Civilinė byla Nr. e2-339-553/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00369-2022-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Paranitas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ES“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Paranitas“ bankrotą tyčiniu motyvų,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi UAB „Paranitas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ES“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d.
2. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl BUAB „Paranitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pripažinus bendrovės bankrotą tyčiniu, prašė nustatyti, kad buvusios bendrovės vadovės K. B. bei bendrovės akcininko D. B. veiksmai ar neveikimas sukėlė tyčinį UAB „Paranitas“ bankrotą, spręsti dėl K. B. teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nare apribojimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Pareiškimą grindė tokiais pagrindais: 1) buvusi bendrovės vadovė laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai; 3) bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai; 4) bendrovės veikla buvo perkelta į kitą juridinį asmenį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino – pripažino UAB „Paranitas“ bankrotą tyčiniu, kalta dėl tyčinio bendrovės bankroto sukėlimo pripažino K. B., vieneriems metams apribojo pastarosios teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare, priteisė pareiškėjai iš K. B. 1 677,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl BUAB „Paranitas“ nemokumo momento ir pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylos iškėlimą
5. Įvertinęs į bylą pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad UAB „Paranitas“ 2019 m. gegužės mėnesį, o vėliausiai – 2019 m. gruodžio 9 d., atitiko nemokios įmonės statusą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokumo sąvoką, o buvusiai bendrovės vadovei K. B. atsirado pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą (ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad bankroto procesas bendrovei buvo inicijuotas 2022 m. kovo 21 d., kad procesas buvo inicijuotas bendrovės kreditorės, o ne vadovės ir akcininkės – K. B., teismas sprendė, jog pastaroji nevykdė įstatyme jai nustatytos pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, toliau vykdė nuostolingą bendrovės veiklą, dėl ko bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai didėjo. Pažymėjo, kad UAB „Paranitas“ nemokumo požymiai atitiko ir 2020 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) kriterijus.
Dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų bendrovės sandorių sudarymo
6. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl UAB „Paranitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas ir tuo, jog bendrovei esant nemokiai buvo išmokėta daugiau nei 100 000 Eur suma pagal pastarosios sudarytas paskolos sutartis: UAB „Girios grybas“ išmokėta 34 244,54 Eur, bendrovės vadovei K. B. išmokėta 19 900 Eur bei 500 Eur, bendrovės akcininkui D. B. – 5 600 Eur, E. S. – 50 000 Eur.
7. Nurodė, kad paminėtų mokėjimų nuostolingumui pagrįsti nemokumo administratorė pateikė bendrovės 2019 m. sausio 28 d. sudarytą paskolos sutartį su UAB „Girios grybas“ bei išmokų lenteles, kuriose nurodytas atitinkamų sumų išmokėjimas potencialiems naudos gavėjams, pasirašytas elektroniniu M. M. parašu. Pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys apie tai, kokiu teisiniu pagrindu pastaroji buvo įgaliota pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus, taip pat nepateikti galimai nuostolingų sandorių įvykdymą patvirtinantys lėšų išmokėjimo dokumentai, todėl sprendė nesant pagrindo išvadai apie pirmiau nurodytų sandorių įvykdymą bei jų ekonominio nepagrįstumo vertinimui.
8. Pažymėjo, kad pareiškime kaip nuostolingi bei ekonomiškai nenaudingi sandoriai nurodytos bendrovei priklausiusių automobilių nuomos sutartys. Nustatęs, kad pati nemokumo administratorė yra pratęsusi nurodytų sutarčių terminus tokiomis pačiomis sąlygomis, tame tarpe ir už tą patį nuomos mokestį, teismas sprendė, jog nemokumo administratorė iš esmės nevertina šių sutarčių kaip ekonomiškai nenaudingų bendrovei.
Dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo
9. Teismas nustatė, kad buvusi bendrovės vadovė nevykdo įstatyme jai nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentus. Sprendė, kad tokie jos veiksmai laikytini sąmoningu siekiu neatskleisti tikrosios BUAB „Paranitas“ finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus.
