Civilinė byla Nr. e2A-660-357/2015

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02900-2014-4

                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 38.; 44.5.2.8.; 44.8.; 121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Admituras“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Mažeikių butų ūkis“ ir K. B. dėl turtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,           

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Admituras“ 1.566,55 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po to, kai 2012 m. liepos 4 d. vandeniu buvo užpiltos ir sugadintos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriaus (patalpos Nr. 30-1) sienos, patalpų Nr. 30-4 ir 30-6, sujungtų į vieną erdvę, sienos ir grindys bei sandėlio (patalpa Nr. 30-11) sienos, vadovaudamasi draudimo sutartimi, turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, turto sunaikinimo sugadinimo akto priedu „Pastatų nuostolio aprašymas“ bei lokaline sąmata, apskaičiavo patirtą nuostolį ir minėtą butą apdraudusiam asmeniui išmokėjo 1.566,55 Eur draudimo išmoką. Butas Nr. 30 užpiltas dėl pastato palėpėje esančio susidėvėjusio lietaus kanalizacijos vamzdyno, kurio priežiūrą UAB „Mažeikių butų ūkis“ yra perdavusi atsakovei UAB „Admituras“. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Atsakovė UAB „Admituras“ pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje paminėti teisės aktai nenumato konkrečių reikalavimų lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimui daugiabučiuose namuose. Atsakovė atlieka stebėjimus, vykdo apžiūras, buvo parengusi ir gyventojams pateikusi atnaujinimo planą, kuriam gyventojai pastabų nepareiškė, lietvamzdžių funkcionalumą yra užtikrinusi, gyventojų nusiskundimų nėra gavusi. Prižiūrėdama daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) vadovaujasi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007-08-24 sprendimu Nr. T1-245 patvirtintu privalomosios priežiūros darbų sąrašu, kuriame nėra numatytas periodinis lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimas, jų patikra ir bandymai. Patikrą ir bandymus atlikti techniškai neįmanoma, todėl jų sąraše ir nėra. Vamzdyno ar jo dalies keitimas yra ne priežiūros, o kapitaliniai darbai, atsirandantys fizinio susidėvėjimo išdavoje, ir jie gali būti atliekami namo gyventojams pageidaujant iš namo kaupimo fondo lėšų. Sprendimo prevenciškai pakeisti lietaus kanalizacijos magistralinį vamzdį gyventojai, įskaitant ir K. B., nepriėmė, todėl atsakovė minėto vamzdžio keisti neprivalėjo. Atsakovė nėra kalta dėl ieškovės sumokėtos draudimo išmokos, nes periodiškai tikrino pastato techninę būklę ir atliko kitas prižiūrėtojo pareigas, gavusi informaciją apie įvykį, nedelsiant likvidavo avarijos padarinius. Ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, o tai sudaro atskirą teisinį pagrindą ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,  UAB „Mažeikių butų ūkis“ atsiliepime nurodo analogiškas atsakovės UAB „Admituras“ atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. B. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad lietaus vanduo per nekokybiškai sutvarkytus vamzdynus skverbėsi ne pirmą kartą, lietaus vamzdynas įrengtas palėpėje, lengvai matomas ir prieinamas. Aplinkybė, jog trūkęs kanalizacijos vamzdis buvo užmūrytoje šachtoje, neturėtų šalinti administratoriaus pareigos prižiūrėti šachtoje esančius lietaus kanalizacijos vamzdžius, kadangi vamzdžiai, esantys sienoje, yra pastato kanalizacijos inžinerinių tinklų dalis, o pareiga juos prižiūrėti yra nustatyta atsakovei. Susidarius tokiai situacijai, jog atsakovė negalėjo įprastais metodais apžiūrėti trūkusio vamzdžio, atsakovė turėjo ne elgtis pasyviai, o ieškoti alternatyvių variantų, kuriuos pasitelkus būtų buvę galima užtikrinti tinkamą trūkusio kanalizacijos vamzdžio apžiūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 5,21 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas vertino, kad ginčo daugiabutyje buvo atliktos kasmetinės apžiūros, kurių tikslas nustatyti statinio ir inžinerinių sistemų defektus ir gedimus. Tai, kad atlikus kasmetines apžiūras, statinio apžiūros aktai nebuvo užregistruoti gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale, vertintina kaip techninė klaida, negalinti nulemti atsakovės atsakomybės. Nei 2011 m. sausio 17 d., nei 2012 m. sausio 23 d. kasmetinę apžiūrą atlikusi komisija ginčo daugiabutyje jokių defektų ir gedimų, išskyrus netvarkingus elektros šviestuvus laiptinėse ir netvarkingą elektros instaliaciją bendro naudojimo patalpose, nepastebėjo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės teiginius, jog atsakovė privalėjo vykdyti ir užmūrytoje šachtoje esančių lietaus kanalizacijos vamzdžių priežiūrą bei imtis visų įmanomų veiksmų užmūryto vamzdžio būklei įvertinti. Dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės iki avarijos nustatyti kanalizacijos vamzdžio, esančio ginčo namo užmūrytoje šachtoje pažeidimus, atsakovės elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Mano, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas ir priežastinio ryšio nustatymą.

