Civilinė byla Nr. e2A-225-642/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09164-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;

2.6.10.1; 2.6.10.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U TA R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2021 m. kovo 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1904-1032/2020 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovės) priteisti 169,14 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. spalio 21 d. tarp ADB (duomenys neskelbtini) (tuo metu UADB (duomenys neskelbtini) ir A. Z. (toliau – draudėjas) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis (toliau – sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Žalos bylos administravimas buvo pradėtas pagal draudėjo pranešimą dėl 2017 m. birželio 5 d. įvykio, kurio metu buvo aplietos apdraustos patalpos. Atlikus apgadinto turto apžiūrą, draudėjo bute buvo užfiksuoti turto sugadinimai, taip pat nustatyta, jog žalos atsiradimo židinys – trūkęs bendrojo naudojimo vandens stovas, dėl to buvo aplietas draudėjo turtas. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra administruojamas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) Ieškovė, vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais dėl apgadinto apdraustojo turto sumokėjo 169,14 Eur draudimo išmoką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.266 ir 6.1015 straipsniais, ieškovei pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovės ADB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo tenkino, priėmė ieškovės atsisakymą nuo 1,46 Eur ieškinio dalies, civilinės bylos Nr. e2-1904-1032/2020 dalį dėl 1,46 Eur skolos priteisimo iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė. Teismas nusprendė ieškovės ADB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“, tenkinti. Teismas minėtu sprendimu priteisė ieškovei ADB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 167,68 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 167,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nurodė, kad nustačius, jog butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė.

5.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovė tinkamai nevykdė jai kaip namo administratorei pavestų pareigų, patvirtina ir į bylą pateiktas 2018 m. rugpjūčio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas atsakovei „Dėl karšto vandens stovo avarinės būklės (duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsakovė buvo informuota, kad karšto vandens stovas yra avarinės būklės (sukorodavęs), siūloma su buto savininku spręsti avarinės būklės stovo keitimą, sudarant galimybę prieiti prie vamzdyno.

6.       Teismas pažymėjo, kad namo administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams apsvarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, o, kaip nustatyta iš pateiktų duomenų, byloje nėra nustatyta, jog atsakovė 2017 m. sausio 12 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale užfiksavusi įrašą, kad „rūsyje laša karštas vanduo, vamzdynas pažeistas korozijos“, būtų atlikusi atitinkamus veiksmus dėl vamzdynų priežiūros, defektų nustatymo ir informavusi apie juos gyventojus.

7.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti įrodymai (faktų konstatavimas žurnale) neįrodo aplinkybių, šalinančių atsakovės atsakomybę, nes vien aplinkybė, jog buvo atliekamos kasmetinės apžiūros, surašyti aktai, taip pat jog trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) periodiškai atlikdavo hidraulinius bandymus, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas.

8.       Teismas nurodė, kad byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo karšto vandens stovų būklė draudžiamojo įvykio dieną, t. y. 2017 m. birželio 5 d., jau galėjo būti pakitusi, todėl atsakovė, kaip namo administratorė, dar iki žalos atsiradimo, vadovaudamasi įstatymų reikalavimais, turėjo pareigą imtis veiksmų ir administruojamąjį namą privalėjo nuolat stebėti, atlikti patikrinimus, tačiau, kad šias savo pareigas atsakovė atlikto tinkamai, į bylą patvirtinančių įrodymų nėra pateikta.

9.       Teismas konstatavo, jog atsakovei, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojai, sudariusiai sutartį dėl šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros su UAB (duomenys neskelbtini) neišnyko pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti.

10.       Teismas nurodė, kad atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės ir verslininkės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo. 

11.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės, pareigų nevykdymas, žalos butui (duomenys neskelbtini) atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2017 m. birželio 5 d. butui, adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos.

12.       Teismas konstatavo, kad draudžiamojo įvykio pagrindu 2017 m. liepos 4 d. draudėjui bankinio mokėjimo nurodymu buvo išmokėta 169,14 Eur draudimo išmoka. Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl žalos apskaičiavimo, paaiškino, kad žalos sąmata sudaryta, vadovaujantis UAB „Sistela“ parengta sąmatų sudarymo programa, atsakovė priešingų įrodymų dėl žalos dydžio į bylą neteikė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė atsisakė dalies reikalavimo, nurodė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 167,68 Eur žalos atlyginimo.

