl pirmiau nurodytų motyvų byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

24.       Padarius paminėtą išvadą, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai, nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. 

25.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 str. 4 d. 2 p.), skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas (CPK 288 str. 3 d. 2 p.), panaikinant Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą už akių bei atnaujinant bylos nagrinėjimą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylių skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas                                                                        Alvydas Poškus