Dėl veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį
10. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad UAB „Pamerela“ užsiima tokia pat veikla, kaip ir UAB „Paranitas“, veiklą vykdo tose pačiose patalpose, kuriose veikė ir pastaroji, be to, UAB „Pamerela“ buvo perleistas bankrutavusiai bendrovei priklausęs „Oropor“ prekių ženklas, kas sudarė galimybės perimti buvusius bendrovės tiekėjus, klientus, komercinius ryšius bei nebaigtas vykdyti sutartis, teismas UAB „Paranitas“ bankrotą tyčiniu pripažino ir dėl šios bendrovės veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Pareiškėja BUAB „Paranitas“ nemokumo administratorė MB „Nemokumas ES“ atskiruoju skundu prašo pripažinti nepagrįstais Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties motyvus dėl atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 31 d. pagal bendrovės sudarytas paskolos sutartis, dėl 2021 m. liepos 26 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. sudarytų automobilių nuomos sutarčių, pripažinti, kad nurodyti sandoriai bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingi, pažeidė BUAB „Paranitas“ kreditorių teises bei sudaro tyčinio bankroto požymį; prijunti prie bylos papildomai pateiktus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas nėra saistomas nustatytų tyčinio bankroto požymių, ir tam, kad pripažintų, jog įmonės nemokumas yra nulemtas sąmoningo elgesio, nebūtinai privalo nustatyti vieną iš aukščiau paminėtų požymių bei neprivalo konkrečiai įvardinti, kuris iš įmonės vadovybės veiksmų ar kuris konkretus sandoris lėmė įmonės nemokumą, nes yra vertinami ne konkretūs įmonės valdymo organų veiksmai, o aplinkybių visuma (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2420/2013).
11.2. Nurodyta teismų praktika patvirtina, kad nepaisant to, jog pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo patenkintas visa apimtimi, konstatavus net keturis tyčinio bankroto požymius, tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo nutartis būtų apskųsta suinteresuotų asmenų, apeliacinėje instancijoje būtų iš naujo vertinama aplinkybių visuma ir duomenų pakankamumas konstatuoti bendrovės privedimą prie bankroto ir (ar) vėlesnį nemokios įmonės turtinės padėties esmingą pabloginimą.
11.3. Teismo atsisakymas vertinti paskolų grąžinimo mokėjimus (sandorius) buvo nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens K. B. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji pateikė atsikirtimus dėl asmens, pasirašiusio kartu su pareiškimu pateiktose lėšų išmokėjimo lentelėse, į bylą buvo pateikti tik 2023 m. vasario 6 d. – likus kiek daugiau nei valandai iki paskirto bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Tuo tarpu nemokumo administratorės atstovė – advokatė R. M., tą dieną nuo ryto dalyvavo kitoje byloje Plungėje vykstančiame bylos nagrinėjime žodiniame teismo posėdyje. Todėl dėl objektyvių priežasčių nemokumo administratorė neturėjo realios galimybės iki teismo posėdžio pradžios šioje byloje susipažinti su nurodytais atsikirtimais ir pateikti dėl jų papildomus paaiškinimus bei įrodymus. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kodėl ji aptariamų atsikirtimų nepateikė atsiliepime į pareiškimą.
11.4. Iš kartu su pareiškimu pateiktų priedų aprašymo matyti, kad apibendrinti mokėjimų duomenys (lentelės) buvo teikiami kaip nemokumo administratorės nustatyti duomenys, todėl anksčiau teikti į bylą šiuos priedus parengusio asmens įgaliojimus patvirtinančius įrodymus nebuvo objektyvaus pagrindo. Tokiam būtinumui iškilus po bylos išnagrinėjimo, nemokumo administratorė teikia į bylą įrodymus, patvirtinančius M. M. įgaliojimus teikti buhalterinės apskaitos paslaugas.
11.5. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo neginčijo nei atsiskaitymų pagal paskolos sandorius, nei kartu su pareiškimu pateiktose lentelėse nurodytų atsiskaitymų sumos.
11.6. Kartu su šiuo skundu yra teikiami papildomi duomenys, kuriais remiantis buvo atlikti paskolų grąžinimo mokėjimų paskaičiavimai (kasos išlaidų orderiai bei banko sąskaitų išrašai), taip pat pridedamos bendrovės 2020-2021 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) teiktos deklaracijos apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas.
11.7. Naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po bylos išnagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti naujai pateiktus įrodymus ir juos vertinti.