                                 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

13.1.                      Apeliantė pažymėjo, kad teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji, kaip administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas.

13.2.                      Apeliantė nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė žinojo, ar jai iki 2017 m. birželio 5 d. įvykusio įvykio buvo pranešta apie galimus bendrojo naudojimo objektų defektus bendro naudojimo vamzdyne (duomenys neskelbtini). Bendrojo naudojimo vandens stovo dalis, kurioje fiksuotas stovo trūkimas, buvo bute (duomenys neskelbtini), po plytelių apdaila, todėl tokios inžinerinės įrangos tikrinimas yra apsunkintas, atsakovei, norint patekti į patalpas, būtinas šių gyvenamųjų patalpų valdytojo sutikimas. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki įvykio nustatyti vandentiekio vamzdžio pažeidimų bei juos pašalinti.

13.3.                      Atsakovė pažymėjo, kad, remiantis teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo karšto vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

13.4.                      Apeliantė nurodė, kad visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.

13.5.                      Atsakovė pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdydama savo kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo funkcijas, iki draudžiamojo įvykio nenustatė, kad pastato karšto vandens vamzdynai (stovai) yra avarinės būklės, ir tokios informacijos apeliantei nepateikė. Byloje pateikti duomenys (gyvenamojo namo techninis žurnalas) patvirtina, jog atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, stebėjo namo techninę būklę, ja domėjosi. Atsakovė negali visa apimtimi užtikrinti, kad name nekiltų avarijų.

13.6.                      Apeliantė nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis, net tais atvejais, kai namo defektas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai, namo priežiūrą atliekantis subjektas turi pareigą tik informuoti, bet ne vykdyti savarankiškai statybos darbus. Vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius, taigi ir atsakovė, automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė ar kitų asmenų veiksmai.

13.7.                      Apeliantė pabrėžė, kad kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.

13.8.                      Atsakovė nurodė, kad ji stebėjo namo techninę būklę, ja domėjosi. Apžiūrų metu nenustatyta, kad karšto vandens sistemos būklė būtų avarinė. UAB (duomenys neskelbtini) vykdydama savo kaip pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojos funkcijas, iki draudžiamojo įvykio nenustatė, kad pastato karšto vandens vamzdynai (stovai) yra avarinės būklės, ir tokios informacijos atsakovei nepateikė.

13.9.                      Atsakovės įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ar pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai bei apdairiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2005 m. balandžio 14 d. atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

17.       Namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą pagal 1999 m. gruodžio 3 d. tarp Klaipėdos miesto tarybos ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) ir 2004 m. gruodžio 22 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą papildomą susitarimą vykdo trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini)

18.       2017 m. birželio 5 d. name, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, kurios metu buvo užlietas butas (duomenys neskelbtini). Avarija įvyko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje trūkus karšto vandens stovui, kuris yra po plytelių apdaila. 2017 m. birželio 7 d. pranešimu trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad bute (duomenys neskelbtini) trūko karšto vandens stovas, esantis virtuvėje, apdirbtas plytelėmis, nutrauktas karšto vandens tiekimas į stovą. 2019 m. birželio 7 d. minėtame bute atardžius plyteles, karšto vandens stovo avarija buvo lokalizuota užvirinant.

19.       Užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu buvo apdraustas ieškovės pagal tarp jos ir buto savininko A. Z. sudarytą turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

20.       Ieškovė 2017 m. birželio 9 d. apdraustame bute atliko apgadinto turto apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, jame užfiksavo lubų ir sienų apgadinimus. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė apskaičiavo ir 2017 m. liepos 4 d. draudėjui A. Z. dėl įvykusio įvykio išmokėjo 169,14 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.

Dėl ginčo esmės

21.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ji pripažinta atsakinga už buto užliejimą. Atsakovės įsitikinimu, teismas netinkamai ir neišsamiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji, kaip administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas.

22.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

23.       Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.

24.       Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 5 d. buvo užlietos dėl šiame name trūkusio bendrojo naudojimo karšto vandens stovo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, karšto vandens sistemos vamzdynas, kaip viena iš pastato inžinerinės sistemos dalių, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

25.       Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

26.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

27.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

28.       Pagal įvykio metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) redakciją, buvo nustatyta, kad privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Be to,  gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas). Vamzdyno būklę vieną kartą per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiūrą, tikrina namo administratorius (12.2, 38, 39, 42, 43, 51 punktai).

