VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. L., VĮ „Registrų centras“ atstovei A. R., 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869),

Teismas

n u s t a t ė :

N. L., būdama bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), vadove (direktore), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2015, 2016 ir 2017 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose.

Teismo posėdyje apklausta N. L. prisipažino padariusi inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad kai perėmė įmonės vadovės pareigas, buhalterija netvarkinga buvo, ją reikėjo sutvarkyti. 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje sužinojo, kad dokumentai nepateikti Juridinių asmenų registrų centrui. Kai surinko dokumentus, visus balansus pridavė Registrų centrui gruodžio mėnesį. Juridinių asmenų registrų centro neinformavo apie padėtį įmonėje, tai buvo jos klaida.

Byloje esančiame N. L. 2019 m. sausio 21 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) vadove tapo nuo 2018 m. kovo mėnesio. Iki to laiko įmonei vadovavo jos vyras. Kadangi dirbo kitą darbą, ji nežinojo tikros padėties įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Priduoti balansus užtruko laiko, nes trūko pirminių dokumentų, už kelis metus nebuvo suvesta buhalterija. Šiuo metu visi finansiniai dokumentai priduoti. Ji kaip dabartinis vadovas pripažįsta savo kaltę, kad laiku nebuvo pateikti dokumentai, ir ateityje tokių atvejų nepasikartos (b. l. 3).

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). 

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išrašė apie UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (b. l. 4-8), vadinasi bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl, vadovaujantis aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimais, UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau, kaip iki 2016 m. birželio 1 d., 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., o 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 15 d. (šis terminas pratęstas dėl sutrikimų teikiant finansinės atskaitomybės dokumentus), tačiau šie dokumentai buvo pateikti tik 2018 m. gruodžio 29 dieną. 

Vadovaujantis CK 2.67 straipsnio, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punkto ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, UAB (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2018 m. vasario 2 d. yra N. L.. Vadinasi, ji yra atsakinga už tai, kad šios bendrovės 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys tinkamai ir laiku, t. y. iki 2018 m. birželio 15 d., būtų pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o taip pat už tai, kad būtų pateikti ir anksčiau laiku nepateikti 2015 m. ir 2016 m. finansinių ataskaitų rinkiniai. Teismo posėdyje apklausta N. L. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad apie tai, jog dokumentai nėra pateikti, sužinojo 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje. Bendrovės buhalterija buvo netvarkinga, jos sutvarkymas ir dokumentų surinkimas užtruko. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės yra susijusios su bendrovės veiklos organizavimu bei jos tikslų įgyvendinimu, už kuriuos taip pat atsako bendrovės vadovas (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), ir šiuo atveju tai nešalina N. L. atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Todėl N. L. nurodytos aplinkybės nepaneigia nusižengimo padarymo fakto ir neatleidžia jos nuo atsakomybės. Be to, kaip nurodė pati N. L. apklausoje, Juridinių asmenų registro ji neinformavo apie bendrovėje susiklosčiusią padėtį.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas daro išvadą, kad N. L., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, turėdama pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatytu laiku pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Būtent toks įstatymų tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869).

N. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje, svarstydamas administracinė nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas vienas baigtas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, nusižengimas yra nutrauktas pačios N. L., Juridinių asmenų registro tvarkytojui pavėluotai pateikiant reikiamus dokumentus. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. L. asmenybę – bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturinti, šiuo metu nedirbanti. Įvertinus išdėstytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, N. L. skirtina minimali ANK 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) numatyta bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

N. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), skirti 200 (dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsnyje nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

 Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19096635057.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Teisėja                                                         Rasa Paužaitė

Nuorašas tikras