11.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nemokumo administratorė yra saistoma ir privalo vadovautis bankroto procesą reglamentuojančiais principais, be kita ko, efektyvumo principu, užtikrinančius, jog nemokumo procese būtų išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio pastarųjų reikalavimų patenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas).
11.9. Sprendimas nenutraukti automobilių nuomos sutarčių buvo priimtas vadovaujantis nurodytais principais. Nemokumo administratorės sprendimas, priešingai nei sudarant šias nuomos sutartis 2021 m., nebuvo niekaip susijęs su ilgalaike tokio turto naudojimo perspektyva, nes buvo siekiama kuo greitesnio bei mažesnėmis sąnaudomis pagrįsto turto realizavimo.
12. Suinteresuotas asmuo K. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjai naujai pateiktus įrodymus, netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėja skunde klaidingai nurodo, kad jos pareiškimas pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas visa apimtimi. Skundžiamos nutarties konstatuojamoji ir rezoliucinė dalys patvirtina, kad teismas tik iš dalies patenkinto pareiškėjos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nes atmetė pareiškimą dalyje dėl akcininko D. B. pripažinimo kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo. Be to, teismas sutiko su suinteresuoto asmens pozicija dėl automobilių nuomos sutarčių bei paskolos sutarčių.
12.2. Apeliacinis procesas reiškia ne naują ar pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio ar atskirojo skundo ribų. Vien faktas, kad teismas netenkino keleto pareiškėjos nepagrįstų ir nelogiškų reikalavimų ir atmetė kelis pareiškėjos samprotavimus bei argumentus, nesuponuoja skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo.
12.3. Skunde pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji nepateikė prašomų prijungti prie bylos naujų įrodymų, yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra griežtai ribojamas. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-648/2019, 33 punktas).
12.4. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų sudarymo datų, nemokumo administratorė šiais dokumentais disponavo dar iki pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui. Skundo priedas Nr. 7, kuriame pateiktas bendrovės „Paranitas“ banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. niekaip nesusijęs su teismo spręstu klausimu, todėl turėtų būti neprijungtas ir grąžintas pareiškėjai.
12.5. Apeliacinės instancijos teismui priėmus pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, būtų pažeista suinteresuoto asmens teisė pasisakyti dėl šių įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
12.6. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos skundo argumentus dėl automobilių nuomos sutarčių pratęsimo siekiant greitesnio bei kuo mažesnėmis sąnaudomis pagrįsto turto realizavimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl suinteresuoto asmens K. B. prašymo
14. 2023 m. kovo 23 d. teisme buvo gautas suinteresuoto asmens K. B. prašymas nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties motyvų, arba atidėti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad BUAB „Paranitas“ bankroto byloje 2023 m. kovo 29 d. bus sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos bendrovei nutraukimo, todėl klausimo dėl tyčinio bendrovės bankroto nagrinėjimas gali tapti nereikšmingu. Netenkinus prašymo dėl apeliacinio proceso nutraukimo, prašo atidėti bylos nagrinėjimą po to, kai bus išspręstas klausimas dėl BUAB „Paranitas“ bankroto bylos nutraukimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nurodytą suinteresuoto asmens prašymą, pažymi, kad šioje byloje apeliacijos nagrinėjimo dalyką sudaro ne pirmosios instancijos teismo nutarties BUAB „Paranitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu teisėtumas ir pagrįstumas, bet atskiri šio procesinio teismo sprendimo motyvai. Todėl šio prašymo ir jame nurodytų aplinkybių nagrinėjimas išeitų už pareiškėjos pateikto skundo nagrinėjimo ribų (CPK 306, 320, 338 straipsniai).
Dėl apeliacijos dalyko
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl BUAB „Paranitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu motyvai. Pareiškėja – BUAB „Paranitas“ nemokumo administratorė, kurios pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo iš esmės patenkintas, nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliuoja į netinkamą proceso teisės normų taikymą sprendžiant klausimą dėl UAB „Paranitas“ sudarytų paskolos ir automobilių nuomos sutarčių ekonominio naudingumo. Nurodytu pagrindu pareiškėja prašo pašalinti atitinkamus motyvus iš motyvuojamosios teismo nutarties dalies ir pripažinti, kad paminėti sandoriai buvo nuostolingi ir žalingi bendrovei bei jos kreditoriams.
