Civilinė byla Nr. e2A-368-587/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15948-2020-1

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

(S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2022 m. birželio 29 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Rasos Urbanavičiūtės  ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KT Modules“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. P.“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1811-959/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,KT Modules“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,B. P.“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Apasteel“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „KT Modules“ (toliau – UAB „KT Modules“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „B. P.“ (toliau – ir UAB „B. P.“) 14 089,08 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro 13 912,98 Eur mokėjimai, atlikti pagal nutrauktą reikalavimo perleidimo sutartį, ir 176,10 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „B. P.“, patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašė pripažinti ieškovės atliktą vienašalį 2020 m. vasario 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20200213-1 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš ieškovės 62 932,58 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, priešieškinį prašė atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 13 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20200213-1, kuria atsakovė perleido ieškovei savo 63 039,05 Eur reikalavimo teisę į skolininkę uždarąją akcinę bendrovę „Apasteel“ (toliau – ir UAB „Apasteel“). 2019 m. lapkričio 27 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.  Reikalavimo perleidimo sutartyje šalys numatė tokią atsiskaitymo tvarką: 10 000 Eur ieškovė sumoka atsakovei, o likusi kainos dalis mokama ne mažiau nei 2,50 Eur/m2 už prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė pretenzijomis buvo informuota dėl netinkamos kokybės produkcijos, tačiau atsisakė ieškovei grąžinti lėšas už brokuotas prekes, taip pat už plokštes, kurių ieškovė negavo, tačiau sumokėjo avansiniu mokėjimu. Atsakovė, tiekdama netinkamos kokybės prekes, iš esmės pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį, dėl ko ieškovė nebeturėjo galimybės vykdyti reikalavimo teisių perleidimo sutarties atsiskaitydama už atsakovės tiekiamas prekes. Ieškovė negavo, ko tikėjosi iš sutarties, ir nebeturėjo galimybės atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, todėl reikalavimo teisių perleidimo sutartį nutraukė. Sutarties pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis, apie sutarties nutraukimą kita šalis informuota iš anksto. Ieškovei plokštės iš atsakovės reikalingos modulinių namelių gamybai, tačiau plokštės perduotos netinkamos kokybės. Ieškovė už reikalavimo teisės perleidimą ketino atsiskaityti vykdydama užsakymus, tačiau ieškovei pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nebeatliekant užsakymų, ieškovė nebeturi galimybės tinkamai vykdyti reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Reikalavimo teisės būtų perleidžiamos tik po galutinio atsiskaitymo su atsakove, todėl atsakovė nepatiria jokių nuostolių. Ieškovė atsakovei pagal sutartį iš viso sumokėjo 13 912,98 Eur (10 000 Eur mokėjimu ir 3 912,98 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras). Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl prašo taikyti restituciją. 

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, priešieškinį prašė tenkinti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys reikalavimo perleidimo sutartimi susitarė, jog ieškovės perimama skolos suma yra 63 039,05 Eur, už kurią ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove sumokėdama 10 000 Eur iki 2020 m. kovo 1 d., o likusią reikalavimo teisių dalį – mokant ne mažiau kaip po 2,5 Eur/m2 už prekes, atsakovės tiekiamas ieškovei pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovė gavo ieškovės 10 000 Eur mokėjimą pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, apmokant PVM sąskaitas, padengta reikalavimo teisių perleidimo sutarties kainos dalis sudaro 5 498,88 Eur. Išrašant sąskaitą, kokia dalis bus skirta reikalavimo perleidimo kainai dengti buvo aptariama individualiai. Su ieškovės atliktu vienašaliu sutarties nutraukimu atsakovė nesutinka, mano, jog reikalavimo perleidimo sutartis vykdytina. Su ieškove bendradarbiauja nuo 2019 m. lapkričio 27 d. Plokštės, dėl kurių kokybės kilo ginčas, sudaro tik labai nedidelę dalį visų atsakovės ieškovei patiektų plokščių. Atsakovės tiektos plokštės yra laikomos statinio konstrukciniu, o ne apdailos elementu, todėl ieškovės pastebėti keleto milimetrų ilgio vos įžvelgiami įbrėžimai negali būti įvardijami kaip pateiktų plokščių trūkumai. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį matomi plokščių trūkumai turi būti nurodyti pristatymo lape, tačiau ieškovė jokių trūkumų nenurodė. Atsakovės patiektos plokštės atitinka Europos standarto LST EN 14509:2014 „Savilaikės dvisienės metalu dengtos izoliacinės plokštės. Gamykliniai gaminiai. Techniniai reikalavimai“ joms keliamus reikalavimus; yra laikomos statinio konstrukciniu, o ne apdailos elementu, todėl plokštėms negali būti ir nėra taikomi tokie kriterijai, kokie yra keliami išimtinai statinių apdailai naudojamoms medžiagoms. Šalys susitarė, jog periodinis atsiskaitymas, pridedant šalių sutartą įkainį už kiekvieną m2 prekių, bus vykdomas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., o po šio termino likusią neapmokėtą reikalavimo teisės perleidimo kainą ieškovė padengs iki 2020 m. rugsėjo 1 d., taigi, nesumokėjus reikalavimo perleidimo kainos einamaisiais mokėjimais už prekes, ieškovė turėjo sumokėti visą likusią kainos dalį iki 2020 m. rugsėjo 1 d., tačiau to nepadarė. Ieškovė praleido prievolės įvykdymo terminą ir tebėra skolinga atsakovei 47 540,17 Eur pagal reikalavimo perleidimo sutartį, ir 15 392,41 Eur pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino niekine ir negaliojančia nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės UAB ,,KT Modules“ ir atsakovės UAB ,,B. P.“ 2020 m. vasario 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20200213-1 ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovės UAB ,,B. P.“ ieškovei UAB ,,KT Modules“ 13 912,98 Eur įmokų, atliktų pagal 2020 m. vasario 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20200213-1, 118,36 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 14 031,34 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2020 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 447,79 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

6.       Teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti vienašalį 2020 m. vasario 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20200213-1 nutraukimą neteisėtu, priteisė iš ieškovės UAB ,,KT Modules“ atsakovei UAB ,,B. P.“ 9 125,54 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 9 125,54 Eur sumą nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimo 2020 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitos priešieškinio dalies netenkino.