2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė UAB „Admituras“ tinkamai atliko pareigas dėl pastato bendrųjų inžinerinių tinklų priežiūros, motyvuodamas tuo, jog trūkęs vamzdis buvo užmūrytoje šachtoje.

3. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad pagal gyvenamojo namo inžinerinių sistemų techninę  dokumentaciją ar  kitus  normatyvinius dokumentus šio namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos gyvavimo trukmė nebuvo pasibaigusi; atsakovė neturėjo pagrindo inicijuoti statybinius tyrinėjimus siekiant nustatyti bendrojo naudojimo nuotekų sistemos ar jos dalies nusidėvėjimo faktą, laipsnį, privalomus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo nuotekų sistemos atnaujinimo darbus. Nesant šių reikšmingų duomenų, teigti kad atsakovė, kaip šio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, neatsakingas už atsiradusią žalą, teismas neturėjo teisinio pagrindo.

4. Atsakovė privalėjo prižiūrėti visą lietaus kanalizacijos vamzdyną, o ne tik lengvai prieinamas ir matomas vamzdyno dalis. Aplinkybė, jog trūkęs kanalizacijos vamzdis buvo užmūrytoje šachtoje, neturėtų šalinti administratoriaus pareigos prižiūrėti šachtoje esančius kanalizacijos vamzdžius, kadangi vamzdžiai, esantys sienoje, yra pastato lietaus kanalizacijos inžinerinių tinklų dalis, o pareiga juos prižiūrėti yra nustatyta atsakovei. Atsakovė pasirinko nerūpestingą elgesio modelį, laukė kol kanalizacijos sistemos vamzdis sutruks ir tik tuomet jį sutvarkė. Teismas sudaro galimybę daryti neteisėtą prielaidą, jog pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius turi pareigą prižiūrėti tik lengvai prieinamą ir matomą inžinerinių tinklų dalį, o visa kita pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų dalis gali likti visiškai neprižiūrima, nes jos priežiūrai tinkamai atlikti reikia vykdyti sudėtingesnius darbus ar pasitelkti kitokias technologijas. Teismas neteisingai vertino atsakovės atliktus veiksmus (neveikimą), kadangi įstatymais atsakovei buvo nustatyta pareiga prižiūrėti visą pastato lietaus kanalizacijos inžinerinę sistemą, neišskiriant vamzdžių, kurių apžiūrėjimas įprastais metodais nėra galimas.

Atsakovė UAB „Admituras“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė vykdo apžiūras, buvo parengusi ir gyventojams pateikusi atnaujinimo planą, kuriam gyventojai pastabų nepareiškė, lietvamzdžių funkcionalumas yra užtikrintas, gyventojų nusiskundimų negauta. Prižiūrėdama daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) atsakovė vadovaujasi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007-08-24 sprendimu Nr.Tl-245 patvirtintu privalomosios priežiūros darbų sąrašu, kuriame taip pat nėra numatytas periodinis lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimas, jų patikra ir bandymai. Tokią patikrą ir bandymus atlikti techniškai neįmanoma, todėl jų sąraše ir nėra.

2. Mano, kad vamzdyno ar jo dalies keitimas yra ne priežiūros, o kapitaliniai darbai atsirandantys fizinio susidėvėjimo išdavoje ir jie gali būti atliekami tik namo gyventojams pageidaujant iš namo kaupimo fondo lėšų. Į privalomosios priežiūros darbų sąrašą yra įtrauktas tik trūkusių vamzdynų atskirų vietų kanalizacijos vamzdžių ir fasoninių detalių keitimas, avarijų lokalizavimas ir likvidavimas, o tai ir buvo padaryta. Sprendimą atlikti lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimą priima namo gyventojų susirinkimas ir tai atliekama iš gyventojų papildomų lėšų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                     Apeliacinis skundas netenkintinas.

