Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-1070-517/2022
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00187-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2022 m. gegužės 23 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,
sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,
vertėjaujant Cheikhou Drame, Nomedai Gritėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,
užsieniečiui M. C., jo atstovui – advokatui Valentinui Giriūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) teikimą dėl sulaikymo pratęsimo Gvinėjos Bisau Respublikos piliečiui M. C., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti sulaikymą Gvinėjos Bisau Respublikos piliečiui M. C., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Teikime nurodoma, kad 2019 m. kovo 28 d. Gvinėjos Bisau Respublikos pilietis M. C. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre. Minėtas užsienietis pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2020 m. kovo 25 d. sprendimu nutarta užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 25 d. užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento sprendimo atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietis 2020 m. birželio 21 d. išvyko iš Užsieniečio registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo. 2022 m. vasario 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai perdavė pagal Dublino III reglamentą Gvinėjos Bisau Respublikos pilietį M. C., kuris buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu Gvinėjos Bisau Respublikos pilietis M. C. 2022 m. vasario 23 d. buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismas Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas iki 2022 m. gegužės 23 d.
Be to, teikime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog užsienietis jau buvo neteisėtai pasišalinęs iš Užsieniečių registracijos centro ir buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, galima daryti išvadą, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaiso teisės aktų, ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Priimtas sprendimas nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio statuso bei papildomos apsaugos. Užsienietis M. C. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, sprendžiant jo grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, pastarasis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais ir valstybės tarnautojais, asmuo nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną nenustatytoje vietoje, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, valstybės sieną kirto ne vienas, o bendrininkų grupėje, pasinaudodamas alternatyvia sulaikymui priemone, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes. Be to, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui, bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.
Teikimas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo pratęsti užsieniečio sulaikymą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 5 dalies 1-4 punktų, 10, 11 punktų pagrindais. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Šio įstatymo 2 dalyje numatyta, jog sprendžiat dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2-4 punktai, 10, 11 punktai).
Užsieniečių registracijos centro pareigūno 2022 m. vasario 23 d. sprendimu Gvinėjos Bisau Respublikos pilietis M. C., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A20.-391-1104/2022, Gvinėjos Bisau Respublikos piliečiu prisistatantis M. C., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. gegužės 23 d., 16:00 val., bet ne ilgiau iki kol užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
Byloje nustatyta, kad užsienietis M. C. atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną nenustatytoje vietoje, t. y. nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Be to, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, priimtas įsiteisėjęs sprendimas nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. birželio 21 d. užsienietis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir nustatytu laiku negrįžo ir 2022 metais buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Teismo vertinimu, egzistuoja aplinkybės, kad minėtas užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, t. y. užsieniečio elgesio negalima vadinti bendrininkavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktų, 2 dalies, 5 dalies 2-4 punktų, 10 ir 11 punktų pagrindai.
Be to, pažymėtina, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis M. C. neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip jau buvo pažymėta, užsienietis nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijomis, priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pats užsienietis, teismo posėdžio metu prašė grąžinti jį į Europos Sąjungą, kas sudaro pagrindą manyti, jog Migracijos departamento sprendimo vykdymas įmanomas tik jį sulaikius. Tuo atveju, jei užsieniečiui bus pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdys teismo sprendimo. Be to, atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas, kas vienareikšmiškai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įgyvendinti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūros.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sulaikymo pagrindas užsieniečiui M. C. nėra išnykęs ar pasikeitęs. Konstatuotina, jog yra pagrindas pratęsti užsieniečiui sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 2 dalies, 5 dalies 2-4 punktais, 10, 11 punktais, 116 straipsniu, 117 straipsniu,
n u t a r ė:
Teikimą tenkinti.
Pratęsti Gvinėjos Bisau Respublikos piliečio M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre 3 (trims) mėnesiams, tai yra iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau sulaikytas užsienietis per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Teisėjas R. Adamonis