7.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. eB2-277-730/2021 iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Apasteel“. Atsakovė per nustatytą 35 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą terminą savo finansinių reikalavimų trečiajam asmeniui RUAB „Apasteel“ nepareiškė. Atsakovės reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį nėra perleistos ieškovei, nes pastaroji su atsakove už šias teises nėra galutinai atsiskaičiusi (sutarties 3.1 punktas). Paskutinė diena finansiniam reikalavimui trečiajam asmeniui RUAB „Apasteel“ pareikšti buvo 2020 m. balandžio 30 d., šią dieną reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.4 punkte numatytas atsiskaitymo terminas dar nebuvo suėjęs ir iki šios dienos ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. 

8.       Byloje nustatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 6 dalyje numatytas reikalavimo teisės pasibaigimo pagrindas – atsakovė iki 2020 m. gegužės 1 d. savo finansinio reikalavimo trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje nustatyta tvarka nepareiškė – ir nenustatytos šioje teisės normoje numatytos išimtys. Teismas darė išvadą, jog atsakovės reikalavimo teisės į RUAB „Apasteel“ pasibaigė 2020 m. gegužės 1 d. ne dėl ieškovės kaltės, jos negalioja, pagal tokius reikalavimus išieškojimas negalimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.105 straipsnio 1 dalies, 6.102 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovė atsako prieš ieškovę už ginčo teisių negaliojimą, reikalavimo teises, kurios pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį tebepriklauso atsakovei, draudžiama perleisti ieškovei. Kreditorius gali perleisti tik galiojantį reikalavimą, sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms. Nors reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovės reikalavimo teisės galiojo, ją vykdant, nepasibaigus atsiskaitymo terminui ir neperleidus jų naujajam kreditoriui, 2020 m. gegužės 1 d. jos pasibaigė. Nuo 2020 m. gegužės 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygos, kurios nustato šalių pareigas perleisti nebegaliojančias reikalavimo teises bei už jas atsiskaityti, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.3 straipsnio 4 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis), todėl absoliučiai negalioja.

9.       Teismas konstatavo, kad pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, nes jo sudarymo momentu jis neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl jis pripažintinas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Negalima daryti prielaidos, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančių jų sąlygų, todėl šių sąlygų negaliojimas daro negaliojančiu visą sandorį. 

10.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė atsakovei už neperleistas reikalavimo teises sumokėjo 15 498,88 Eur sumą (10 000 Eur vienkartinė įmoka bei 5 498,88 Eur atsiskaitant už prekes), ieškovė nurodo 13 912,98 Eur sumą (10 000 Eur vienkartinė įmoka bei 3 912,98 Eur atsiskaitant už prekes). Atsakovės priešieškinyje pateikti skaičiavimai atitinka šalių susitarimą, nustatytą iš dalykinio susirašinėjimo iki rašytinės reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo (sutarta už reikalavimo teises mokėti po 5 Eur/m2 atsiskaitant už prekes) bei iš rašytinės reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygų (po 2,5 Eur/m2 atsiskaitant už prekes). Teismas sprendė, jog pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovė sumokėjo atsakovei iš viso 15 498,88 Eur sumą. Ieškovės reikalaujama priteisti jai 13 912,98 Eur mokėjimų suma neviršija pagal sutartį atliktų mokėjimų sumos (15 498,88 Eur), byloje neegzistuoja įstatymo numatytos sąlygos peržengti ieškinio reikalavimų ribas, patenkinti daugiau ieškinio reikalavimų, nei yra pareikšta. Teismas pritaikęs restituciją, reikalavimą priteisti 13 912,98 Eur atliktų mokėjimų sumą tenkino.

11.       Ieškovė nuo 2020 m. gegužės 1 d. įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas (taikyti restituciją). Ji 2020 m. birželio 22 d. pranešimu informavo, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis laikoma nutraukta po 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Ieškovė sutartį turėjo laikyti nutraukta nuo 2020 m. liepos 23 d. Ieškovė pareikalavo per 5 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 23 d.), t. y. iki 2020 m. liepos 28 d., grąžinti 10 000 Eur. Reikalavimas grąžinti 13 912,98 Eur sumą pareikštas tik ieškiniu. Atsakovė laikoma pažeidusia prievolę grąžinti 10 000 Eur sumą nuo 2020 m. liepos 29 d. Kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą skaičiuotinos nuo 10 000 Eur sumos nuo 2020 m. liepos 29 d. iki ieškinio pareiškimo 2020 m. spalio 9 d., t. y. už 72 dienas. Ieškovė turi teisę į 118,36 Eur kompensuojamąsias palūkanas (10 000 x 0,06 / 365 x 72). Kitoje dalyje reikalavimas priteisti 57,74 Eur palūkanas atmestas kaip nepagrįstas.

12.       Pripažinus reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia bei taikant restituciją, priešieškinio reikalavimo pripažinti šios sutarties nutraukimą neteisėtu tenkinimas nesukels atsakovei jokių materialiųjų teisinių padarinių, atsakovė nebeturi teisės reikalauti vykdyti natūra negaliojančią sutartį, perleisti pasibaigusį ir negaliojantį reikalavimą. Teismas bylą šioje dalyje nutraukė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tačiau siekdamas atskleisti bylos esmę, teismas trumpai pasisakė dėl šio priešieškinio reikalavimo.

13.       Ieškovė neįrodinėjo reikalavimo teisių perleidimo sutartimi numatytų prievolių pažeidimo. Byloje įrodinėjami prievolių pažeidimai (netinkamos kokybės priekių pardavimas) yra išimtinai susiję su pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas sprendė, jog ieškovė byloje neįrodė sutarties nutraukimo pagrindo. Ieškovės akcentuojamas lūkestis už reikalavimo teises atsiskaitinėti mokant už prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartį nėra esminė reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlyga, joje nenumatyta, jog tai yra vienintelė galima atsiskaitymo forma, prievolė atsiskaityti už perleidžiamas reikalavimo teises nėra sąlygota pirkimo-pardavimo santykių egzistavimo. Byloje nustatytas reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei atsakovės reikalavimo teisių negaliojimas, todėl ieškovė turėjo teisę nutraukti reikalavimo teisių perleidimo sutartį kitu pagrindu ir reikalauti restitucijos. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia ir taikoma restitucija, priešieškinio reikalavimo dalis dėl 47 540,17 Eur skolos pagal šią sutartį priteisimo negali būti tenkinama, todėl šį priešieškinio reikalavimą teismas atmetė.

