Civilinė byla Nr. e2A-1125-560/2024

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. K. ir A. K. ieškinį atsakovui AB „Linas Agro“ dėl kainos sumažinimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo modifikuoti ūkininkės A. K. 2022 m. spalio 31 d. sudarytą susitarimą dėl KAS-32 trąšų įsigijimo, sumažinant trąšų vienos tonos kainą 215 Eur, t. y. iki 565 Eur už toną plius PVM, iš viso sumažinti susitarimo bendrą kainą 20 640 Eur, t. y. iš viso iki 54 240 Eur plius PVM; modifikuoti ūkininko T. K. 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą susitarimą dėl KAS-32 trąšų įsigijimo, sumažinant trąšų vienos tonos kainą 215 Eur, t. y. iki 565 Eur už toną plius PVM, iš viso sumažinti susitarimo bendrą kainą 20 640 Eur, t. y. iš viso iki 54 240 Eur plius PVM; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2022 m. spalio 31 d. ieškovė ūkininkė A. K. ir atsakovas AB „Linas Agro“ susitarė, jog ieškovė iš atsakovo nupirks 96 tonas azoto trąšų KAS-32. Šalys susitarė, kad 1 tonos trąšų kaina yra 780 Eur plius PVM. 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovas ūkininkas T. K. ir atsakovas susitarė, jog ieškovas iš atsakovo nupirks 96 tonas azoto trąšų KAS-32 . Šalys susitarė, kad 1 tonos trąšų kaina yra 780 Eur plius PVM. Abiejų ieškovų susitarimuose su atsakovu yra numatyta, kad trąšas jie privalo atsiimti iš atsakovės iki 2023 m. balandžio 30 d., o atsiskaityti už jas iki 2023 m. rugsėjo 30 d., ieškinio teikimo dieną terminas atsiskaityti už trąšas dar nebuvo suėjęs.

3.       Praėjus vos dviem mėnesiams po to, kai ieškovai sudarė susitarimus su atsakove dėl trąšų įsigijimo, ne dėl ieškovų kaltės ženkliai (net dvigubai) krito ieškovų parduodamos produkcijos kainos, kilo paskolų palūkanos bei tokia padėtis tęsiasi iki šiol. Ieškovai, negalėdami vykdyti sudarytų susitarimų su atsakove, prašė atsakovės susitarimus dėl trąšų pirkimo nutraukti bei siūlė kompensuoti atsakovei trąšų saugojimo kaštus, jeigu tokių būtų, o šiai atsisakius tai padaryti, prašė sumažinti trąšų kainas dėl pasikeitusių aplinkybių bei ieškovų finansinės padėties pablogėjimo. Šalys vedė derybas, tačiau susitarti nepavyko. Ieškovai 2023 m. balandžio mėn. atsiėmė iš atsakovės trąšas, po trąšų atsiėmimo atsakovės buhalterija atsiuntė ieškovams tarpusavio skolų suderinimo aktus, kuriuos pasirašyti ieškovai atsisakė.

4.       Susitarimo dėl trąšų sudarymo metu ieškovai neturėjo galimybės įsigyti pigesnių trąšų, o tuo metu viešai tiek trąšų pardavėjų, tiek valdžios institucijų buvo skelbiama, kad kitų, išskyrus trąšas, panašios sudėties bei savybių rinkoje nebus dėl vykstančio karinio konflikto bei tam tikrų valstybių, kurios į Lietuvą importuodavo trąšas, prekių embargo. Ieškovų vykdoma veikla buvo pelninga, jų parduodamos produkcijos kainos buvo sąlyginai aukštos. Ieškovai pagrįstai tikėjo negalėsiantys įsigyti pigesnių trąšų, todėl kreipėsi į atsakovą bei susitarė dėl trąšų įsigijimo. Praėjus trims mėnesiams nuo susitarimo dėl trąšų įsigijimo, aplinkybės iš esmės pasikeitė, t. y. per kelis mėnesius ženkliai nukrito ieškovės parduodamos produkcijos supirkimo kainos, t. y. kukurūzų kaina nuo 350 – 330 Eur už toną krito iki 240 – 225 Eur už toną; kviečių kaina nuo 380 – 350 Eur už toną krito iki 300 – 230 Eur už toną; visuotinai žinoma, kad ženkliai padidėjo paskolų palūkanos, o ieškovė veiklos vykdymui yra paėmusi net kelias paskolas, kurių negrąžintas likutis šiai dienai yra kiek daugiau nei 364 000 Eur; prognozuojamas ir ženklus mėsos kainų kritimas dėl to, jog pieno supirkimo kainos sumažėjo dvigubai. Ieškovo padėtis taip pat yra itin bloga, kadangi jis daugiausiai verčiasi pieno pardavimu, nuo 2023 m. pradžios pieno supirkimo kaina nukrito dvigubai ir jau ilgiau nei pusė metų ji beveik nedidėja, t. y. pieno supirkimo kaina nuo 0,45 Eur/l (2022 m. lapkričio mėn. kaina) nukrito iki 0,25 Eur/l ir iki šiol nepasiekė 2022 metų kainų. Ieškovo vidutinė pieno pardavimo kaina 2022 metais buvo 0,419 Eur/l, o 2023 metais – 0,3037 Eur/l. Tokių produkcijos pardavimo kainų kritimo ieškovas negalėjo nei prognozuoti, nei tikėtis, o jos reiškia, kad jis nuolat ne tik kad nieko neuždirba, tačiau ir patiria nuostolius, nes pieną dažnai yra priverstas parduoti už mažesnę kaina nei jo savikaina. Be to, ieškovas turi daugiau kaip 819 000 Eur negrąžintų paskolų, paskolų palūkanos bankuose yra padidėjusios du ar net daugiau kartų.

