Civilinė byla Nr. e2A-759-555/2021

                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19874-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.14;

3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Edvardo Palioko ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2606-713/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. V. priteisti: 1) 4 939,75 Eur negrąžintą kreditą; 2) 531,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 191,21 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.); 4) 587,63 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.); 5) 26,00 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.); 6) 26,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas – 141,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad tarp pradinės kreditorės „BnP Finance“, UAB, ir atsakovo A. V. buvo susiklostę sutartiniai vartojimo kredito santykiai. Pradinė kreditorė ir atsakovas 2019 m. gruodžio 24 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 5 000,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2020 m. birželio 26 d. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi teisę į susidariusią skolą pradinė kreditorė perleido ieškovei.

3.       Atsakovas A. V. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gruodžio 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; 2) priteisė ieškovei iš atsakovo A. V.: 4 939,75 Eur negrąžintą kreditą; 531,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas; 191,21 Eur administravimo mokestį; 587,63 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.); 26,00 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.), nuo pagal sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. gruodžio 23 d.), negali viršyti 2 560,80 Eur sumos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 250,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 224,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs 4 939,75 Eur jam suteikto kredito dalies. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis yra nutraukta ir yra pasibaigęs atsakovui suteikto kredito grąžinimo terminas, iš atsakovo ieškovei priteista 4 939,75 Eur dydžio negrąžinto kredito dalis. Iš sutarties specialiųjų sąlygų teismas nustatė, kad atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 26 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikomos mokėjimo palūkanomis. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas ir bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki sutarties nutraukimo dienos, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 531,52 Eur mokėjimo palūkanos iki 2020 m. birželio 26 d., t. y. sutarties nutraukimo dienos.

6.       Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte nurodyta, kad administravimo mokestis, tai mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties vykdymo priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Administravimo mokestis, neviršijantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020). Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 191,21 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 26 d.

7.       Dėl negautų pajamų (nuostolių). Teismas, nustatęs, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. birželio 26 d., pažymėjo, jog, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Teismas vertino, kad faktas, jog ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. gruodžio 23 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

8.       Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 26 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (4 939,75 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

9.       Teismas nustatė, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 531,52 Eur, kurias teismas priteisė. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 3 092,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, teismas laikė, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 26 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) sudarytų 2 560,80 Eur (3 092,32 Eur – 531,52 Eur). Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 3 092,32 Eur sumą, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas taip pat sprendė, kad šiuo atveju ieškovei yra pagrindas priteisti 587,63 Eur negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.), taip pat 26 procentus negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

10.       Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Teismas sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata, iš kurios ieškovė kildina minėtą reikalavimą, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 proc. už 180 dienų), todėl ši sutartinė sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo pripažįstama negaliojančia ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Teismas ieškovės reikalavimą dėl 26 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,45 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. gruodžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.), priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26,00 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.); pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 26,00 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 262,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovo 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

1.2.       Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Teismas visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šiuo atveju ieškovei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 26,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, kurių dydis neva negalėjo viršyti VKĮ 11 straipsnio 8 dalies. Teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Ieškovė išvis neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos ieškovė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 straipsnyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia ieškovei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

1.4.       Tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek Lietuvos banko Finansų priežiūros institucijos išaiškinta, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Ieškovė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Neaišku, kodėl teismas sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Ieškovė ir toliau neatgauna atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o ieškovė ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.

1.5.       Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui ieškovei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

1.6.       Ieškinyje nurodytą negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais (nuo ieškinio pateikimo teismui dienos) ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti ieškovei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Be to, nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Dar daugiau, žyminis mokestis nuo tokio tipo pareikštų terminuotų reikalavimų, yra neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.

1.7.       Teismui nepagrįstai netenkinus dalies reikalavimų, tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų sumažinimą.

12.       Atsakovas A. V. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14.       Apeliacijos objektas – negautų pajamų (nuostolių) dydžio skaičiavimo metodikos ir priteisimo, paskolos davėjai prieš terminą nutraukus kredito gavėjo netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

15.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad tarp pradinės kreditorės „BnP Finance“, UAB, – vartojimo kredito davėjos, ir atsakovo A. V. – vartojimo kredito gavėjo, 2019 m. gruodžio 24 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 5 000,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui bei pagal kurią jis įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 092,32 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 26,00 proc.), 1 800,00 Eur administravimo mokestį. Atsakovas nevykdė sutartimi numatytų įsipareigojimų laiku, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. birželio 26 d. ginčo vartojimo kredito sutartį nutraukė. Ieškovė UAB Legal Balance (apeliantė), remdamasi 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Duomenų apie tai, kad atsakovas po ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs pagal ginčo vartojimo kredito sutartį, byloje nėra.