14.       Ieškovei buvo parduota 1 683,72 m2 plokščių už 44 079,08 Eur sumą. Ieškovė atsakovei pagal abi sutartis sumokėjo 44 185,55 Eur. Už prekes pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo 28 686,67 Eur (44 185,55 – 15 498,88), taigi 15 392,41 Eur mažiau, nei išrašytų sąskaitų faktūrų bendra suma.

15.       Teismas pripažino, kad atsakovės ieškovei patiektos plokštės atitiko absoliučiai visus techniniuose dokumentuose joms keliamus reikalavimus, buvo kokybiškos. Tai, jog ieškovė pageidavo plokštes naudoti kaip išskirtinai dekoratyvinę statybinę medžiagą (nepaisant to, jog plokščių paskirtis yra termoizoliacinė), negali sukelti jokių neigiamų pasekmių atsakovei, gaminančiai savo prekes laikantis visų techninių reikalavimų. Ieškovė byloje neįrodinėjo ir teismas nenustatė jai parduotų prekių neatitikimo EN 14509:2014 standarto reikalavimams.

16.       Nustatyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. ieškovė el. laiške atsakovei (2020 m. gruodžio 18 d. atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 4) nurodė, jog skydų galuose yra daug metalo drožlių; pjaunant plokštes tos drožlės nėra nuvalomos ar surenkamos, dedant vieną plokštę ant kitos, atsiranda smulkių pažeidimų; drožlės matomos dar net neišpakavus iš plėvelės pačios paletės; apsauginė plėvelė nedengia matomos spynos krašto; ten kraštas nuteptas klijais ar kitokiu nešvarumu; vietose yra nutrinta iki metalo; nutrynimai ties galais matomi. Iš atsakovės darbuotojo V. M. 2020 m. balandžio 22, 27 d. el. laiškų (2020 m. gruodžio 18 d. atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 9) nustatyta, jog atsakovė pripažino prekių defektų faktą bei tai, kad šie pažeidimai susiję su atsakovės gamybine linija. Iš V. M. 2020 m. balandžio 27 d. el. laiške esančio sakinio „padengus įsiskolinimus galėsime nedelsdami padaryti šią investiciją ir taipogi išrašyti kreditinę sąskaitą <...>“ teismas nustatė, kad atsakovė sutiko grąžinti ieškovei pinigus („išrašyti kreditinę sąskaitą“), sumokėtus už prekes su pažeidimais. Atsakovė pardavė ieškovei prekes 18 vnt. PIR100 7024/9010, 21 vnt. PIR80 9005/9010, 50 vnt. PIR80 7024/9010 su pažeistomis dangomis – 25 ?M storio poliesterine danga ir apsaugine plėvele, – dėl ko, tikėtina, buvo pablogintos: 1) prekių apdailos iš dviejų pusių funkcija, 2) atsparumo atmosferos poveikiui, agresyviai aplinkai ir korozijai savybės. Teismas sprendė, jog atsakovei grąžintos prekės buvo nekokybiškos, šie prekių trūkumai atsirado dėl pačios atsakovės kaltės prekių gamybos procese.

17.       Atsakovė pakeisti nekokybiškas prekes kokybiškomis atsisakė. Ieškovė nesutiko su priešieškinio reikalavimu priteisti skolą už parduotas prekes remdamasi nekokybiškos produkcijos pardavimo faktu. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teismas priešieškinio reikalavimo dalį dėl skolos už ieškovei parduotą nekokybišką produkciją priteisimo atmetė. Iš viso grąžinta prekių už 6 266,87 Eur sumą (1 366,56 + 1 449,39 + 3 450,92), todėl teismas atmetė 6 266,87 Eur dydžio priešieškinio reikalavimo dalį. Tarp šalių nėra ginčo dėl kitų ieškovei parduotų prekių kokybės ir jų perdavimo ieškovei fakto. Ieškovė sumokėjo 15 392,41 Eur mažiau, nei išrašytų sąskaitų faktūrų bendra suma, 6 266,87 Eur suma už nekokybiškas prekes iš jos negali būti priteisiama. Teismas priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės atsakovei likusią 9 125,54 Eur skolą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 

18.       Ieškovė UAB „KT Modules“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1811-959/2021, dalyje dėl skolos iš ieškovės priteisimo atsakovei ir sumažinti priteistą skolos sumą iki 3323,92 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais skaičiavimais, kad ieškovei buvo parduota 1 683,72 m2 plokščių už 44 079,08 Eur sumą, ieškovė atsakovei pagal abi sutartis sumokėjo 44 185,55 Eur, už prekes pagal pirkimo-pardavimo sumokėjo 28 686,67 Eur (44 185,55 – 15 498,88), taigi 15 392,41 Eur mažiau, nei išrašytų sąskaitų faktūrų bendra suma.

18.2.       Atsakovė ir teismas netinkamai skaičiavo sumas, gautas už reikalavimo teises – prie 2,5 Eur (ar 5 Eur kaip pirmojo užsakymo atveju) nepridėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Sprendime pateiktas neteisingas skaičiavimas, kiek sumokėta už plokštes, o kiek už reikalavimo teises pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl sprendime nepagrįstai nuspręsta, jog ieškovė atsakovei už reikalavimo teises pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį iš viso sumokėjo 15 392,41 Eur. Faktiškai ieškovė atsakovei už reikalavimo teises sumokėjo iš viso 13 912,98 Eur.