5.       Atsakovė AB „Linas Agro“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2020 m. birželio 5 d. ieškovas ir 2020 m. rugsėjo 7 d. ieškovė su atsakove sudarė turiniu identiškas sutartis dėl augalų apsaugos priemonių, trąšų, sėklų pirkimo-pardavimo. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyse numatytas sąlygas 2022 m. spalio 31 d. ieškovė ir 2022 m. lapkričio 22 d. ieškovas nusipirko 192 tonas KAS-32 trąšų (įforminta sąskaitomis-faktūromis) bei sudarė jau nuosavybėn perimtų trąšų pasaugos sutartis, kuriomis remiantis atsakovė įsipareigojo nemokamai laikyti ieškovų įsigytas trąšas iki 2023 m. balandžio 30 d., tačiau ieškovai galėjo jas pasiimti bet kada, prieš tris dienas informavę atsakovę. Ieškovai trąšas pasiėmė dar terminui nesuėjus bei ieškinio teikimo metu galimai jas jau buvo sunaudoję. Nepriklausomai nuo to, kad trąšos buvo paimtos, ieškovai nenori už jas atsiskaityti, nes sąmoningai ir laisva valia sudaryti sandoriai jiems pasirodę esą finansiškai nenaudingi. Atsakovė atkreipė dėmesį į ieškovų nurodomas svarbias aplinkybes: prieš trąšų įsigijimą jau buvo prasidėjęs karas Ukrainoje, pakilusios EURIBOR palūkanos, buvo prognozės, kad EURIBOR dar kils, išaugusios trąšų kainos, buvo prognozės kad trąšų kainos po truputį leidžiasi, finansinės sąlygos ieškovams atsiskaityti už trąšas iškart, o ne prisiimant riziką ir atidedant mokėjimą. Visos šios aplinkybės turėjo būti ir buvo žinomos ieškovams, ieškovai neslepia, jog trąšas įsigijo atsižvelgdami į tuo metu susiklosčiusią situaciją ir įvertinę egzistuojančias rizikas. Praėjus beveik metams ieškovai nebenori mokėti už nusipirktas trąšas, nes rinkoje vėl atsirado kitų, pigesnių trąšų, kurių nebuvo galima įsigyti dėl karinio konflikto. Toks ieškovų elgesys yra ne tik kad nesąžiningas, bet ir neteisėtas. 

