Civilinė byla Nr. e2-18-964/2015
Teisminio proceso Nr.2-30-3-00579-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.; 28.2.; 30.3; 49; 113.1; 116.1. (S)
(S)
MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 5 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
sekretoriaujant Aušrai Pikelienei,
dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
atsakovams J. S., P. S., J. D., jų atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,
trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei D. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams J. S., P. S., J. D., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) D. Č., (duomenys neskelbtini) D. P. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimo ir 2014 m. kovo 27 d. pastatų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
n u s t a t ė:
ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (šulinį ir lauko tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. sausio 4 d., taip pat pripažinti niekiniais 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. kovo 27 d. pastatų dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2007 m. sausio 4 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 34, atsakovė J. S. ieškovui – savo sūnui V. S. padovanojo 4 žemės sklypus: 2,6800 ha, 6,0100 ha, 2,9000 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 2,9000 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Viename iš šia sutartimi dovanotų žemės sklypų (t. y. 2,9000 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)) yra statiniai - gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, ūkio pastatas, lauko virtuvė, kiemo statiniai (šulinys ir lauko tualetas). 2007 m. sausio 4 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartyje nėra aptartas šių statinių teisinis likimas. Tačiau 2007 m. sausio 5 d. VĮ Registrų centras išduotas pažymėjimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), apie 2,9000 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2007 m. sausio 4 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties sudarymo metu aukščiau įvardinti statiniai buvo šio žemės sklypo priklausiniai, t. y. 2007 m. sausio 5 d. pažymėjimo 11 punkto registro pastabose ir nuorodose yra nurodyta statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. sausio 17 d. VĮ Registrų centras išduotas pažymėjimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tai yra tie patys aukščiau įvardinti statiniai. Nuo 2007 m. sausio 4 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. daugiau kaip septynerius metus, ieškovas ir jo šeima naudojosi statiniais, mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo ir prižiūrėjo turtą. Pažymėjo, kad atsakovė J. S. ieškovui perdavė ir pirminius nuosavybės teisės dokumentus - 1993 m. rugsėjo 2 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas LR CK 4.14 str. prasme visą šį laiką laikė statinius savo nuosavybe. 2014 metų pavasarį atvykusi sesuo pradėjo grasinti, kad ieškovas ir jo šeima bus iškeldinti, nes šių statinių savininkas yra atsakovas P. S.. 2014 m. birželio 30 d. ieškovas iš VĮ Registrų centro gavo oficialius duomenis, kad 2014 m. kovo 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu minimi statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui P. S. – ieškovo broliui. Ieškovas pabrėžė, kad 2007 m. sausio 4 d. netekusi nuosavybės teisės į statinius, (duomenys neskelbtini), atsakovė J. S. negalėjo jų perleisti 2014 m. kovo 27 d. pastatų dovanojimo sutartimi (CK 2.134 str. 3 d.). Be to, atsakovė J. D., šia sutartimi, kaip dovanotojo atstovas padovanojusi statinius, ir apdovanotasis - atsakovas P. S., yra brolis ir sesuo, todėl 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra niekinis LR CK 2.134 straipsnio prasme (CK 2.134 str. 1 d.).
Atsakovai J. S., P. S. ir J. D. atsiliepimu į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2007 m. sausio 17 d. VĮ Registrų centro išduotas pažymėjimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas pateikia kaip įrodymą to, kad Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties sudarymo metu visi minėti statiniai, esantys 2,9000 žemės sklype, unikalus Nr. 6250-0003-0420, buvo šio sklypo priklausiniai, patvirtina, kad gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, ūkio pastatas, lauko virtuvė, kiemo statiniai (šulinys ir lauko tualetas), esantys (duomenys neskelbtini) - nuosavybės teise priklauso atsakovei J. S. Registro pažymoje esantis įrašas: „Registro pastabos ir nuorodos: statiniai - registro Nr. (duomenys neskelbtini)“ reiškia tik tai, kad nurodytame žemės sklype yra statinių, tačiau tai nereiškia, kad tie statiniai yra to žemės sklypo priklausiniai. Minėti statiniai ieškovo nekilnojamo turto registre niekada nebuvo įregistruoti, todėl ginčyti 2014-03-27 pastatų dovanojimo sutarties jis neturi teisinio pagrindo. Atsakovų manymu, J. S., būdama teisėta statinių savininkė galėjo ir turėjo teisę įgalioti savo dukrą, J. S., atlikti įgaliojime numatytus veiksmus. Viename iš 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimo punktų teigiama, kad J. D. turi teisę valdyti, tvarkyti ir pilnai disponuoti J. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o būtent - dovanoti visą J. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą P. S.. Tuo pagrindu, 2014 m. kovo 27 d. J. D., atstovaudama J. S., statinius padovanojo P. S.. Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarė D. P. minėtą sutartį patvirtino. Taigi atsakovė J. S. turėjo absoliučią teisę suteikti įgaliojimą dukrai J. D., kadangi įgaliojimo sudarymo metu buvo laikomasi visų bendrųjų sandorio sudarymo reikalavimų. Atsakovai pabrėžė, kad ieškovas iš 2007 m. sausio 4 d. dovanojimo sutarties turinio suvokė, kad jam yra dovanojami keturi žemės sklypai, jis nei dovanojimo sutarties metu, nei vėliau nekėlė klausimų dėl statinių gavimo, jokių prieštaravimų nereiškė. Minimi statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turtiniai objektai, turintys juos identifikuojančius unikalius numerius, taigi atsakovui P. S. asmenine nuosavybės teise priklausantys statiniai yra atskiras nekilnojamasis turtas, kuris nėra žemės sklypo priklausinys, kadangi nėra susijęs su pagrindiniu daiktu ir gali egzistuoti kaip savarankiškas teisinių santykių objektas.
Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarė D. Č. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimą dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu sumažino ir prašė pripažinti negaliojančia 2013-10-08 įgaliojimą dalį dėl viso J. S. priklausančio nekilnojamojo turto dovanojimo (antra įgaliojimo pastraipa). Patikslino, kad ieškovas, ruošiant ieškinį, neturėjo 2013-10-08 atsakovės J. S. įgaliojimo nuorašo. Susipažinus su įgaliojimo turiniu paaiškėjo, kad jame aptartas nekilnojamojo turto dovanojimas būtent atsakovui P. S., todėl ieškinyje esantis argumentas, kad įgaliojimas yra niekinis vadovaujantis LR CK 2.134 str. 1 d., netenka prasmės ir šiuo pagrindu įgaliojimas nėra ginčytinas. Tačiau pažymėjo, kad dėl įgaliojimo kreipėsi ne pati J. S., pirminę valią įgaliojimo sudarymui notarė išsiaiškino iš kito asmens, o ne J. S., pas pastarąją notarė atvyko su jau paruoštu įgaliojimu, J. S. suvokimo laipsnis kelia abejonių jos tikrąja valia pasirašant įgaliojimą.
Ieškovas V. S. teismo posėdyje tikino, kad kai buvo dovanojami žemės sklypai, buvo kalbama ir apie statinius, tačiau spaudė terminai, reikėjo statinius perregistruoti, tad buvo nuspręsta šį klausimą palikti vėlesniam laikui. Visą šį laiką žemės sklype esančiais statiniais rūpinosi pats asmeniškai: perstatė tvartą, name darė kapitalinį remontą – keitė langus, palanges, grindis, mokėjo mokesčius. Tikėjo, kad statiniai ateityje atiteks jam, priešingu atveju, nebūtų nieko tvarkęs.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas patvirtino, kad atsakovai ieškinį laiko nepagrįstu ir atmestinu. Pabrėžė, kad 2007-01-04 dovanojimo sutartyje yra aiškiai išdėstyta, kas yra dovanojama. Įrašas nekilnojamojo turto registro pažymoje, kuriuo kaip argumentu remiasi ieškovas, atlieka išviešinimo funkciją, bet nesukuria nuosavybės. 2013-10-08 įgaliojimas atitinka įstatymo reikalavimus, 2014-03-27 pastatų dovanojimo sutartis taipogi labai aiški ir abejonių nekelianti. Tad manyti, kad statiniai buvo sklypo, dovanoto 2007-01-04 sutartimi, priklausiniai nėra jokio teisinio pagrindo. Iš ieškovo prašė priteisti atstovavimo išlaidas.
Atsakovas P. S. teismo posėdžio metu išdėstė, kad tiek tėvas, tiek, po pastarojo mirties, mama J. S. jam sakė, kad statiniai atiteks jo nuosavybėn. Kartu su ieškovu rūpinosi statiniais, juos remontavo, prižiūrėjo. Pripažino, kad mokesčius, susijusius su statiniais, mokėjo ieškovas. Nurodė, kad šiuo metu viename iš statinių - gyvenamajame name, gyvena jis bei ieškovo žmona su vaikais.
Atsakovė J. S. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovui norėjo palikti žemes, o atsakovui P. S. – statinius.