18.3.       Prie visų užsakymų, išskyrus pirmąjį, taikomas papildomas 2,5 Eur mokestis už reikalavimo teises pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Už pirmąjį užsakymą buvo taikomas 5 Eur mokestis už reikalavimo teises. Iš sąskaitų faktūrų išskaidymo, matyti, kad bendra užsakymo suma apskaičiuojama taikant tokią formulę: [užsakymo tarifas (PIR80 17,5 Eur arba PIR100 19,5 Eur)] + [2,5+21%] * užsakymo m2 = išrašytų sąskaitų faktūrų suma]. Prie reikalavimo teisių tarifo būtina pridėti papildomai 21 proc., kaip tai darydavo atsakovė, išrašydama PVM sąskaitas faktūras ieškovei. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismas sprendimu neteisingai apskaičiavo ieškovės sumokėtą sumą už plokštes ir reikalavimo teises.

18.4.       Iki paskutinio užsakymo, už kurį buvo išrašyta 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BPU03368, ieškovė jokių įsiskolinimų atsakovei neturėjo. Dėl to ginčo pirmosios instancijos teisme nebuvo. Iš paskutinio užsakymo atsakovė dalį nekokybiškų plokščių atsiėmė, ieškovė visų užsakytų prekių negavo, todėl neapmokėjo dalies 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. BPU03368. Užsakymu Nr. BPU03368 užsakyta viso 476,86 m2 plokščių, užsakymo vertė sudarė 12 090,97 Eur (įskaitant PVM). Ieškovė iš 476,86 m2  užsakytų plokščių, faktiškai gavo 223,03 m2, todėl už paskutinį užsakymą turėjo sumokėti 5521,54 Eur (įskaitant PVM). Ieškovė pagal paskutinę neapmokėtą sąskaitą faktūrą sumokėjo atsakovei 2 197,89 Eur, todėl faktinis įsiskolinimas atsakovei sudaro: 5521,81–2197,89= 3323,92 Eur.

18.5.       Ieškovė byloje pateikė atsakovės parengtą ir pasirašytą 2020 m. rugpjūčio 13 d. skolų suderinimo aktą Nr. 57, kuriame aiškiai nurodo, jog: „<...> KTM šio atsakymo parengimo dienai už BP patiektas atitvarines plokštes su poliizocianurato (PIR) užpildu tebėra skolinga 4836,39 EUR <...>“. Atsakovės priešieškinyje nurodyti skaičiavimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįsti, neteisingi ir prieštaraujantys pačios atsakovės parengtiems ir pasirašytiems oficialiems buhalteriniams dokumentams.

18.6.       Ieškovės įsiskolinimas atsakovei už perduotas plokštes sudaro 3 323,92 Eur, ieškovė už reikalavimo teises atsakovei sumokėjo 13 912,98 Eur. Sprendimu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog iš viso ieškovė atsakovei sumokėjo 44 185,55 Eur, tačiau netinkamai apskaičiavo, kiek liko faktinis įsiskolinimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir faktiškai buvo sumokėta pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl priėmė iš dalies neteisingą sprendimą.

19.       Atsakovė UAB „B. P.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2021 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą Nr. e2-1811-959/2021, dalyje, kurioje teismas tenkino UAB „KT Modules“ ieškinį bei atmetė UAB „B. P.“ priešieškinį ir priimti naują sprendimą – UAB „KT Modules“ ieškinį atmesti, o apeliantės UAB „B. P.“ priešieškinį tenkinti visiškai; priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovės teisės į RUAB „Apasteel“ pasibaigė praleidus terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti bei tuo pagrindu pripažindamas tarp šalių sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia, išėjo už ieškinio ribų, padarė neteisėtą išvadą, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl tokio procesinės teisės pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kartu, teismas be pagrindo taikė restituciją – priteisė iš apeliantės 14 089,08 Eur, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, o dalį priešieškinio atmetė.

19.2.       Ieškovė reikalavimo teisių perleidimo sutartį akivaizdžiai laikė tinkamai sudaryta ir galiojančia iki tol, kol pati ją vienašališkai nutraukė. Ji 2020 m. birželio 22 d. pranešimu informavo atsakovę apie vienašalį reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimą motyvuodama tuo, jog apeliantė tariamai patiekė netinkamos kokybės prekes, todėl ieškovė nebegali vykdyti reikalavimo teisių perleidimo sutarties (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nelaikė, jog ši sutartis yra negaliojanti nuo sudarymo momento, t. y. kad ji nesukūrė civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė ją sudariusios šalys. Vienašalio reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo metu (2020 m. birželio 22 d.) jau buvo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis, kuria iškelta restruktūrizavimo byla RUAB „Apasteel“, tačiau ieškovė nelaikė, jog dėl šios priežasties ši sutartis tapo negaliojanti ar buvo negaliojanti nuo jos sudarymo. Ieškovė šioje byloje niekada nereiškė reikalavimo pripažinti reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia.

19.3.               Teismas pažymėjo, jog atsakovė iki 2020 m. gegužės 1 d. savo kreditorinių reikalavimų RUAB „Apasteel“ restruktūrizavimo byloje nustatyta tvarka nepareiškė, todėl darė išvadą, jog apeliantės reikalavimo teisės į RUAB „Apasteel“ pasibaigė 2020 m. gegužės 1 d. Teismas skundžiamu sprendimu savo iniciatyva nustatė faktą, kuris turės prejudicinę galią kitose bylose, kuriose dalyvaus tos pačios šalys. Tiek užkirto kelią apeliantei pasinaudoti JANĮ 41 straipsnio 4 dalimi ir kreiptis su kreditoriniu reikalavimu į teismą prašant atnaujinti praleistą jo pateikimo terminą, tiek iš anksto konstatavo, jog restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas termino neatnaujins, t. y. apeliantės reikalavimo teisė galutinai pasibaigusi.

19.4.       Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis jos sudarymo metu neprieštaravo materialiosios teisės normoms, tačiau vėliau, pasikeitus faktinei situacijai, ėmė prieštarauti. Sandorio galiojimas ar negaliojimas vertinamas pagal tas materialiąsias normas ir tą situaciją, kuri buvo sudarymo metu, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties tapimo negaliojančia nuo vėlesnės datos yra nepagrįsta. Atsakovė mano, jog sprendimas dėl pasekmių (ab initio ar ex nunc) negali nukelti paties sandorio galiojimo vertinimo datos.

19.5.               Nustačius, jog teismas neteisėtai reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia, turi būti konstatuota ir tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisėtai nutraukė bylą dalyje, kurioje apeliantė reiškė savarankišką reikalavimą pripažinti ieškovės atliktą vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu.