6.       Ieškovai galėjo numatyti pokyčius rinkoje, kainų nestabilumas po invazijos į Ukrainą buvo numatomas visuose sektoriuose, be to, kviečių, pieno, mėsos ir kukurūzų supirkimo kainos visada svyruoja. Kadangi supirkimo kainos visada yra siurprizas, ūkininkai, kurie nenori rizikuoti, daugeliu atveju sudaro išankstines sutartis su fiksuota kaina. Sudarydami trąšų pirkimo sandorį ieškovai prisiėmė riziką, kad sumokės sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, tuo tarpu atsakovė prisiėmė riziką, kad parduos nurodytą kiekį trąšų už taip pat sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą. Ieškovams jaučiantis apgautiems trečiųjų asmenų dėl rinkų prognozės, pastarieji gali kreiptis dėl nuostolių priteisimo, tačiau atsakovė, turėjusi lygiai tokią pat informaciją kaip ir ieškovai, prisiėmė atsakomybę ir įvykdė sandorį. Ieškovai teigia, kad jų finansinė padėtis gerokai suprastėjo, tačiau visi į bylą teikiami įrodymai suponuoja, kad padarinių riziką prisiėmė patys ieškovai (į bylą yra teikiama jau po trąšų sandorio sudaryta paskolos sutartis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei 4 365,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 182,54 Eur.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovė A. K. ir atsakovė AB „Linas Agro“ 2020 m. birželio 5 d. sudarė sutartį Nr. PARD_VJO_002386, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už prekes iki datos, nurodytos prekių pardavimo PVM sąskaitose-faktūrose (sutarties 1.1 punktas); sutarties sąlygos galioja prekių pirkimui-pardavimui 3 metus nuo sutarties pasirašymo dienos (sutarties 1.2 punktas) Atsakovas T. K. ir atsakovė AB „Linas Agro“ 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė sutartį Nr. PARD_VJO_004259 analogiškomis sąlygomis. Ieškovė A. K. 2022 m. spalio 31 d. nusipirko 96 tonas prekių (trąšas KAS-92), ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LAI_0030334 84 796,80 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas iki 2022 m. lapkričio 30 d., ir 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LAI_0030447 5 808 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė A. K. 2022 m. spalio 31 d. su atsakove AB „Linas Agro“ taip pat pasirašė Trąšų pasaugos sutartį Nr. LAI_0030334, kuria ieškovė patvirtino, kad perėmė prekes, pirktas iš atsakovės pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LAI_0030334, atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 30 d. ieškovei nemokamai saugoti prekes, ieškovė įsipareigojo pasiimti prekes ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 30 d. Neatsiėmus prekių nurodyta data sutartyje numatytas mokestis už prekių saugojimą (2.4 punktas). T. K. 2022 m. lapkričio 22 d. nusipirko 96 tonas prekių (trąšas KAS-92), ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LAI_0030472 90 604,8 Eur sumai, kurios pamokėjimo terminas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas T. K. 2022 m. lapkričio 22 d. su atsakove taip pat pasirašė Trąšų pasaugos sutartį Nr. LAI_0030472, kuria ieškovas patvirtino, kad perėmė prekes, pirktas iš atsakovės pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LAI_0030472, atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 30 d. ieškovui nemokamai saugoti prekes, ieškovas įsipareigojo pasiimti prekes ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 30 d. Neatsiėmus prekių nurodyta data sutartyje numatytas mokestis už prekių saugojimą (2.4 punktas). Ieškovai 2023 m. vasario 6 d. prašymais raštu kreipėsi į atsakovę, prašydami nutraukti sudarytus susitarimus dėl prekių įsigijimo ir trąšų saugojimo sutartis, grįsdami, kad sumažėjo jų parduodamos produkcijos supirkimo kainos ir rado bei ketina įsigyti atsakovės parduotas prekes (trąšas) pigiau.

9.       Byloje esantys važtaraščiai patvirtina, kad ieškovams prekės buvo perduotos 2023 m. balandžio-gegužės mėn., taigi, remiantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė į prekes (trąšas) ieškovams yra perėjusi. Atsiskaitymo už prekes terminai, numatyti sąskaitose faktūrose pasibaigę (iki 2023 m. rugsėjo 30 d.). Ieškinys teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 24 d. Taigi ieškovai prekes yra pasiėmę, ginčo pirkimo-pardavimo sutartys dalyje yra dėl prekių perdavimo yra įvykdytos, tačiau jie prekių kainos nesumokėjo, prašo sumažinti už prekes mokėtiną kainą.

10.       Karo situacija Ukrainoje galimai turėjo neigiamą poveikį ieškovų finansinei padėčiai, visgi šiuo atveju teismas pastebėjo, kad šios aplinkybės turėjo įtaką bendrai ekonominei situacijai visoje Europoje. Nagrinėjamu atveju karas Ukrainoje ginčo sutarčių vykdymo kainos tiesioginio padidėjimo nesukelia, nes šios aplinkybės nedaro įtakos ieškovų prievolių pagal sutartis dydžiui – ieškovų mokėtinos sumos už įsigytas prekes dydžio nekeičia, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės lėmė ženklų pajamų sumažėjimą, o tai sukėlė laikiną ieškovų atsiskaitymų sutrikimą, todėl, teismo nuomone, ieškovų nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Byloje nėra ginčo, kad trąšų kainos padidėjimas ir ieškovų parduodamos produkcijos kainos sumažėjimas įvyko po ginčo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, akivaizdu, kad ieškovai negalėjo šių kainų kontroliuoti, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytos sąlygos. Teismas nesutiko su ieškovais, kad ginčo sutarčių sudarymo metu jie negalėjo protingai numatyti, kad trąšų ir jų parduodamos produkcijos kaina kris, o palūkanos už prisiimtas paskolas didės.

