Civilinė byla Nr. e2A-1137-934/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04738-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.8.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Surgailienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-01 galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė advokatų profesinės bendrija (toliau –APB) „Magnusson ir partneriai“ (toliau – ieškovė) pareikštu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovės 6 706,55 Eur skolos, 24,14 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. 2015-05-18 tarp ieškovės APB „Magnusson ir partneriai“ ir atsakovės I. V. (dabar Š.) buvo sudaryta Teisinių paslaugų sutartis Nr. 1926/2015 (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti teisines paslaugas, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku sumokėti ieškovei užmokestį už teikiamas teisines paslaugas. Sutarties priedo Nr. 1 „Susitarimo dėl pavedimo apimties ir honoraro“ (toliau – susitarimas) 1 punkte šalys nustatė pavedimo apimtį ir įvardijo teisines paslaugas, kurias ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei;
1.2. Atsakovė yra buvusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ūrus“ ir Ko vadovė. Jos prašymu PVM sąskaitos – faktūros pagal sutartį ir susitarimą buvo išrašomos UAB „Ūrus“ ir Ko;
1.3. Ieškovė 2017-07-18 gavo bankrutuojančios UAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus raštą, kuriame nurodyta, kad bendrovei (BUAB „Ūrus“ ir Ko) be pagrindo galėjo būti išrašytos sąskaitos už paslaugas, kurios buvo suteiktos asmeniškai bendrovės vadovei atstovaujant ją administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.3.-465-373/2015 ir civilinėje byloje Nr. 2-20060-391/2015 dėl antstolės patvarkymų nevykdymo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2942-567/2017 sumažino BUAB „Ūrus“ ir Ko trečios eilės kreditoriaus APB „Magnusson ir partneriai“ reikalavimą 6 706,55 Eur sumai pagal PVM sąskaitas faktūras. Atitinkamai, 2017-12-12 ieškovė UAB „Ūrus“ ir Ko išrašė kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV28199, o atsakovei – PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV28200 už šiai suteiktas teisines paslaugas. Prie PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV28200 pridėtos klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos patvirtino, jog suteiktos teisinės paslaugos neviršijo sutartyje aptartos pavedimo apimties ir konkrečiai atitiko teisines paslaugas, kurias ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei;
1.4. Ieškovė 2017-12-22 išsiuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą paskutinės atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau laiškas atsakovei nebuvo pristatytas (atsakovė neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą) ir 2018-01-26 grįžo ieškovei atgal.
2. Pirmosios instancijos teismas 2018-02-19 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priteisė ieškovei APB „Magnusson ir partneriai“ iš atsakovės I. Š. 6 706,55 Eur skolos, 24,14 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6 730,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Teisme 2018-03-21 gauti atsakovės I. Š. prieštaravimai, kuriuose nurodoma, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas. Prieštaravimai iš esmė grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Ieškovė faktiškai paslaugas teikė ne atsakovei, o jos atstovaujamai (kaip direktorės) bendrovei – UAB „Ūrus“ ir Ko, šią aplinkybę patvirtina pati ieškovė (1) savo konkliudentiniais veiksmais – ataskaitų ir sąskaitų teikimu UAB „Ūrus“ ir Ko; (2) 2016-07-14 Kreditoriniu reikalavimu bankrutuojančiai UAB „Ūrus“ ir Ko, kuriame aiškiai nurodyta, jog 2015-05-19 Teisinių paslaugų sutartis Nr. 1927/2015 buvo pasirašyta tarp ieškovės ir UAB „Ūrus“ ir Ko;