19.6.               Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl prekių, apeliantės patiektų ieškovei pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kokybės, padarė remdamasis tikėtinomis prielaidomis ir vertindamas vien tik ieškovės pateiktus įrodymus, tuo pažeisdamas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, apribojo atsakovės teisę į gynybą. Byloje nėra nė vienos nuotraukos ar filmuotos medžiagos, jokios eksperto ar kito specialisto išvados, iš kurios būtų galima pagrįstai teigti, jog plokštės turėjo kokių nors realių trūkumų. Byloje nėra jokios rašytinės ar kitos įrodomosios medžiagos, kurioje būtų svarstoma ar konstatuojama, jog prekės buvo pažeistos ir nustatomas pažeidimų gylis, taip pat, tariamų pažeidimų poveikis prekių savybėms, pavyzdžiui, atsparumui korozijai ar pan. Nurodytos išvados yra padarytos išimtinai savarankiškai teismo, nesiremiant jokiais šalių pateiktais įrodymais ar ekspertinėmis išvadomis. Ieškovė neįrodė, kad konkrečios jai patiektos plokštės buvo nekokybiškos.

19.7.               Teismas, grįsdamas prekių nekokybę, vadovavosi atsakovės internetinėje svetainėje viešai publikuojama informacija apie plokštes – techniniu katalogu „Daugiasluoksnės „Sandwich“ plokštės“, parengtu vadovaujantis Europos standarto LST EN 14509:2014 „Savilaikės dvisienės metalu dengtos izoliacinės plokštės. Gamykliniai gaminiai. Techniniai reikalavimai“ nuostatomis. Minėtoje Deklaracijoje nėra absoliučiai jokių reikalavimų plokščių estetinėms savybėms. Teismas skundžiamu sprendimu negalėjo pasisakyti ar vertinti plokščių dekoratyviniu ar estetiniu aspektu.

19.8.               Teismas sprendimą grindė išimtinai tik ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, visiškai nevertindamas atsakovės į byla pateiktų eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. BP-17-002/PIR, krovinio važtaraščio KR-U Nr. 02387 ir 2020 m. balandžio 15 d. vilkiko pakrovimo lapo. Ieškovė priėmė atsakovės patiektas plokštes, pristatymo lape nenurodydama jokių plokščių trūkumų, susijusių su plokščių kokybe ar kiekiu.

19.9.       Jokios specifinės (dekoratyvinės) plokščių naudojimo paskirties šalys nebuvo aptarusios nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei jokiuose papildomuose susitarimuose. Tai, jog užsakė standartinius gaminius, ieškovė pripažino ir pati. Ieškovė negalėjo remtis tuo, jog plokštės nėra tinkamos kuriai nors specifinei (išimtinai dekoratyvinei) paskirčiai, dėl kurios šalys niekada nebuvo susitarusios ir kuri nėra apibrėžiama prekės Deklaracijoje.

20.       Atsiliepimu į ieškovės UAB „KT Modules“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „B. P.“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1.       atsakovė nuosekliai laikosi savo paaiškinimų bei skaičiavimų ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovės išrašytose sąskaitose (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. balandžio 15 d.) nėra atskirai išskiriama, kokia kainos dalis kiekvienoje sąskaitoje yra skirta reikalavimo teisių perleidimo kainai dengti, tačiau dėl šios kainos dalies šalys kiekvieno užsakymo atveju susitardavo atskirai el. paštu. 2020 m. kovo 13 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 10 000 Eur, toliau, vykdydama periodinius atsiskaitymus pagal išrašytas sąskaitas faktūras, ieškovė sumokėjo atsakovei dar 5 498,88 Eur reikalavimo teisės kainai pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį dengti. Ieškovė praleido prievolės įvykdymo terminą ir tebėra skolinga atsakovei 47 540,17 Eur pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

20.2.       Ieškovė atsakovei iš viso yra skolinga 62 932,58 Eur, iš jų – 47 540,17 Eur skola pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 15 392,41 Eur skola pagal pirkimo-pardavimo sutartį.

20.3.       Tiek pirkimo-pardavimo, tiek reikalavimo teisių perleidimo sutartį atsakovė vykdė be trūkumų, todėl nėra jokių priežasčių, dėl kurių ieškovė galėtų nevykdyti savo prievolių atsakovei, kylančių iš minėtų sutarčių.

21.       Ieškovė UAB „KT Modules“ atsiliepimu į atsakovės UAB „B. P.“ apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą; ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 

21.1.       reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleidžiamos reikalavimo teisės yra pasibaigusios, o perleisti reikalavimo teises, kurių atžvilgiu negalimas išieškojimas, yra imperatyviai draudžiama. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai nusprendė, kad reikalavimo teisės yra pasibaigusios. Atsakovės pozicija dėl reikalavimo teisių (ne)pasibaigimo yra nepagrįsta. Ieškovė apie reikalavimo teisių negaliojimą (pasibaigimą) sužinojo tik teismo proceso metu, kuomet skolininkas byloje pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir nurodė, kad atsakovė nėra pateikusi prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė faktinėmis aplinkybėmis ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje kitokių rašytinių įrodymų, paneigiančių reikalavimo teisių į skolininką pasibaigimą ar patvirtinančių reikalavimo teisių galiojimą, nėra.

21.2.       Imperatyviai draudžiama perleisti reikalavimo teises, kurių atžvilgiu negalimas išieškojimas. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi šalys aiškiai susitarė, jog atsakovė reikalavimo teises ieškovei perleidžia, o pastaroji jas perima tik po galutinio atsiskaitymo su atsakove (sutarties 3.1. p.). Iki galutinio atsiskaitymo reikalavimo teisės į skolininką priklausė ir vis dar priklauso atsakovei, kuri privalėjo sąžiningai ir rūpestingai valdyti ir naudotis reikalavimo teisėmis iki nuosavybės teisė pereis (pereitų) ieškovei. Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pasibaigus atsakovės reikalavimo į skolininką teisėms ne dėl ieškovės kaltės, laikoma, jog jos negalioja ir pagal tokius reikalavimus išieškojimas negalimas. Taikant CK 6.105 straipsnio 1 dalį, 6.102 straipsnio 1 dalį, atsakovė atsako prieš ieškovę už jų negaliojimą, šias reikalavimo teises draudžiama perleisti ieškovei.