            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės  ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po 2012 m. liepos 5 d. iškritusio lietaus buvo užlietas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ buto savininkui K. B. išmokėjo 1.566,55 Eur draudimo išmoką. Ieškiniu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ reiškia reikalavimą priteisti išmokėtą 1.566,55 Eur draudimo išmoką iš atsakovės UAB „Admituras“, kaip iš kalto asmens dėl atsiradusios žalos. Iš 2012 m. liepos 11 d. AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ drausto turto užliejimas įvyko dėl lietaus kanalizacijos vamzdyno nesandarumo. Kadangi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-1482 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ atsakovė UAB „Admituras“ paskirta daugiabučio (duomenys neskelbtini) savininkų bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi, ieškovė laiką ją atsakinga už kilusią žalą.

Apeliantė mano, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas. Kaip jau nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų bei 2012 m. birželio 13 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1297 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.3 punktą, viena iš administratoriaus funkcijų yra organizuoti namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą. Šiai funkcijai įgyvendinti atsakovė UAB „Admituras“ 2008 m. sausio 1 d. daugiabučių gyvenamų namų nuolatinės privalomosios priežiūros ir avarijų lokalizavimo ir likvidavimo sutartimi susitarė su UAB „Mažeikių butų ūkis“, kad ji atliks daugiabučių gyvenamų namų, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) daugiabutį, nuolatinės privalomosios priežiūros ir profilaktinio remonto darbus, išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, kuri vykdoma pagal atskirą sutartį.

Bendrojo naudojimo objekto sąvoka detalizuojama 1995 m. vasario 21 d. priimto Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. 1-798 (aktuali redakcija 2014-05-08) 2 str. 15 dalyje, kuriame nurodoma, kad bendrojo naudojimo patalpomis, kuriomis visi savininkai ar teisėti patalpų valdytojai gali naudotis nepažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų, laikomos daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Be teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, įstatymai savininkams ar teisėtiems naudotojams nustato pareigą juos išlaikyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taip pat bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.Vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, o pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus yra statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas.

            Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendinant teises ir pareigas, tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl civilinė atsakomybė atsiranda bendraturčiams, pagal tarpusavio prievoles žalą atlygina bendraturčiai per mokamas įmokas ir iš jos disponuojamų lėšų. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad vamzdyno ar jo dalies keitimas yra ne priežiūros, o kapitaliniai darbai atliekami tik namo gyventojams pageidaujant iš namo kaupimo fondo lėšų.

Namo bendraturčiai turėtų sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (CK 4.245 str.; Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai 5.2 punktas). Bendrieji civilinės teisės principai reglamentuoja subjekto atsakomybę už savo nuosavybės priežiūrą (eksploataciją). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepatvirtinus vidaus naudojimo tvarkos, neatribojus atsakomybės, butų savininkai prisiima pareigą atlyginti vienas kitam atsiradusius nuostolius dėl įvykusių avarijų bendrojo naudojimo konstrukcijose. Pažymėtina, kad sprendimams dėl bendrojo naudojimo objektų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos taip pat taikomas CK 4.85 straipsnyje nurodytas balsų daugumos reikalavimas ir tokiu pačiu principu sprendžiamas išlaidų pasidalijimo klausimas. Todėl sutiktina, kad sprendimą atlikti lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimą priima namo gyventojų susirinkimas ir tai atliekama iš gyventojų papildomų lėšų.

Atsakovas UAB „Admituras“ 2008 m. sausio 1 d. daugiabučių gyvenamų namų nuolatinės privalomosios priežiūros ir avarijų lokalizavimo ir likvidavimo sutartimi pavedė UAB „Mažeikių butų ūkis“ atlikti daugiabučio (duomenys neskelbtini) nuolatinės privalomosios priežiūros ir profilaktinio remonto darbus. Pažymėtina, kad pagal LR aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. Dl-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 9 punktą, gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: 1) nuolatinius stebėjimus; 2) kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (gyvenamojo namo naudotojo ar techninio prižiūrėtojo sprendimu ir prieš prasidedant žiemos sezonui); 3) neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui; 4) statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti ir kt. Pagal to paties statybos techninio reglamento 11. punktą, gyvenamojo namo ir jo dalių nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, 13 punkte numatyta, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis.