Atsakovė J. D. teismo posėdžio metu teigė, kad apie žemės sklypų padovanojimą sužinojo tik prieš kokius metus, o apie namų padovanojimą mama J. S. visada sakiusi, kad jie atiteks sūnui P. S..
Tretysis asmuo notarė D. P. teigė, kad tvirtinant 2013-10-08 įgaliojimo sutartį jai nekilo abejonių dėl atsakovės J. S. būklės, pastaroji tikrai suvokė, kad statinius nori dovanoti sūnui P. S.. Įgaliojimas plačios apimties, jo pripažinimas niekiniu pažeistų atsakovės J. S. teises. Šio įgaliojimo pagrindu buvo sudaryta 2014-03-27 pastatų dovanojimo sutartis. Ją sudarant nebuvo jokių kliūčių, dovanota buvo tai, kas priklausė pačiai J. S. Prieš atvykstant pas J. S. buvo paruoštas įgaliojimo projektas. J. S. valia rengiant įgaliojimo projektą buvo aiškintasi telefonu bendraujant su įgaliojimo prašiusiu asmeniu. Vėliau, atvykus pas J. S., buvo aiškinamasi, ar tai, kas parašyta įgaliojimo projekte, atitinka įgaliotojos valią. Tad ieškovo prašymas 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimą ir 2014 m. kovo 27 d. pastatų dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, jos nuomone, yra nepagrįstas.
Liudytoja V. S., ieškovo žmona, teismo posėdyje nurodė, kad daug metų su ieškovu statinius prižiūrėjo kaip savus, jais rūpinosi: ieškovas nuo pamatų perstatė tvartą, gyvenamajame name pakeitė grindis, langus.
Liudytojas D. Ž., ieškovo žmonos sesers vyras, teigė, kad ieškovui padėjo statyti tvartą. Matė, kad ieškovas name statė pečių, dėjo grindis, langus.
Liudytojas A. L. taipogi teigė, kad padėjo ieškovui statyti tvartą.
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 metų sausio 4 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi J. S. padovanojo savo sūnui V. S. 2,6800 ha, 6,0100 ha, 2,9000 ha žemės sklypus, esančius Aukštuolių k., Molėtų raj., ir 2,9000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2,9000 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra statiniai - gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, ūkio pastatas, lauko virtuvė, kiemo statiniai (šulinys ir lauko tualetas) (b.l. 6-7, 8, 9, 14). 2007-01-05 VĮ Registrų centro Utenos filialo pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 11 p. (registro pastabos ir nuorodos) nurodyta statiniai – registro Nr. (duomenys neskelbtini), kas, remiantis 2007-01-17 VĮ Registrų centro Utenos filialo pažymėjimu atitinka aukščiau nurodytus gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, ūkio pastatą, lauko virtuvę, kiemo statinius (šulinį ir lauko tualetą) (b.l.9). 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimu J. D. įgaliojo savo dukrą J. D. dovanoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra ir sąlygomis P. S. (2-a įgaliojimo pastraipa) (b.l.72). Aukščiau nurodytus statinius 2014 m. kovo 27 d. pastatų dovanojimo sutartimi J. S., atstovaujama J. D., veikiančios pagal 2013-10-08 įgaliojimą, padovanojo P. S. (b.l.67-71).
Ieškovas ginčija 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimą ir 2014 m. kovo 27 d. pastatų dovanojimo sutartį, remdamasis tuo, kad J. S., 2007 metų sausio 4 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi padovanojusi 2,9000 ha žemės sklypą, esantį Čiulų k., Molėtų raj., V. S. neteko nuosavybės teisės į jame esančius statinius, todėl negalėjo jų nei dovanoti, nei įgalioti kitą asmenį jos vardu juos perleisti. Ieškovas mano, kad ant 2,9000 hažemės sklypo Čiulų k., Molėtų raj. esantys pastatai yra to paties žemės sklypo priklausiniai. Neaptarus jų teisinio likimo dovanojimo sutartyje, jie, remiantis CK 6.40 str. 1 d., padovanoti ieškovui. Darytina išvada, kad šioje byloje būtina nustatyti, ar ginčo pastatai yra savarankiški daiktai, ir kokia buvo J. S. valia dėl jų perleidimo.
CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi šioje įstatymo normoje nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šio žemės sklypo priklausinys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 straipsniuose taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys ant žemės sklypo, jeigu įstatymo nenustatyta kitaip, gali būti registruojami kaip atskiri turto objektai, vieno arba kelių jų priklausiniai arba sklypo priklausiniai. Toks žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo daikto santykio reguliavimas reiškia, kad galima situacija, kai dėl tam tikrų priežasčių statinio savininkas neturi nuosavybės teisės į sklypą, kuriame statinys pastatytas, o žemės sklypo savininkui priklausančiame sklype gali būti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-140/2012).