3.2. Sutartis ir susitarimas buvo parengti ieškovės, atsakovei paaiškinant, kad tai yra standartinis dokumentas, pagal kurį paslaugos bus teikiamos jos atstovaujamai bendrovei UAB „Ūrus“ ir Ko kas ir vyko faktiškai;
3.3. Atsakovė jokių paslaugų iš ieškovės negavo, ieškovė jai paslaugų neperdavė;
3.4. Ieškovė už paslaugas neva suteiktas atsakovei 2015 metais sąskaitą išrašė tik 2017-12-12, atsakovė šios PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV28200 iš ieškovės nėra gavusi, tuo labiau patvirtinusi;
3.5. Dėl ieškovės su ieškiniu pateiktų klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų atsakovė pažymi, kad (1) pagal pateiktas ataskaitas nėra aišku, kam jos yra teikiamos; (2) atsakovė ataskaitose nurodomų paslaugų negavo, jos jai nebuvo perduotos, ataskaitos nėra pasirašytos, iš ataskaitų nėra suprantama kas per paslaugos buvo teikiamos pavyzdžiui 2015-07-24 paslauga „Susitikimas su klientu“ – 144 Eur;
3.6. Teismo posėdžio metu atsakovė I. Š. nurodė, kad prieš jai 2014-08-01 tampant direktorę įmonė UAB „Ūrus“ ir Ko jau dirbo su ieškove, buvo daug bylų. Minėtose trijose bylose atsakovė buvo įtraukiama ne kaip fizinis asmuo, o kaip įmonės vadovė. Taip pat nurodė, kad 2016-04-13 UAB „Ūrus“ ir Ko iškelta bankroto byla.
4. Ieškovė APB „Magnusson ir partneriai“ atsiliepimu su atsakovės 2018-03-20 prieštaravimais nesutiko. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. PVM sąskaitos – faktūros atsakovės vadovaujamai bendrovei UAB „Ūrus“ ir Ko buvo išrašomos būtent atsakovės prašymu. Tačiau 2017-07-18 gavus BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus raštą, ieškovė patikslino savo kreditorinį reikalavimą BUAB „Ūrus“ ir Ko, atitinkamai BUAB „Ūrus“ ir Ko 2017-12-12 išrašė kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą, o atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADV28200;
4.2. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ji neva jokių paslaugų iš ieškovės negavo, ieškovė jai paslaugų neperdavė. Atsakovė, būdama UAB „Ūrus“ ir Ko vadovė pati gaudavo visas sąskaitas – faktūras, jos jai buvo siunčiamos tuo pačiu elektroniniu paštu kaip ir derinami visi teisiniai klausimai. Be to, atsakovei ne vieną kartą buvo siunčiami priminimai dėl įsiskolinimo už teisines paslaugas, įskaitant ir šių sąskaitų apmokėjimą. Tačiau atsakovė nei kaip UAB „Ūrus“ ir Ko vadovė, nei pati asmeniškai nėra pateikusi nei vienos pretenzijos ar prieštaravimo dėl suteiktų teisinių pasaugų apimties ar prieštaravimų, kad tokios paslaugos nebuvo suteiktos;
4.3. Teismo posėdžio metu ieškovės APB „Magnusson ir partneriai“ atstovė nurodė, kad buvo suteiktos teisinės paslaugos pagal sutartį trijose bylose. Pradžioje sąskaitas išrašė UAB „Ūrus“ ir Ko, vėliau sąskaitas perrašė atsakovės vardu. Paslaugas teikė tose trijose bylose ne įmonei, o pačiai atsakovei. Jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų, atsakovė nereiškė ir tik tuomet, kai sąskaitos buvo perrašytos atsakovės vardu, ji pradėjo kelti problemas.
5. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. Š. paaiškino, kad buvo įmonės UAB „Ūrus“ ir Ko direktorius iki 2014 metų. Su ieškove APB „Magnusson ir partneriai“ įmonė bendradarbiavo apie 10 metų. Dėl minėtų trijų bylų – pati advokatė nurodė, kad nesvarbu kas mokės, ar įmonė, ar asmuo. Teigė, kad ir jam buvo suteiktos asmeninės paslaugos, tačiau už jas apmokėjo įmonė, nes taip buvo nusprendę įmonės akcininkai.