21.3.               Nors reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovės reikalavimo teisės galiojo, vykdant šią sutartį, nepasibaigus atsiskaitymo terminui ir neperleidus jų naujajam kreditoriui, 2020 m. gegužės 1 d. jos pasibaigė. Nuo 2020 m. gegužės 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sąlygos, kurios nustato šalių pareigas perleisti nebegaliojančias reikalavimo teises bei už jas atsiskaityti, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.3 straipsnio 4 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis), todėl absoliučiai negalioja. Kadangi šioje situacijoje nuosavybės teisės į ginčo reikalavimo teises turėjo pereiti tik nuo galutinio atsiskaitymo, nėra įmanomas sutarties įvykdymas, kadangi atsakovė perleistų negaliojančias reikalavimo teises, todėl toks susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir absoliučiai negalioja.

21.4.       Tai, jog ieškovė nereiškė reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia nedaro įtakos sprendimo teisėtumui. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva. Teismas, nustatęs, jog sandoris (jo dalis), kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu jau yra suformuluota, tiek niekiniai, tiek nuginčijami sandoriai pagal bendrąją taisyklę negalioja ab initio nepaisant to, kad nuginčijami sandoriai kurį laiką buvo laikomi galiojančiais.

21.5.       Sprendimas dalyje dėl reikalavimo teisių pasibaigimo ir šios sutarties negaliojimo pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Sprendimas priimtas vadovaujantis informacija, kad atsakovės finansinis reikalavimas skolininko nemokumo procese nėra patvirtintas nustatytu terminu, todėl pasibaigęs (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis). Pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs procesinį terminą ir įpareigojęs pateikti informaciją dėl prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą pateikimo ir / ar nepateikimo.

21.6.               Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d., gavusi užsakymą, elektroniniu laišku atsakovei nurodė, jog skydų galuose yra daug metalo drožlių; pjaunant plokštes tos drožlės nėra nuvalomos ar surenkamos ir, dedant vieną plokštę ant kitos, atsiranda smulkių pažeidimų; drožlės matomos dar net neišpakavus iš plėvelės pačios paletės; apsauginė plėvelė nedengia matomos spynos krašto; ten kraštas nuteptas klijų ar kažkokiu dar nešvarumu; vietose yra nutrinta iki metalo; nutrynimai ties galais matomi. Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose atsakovė patvirtina, jog perduotos plokštės yra su defektais, t. y. subraižytos, o subraižymai kilo dėl gamybos linijos. Atsakovės atstovas, gavęs pretenziją po užsakymo ieškovei pristatymo, atvyko fiziškai įvertinti plokščių kokybę ir nustatęs, jog dalis plokščių yra pažeistos, priėmė šias plokštės atgal ir išsivežė į atsakovės buveinę. Šių plokščių ieškovė nėra gavusi iki šiol, jos nėra pakeistos tinkamos kokybės plokštėmis. Ieškovė savo reikalavimą dėl nekokybiškų prekių įrodė. Atsakovė šių rašytinių įrodymų nepaneigė kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, laikytina, jog atsakovė pripažįsta sprendime konstatuotą aplinkybę, jog atsakovė elektroniniu laišku patvirtino prekių defektus.

21.7.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog teismas nevertino atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė dėl netinkamos kokybės prekių privalėjo pažymėti pristatymo lape. Byloje pateikta prekių pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 3.3 p. nurodyta: „Apie trūkumus, kurių PIRKĖJAS negalėjo nustatyti priimant plokštes, PARDAVĖJUI turi būti pranešta ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo plokščių perdavimo momento, bet prieš jas sumontuojant. PARDAVĖJAS privalo atsiimti nekokybiškas prekes savo transporto ir per trumpiausią protingą terminą pakeisti jas naujomis“. Ieškovė išpakavusi plokštes pastebėjo, jog dalis plokščių yra su defektais, todėl vadovaudamasis sutarties 3.3 p. per nustatytą terminą raštu pateikė pretenziją. Atsakovė, neginčydama pretenzijos pateikimo tvarkos, atvyko su savo transportu įvertino parduotas prekes ir nekokybiškas prekes savo transportu atsiėmė, tačiau nepakeitė jų naujomis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

24.       Atsakovė kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pateikė apeliacinės instancijos teismui informaciją apie tai, kad 2022 m. kovo 18 d. buvo paskirtas teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl RUAB „Apasteel“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Pateikė tai patvirtinantį teismo pranešimą.

25.       Ieškovė 2022 m. kovo 16 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad informacija apie klausimo dėl bankroto bylos RUAB „Apasteel“ iškėlimo nagrinėjimas nėra šioje byloje teisiškai reikšmingas, kadangi teismas sprendimu konstatavo, kad atsakovės reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį pasibaigė 2020 m. gegužės 1 d. Bankroto bylos RUAB „Apasteel“ iškėlimas atsakovės reikalavimo teisės į skolininkę neatnaujina ir / ar nesukuria naujos prievolės. Atsakovės nurodyta papildoma informacija neturi įtakos šios bylos rezultatui.

26.       Nauji įrodymai byloje priimtini, kadangi jie objektyviai byloje sukuria naujas faktines aplinkybes, jie atsirado tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos stabdymo 

27.       Kaip matyti iš UAB "BALTIJOS POLISTIRENAS“ į šią civ. bylą (Nr. e2A-368-1043/2022) naujai pateiktų rašytinių įrodymų, šiuo metu UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo procesas yra nutrauktas, Klaipėdos apygardos teisme užvesta bankroto byla eB2-128-730/2022. UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ yra laiku ir tinkamai pateikęs savo kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Apasteel“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos nėra pagrindo stabdyti, kadangi reikalavimus galima spręsti nepriklausomai nuo bankroto byloje pareikšto kreditorinio reikalavimo.  