Pagal LR aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. Dl-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių technologiniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 10 punktą vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus. Dokumento 36 punktas nurodo, kad siekdamas 10 punkte numatytų tikslų, statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai. 37 punkte numatyta, jog statinio techninę priežiūrą sudaro: 1) nuolatiniai statinio būklės stebėjimai, kurie vykdomi ne rečiau kaip kartą per savaitę, kurių metu yra vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems šalinti, o juos atlieka statinio techninis prižiūrėtojas; 2) statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, kurias sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui, jų metu apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė; 3) pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas; 4) remonto (paprastojo arba kapitalinio) organizavimas.

Kaip apeliaciniame skunde pabrėžia ieškovė, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-08-03 įsakymu Nr. Al-1143 patvirtintų Mažeikių miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pagal STR 1.12.05:2002 priedą „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. Dl-888, 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus ne rečiau kaip kartą per mėnesį, kasmetines apžiūras, pagal 3 punktą, administratorius privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbus, poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams, pagal 7 punktą, užtikrinti namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių funkcionalumą, bei smulkių defektų šalinimą, pagal 9 punktą namo bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo šalinti lietaus nuotekų sistemos smulkus defektus, taisyti įlajas, latakus, lietvamzdžius, pagal 16 punktą administratorius privalo palaikyti namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą ir sandarumą, šalinti jos smulkius defektus, t. y., buitines o ne lietaus nuotekas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptarti teisės aktai, kuriuos apeliaciniame skunde cituoja ieškovė, nenumato konkrečių reikalavimų lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimui daugiabučiuose namuose. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad apeliaciniame skunde cituojami teisės aktai numato smulkių lietaus nuotekų sistemos defektų šalinimą, tačiau juose nenumatytas susidėvėjusių lietaus kanalizacijos magistralinių vamzdžių keitimas, kas laikytina esminiu defektu, atsirandančiu dėl nusidėvėjimo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale nėra įrašų apie tai, jog UAB „Mažeikių butų ūkis“ atliko kasmetinę daugiabučio gyvenamo namo priežiūrą 2011 m. ir 2012 m., kadangi žurnalo duomenimis po 2010 m. sausio mėn. atliktos kasmetinės apžiūros kita kasmetinė apžiūra (duomenys neskelbtini) name atlikta tik 2013 m. vasario 25 d., tačiau ieškovės nurodytą aplinkybę, jog kasmetinė apžiūra ginčo daugiabutyje 2011 m. ir 2012 m. atsakovės nebuvo atlikta ir dėl to galimai nebuvo pastebėtas lietaus vamzdžio nesandarumas ir įvyko lietaus kanalizacijos vamzdyno avarija, paneigia atsakovės UAB „Admituras“ pateikti 2011 m. sausio 17 d. statinio, kurio adresas (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas Nr. 28 ir 2012 m. sausio 23 d. statinio, kurio adresas (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas Nr. 40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad įvykdžius pareigą ir atlikus kasmetines apžiūras, statinio apžiūros aktų neužregistravimas gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale, laikytinas formalumu neturinčiu priežastinio ryšio su atsiradusioms pasekmėms ir nenulemiančiu atsakovės atsakomybės. Teisės aktai nenumato periodinio lietaus kanalizacijos vamzdynų keitimo, patikros ar bandymų.

Pažymėtina, kad trūkęs lietaus kanalizacijos vamzdis buvo nepasiekiamoje ir nematomoje palėpės vietoje, kadangi teisės aktai nenumatė atsakovės pareigos vykdyti užmūrytoje šachtoje esančių lietaus kanalizacijos vamzdžių priežiūros ir kapitalinio remonto, nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad atsakovės veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu, kadangi atsakovė nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tarp atsakovės veiksmų/neveikimo ir 2012 m. liepos 5 d. avarijos bute nėra priežastinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad atsakovė administratoriaus funkcijas atliko tinkamai, nepažeidė CK 6.246, 6.263 straipsnių reikalavimų ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas ir jo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.