16.       Ieškovė UAB Legal Balance ieškinyje, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) už skirtingą laikotarpį: 587,63 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.); 5) 26,00 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.); 6) 26,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: 1) pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gruodžio 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; 2) priteisė ieškovei iš atsakovo 587,63 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.); 3) 26,00 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.), nuo pagal sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. gruodžio 23 d.), negali viršyti 2 560,80 Eur sumos;

17.       Apeliantė, nesutikdama su sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti jos reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantės įsitikinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi ginčo sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad jos negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ginčo sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o taip pat, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo.

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

19.       Minėta, kad ginčo vartojimo kredito sutartis su atsakovu yra nutraukta 2020 m. birželio 26 d. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, todėl turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

20.       Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

21.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

22.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertina, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš prie ginčo sutarčių pateiktų mokėjimo grafikų nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, skaičiuojant pagal ginčo sutartyje sulygtą metinę palūkanų normą, nuo ginčo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį jų gauti. Tuo tarpu, objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog apeliantė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

23.       Atsakovui, pažeidusiam vartojimo kredito sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant apeliantės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės realūs ir pagrįsti patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamos sutarties vykdymo atveju, yra ginčo sutartimi sulygtas metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagal ginčo sutarties grafike nurodytos tą mėnesį negrąžinto vartojimo kredito likučio, bet ne nuo visos negrąžintos kredito sumos. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti ginčo sutartimi sulygtas mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies, t. y. ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu, prašomo priteisti dydžio nuostolių neįrodė (CPK 179 straipsnis).

24.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytais išaiškinimais, taip pat sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (4 939,75 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

25.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis nurodyta aktualia kasacinio teismo praktika, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovo valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 procentais metinėmis palūkanomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-294-1092/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-931-640/2021, Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra neįrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio reikalavimo netenkino.

26.       Nors apeliantė ir neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl 587,63 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.), tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktus įrodymus, taip pat tai, kad šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su skundžiama teismo sprendimo dalimi, ex officio sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti dėl nurodyto ieškovės reikalavimo. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad tik iki ieškinio pateikimo teismui dienos ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, ją skaičiuodama nuo visos negrąžintos kredito sumos, tuo tarpu jos nurodyta negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, taikytina dėl to, kad apeliantė šiais atvejais neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.

27.       Iš byloje esančių ginčo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek tai, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d. Taigi, kaip jau minėta, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio palūkanas iki ginčo kredito sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, iš viso – 3 092,32 Eur, kas yra laikytina jos pagrįstais ir įrodytais nuostoliais. Šiuo atveju skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai yra priteista 531,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 587,63 Eur negautos pajamos (nuostoliai) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) bei 26,00 procentų negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.), nuo pagal sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. gruodžio 23 d.), negali viršyti 2 560,80 Eur sumos. Atsakovas taip pat yra sumokėjęs vieną įmoką pagal mokėjimo grafiką, tame tarpe ir 108,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, minėta, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentus metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) nuo pagal ginčo vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. ieškovė reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) galėjo reikšti ne didesnei nei 2 452,46 Eur sumai (3 092,32 Eur – 108,34 Eur – 531,52 Eur). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2021 m. liepos 7 d.) ieškovės realiai negautos pajamos (nuostoliai) (įrodytos) sudaro 1 122,72 Eur sumą (pagal mokėjimo grafiką nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2021 m. liepos 7 d.) ir 26 procentai negautų pajamų (nuostolių) už laiku negrąžintą kreditą, nuo 2021 m. liepos 8 d. iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. gruodžio 23 d.) negali viršyti 1 329,74 Eur sumos (3 092,32 Eur – 108,34 Eur – 531,52 Eur – 1 122,72 Eur).

28.       Apibendrinant nutartyje išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimas už akių, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo patikslinimą dėl negautų pajamų (nuostolių), kurios apskaičiuojamos taikant 26 procentus metines sutartyje numatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 straipsnis). Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

30.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gruodžio 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4 939,75 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt devynių eurų 75 ct) negrąžintą kreditą; 531,52 Eur (penkių šimtų trisdešimt vieno euro 52 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas; 191,21 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 21 ct) administravimo mokestį; 1 122,72 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt dviejų eurų 72 ct) negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki šio sprendimo priėmimo dienos (2021 m. liepos 7 d.), 26,00 (dvidešimt šešių) procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 8 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 23 d.), nuo pagal sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus sutarties terminui (2023 m. gruodžio 23 d.), negali viršyti 1 329,74 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt devynių eurų 74 ct) sumos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 785,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 224,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Gintautas Koriaginas

Edvardas Paliokas

Egidijus Tamašauskas