17. Dėl teisės instancine tvarka skųsti tik teismo priimto procesinio sprendimo motyvus teismų praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 57 punktas).
18. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas).
19. Paminėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tiek skundžiant teismo procesinį sprendimą, tiek ginčijant tik motyvuojamąją tokio sprendimo dalį, skundą paduodantis asmuo turi turėti teisinį suinteresuotumą, jog skundžiamas teismo procesinis sprendimas ar atitinkama jo motyvų dalis būtų pakeista ar panaikinta dėl to, kad teismo procesinis sprendimas ar tam tikri sprendimo motyvai jam yra nepalankūs, galintys sukelti nepageidaujamas ar neigiamas teisines pasekmes.
20. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019 23, 24 punktus; 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Atsižvelgiant į aptartus teismų praktikos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas vertina ir toliau pasisakys, ar nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirmiau paminėtus apygardos teismo nutarties motyvus.
Dėl teisės paduoti atskirąjį skundą
22. Pareiškėja šioje byloje siekė jos administruojamos BUAB „Paranitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kaltais dėl tyčinio bendrovės bankroto pripažinti buvusią bendrovės vadovę ir akcininkę K. B. ir akcininką D. B. bei spręsti dėl K. B. teisės eiti viešo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nare. Pareiškimą grindė tokiais ĮBĮ ir JANĮ nustatytais tyčinio bankroto požymiais: laiku neinicijuotas bankroto bylos iškėlimas, nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, apgaulingai ir (ar) aplaidžiai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, bendrovės veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą iš esmės patenkino – konstatavo, kad BUAB „Paranitas“ bankrotas tyčiniu pripažintinas visų pareiškėjos nurodytų tyčinio bankroto požymių pagrindu, atsakinga dėl tyčinio bankroto pripažino K. B. ir apribojo vieneriems metams pastarosios teisę eiti viešo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovės pareigas bei būti kolegialaus valdymo organo nare. Nors pripažino, kad tyčinį BUAB „Paranitas“ bankrotą lėmė ir nuostolingi bei ekonomiškai nenaudingi bendrovės sudaryti sandoriai, teismas atsisakė vertinti kai kurių iš jų, konkrečiai bendrovės atliktų mokėjimų pagal su UAB „Girios grybas“, K. B., D. B. bei E. S. sudarytas paskolos sutartis, ekonominį naudingumą. Tokį atsisakymą teismas motyvavo pareiškėjos pateiktų duomenų apie šiuos mokėjimus įrodomosios vertės stoka – pateiktos tik išmokų lentelės, be juose nurodytas sumas pagrindžiančių pirminių dokumentų, bei viena paskolos sutartis, sudaryta su UAB „Girios grybas“, nurodyti duomenys pasirašyti byloje įgaliojimo teikti procesinius dokumentus ir (ar) juos patvirtinti neturinčios M. M. elektroniniu parašu.
24. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su nurodytu pirmosios instancijos teismo motyvu ir prašo pripažinti, kad aptariami atsiskaitymai UAB „Paranitas“ buvo ekonomiškai nenaudingi bei pažeidė bendrovės kreditorių teises.
25. Kaip minėta, teisė skųsti teismo procesinio sprendimo motyvus nėra besąlyginė – jai įgyvendinti dalyvaujantis byloje asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą tai daryti, t. y. nurodyti, kokį poveikį jo teisėms ar pareigoms, jo teisiniam statusui turi kvestionuojamos teismo išvados (žr. šios nutarties 17, 18 punktus).
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nurodo, kad tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis būtų apskųsta suinteresuotų asmenų, apeliacinėje instancijoje būtų iš naujo vertinama aplinkybių visuma ir duomenų pakankamumas konstatuoti bendrovės privedimą prie bankroto ir (ar) vėlesnį nemokios įmonės turtinės padėties esmingą pabloginimą. Atsižvelgiant į tai, anot pareiškėjos, tam tikrų sandorių, patvirtinančių tyčinio bankroto požymius, eliminavimas iš vertintinų aplinkybių visumos yra reikšmingas bylos nagrinėjimo dalykui (riboms) apeliaciniame procese, todėl ir sukelia (gali sukelti) teisines pasekmes.
27. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja skundą pateikė dėl to, kad išplėstų apeliacinėje instancijoje nagrinėtino ginčo ribas tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys pateiktų skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties BUAB „Paranitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys skundo dėl nurodyto teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepateikė, be to, teisinis suinteresuotumas sietinas su materialiosios teisės normų saugoma teise ar interesu (žr. šios nutarties 20 punktą), tuo tarpu pareiškėjos siekis praplėsti apeliacinio nagrinėjimo pagrindą yra procesinio pobūdžio (CPK 306 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), todėl pastarosios teisinio suinteresuotumo ginčyti jai palankios teismo nutarties motyvų nepagrindžia.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos teisinio suinteresuotumo šiuo atveju neleidžia preziumuoti ir įstatyme nemokumo administratorei nustatyta pareiga patikrinti bei esant pagrindui ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (JANĮ 59 straipsnis). Pareiškėja skunde nenurodė, kad ketina inicijuoti paminėtus teisminius procesus. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, kad atskirajame skunde ginčijamos teismo išvados gali turėti prejudicinę reikšmę kitose BUAB „Paranitas“ nemokumo administratorės inicijuotinose civilinėse bylose. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino bendrovės atliktų mokėjimų UAB „Girios grybas“, K. B., D. B. bei E. S. pagrįstumo ir ekonominio naudingumo ir pasisakė tik dėl mokėjimų atlikimui pareiškėjos pateiktų dokumentų įrodomosios vertės, t. y. pasisakė procesiniu klausimu. Tokia išvada neužkerta galimybės pareiškėjai ginčyti aptariamų mokėjimų, jei nemokumo administratorė nutartų tai padaryti kitame teisminiame procese.
29. Pirmiau išdėstyti argumentai iš esmės taikytini ir sprendžiant dėl pareiškėjos teisinio suinteresuotumo ginčyti kitą skunde nurodytą teismo nutarties motyvą dėl bendrovės „Paranitas“ sudarytų automobilių nuomos sutarčių. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog nemokumo administratorė pati pratęsė nurodytas sutartis jose nustatytomis sąlygomis, patvirtina, jog pastaroji šių sutarčių nevertina kaip ekonomiškai nenaudingų bendrovei. Nors teismas pateikė automobilių nuomos sutarčių kaip tyčinio bankroto požymį sudarančios aplinkybės vertinimą, tačiau, kaip minėta, siekis išplėsti apeliacijos pagrindą, jei teismo nutartį dėl BUAB „Paranitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu apskųstų suinteresuoti asmenys, pareiškėjos teisinio suinteresuotumo ginčyti aptariamą teismo nutarties motyvą savaime nepatvirtina. Taip pat nėra pagrindo spręsti apie nemokumo administratorės ketinimus naudoti šį motyvą kaip prejudicinę reikšmę turintį kitose teisminiuose procesuose (JANĮ 59 straipsnis, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Plačiau dėl nurodyto nepasisakytina, nes skunde nepateikta argumentų šiuo klausimu, tuo tarpu net ir bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas neįpareigoja apeliacinės instancijos teismo perimti šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 13 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimo išlaidų
30. Apeliacinį skundą atsisakoma priimti, jei jis paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti apeliacinį procesą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiai aplinkybei paaiškėjus po to, kai apeliacinis skundas buvo priimtas, konstatuotina, kad tokį skundą priimti nebuvo teisinio pagrindo. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustačius, kad yra šio kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatyti teisiniai pagrindai atsisakyti priimti apeliacinį skundą, t. y. vienas iš pagrindų – skundas paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti apeliacinį procesą, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
32. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Po atskirojo skundo priėmimo išaiškėjus teisiniam pagrindui skundą atsisakyti priimti ir dėl to teismui nusprendus apeliacinį procesą nutraukti, apeliacinis procesas baigiamas ne dėl šalių (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens) kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
33. Kadangi nutraukus procesą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nėra bylą laimėjusios šalies ir abiejų atskirų šalių padėtis nepagerėjo, todėl pareiškėjos turėtos ir prašomos atlyginti advokatės atstovavimo išlaidos rengiant pareiškėjos atskirąjį skundą nepriteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Paranitas“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ES“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutarties motyvų, nutraukti.
Teisėja Aldona Tilindienė