11.       Atsakovė yra juridinis asmuo (ūkio subjektas), o ieškovai ūkininkai, todėl teismas laikė, kad tarp šalių sudarytos sutartys – komerciniai sandoriai. Ieškovai yra verslo subjektai, kurie savo galimybes vykdant veiklą turėjo numatyti iš anksto ir prognozuoti didesnę dalį potencialių rizikų. Be to, jau prieš trąšų įsigijimą buvo prasidėjęs karas Ukrainoje; pakilusios EURIBOR palūkanos; buvo prognozės, kad EURIBOR dar kils; buvo išaugusios trąšų kainos; taipogi ir prognozės kad trąšų kainos po truputį leidžiasi; finansinės sąlygos ieškovams atsiskaityti už trąšas iškart, o ne prisiimant riziką ir atidedant mokėjimą. Taigi visos šios aplinkybės neabejotinai turėjo būti ir buvo žinomos ieškovams. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad viešai prieinamais duomenimis 2022 m. liepos 26 d., 2022 m. spalio 27 d. t. y. prieš trąšų įsigijimą, jau pasirodė straipsniai apie trąšų kainų mažėjimą, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė egzistuojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą aplinkybę, jog ieškovai ginčo sutarčių sudarymo metu negalėjo protingai numatyti galimo grūdų ir trąšų kainų mažėjimo bei palūkanų didėjimo.  Juolab, kad ieškovams žinoma aplinkybė, jog grūdų, pieno, mėsos ir kukurūzų supirkimo kainos kasmet svyruoja, o kainų nestabilumas po invazijos į Ukrainą buvo numatomas visuose sektoriuose. Be to, ieškovai teikia į bylą paskolos sutartis sudarytas jau po trąšų ginčo sandorių sudarymo, juose numatyta paskolų paskirtis trąšoms finansuoti, kas leidžia spręsti, jog ieškovai turi lėšų atsiskaitymui su atsakove. Teismo vertinimu, tiek ieškovai, tiek atsakovė buvo prisiėmę ginčo sutarčių vykdymą varžančių aplinkybių atsiradimo riziką, kaip savo srities profesionalai, įvertinę rinkos ypatumus, ir atsakovai priėmė sprendimą pirkti trąšas būtent iš atsakovės jos siūlomomis kainomis. Nagrinėjamu atveju ieškovai nereiškia reikalavimo pakeisti ginčo sutartimis nustatytą skolos grąžinimo terminą, nustatant naują. Teismas pažymėjo, kad prekės perduotos ieškovams, jų apmokėjimo terminai suėję ir jau yra pradelsti, jokių įmokų, siekdami grąžinti skolą atsakovei, ieškovai neatliko ir viso šios civilinės bylos nagrinėjimo proceso metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Ieškovai T. K. ir A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.

13.       Nurodo, kad nors Euribor ginčo sutarčių sudarymo metu buvo pakilęs ir vis dar kilo, o karas Ukrainoje prasidėjęs prieš keletą mėnesių, apeliantai, būdami verslininkais, niekaip negalėjo prognozuoti, kad trąšų kainos praėjus keliams mėnesiams po sutarčių sudarymo staigiai kris į žemumas. Apeliantai kaip tik elgėsi apdariai – jie laukė pokyčių trąšų rinkoje iki 2022 metų vėlyvo rudens, 2022 m. spalio 31 d. apeliantai įsigijo tik pusę ūkiams reikalingų trąšų ir toliau laukė, tik nepasikeitus prognozėms apeliantai sprendė dėl likusios trąšų dalies įsigijimo. Apeliantai veikė išskirtinėmis rinkos sąlygomis ir negalėjo protingai numatyti, kad tarptautinė organizacija po ginčo sandorių sudarymo nustatys teisines priemones dirbtinai sukurti trąšų tiekimo grandines, kurios natūraliai per visus 2022 metus taip ir nesusikūrė. 2022 m. rudenį trąšų kaina siekė 780 Eur/tona + PVM, 2023 m. pradžioje derybų su atsakove metu trąšų kaina siekė 400 Eur/tona + PVM, ieškinio teikimo metu siekė 350 Eur/tona. Trąšų kaina 780 Eur/tona sandorių sudarymo metu buvo visiškai nebūdinga rinkai ir būtent sąlygota trąšų trūkumo rinkoje atsiradusio per 2022 metus. Jeigu šalys būtų susitarusios dėl trąšų įsigijimo po sandorių sudarymo, akivaizdu, kad trąšų įsigijimo sandoriai būtų buvę sudaromi ženkliai mažesne rinkos kaina. 