II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-01 galutiniu sprendimu paliko 2018-02-19 preliminarų teismo sprendimą nepakeistu, ieškinį tenkino, priteisė ieškovei APB „Magnusson ir partneriai“ iš atsakovės I. Š. 6 706,55 Eur skolos, 24,14 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 730,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. Atsakovė nei pateiktais prieštaravimais, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kad teismas galėtų konstatuoti, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos ne tiesiogiai pačiai atsakovei kaip fiziniam asmeniui, o jos vadovautam juridiniam asmeniui;
7.2. Visose trijose bylose (administracinio pažeidimo bylose Nr. A2.3.-465-373/2016, Nr. A2.3.-296-455/2015 ir civilinėje byloje Nr. 2-20060-391/2015), kuriose atsakovei buvo teiktos teisinės paslaugos, atsakovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn arba nurodyta bylos atsakove kaip fizinis asmuo, o tai reiškė, jog neigiamų bylose rezultatų atveju tiesiogines neigiamas pasekmes patirtų atsakovė kaip fizinis asmuo, atitinkamai atsakovei paskirtas baudas turėtų susimokėti ji pati, o ne bendrovė;
7.3. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė, be to atsakovė savo prievolės ieškovei neginčija.
7.4. Atsakovė, sudarydama tiek 2015-05-18 Teisinių paslaugų sutartį Nr. 1926/2015, tiek 2015-05-18 „Susitarimą dėl pavedimo apimties ir honoraro“, siekė su savo einamomis pareigomis nesusijusių tikslų. Priešingai, ji siekė jai, kaip fiziniam asmeniui, palankių teismų sprendimų, kad ji neturėtų pareigos iš savo asmeninių lėšų mokėti jai paskirtų baudų ir dėl to, už tokiose bylose atsakovei suteiktas teisines paslaugas, turi atsiskaityti pati atsakovė, kadangi paslaugos buvo suteiktos jai asmeniškai kaip fiziniam asmeniui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė I. Š. apeliaciniu skundu prašo kaip nepagrįstą ir neteisėtą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-01 galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10114-807/2018, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Teisinės paslaugos pagal sutartį ir jos priedą buvo teikiamos ne atsakovei, o jos, kaip direktorės, atstovaujamai bendrovei. Atsakovė pasirašė sutartį, kurią parengė ieškovė, pastarajai paaiškinus, jog teisinės paslaugos bus teikiamos jos atstovaujamai bendrovei. Su ieškinio pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos jai anksčiau pateiktos nebuvo, iš jų nėra aišku kam paslaugos buvo teikiamos, neaiškus jų turinys, ataskaitos nėra pasirašytos
9.2. Atsakovė jokių teisinių paslaugų negavo, ieškovė teisinių paslaugų jai neperdavė, apie atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovė sužinojo ir ją gavo kartu su preliminariu teismo sprendimu;
9.3. Ieškovės suteiktos teisinės paslaugos visose bylose buvo susijusios išimtinai su UAB „Ūrus“ ir Ko veikla, kurioje atsakovė užėmė direktorės pareigas;
9.4. Ieškovė paslaugas suteikė 2015 metais, tačiau sąskaitą už teisines paslaugas išrašė 2017 metais, o šios sąskaitos atsakovė negavo;
9.5. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad tikrasis teisinių paslaugų gavėjas yra ne atsakovė, o UAB „Ūrus ir Ko, šią aplinkybę patvirtina ieškovės veiksmais išrašant sąskaitas ir ataskaitas bei jas pateikiant bendrovei, todėl ieškovė turėtų skolos reikalauti iš UAB „Ūrus“ ir Ko.