Faktinės aplinkybės

28.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 27 d. šalys sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 201914127-1 (toliau – PPS) dėl prekių pirkimo-pardavimo. Šalys 2020 m. vasario 13 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 20200213-1 (toliau – RTPS), pagal kurią atsakovė perleidžia ieškovei reikalavimo teisę į UAB „Apasteel“ įsiskolinimą, kurio bendra suma 63 039,05 Eur. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad naujasis kreditorius įsipareigoja už perleidžiamas Reikalavimo teises sumokėti Pradiniam kreditoriui 100 proc. perleidžiamo reikalavimo sumos, t. y. 63 039,05 Eur. Naujasis kreditorius įsipareigoja už perleidžiamas Reikalavimo teises 10 000 Eur sumokėti iki 2020 m. kovo 1 d. (Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 punktas). Naujasis kreditorius įsipareigoja už perleidžiamas Reikalavimo teises mokėti ne mažiau nei 2,50 Eur m2 už prekes pagal 2019 m. lapkričio 27 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 20191127-1 (Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktas). Šis punktas yra nelogiškas, nes nenurodoma kaip naujasis kreditorius apmokės už gautą reikalavimo teisę. Apmokėjimą už reikalavimo teisę paverčia apmokėjimu už gautas prekes. Šios aplinkybės pirmos instancijos teismas neištyrė ir neišsiaiškino. Be to pagal susitarimą, pilnai neatsiskaičius pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovei negalėjo pereiti ir neperėjo reikalavimo teisė į dabar jau bankrutuojančią UAB „Apasteel“.

29.       Nustatyta, kad UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo procesas yra nutrauktas, Klaipėdos apygardos teisme iškelta bankroto byla eB2-128-730/2022. UAB „BALTIJO POLISTIRENAS“ yra laiku ir tinkamai pateikęs savo kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Apasteel“, visai pagal reikalavimo sutartį sumai, reikalavimo perleidimo sutartimi perleistai ieškovei. Reikalavimo tvirtinimas išskirtas į atskirą civ. bylą Nr. eB2-626-730/2022 (joje posėdis žodinio proceso tvarka paskirtas rugpjūčio 9 d. 13:30). Taigi, aplinkybė dėl to, ar UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ pateikė savo kreditorinį reikalavimą nutrauktoje restruktūrizavimo byloje nėra teisiškai reikšminga.

30.       Ieškovė 2020 m. kovo 13 d. pervedė atsakovei 10 000 Eur. 2020 m. balandžio 28 d., 2020 m. gegužės 8 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl netinkamos kokybės plokščių ir tinkamo reikalavimo teisių perleidimo sutarties vykdymo. Ieškovė pranešimu informavo atsakovę, jog reikalavimo perleidimo sutartį nutraukia. Iš ieškovės pateikto 2020 m. balandžio 20 d. dokumento su grąžinamų prekių sąrašu nustatyta, jog ieškovė atsakovei grąžino šias prekes: 18 vnt. PIR100 7024/9010, 21 vnt. PIR80 9005/9010, 50 vnt. PIR80 7024/9010.

31.       Nors apeliantė atsakovė ir teigia, jog nėra įrodymų, kad buvo tiekiama netinkamos kokybės produkcija pagal 2019 m. lapkričio 27 d. sutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš surinktų byloje įrodymų sprendžia, kad toks faktas atitiko tikrovę, ir produkcija buvo tiekiama nekokybiška. Tai patvirtina liudytojas V. M., kuris buvo atsakovės darbuotojas – komercijos direktorius ir pripažino, kad pažeidimai, nors ir nedideli, buvo. Jis nurodė, kad elektroniniame laiške minimi gamybinės linijos padaryti pažeidimai buvo nežymūs, maždaug iki centimetro dydžio, kiek plokščių buvo pažeistų, nepamena. Taigi, pažeidimų buvimą pripažįsta ir atsakovės liudytojas. Taip pat liudytojas patvirtino, kad priekaištai dėl kokybės prasidėjo po restruktūrizavimo bylos UAB „Apasteel“ iškėlimo, kas, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra tikėtina.

32.       CK 6.217 straipsnis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalis); nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (2 dalis); kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (3 dalis); kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (4 dalis); vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (5 dalis). 

33.       CK 6.205 straipsnis nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

34.       Ar pažeidimai  buvo esminiai, ar ne, šalys pirmos instancijos teisme neįrodinėjo jokiomis priemonėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra išsiaiškinta faktinė aplinkybė – ar reikalavimo perleidimo sutarties pažeidimas buvo esminis. Neišsiaiškinus šios aplinkybės, nėra galimybės nuspręsti dėl sutarties nutraukimo teisėtumo bei dėl atsakovei iš ieškovės priteistinos skolos dydžio, kadangi apeliaciniame skunde rašoma, kad priteista skola turi būti mažinama, nes dalis pateiktų prekių buvo grąžintos kaip nekokybiškos. Pirmos instancijos teismas šios aplinkybės taip pat nesiaiškino. Tas pats pasakytina ir apie skolos priteisimą atsakovei iš ieškovės.

Dėl reikalavimo teisės (ne)pasibaigimo

35.       Ieškovė bei trečiasis asmuo pirmos instancijos teisme teigė, jog atsakovės reikalavimo teisė yra pasibaigusi, nes ji per nustatytą terminą nepateikė RUAB „Apasteel“ nemokumo administratoriui savo reikalavimo (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 6 dalis). Pirmos instancijos teismas su šiuo argumentu sutiko. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu argumentu, kadangi Kauno apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ kreditorinio reikalavimo galiojimo kito teismo žinioje buvusioje byloje, tačiau ir jokie teisės aktai neįtvirtina, jog laiku nepateikus kreditorinio reikalavimo juridinio asmens restruktūrizavimo byloje, to paties kreditorinio reikalavimo nebegalima teikti bankroto byloje.

36.       Kaip matyti iš UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ į šią civ. bylą (Nr. e2A-368-1043/2022) naujai pateiktų rašytinių įrodymų, šiuo metu UAB „Apasteel“ restruktūrizavimo procesas yra nutrauktas, Klaipėdos apygardos teisme užvesta bankroto byla eB2-128-730/2022. UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ yra laiku ir tinkamai pateikęs savo kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Apasteel“. Reikalavimo tvirtinimas išskirtas į atskirą civ. bylą Nr. eB2-626-730/2022 (joje posėdis žodinio proceso tvarka paskirtas rugpjūčio 9 d. 13:30). Taigi, šiuo metu, aplinkybė dėl to, ar UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ pateikė savo kreditorinį reikalavimą nutrauktoje restruktūrizavimo byloje apskritai nėra teisiškai reikšminga.