14.       Prašydami modifikuoti sutartis apeliantai neprašė ir neprašo sumažinti ginčo trąšų kainą iki rinkos kainos. Teismas, formaliai konstatuodamas, kad trąšų kaina rinkoje yra nepastovi, visiškai nevertino, kokio masto svyravimai laikytini protingai prognozuotinais ir kokio masto svyravimai vis tik yra visiškai nebūdingi konkrečiai trąšų rinkai. Tokio staigaus pieno kainos kritimo apeliantai negalėjo prognozuoti, nes pieno kaina iki 2022 metų spalio net 14 mėnesių tik kilo, o 2023 metų vasarį pieno kaina nukrito iki 346,55 Eur/tona ir 273,1 Eur/tona. Taigi, nors produkcijos supirkimo kainos svyruoja, tačiau svyravimai turi ribas, tik šių svyravimų ribose protingas asmuo gali veikti ir prisiimti verslo riziką. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė, kokio masto produkcijos supirkimo kainų svyravimas įvyko aptariamu atveju. Apeliantai byloje neginčijo, jog EURIBOR kilimas buvo prognozuotinas, tačiau neprognozuojamų trąšų ir produkcijos kainų kritimo kontekste, tai dar labiau pablogino apeliantų finansinę padėtį ir dar labiau suvaržė galimybę tinkamai vykdyti ginčo sutartis atsiskaitymo su atsakove dalyje. Apeliantai buvo priversti imti paskolas, nors tokių įsipareigojimų prisiimti išvis neplanavo, nesutinka su teismo išvada, kad paskolos buvo skirtos trąšoms įsigyti, nes, kaip matoma iš paskolų sutarčių turinio, jos buvo skirtos viso ūkio funkcionavimui užtikrinti. Tokia teismo išvada sprendime visiškai siurprizinė ir išimta iš sutarčių konteksto, apeliantai teikia paskolos sutarties panaudojimo išimtinai pašarams, veterinarinėms priemonėms, darbo užmokesčiui duomenis iš apeliantų buhalterinės apskaitos.

15.       Trąšų fiksavimo sąlyga buvo išimtinai naudinga atsakovei, nes ji užfiksavo trąšų kainą esant trąšų trūkumui, o vėlesnis kainos sumažėjimas, rinkoje atsiradus daugiau trąšų, grąžino trąšų kainą į jai būdingas ribas. Rinkoje nebuvus trąšų bei jokios prognozės, jog situacija pasikeis, apeliantai turėjo sutikti ir būtų sutikę su bet kokia tiekėjo sąlyga, įskaitant kainos fiksavimą, kad tik įsigytų trąšas. Teismas sprendimu nepagrįstai priskyrė apeliantų veiklai tokią riziką, kuri atsirado išimtinai neprognozuojamų aplinkybių pagrindu ir kurių nebuvo galima tinkamai įvertinti bei prisiimti jų rizikos. Vien aplinkybė, jog apeliantai dėl patirtų objektyvių sunkumų savo veikloje dar neatsiskaitė su atsakove, savaime nepaneigia fakto, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos modifikuoti ginčo sutartis tarp šalių esant akivaizdžiai sutartinių įsipareigojimų vykdymo disproporcijai.

16.       Atsakovė AB „Linas Agro“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantai skunde nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos pirmosios instancijos teisme. Apeliantai teigia, kad 2023 m. vasario 23 d. paskolą sunaudojo darbo užmokesčiui, veterinarinėms priemonėms bei pašarams, kad 2023 m. vasario 23 d. paskolos lėšos buvo išleistos, todėl apeliantė 2023 m. gegužės 2 d. paėmė dar vieną tos pačios paskirties paskolą, kad 2023 m. gegužės 2 d. paskolos sutartimi apeliantai bandė stabilizuoti situaciją, nes parduoti galvijų mėsą taip pat neapsimokėjo - šių aplinkybių apeliantai neįrodinėjo teisme. Jokia pieno kainų statistika apeliantai ieškinyje, pasirengime ar bylos nagrinėjimo teisme metu nesirėmė. Statistiniai duomenys dėl EURIBOR palūkanų normų, minimalios mėnesinės algos statistika, žemės ūkyje naudojamo dyzelino vidurkio kaina, pieno kainos turėjo būti naudojami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Aplinkybę dėl tariamos nepaprastosios padėties trąšų rinkoje apeliantai pirmą kartą iškėlė tik apeliaciniame skunde, nors remiasi dokumentu, kuris priimtas 2022 m. gruodžio 12 d. Informacija neva iš apelianto buhalterinės apskaitos ar statistinių duomenų buvo apeliantui prieinama ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