10. Ieškovė APB „Magnusson ir partneriai“ atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą nepakeistu.
11. Ieškovės atsiliepimo į apeliacinę skundą argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
11.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė faktiškai paslaugas teikė ne jai, o jos atstovaujamai bendrovei BUAB „Ūrus“ ir Ko, nes sutartyje ir susitarime numatyta, kad paslaugos teikiamos atsakovei, atsakovės prašymu ieškovė sąskaitas išrašė UAB „Ūrus“ ir Ko vardu, visos ieškovės suteiktos teisinės paslaugos 3 skirtingose bylose buvo suteiktos asmeniškai atsakovei, todėl paslaugų gavėju yra atsakovė, šias aplinkybes patvirtina administracinio teisės pažeidimo bei civilinės bylos procesiniai dokumentai, kuriuose aiškiai nurodoma, kad ieškovė atstovavo asmeniškai atsakovę;
11.2. Visose trijose bylose, kuriose atsakovei buvo teiktos teisinės paslaugos, ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn arba nurodyta bylos atsakove kaip fizinis asmuo. Sudarydama tiek sutartį, tiek susitarimą atsakovė siekė su savo einamomis pareigomis nesusijusių tikslų, t. y. siekė jai kaip fiziniam asmeniui palankių teismų sprendimų, kad ji neturėtų pareigos iš savo asmeninių lėšų mokėti jai paskirtų baudų, tai patvirtina, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos atsakovei asmeniškai kaip fiziniam asmeniui;
11.3. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė jokių paslaugų iš ieškovės negavo, ieškovė jai paslaugų neperdavė, nes atsakovė, BUAB „Ūrus“ ir Ko vadovė, pati gaudavo visas sąskaitas – faktūras, jos jai buvo siunčiamos tuo pačiu elektroniniu paštu kaip ir derinami visi teisiniai klausimai, tai pagrindžia kartu su atsiliepimu pateikti elektroniniai laiškai. Be to, atsakovei ne vieną kartą buvo siunčiami priminimai dėl įsiskolinimo už teisines paslaugas, įskaitant ir šių sąskaitų apmokėjimo. Atsakovė nei kaip BUAB „Ūrus“ ir Ko vadovė, nei pati asmeniškai nėra pateikusi nei vienos pretenzijos ar prieštaravimo dėl suteiktų teisinių pasaugų apimties, kokybės ar prieštaravimų, kad tokios paslaugos nebuvo suteiktos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo buvo paliktas preliminarus teismo sprendimas ir patenkinus ieškinį iš atsakovės buvo priteista skola bei netesybos už suteiktas teisinės paslaugas. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės tuo pagrindu, kad teisinės paslaugos pagal teisinių paslaugų sutartį buvo suteiktos ne jai asmeniškai, o jos, kaip direktorės atstovaujamai bendrovei, todėl ieškovė skolos apmokėjimo reikalauti iš atsakovės neturi pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodeksą (toliau – CK) sutartys ir kitokie sandoriai, tiesiogiai numatyti įstatymuose arba juose ir nenumatyti, bet jiems neprieštaraujantys, yra įstatyme įtvirtinti asmens teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, o sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, tačiau visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančios sutarties ir susitarimo sąlygas, sprendžia, kad sutartyje ir jos priede nurodytos sąlygos yra aiškios, sutarties priede numatyta kokiose bylose ieškovė atstovaus atsakovei, taip pat nurodytas konkretus fiksuotas valandinis užmokestis už suteikiamas teisines paslaugas (priedo 3, 4 punktai), todėl jos nėra laikytinos nesąžiningomis vartotojo (atsakovės) atžvilgiu. Be to, atsakovė neginčija sutarties su priedų sąlygų apimties, turinio ir sąžiningumo.