37.       Kauno apylinkės teismas skundžiamame 2021 m. lapkričio 30 d. sprendime civ. byloje Nr. e2-1811-959/2021 neturėjo teisės spręsti dėl to, ar UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ kreditorinis reikalavimas bus patvirtintas restruktūrizavimo byloje. Šiuo metu, teisę spręsti dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančiai UAB „Apasteel“ turi bankroto bylą nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas.

38.       Atsakovė priešieškiniu bei 2021 m. kovo 24 d. pareiškimu dėl priešieškinio dalyko pakeitimo reikalauja: 1) pripažinti ieškovės atliktą vienašalį 2020-02-13 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 20200213-1 nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti iš ieškovės atsakovei: 2.1) 62 932,58 Eur skolos; 2.2) 8% dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2.3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39.       Kadangi nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ kreditorinio reikalavimo galiojimo kito teismo žinioje buvusioje byloje ir dėl to pripažinti niekine ir negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad priešieškinio reikalavimo, pripažinti RTPS nutraukimą neteisėtu tenkinimas, nesukels atsakovei jokių materialiųjų teisinių padarinių,  tuo pagrindu šioje dalyje bylą pirmos instancijos teismas nutraukė nepagrįstai. 

40.       Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje (toliau- RTPS)nustatytos tokios atsakovės prievolės: 1) pradinis kreditorius perleidžia visas reikalavimo teises ir jų užtikrinimo priemones bei visą kitą naudą, įsškaitant teisę į palūkanas, į RUAB „Apasteel“ (bendra įsiskolinimo suma: 63 039,05 Eur); 2) pirminis kreditorius šia perleidimo sutartimi naujajam kreditoriui taip pat perleidžia visas pirminio kreditoriaus turimas procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose (jeigu tokie yra); 3) pirminis kreditorius šios perleidimo sutarties sudarymo metu perduoda naujajam kreditoriui visus dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teises bei visas kitas su jomis susijusias papildomas teises. Pirmos instancijos teismas byloje nenustatė ir ieškovė neįrodinėjo šių RTPS numatytų prievolių pažeidimo. Ieškinyje nurodomi ir byloje įrodinėjami prievolių pažeidimai (netinkamos kokybės priekių pardavimas) yra išimtinai susiję su kita šalių sudaryta sutartimi – PPS. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė byloje neįrodė jos nurodomo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo. Ieškovės akcentuojamas lūkestis už reikalavimo teises atsiskaitinėti mokant už prekes pagal PPS, nėra esminė RTPS sąlyga, nes RTPS nenumatyta, jog tai yra vienintelė galima atsiskaitymo forma, taip pat nei RTPS, nei PPS nenumato minimalaus užsakomų prekių kiekio, prievolė atsiskaityti už perleidžiamas reikalavimo teises nėra sąlygota pirkimo-pardavimo santykių egzistavimo.

41.       Šalių ginčas dėl prekių kokybės tinkamumo ir apmokėjimo už jas kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

42.       Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl prekių, apeliantės patiektų ieškovei pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kokybės, padarė remdamasis tikėtinomis prielaidomis ir vertindamas vien tik ieškovės pateiktus įrodymus, tuo pažeisdamas procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, apribojo atsakovės teisę į gynybą. Byloje nėra nė vienos nuotraukos ar filmuotos medžiagos, jokios eksperto ar kito specialisto išvados, iš kurios būtų galima pagrįstai teigti, jog plokštės turėjo kokių nors realių trūkumų. Byloje nėra jokios rašytinės ar kitos įrodomosios medžiagos, kurioje būtų svarstoma ar konstatuojama, jog prekės buvo pažeistos ir nustatomas pažeidimų gylis, taip pat, tariamų pažeidimų poveikis prekių savybėms, pavyzdžiui, atsparumui korozijai ar pan. Nurodytos išvados yra padarytos išimtinai savarankiškai teismo, nesiremiant jokiais šalių pateiktais įrodymais ar ekspertinėmis išvadomis.

43.       Sutiktina su apeliantės pozicija, kad pirmos instancijos teismas, grįsdamas prekių nekokybę, vadovavosi atsakovės internetinėje svetainėje viešai publikuojama informacija apie plokštes – techniniu katalogu „Daugiasluoksnės „Sandwich“ plokštės“, parengtu vadovaujantis Europos standarto LST EN 14509:2014 „Savilaikės dvisienės metalu dengtos izoliacinės plokštės. Gamykliniai gaminiai. Techniniai reikalavimai“ nuostatomis. Minėtoje Deklaracijoje nėra jokių reikalavimų plokščių estetinėms savybėms. Teismas skundžiamu sprendimu negalėjo pasisakyti ar vertinti plokščių dekoratyviniu ar estetiniu aspektu.

44.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad neišsiaiškinus objektyviai tiektų prekių kokybės (nekokybės) klausimo, neaiškūs tikrieji šalių ketinimai nutraukiant sutartį ir prašant priteisti pinigines lėšas už prekes. Pirmos instancijos teismas turi išsiaiškinti prekių kokybės bei apmokėjimo klausimus, nes priešingu atveju, lieka neaiškios reikalavimo teisių perleidimo sutarties tikrosios sąlygos ir atsiskaitymo tvarka.

45.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai yra įrodymų teikimo bei vertinimo klausimas. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turi pasiūlyti šalims pateikti objektyvius įrodymus apie prekių kokybiškumą, bei tikruosius šalių ketinimus, tokie įrodymai teisme nebuvo tiriami, o tai reiškia, jog yra pagrindas perduoti klausimą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Taip pat pirmos instancijos teismas turi įvertinti iš esmės pasikeitusias faktines aplinkybes dėl bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui. Be to, teisėjų kolegijai nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka. Kadangi nagrinėjamoje byloje pagal byloje pateiktus įrodymus klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Diana Labokaitė

                                                            Rasa Urbanavičiūtė 

                                                            Lina Žemaitienė