17.       Teismas sprendime nurodė, kad paskolų sutarčių paskirtis – trąšoms finansuoti, tai akivaizdu įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šis sprendimo motyvas nebuvo siurprizinis apeliantams. Pieno supirkimo kainos neturi įtakos bylai, apeliantai nurodo, kad negalėjo prognozuoti staigaus pieno supirkimo kainų kritimo, tačiau šių aplinkybių apeliantai net neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme, kas rodė, jog šias aplinkybes apeliantai nelaikė teisiškai svarbiomis. Apeliantai iš atsakovės įsigijo trąšas, ne pieno produkciją, šalys nesiejo sutartimis įsigytų trąšų kainų su pieno kainų svyravimais. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad sutarčių sudarymo metu egzistavo pranešimai apie galimą trąšų kainų mažėjimą. Dar 2022 m. liepos 26 d. spaudoje buvo pranešimų apie trąšų kainų mažėjimą, todėl šią aplinkybę apeliantai galėjo protingai numatyti. Kainų nestabilumas po invazijos į Ukrainą buvo numatomas visuose sektoriuose. Kviečių, pieno, mėsos ir kukurūzų supirkimo kainos visada svyruoja. ES sankcijos Baltarusijos Prezidentui A. L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams buvo taikomos dar nuo 2006 m. gegužės 18 d., kitiems Baltarusijos pareigūnams sankcijos buvo taikomos nuo 2014 metų  asmenų sąrašą nuolat plečiant, todėl šios aplinkybės buvo žinomos apeliantams dar iki sutarčių sudarymo. Apeliantai neįrodinėja esminės aplinkybių nelygybės (CK 6.228 straipsnis), nes tokių nebuvo, apeliantai sutartis sudarė laisva valia ir nieko neverčiami, apeliantai yra verslininkai ir žinodami trąšų rinkos nestabilumą, apeliantai rizikavo. Rizikavo ne tik apeliantai, bet ir atsakovė, nes jeigu kaina pakiltų, nuostolius patirtų atsakovė. Iš esmės tokias pačias trąšų kainas taikė ir visi kiti trąšų pardavėjai tuo metu, nes tokia buvo rinkos situacija, ieškovai turėjo pilną laisvę įsigyti trąšas iš kitų pardavėjų, jeigu rinkoje tik buvo geresnės kainos. Net jei ieškovai nuoširdžiai tikėjosi, kad kainos nesikeis, toks jų tikėjimasis turėtų būti laikomas nerūpestingumu, o ne pagrindu sumažinti sutarties kainą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

19.       Ieškovai su apeliaciniu skundu  teikia į bylą naujus įrodymus: KAS32 trąšų kainų pasiūlymus 2024 metais, paskolos panaudojimo duomenis iš T. K. buhalterinės apskaitos, finansavimo paiešką patvirtinančius duomenis. Taip pat ieškovai pateikė papildomą prašymą, kuriuo prašo prie bylos prijungti naujus įrodymus: pavedimų kopijas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju ieškovai teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Ieškovai nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti ieškovų teikiamus naujus įrodymus nėra.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

20.       Byloje nustatyta, kad A. K. ir atsakovė AB „Linas Agro“ 2020 m. birželio 5 d. sudarė sutartį Nr. PARD_VJO_002386, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas, o ieškovė įsipareigojo apmokėti už prekes iki datos, nurodytos prekių pardavimo PVM sąskaitose-faktūrose. Atsakovas T. K. ir atsakovė AB „Linas Agro“ 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarė sutartį Nr. PARD_VJO_004259 analogiškomis sąlygomis. Ieškovė A. K. 2022 m. spalio 31 d. nusipirko 96 tonas prekių (trąšas KAS-92), ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LAI_0030334 84 796,80 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas iki 2022 m. lapkričio 30 d., ir 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LAI_0030447 5 808,00 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė A. K. 2022 m. spalio 31 d. su atsakove AB „Linas Agro“ taip pat pasirašė Trąšų pasaugos sutartį Nr. LAI_0030334, kuria ieškovė patvirtino, kad perėmė prekes, pirktas iš atsakovės pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LAI_0030334, atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 30 d. ieškovei nemokamai saugoti prekes, ieškovė įsipareigojo pasiimti prekes ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 30 d., neatsiėmus prekių nurodyta data sutartyje numatytas mokestis už prekių saugojimą (2.4 punktas). Atsakovas T. K. 2022 m. lapkričio 22 d. nusipirko 96 tonas prekių (trąšas KAS-92), atsakovui išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LAI_0030472 90 604,8 Eur sumai, kurios apmokėjimo terminas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas T. K. 2022 m. lapkričio 22 d. su atsakove AB „Linas Agro“ pasirašė Trąšų pasaugos sutartį Nr. LAI_0030472, kuria ieškovas patvirtino, kad perėmė prekes, pirktas iš atsakovės pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LAI_0030472, atsakovė įsipareigojo iki 2023 m. balandžio 30 d. ieškovui nemokamai saugoti prekes, ieškovas įsipareigojo pasiimti prekes ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 30 d., neatsiėmus prekių nurodyta data sutartyje numatytas mokestis už prekių saugojimą. Ieškovai 2023 m. vasario 6 d. prašymais raštu kreipėsi į atsakovę, prašydami nutraukti sudarytus susitarimus dėl prekių įsigijimo ir trąšų saugojimo sutartis, grįsdami tuo, kad sumažėjo jų parduodamos produkcijos supirkimo kainos ir rado bei ketina įsigyti atsakovės parduotas prekes (trąšas) pigiau.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.       Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas atmetė ieškovų ieškinį, kuriuo ieškovai prašė modifikuoti ūkininkės A. K. 2022 m. spalio 31 d. sudarytą susitarimą dėl KAS-32 trąšų įsigijimo, sumažinant trąšų vienos tonos kainą 215 Eur, t. y. iki 565 Eur už toną plius PVM, iš viso sumažinti susitarimo bendrą kainą 20 640 Eur, t. y. iš viso iki 54 240 Eur plius PVM; modifikuoti ūkininko T. K. 2022 m. lapkričio 22 d. sudarytą susitarimą dėl KAS-32 trąšų įsigijimo, sumažinant trąšų vienos tonos kainą 215 Eur, t. y. iki 565 Eur už toną plius PVM, iš viso sumažinti susitarimo bendrą kainą 20 640 Eur, t. y. iš viso iki 54 240 Eur plius PVM. 