29.       Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojai, sudariusiai 2004 m. gruodžio 22 d. papildomą susitarimą prie 1999 m. gruodžio 3 d. Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų ūkio bendrovėse, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutarties (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) neišnyko pareiga organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti.

31.       Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad iš byloje pateiktame techninės priežiūros žurnale užfiksuota, jog 2017 m. sausio 12 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), „rūsyje laša kaštas vanduo, vamzdynas pažeistas korozijos“. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad gyvenamojo namo vamzdynas turėjo defektų. Be to, trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažyma, informuojanti apie tai, jog karšto vandens stovas yra sukorodavęs, buvo surašyta praėjus šiek tiek daugiau nei metams laiko po draudžiamojo įvykio, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog korozijos procesas buvo prasidėjęs daug anksčiau, jis jau galėjo vykti ir draudžiamojo įvykio metu, o tai turėjo įtakos avarijos kilimui. Byloje jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki draudžiamojo įvykio būtų ėmusis kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens stovo priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, teikusi informaciją gyventojams apie karšto vandens stovo būklę, defektus, vamzdynų būklę ir pan., būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus ar balsavimus raštu, nėra.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai (faktų konstatavimas žurnale) neįrodo aplinkybių, šalinančių atsakovės atsakomybę. Kaip matyti iš byloje pateikto namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastato šilumos punkto šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalo, nurodytame name 2017 metais jokių kitų darbų, susijusių su karšto vandens stovų priežiūra, išskyrus hidraulinius bandymus ir pasirengimą šildymo sezono pradžiai, atliekama nebuvo. Taigi, vien aplinkybė, jog buvo atliekamos kasmetinės apžiūros, surašyti aktai, taip pat tai, jog trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) periodiškai atlikdavo hidraulinius bandymus, neįrodo, kad apeliantė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes, kaip minėta, pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas, administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus.

34.       Vertindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už trūkusio karšto vandens stovo (duomenys neskelbtini), kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, priežiūrą buvo atsakinga atsakovė, kaip namo administratorė. Apeliantė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo karšto vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

35.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36.       Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 560 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pažymi, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsakovės pusėje, todėl, apeliantės nuomone, bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik ieškovės naudai iš atsakovės, o atsakovės pusėje buvusiems tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, suprantami kaip dalyvaujantys byloje asmenys (teisminio proceso dalyviai), kurie nereiškia savarankiško pobūdžio materialiųjų reikalavimų konkrečiame ginče, tačiau priimamas teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos tokių asmenų teisėms ir pareigoms ateityje (CPK 37 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis trečiųjų asmenų dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai (ieškovui arba atsakovui – teismo pastaba (CPK 41 straipsnio 1 dalis)), su kuria jis (trečiasis asmuo) dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo (pvz., atgręžtinio reikalavimo); trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo (trečiojo asmens) ir vienos iš proceso šalių (ieškovo arba atsakovo) materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, t. y. kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta konkrečia šalimi (ieškovu arba atsakovu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Tokia trečiųjų asmenų samprata susijusi su CPK 47 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

38.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisės ir pareigos numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje. CPK 47 straipsnio 2 dalyje detalizuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę ir į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tuo atveju, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies (ieškovo arba atsakovo) naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Tai reiškia, jog tokiu atveju taip pat taikoma bendroji CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-196/2016).

39.       Bylos duomenimis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) palaikė atsakovės poziciją byloje. Tokios aplinkybės rodo, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė atsakovės pusėje. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. paneigė atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) poziciją byloje.

40.       Esant aptartoms teisinio reguliavimo ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, kadangi teismo sprendimas buvo priimtas atsakovės, t. y. šalies, kurios interesus palaikė UAB (duomenys neskelbtini) nenaudai.

41.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintina, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos.

Dėl procesinės bylos baigties

42.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44.       Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

45.       Ieškovė ADB (duomenys neskelbtini) duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.  

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų: „Trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.“ 

Teisėjos                                                                                   Giedrė Seselskytė

                                                                                                                                            Larisa Šimanskienė 

    Danutė Žvinklytė