16. Atsakovė teigia, kad ieškovė teisines paslaugas suteikė ne jai asmeniškai, o jos, kaip direktorės, atstovaujamai UAB „Ūrus“ ir Ko. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Pirma, byloje esanti sutartis su priedu (b. l. 6 – 12) aiškiai nurodo, kad ieškovė teisines paslaugas teikia atsakovei kaip fiziniam asmeniui, sutartyje nurodytas teisinių paslaugų gavėjo (atsakovės) asmens kodas, adresas, kuris skiriasi nuo Juridinių asmenų registre nurodytų UAB „Ūrus“ ir Ko adresų (b. l. 13 – 20) patvirtina sutartinių teisinių santykių atsiradimą tarp ieškovės ir atsakovės. Antra, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad administracinės teisės pažeidimų bylose Nr. A2.3.-296-455/2015 ir Nr. A2.3.-296-455/2015 administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atsakovė, bylose nurodyti jos, kaip fizinio asmens, identifikaciniai duomenys, gyvenamosios vietos adresas, civilinėje byloje Nr. 2-20060-391/2015 suinteresuotu asmeniu, kuriam skiriama bauda už antstolio patvarkymuose nurodytų reikalavimų nevykdymą, nurodyta UAB „Ūrus“ ir Ko vadovė I. V., rezoliucinėje nutarimo dalyje nurodytas atsakovės asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, pažymina, jog paskirtą baudą išieškoma iš I. V. asmeninių lėšų. Trečia, byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovės susirašinėjimas su ieškove (b. l. 69, 88), teismo šaukimas administracinėje byloje (b. l. 70), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 71 – 74), 2015-06-04 advokato orderio šaknelė su įvardytu klientu I. V. (b. l. 75), atsakovės teismui teikiami prašymai ir paaiškinimai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-465-373/2015 (b. l. 76 – 84), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-20060-391/2015 (b. l. 85 – 87) bei minėtoje byloje pateiktas atskirasis skundas bei prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo (b. l. 89, 91), atsiliepimas į apeliacinį skundą administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-296-455/2015 (b. l. 92 – 94), ieškovės 2015 -216 metais siųsti elektroniniai laiškai atsakovei dėl sąskaitų apmokėjimo (b. l. 95 – 99) paneigia atsakovės argumentus, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos UAB „Ūrus“ ir Ko, o ne asmeniškai atsakovei I. V. (Š.). Minėti įrodymai taip pat patvirtina, kad teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos, pastabų, pretenzijų dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės ar apimties atsakovė ieškovei nepareiškė.
17. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentu dėl jai nežinomos skolos už suteiktas teisines paslaugas, nes ieškovė sutarties priedo Nr.1 7 punkte nurodytu elektrinio pašto adresu (duomenys neskelbtini), skirto sąskaitų ir kitos korespondencijos siuntimui, siuntė pranešimus apie neapmokėtas sąskaitas bei pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 95, 97, 99). Duomenų, kad atsakovės elektroninio pašto adresu siųsti dokumentai jos nebuvo gauti, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės registruotu paštu atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu išsiųstą PVM sąskaitą faktūrą atsakovei nebuvo įteikta jos neatsiėmus (b. l. 27, 35 – 37), nepatvirtina atsakovės nežinojimo apie skolą ieškovei, nes duomenys apie ieškovės reikalavimus atsakovei buvo prieinami bankroto byloje Nr. B2-2942-567/2017, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2017-11-23 laikė juos pagrindu sumažinti ieškovės kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai UAB „Ūrus“ ir Ko, kurioje atsakovė yra pirmos eilės kreditore su 18 533,55 Eur dydžio reikalavimu (b. l. 22 – 25). Tokios teismo nutarties atsakovė neskundė, todėl laikytina, kad sutiko su ieškovės kreditorinio reikalavimo sumažinimu ieškovės nurodytu pagrindu, t. y. teisinių paslaugų suteikimui atsakovei kaip fiziniam asmeniui.
18. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad sąskaitų išrašymas UAB „Ūrus“ ir Ko vardu patvirtina teisinių paslaugų suteikimo bendrovei, bet ne atsakovei, faktą, nes tokiai išvadai prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių, paneigiančių apeliantės subjektyvų situacijos vertinimą, visuma (žr. 16-17 punktus). Atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
21. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-01 galutinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10114-807/2018, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Žilvinas Terebeiza
Eglė Surgailienė