22.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, leidžiančių ją atskirti, pavyzdžiui nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis). Todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją. Bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios teisės normos nustato, kad pirkėjas kainą turi sumokėti visą iš karto (CK 6.314 straipsnio 4 dalis), tačiau ši norma yra dispozityvi, todėl sutarties šalys gali susitarti ir dėl dalinio kainos mokėjimo. Šiuo atveju ieškovai ir atsakovė sudarytose sutartyse yra aiškiai numatę prekių perdavimo ir atsiskaitymo už prekes tvarka. Bylos duomenys (važtaraščiai) patvirtina, kad ieškovams prekės buvo perduotos 2023 m. balandžio-gegužės mėnesiais, kas patvirtina, kad nuosavybė į daiktą (trąšas) yra perėjusi ieškovams ir jiems kyla pareiga atsiskaityti už gautas prekes. Į bylą pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad ieškovai atsiskaityti už gautas prekes turėjo iki 2023 m. rugsėjo 30 d., tačiau to nepadarė, o pateikė ieškinį dėl kainos sumažinimo.

23.       Ieškovai byloje įrodinėja, kad dėl trąšų ir grūdų kainų kritimo ir palūkanų už paslaugas didėjimo, dėl vykstančio karinio konflikto bei tam tikrų valstybių, kurios į Lietuvą importuodavo trąšas, prekių embargo, dėl EURIBOR didėjimo jiems įvykdyti su atsakove sudarytas sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu atsakovei, todėl jie prašo modifikuoti sudarytas sutartis sumažinant prekių kainą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo principų, todėl teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, galima tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas tokiu būdu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018).

24.       Vienas iš sutarties pakeitimo teismo sprendimu atvejų yra esminio sutarties vykdymo suvaržymo aplinkybės (lot. rebus sic stantibus). Šios aplinkybės įstatyme suprantamos kaip tokios, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Tokios aplinkybės vertintinos kaip išorinis suvaržymas, esantis už sutarties šalių kontrolės ribų. To paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Tokiu atveju nestabdomas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, bet šalis privalo inicijuoti derybas dėl sutarties pakeitimo, o kita šalis privalo jose dalyvauti ir bendradarbiauti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tiek esminis vykdymo išlaidų padidėjimas, tiek esminis vykdymo vertės sumažėjimas turi būti pagrindžiami objektyviais kriterijais, patvirtinančiais, jog atitinkamas pasikeitimas tikrai įvyko; šalis, prašanti keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013).

25.       Vertinant ieškovų byloje nurodytas aplinkybes, neva lėmusias sutarties vykdymo suvaržymą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dar prieš ginčo sutarčių sudarymą buvo prasidėjęs karas Ukrainoje, pakilusios EURIBOR palūkanos, egzistavo prognozės, kad EURIBOR dar kils, buvo išaugusios trąšų kainos, todėl šios aplinkybės buvo žinomos ieškovams, jie turėjo galimybę vertinti visas aplinkybes prieš sudarydami ginčo sutartis. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad nors EURIBOR ginčo sutarčių sudarymo metu buvo pakilęs ir vis dar kilo, o karas Ukrainoje buvo prasidėjęs prieš keletą mėnesių, apeliantai, būdami verslininkais, niekaip negalėjo prognozuoti, kad trąšų kainos praėjus keliams mėnesiams po sutarčių sudarymo staigiai nukris. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip nustatyta byloje, ieškovai yra ūkininkai, todėl laikytina, kad tarp šalių sudarytos sutartys – komerciniai sandoriai. Ieškovai yra verslo subjektai, kurie savo galimybes vykdant veiklą turėjo numatyti iš anksto ir prognozuoti didesnę dalį potencialių rizikų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dar prieš ginčo sutarčių sudarymą ir trąšų įsigijimą spaudoje buvo pasirodę straipsniai apie trąšų kainų mažėjimą, kas reiškia, kad šios aplinkybės ir trąšų kainų tendencijos ieškovams buvo žinomos ir jie galėjo šias aplinkybes vertinti prieš nuspręsdami sudaryti ginčo sutartis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas tiek ieškovai, tiek atsakovė buvo prisiėmę ginčo sutarčių vykdymą varžančių aplinkybių atsiradimo riziką, kaip savo srities profesionalai įvertino rinkos ypatumus. Ieškovai, būdami verslininkais, priėmė sprendimą pirkti iš atsakovės prekes už jos siūlomą kainą, jiems atsakovės siūloma kaina tiko. Ieškovai, sudarydami sutartis, turi veikti apdairiai ir rūpestingai, įsivertinti ar jie bus finansiškai pajėgūs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad ieškovai, žinodami ir suprasdami rizikas, sudarė sutartis su atsakove, jiems buvo pateiktos trąšos, ieškovai trąšas iš atsakovės pasiėmė, jas sunaudojo, tačiau sumokėti sutartyje sutartos kainos nenori.  Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, žinodami trąšų rinkos kainų nestabilumą rizikavo ne tik ieškovai, bet ir atsakovė, nes pakilus trąšų kainai, nuostolius būtų patyrusi būtent atsakovė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, įvertintus pirmosios instancijos teismo, neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliantai įrodė sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimo esmingumo kriterijų, t. y. jog sutartinių prievolių pusiausvyra buvo pakeista iš esmės, kaip to reikalauja CK 6.204 straipsnio 2 dalis, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė pagrįstai.

