Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2A-588-210/2011
Teisėja V. Valantienė Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00471-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1., 121.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus,
kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės ir Reginai Agotai Gutauskienei,
sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,
dalyvaujant atsakovui G. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. Š. ir G. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė solidariai iš atsakovų E. Š. ir G. S. 596,75 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka už autoavarijos metu padarytą žalą, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Lt žyminio mokesčio ir 282,54 Lt už procesinių dokumentų įteikimą E. Š. viešo paskelbimo būdu. Ieškovas nurodė, kad 2008-03-22 E. Š., vairuodamas G. S. priklausančią transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta K. D. priklausanti transporto priemonė Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu E. Š. civilinė atsakomybė vairuojant automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta, todėl pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovą, kuris šią žalą draudimo išmokos forma atlygino ir įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš atsakingo už eismo įvykį vairuotojo ir transporto priemonės savininko. Ieškovas dėl nuostolių atlyginimo su pretenzija kreipėsi į atsakovus, tačiau atsakovai žalos neatlygino ir ieškovui yra skolingi 596,75 Lt.
Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2008-03-22 VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realiai nuosavybės teise valdė E. Š., todėl jis turi apmokėti LR transporto priemonių draudikų biuro patirtas išlaidas.
Atsakovas E. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai.
Akmenės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui LR transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo E. Š. 596,75 Lt žalos atlyginimą, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2011-04-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Lt žyminį mokestį, 282,54 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Tuo pačiu priteisė iš atsakovo E. Š. 11,10 Lt pašto išlaidų valstybei. Kitoje dalyje ieškinio dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš G. S. netenkino. Teismas nustatė, kad atsakovas E. Š. sukėlė autoįvykį vairuodamas G. S. vardu registruotą automobilį, kuris nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pripažino, jog ieškovo reikalavimas priteisti 596,75 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas. Tačiau ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad, nors transporto priemonė eismo įvykio metu ir buvo registruota G. S. vardu, bet faktiškai automobiliu disponavo, jį valdė ir jo savininku buvo E. Š.. Atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, kad žala padaryta konkrečiais kaltais E. Š. veiksmais, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktika, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais ieškovo reikalavimą priteisti 596,75 Lt žalos atlyginimą priteisė iš E. Š., o prašymą priteisti konkrečios žalos dydį solidariai iš abiejų atsakovų atmetė. Tuo pačiu teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą priteisti 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jas priteisdamas iš E. Š..
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Tuo pačiu ieškovas prašo priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo nuostolių atlyginimą priteisė tik iš vieno bendraatsakovo, padarė klaidingą išvadą, jog bendraatsakovas G. S. nebuvo transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku 2008-03-22 eismo įvykio metu. Ieškovo manymu, tokia teismo pozicija prieštarauja TPVCAPD įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, nes ji yra paremta vien tik vieno iš bendraatsakovų paaiškinimais bei nepagrįstomis prielaidomis. Bendraatsakovas G. S. nepateikė teismui jokių tinkamų įrodymų, kurie paneigtų pateikto oficialaus rašytinio įrodymo - VĮ „Regitra“, tvarkančios viešą valstybės registrą, išrašo duomenis apie transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką 2008-03-22 eismo įvykio dienai. Ieškovo teigimu, vien tik bendraatsakovo G. S. paaiškinimai, jog nuosavybės teisė į transporto priemonę buvo perleista E. Š. (net nenurodant tariamo sandorio datos) bei teisinės registracijos atlikimas po eismo įvykio, negalėjo būti vertinami kaip pakankami įrodymai, apsprendžiant transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininką 2008-03-22 eismo įvykio metu, kol jų nepatvirtins kitas bendraatsakovas E. Š.. Be to, ieškovas nurodo, kad bendraatsakovas G. S. nepasinaudojo galimybe teikti prašymą teismui, jog kito bendraatsakovo E. Š. dalyvavimas nagrinėjant bylą būtų pripažintas būtinu, kas būtų suteikę galimybę patvirtinti arba paneigti jo teismui pateiktus paaiškinimus.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai, kuriais apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino tik iš dalies, t.y. prašomą ieškovo sumą žalos atlyginimui tenkino tik iš vieno atsakovo – E. Š., o kitoje dalyje dėl solidarinės atsakomybės ir iš atsakovo G. S. atmetė.
Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. ir 6.988 str. 3 d., bei LR „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., pareiškė regresinį ieškinį atsakingam už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonę vairavusiam E. Š. ir transporto priemonės savininkui pagal VĮ „Regitra“ duomenis G. S., prašydamas iš jų priteisti nuostolius kaip iš solidarių atsakovų. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą atsakovui G. S. kildino iš VĮ „Regitra“ gautų duomenų apie transporto priemonės, sukėlusios autoįvykį, duomenų išviešinimą.
Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas turėjo teisę pagal jo gautus duomenis reikšti regresinį reikalavimą abiems atsakovams, tačiau kartu pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir su jomis visiškai sutinka. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu (jų, teisėjų kolegijos nuomone, šioje teisinėje procesinėje situacijoje pakanka) pagrįstai buvo nustatyta, kad eismo įvykio metu, t.y. 2008-03-22 atsakovas G. S., pagal faktiškai susiklosčiusius mainų tarp transporto priemonę vairavusio ir autoįvykį sukėlusio E. Š. ir G. S. santykius, nebebuvo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir nebeturėjo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatytos pareigos apdrausti šią transporto priemonę, o kartu ir pareigos pagal minėto Įstatymo 23 straipsnį atlyginti patirtus nuostolius ieškovui.
Šioje byloje esantieji ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, su kurių vertinimu teisėjų kolegija visiškai sutinka, liudija, kad nors automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), formaliai VĮ „Regitra“ nebuvo perregistruotas kito savininko vardu, tačiau eismo įvykio metu faktiškai jis buvo automobilį vairavusio E. Š. nuosavybė. Tokį faktą patvirtino G. S., nurodęs, kad su autoįvykio kaltininku dar prieš įvykį jie automobiliais apsikeitė, perleisdamas nuosavybės teises į jį bendraatsakovui E. Š.. Nors jis automobilio neišregistravo, tačiau E. Š. perdavė visas teises į jį. Pažymėtina, kad nors atsakovas E. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie posėdį pranešant viešo paskelbimo būdu, ir jis nebuvo apklaustas dėl savininko teisinių santykių pasikeitimo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, be reikalo nevilkindamas bylos visumos įrodymų pagrindu sprendė dėl automobilio savininko pasikeitimo iki autoįvykio. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Viešasis registras svarbus tiek, kiek jis leidžia identifikuoti galimą transporto priemonės vieną savininkų, tačiau nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti ir įrodinėti leistinomis priemonėmis savo materialinio teisinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisinių santykių pasikeitimo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad šiuo atveju faktinis ir tikrasis automobilio savininkas, privalėjo vykdyti LR „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo reikalavimus ir apdrausti šį automobilį. Juolab, kad G. S. nebeturėjo jokių šio automobilio dokumentų ir automobilio apdrausti nebūtų galėjęs, be to, nuo automobilio perleidimo tokios pareigos ir neturėjo. Šiuo atveju nėra labai svarbu ir reikšminga kalendoriškai tiksliai nustatyti kada pasikeitė automobilio savininkai. Esminė aplinkybė tai, kad pagal byloje esančius įrodymus savininkai pasikeitė iki autoįvykio. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas vien tik pagal atsakovo G. S. paaiškinimus negalėjo spręsti apie savininko teisių į automobilį pasikeitimą, pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimais ir parodymai byloje yra įrodymas, kuris jokiais kitais įrodymais nebuvo paneigtas. Kartu tokio įrodymo patikimumą patvirtina ir faktas, kad greitai po autoįvykio automobilis buvo perregistruotas atsakovo E. Š. vardu. O tai, t. y. ši aplinkybė iš esmės patvirtina atsakovo G. S. teiginius ir leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Priešingas teismo sprendimas, kolegijos manymu, pagal šios bylos faktines aplinkybes, būtų aiškiai formalus ir pažeistų sąžiningumo ir teisingumo principus. Kolegija pažymi, kad analogiškoje byloje, išnagrinėtoje 2010 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos (bylos Nr. 3K-7-300/2010) buvo pasakyta, kad „atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui<...>, gali gintis sandorio sudarymo faktu“. „Tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą“. Kolegijos įsitikinimu, pagrįstu įrodymais ir objektyviai susidariusia faktine situacija, tokius įrodymus atsakovas G. S. pateikė, atsakovas E. Š. buvo į bylą įtrauktas atsakovu, turėjo galimybę reikšti prieštaravimus ir atsikirtimus, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismas ėmėsi priemonių iškviesti jį teismo procesą, kurias kolegija pripažįsta pakankamomis.
Todėl esant visumai šių aplinkybių apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Vytautas Kursevičius
Teisėjai Danutė Burbulienė
Regina Agota Gutauskienė