26.       Apeliantai nurodo, jog EURIBOR kilimas buvo prognozuotinas, tačiau neprognozuojamų trąšų ir produkcijos kainų kritimo kontekste tai dar labiau pablogino apeliantų finansinę padėtį ir dar labiau suvaržė galimybę tinkamai vykdyti ginčo sutartis atsiskaitymo su atsakove dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutikus su tokiais apeliantų argumentais dėl jų suprastėjusios finansinės padėties reikėtų pripažinti, jog bet kuriuo atveju pasikeitus verslo subjekto gaunamų pajamų dydžiui šis turėtų teisę, vadovaudamasis CK 6.204 straipsniu, kreiptis į kontrahentus su prašymu pakeisti sudarytų sutarčių sąlygas. Toks aiškinimas neatitinka šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos tikslo, nes ši teisės norma skirta reglamentuoti neeilines situacijas, kai sutarties vykdymas nepakeistomis sąlygomis prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, t. y. tiems atvejams, kai vykdant sutartį iš esmės pasikeičia šalių teisės ir pareigos, o ne jų finansinė padėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-971/2013).

27.       Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad jie buvo priversti imti paskolas, nors tokių įsipareigojimų prisiimti išvis neplanavo, nesutinka su teismo išvada, kad paskolos buvo skirtos trąšoms įsigyti, nes, kaip matoma iš paskolų sutarčių turinio, jos buvo skirtos viso ūkio funkcionavimui užtikrinti. Apeliantų teigimu, tokia teismo išvada sprendime visiškai siurprizinė ir išimta iš sutarčių konteksto. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų vertinimu, kad teismo išvada buvo siurprizinė, kadangi patys ieškovai į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog jiems buvo suteiktos paskolos (2023 m. gegužės 2 d. A. K. buvo suteikta 54 000 Eur, 2023 m. vasario 23 d. T. K. buvo suteikta 76 700 Eur paskola), paskolų naudojimo paskirtyje yra nurodyta, kad paskolos skirtos apyvartiniam kapitalui finansuoti, vardinant, kokioms išlaidoms konkrečiai bus skiriamos paskolos sutartimis gautos lėšos, yra išskirta ir tai, kad paskolomis gauti pinigai bus skiriami trąšoms, ką pagrįstai ir paminėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

28.       Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tokio staigaus pieno kainos kritimo apeliantai negalėjo prognozuoti, nes pieno kaina iki 2022 metų spalio mėn. net 14 mėnesių tik kilo, o 2023 metų vasarį pieno kaina nukrito iki 346,55 Eur/tona ir 273,1 Eur/tona. Apeliantų teigimu teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neatsižvelgė kokio masto produkcijos supirkimo kainų svyravimas įvyko aptariamu atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023). Nagrinėjamu atveju, apeliantai apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, susijusias su pieno supirkimo kainos pokyčiais, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovams nesirėmus šiais argumentais pirmosios instancijos teisme bei pirmosios instancijos teismui jų nevertinus, šie apeliacinio skundo argumentai negali būti apeliacijos nagrinėjimo objektu.

29.       Apeliantų teigimu, teismas be pagrindo atmetė jų ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, dėl jų nepasisakė, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantai iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovų ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

30.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovų apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

31.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 4 313,65 Eur. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, kuriuo įtvirtinta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistinas maksimalus dydis yra 2 743,39 Eur (1,3 x 2023 m. IV ketvirčio bruto 2110,3 Eur). Šiuo atveju atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalius rekomenduojamus dydžius, todėl yra mažintinos ir atsakovės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 2 743,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Ieškovų T. K. ir A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovei akcinei bendrovei „Linas Agro“ (juridinio asmens kodas 147328026) 2 743,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra iš kiekvieno priteisti po 1 371,70 Eur.

Teisėjai                                                      Loreta Braždienė

        Visvaldas Kazakiūnas

                                                      Dainius Rinkevičius