Pats daikto savininkas sprendžia ir teikia prašymą nekilnojamojo turto įstaigai registruoti daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą ar kaip žemės, kito pagrindinio daikto priklausinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-14/2011).
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, ūkio pastatas, lauko virtuvė, kiemo statiniai (šulinys ir lauko tualetas) Nekilnojamojo turto registre yra registruoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Tik kiemo statiniai yra susieti su gyvenamuoju namu, tačiau tai ir pažymėta registrų centro išraše. Be to, ši priklausomybė susieta su kitu pastatu, bet ne žemės sklypu (b.l.9).Visų aukščiau nurodytų pastatų savininkė 2007-01-17, t.y. po 2007-01-04 žemės sklypo, ant kurio stovi šie pastatai, dovanojimo sutarties, nurodyta J. S.. 2007-01-05 VĮ Registrų centro Utenos filialo pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 11 p. (registro pastabos ir nuorodos) nurodyta statiniai – registro Nr. 90/108859, tačiau nėra jokių žymų, kad statiniai yra šio žemės sklypo priklausiniai. Įrašas „statiniai“ rodo ne šių nekilnojamojo turto objektų priklausomybę ir yra pagrindas ne juos vertinti kaip antraeilius daiktus žemės sklypo atžvilgiu, bet išviešina faktą, kad žemės sklypas nėra tuščias, ant jo yra savarankiški statiniai, įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kurie, atsižvelgiant registro numerį, atitinka ginčo pastatus.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo pastatų negalima vertinti kaip 2,9000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinio. Aplinkybė, kad 2007-01-04 dovanojimo sutartyje dovanotoja neaptarė pastatų teisinio likimo, rodo, kad ji neišreiškė valios su šiuo žemės sklypu V. S. nuosavybėn perleisti ir ant šio žemės sklypo esančius statinius. Vadinasi, 2007-01-04 dovanojimo sutartimi V. S. nuosavybėn perleidusi 2,9000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), J. S. išliko statinių - gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, ūkio pastato, lauko virtuvės, kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto), esančių Čiulų k., Molėtų raj., savininke, todėl turėjo teisę šiuos pastatus perleisti kito asmens nuosavybėn tiek pati, tiek įgaliodama tokį veiksmą atlikti kitą asmenį.
Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dovanojimo sutartimi gavęs 2,9000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jame esančius pastatus laikė savais, statiniais rūpinosi pats asmeniškai: perstatė tvartą, name darė kapitalinį remontą – keitė langus, palanges, grindis, mokėjo mokesčius. Tikėjo, kad statiniai ateityje atiteks jam, priešingu atveju, nebūtų nieko tvarkęs. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl rūpinimosi ginčo pastatais patvirtina ir liudytojų V. S., D. Ž., A. L., iš dalies atsakovo P. S. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl turto draudimo. Tačiau duomenys dėl pastatų laikymo savais ir rūpinimosi jais nėra pagrindas pripažinti juos ieškovo nuosavybe, ypač įvertinus tai, kad ieškovas juose gyvendamas jais ir naudojosi. Kita vertus, kaip matyti iš atsakovo, iš dalies ir paties ieškovo parodymų, prie pastatų remonto, jų gerinimo prisidėjo ir atsakovas P. S.. Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, pastatų pagerinimo darbai, medžiagos, išlaidos jiems nėra pagrindas pripažinti nuosavybės teisę į pastatus.
Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pastatų eksploatavimui reikalinga žemė, taip pat nėra pagrindas statinius vertinti kaip žemės sklypo priklausinius, nes CK nustatyti įvairūs žemės naudojimo teisiniai pagrindai (pavyzdžiui, nuomos, panaudos, servitutas) yra būdas situacijai, kai žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkai yra skirtingi asmenys, spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-140/2012).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki CK įsigaliojimo ant kito savininko žemės pastatyti statiniai nelaikomi jo priklausiniais, jeigu įstatymai ar sutartis nenustatė ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-527/2008). Taigi CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jei įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip, priklauso žemės sklypo savininkui, taikoma tik statiniams, pastatytiems įsigaliojus šiam kodeksui (2001 m. liepos 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-482/2002). Bylos duomenys rodo, kad gyvenamasis namas pastatytas 1970 m., tvartas, daržinė – 1971 m., ūkio pastatas – 1978 m., lauko virtuvė – 1990 m., kiti statiniai – 1985 m. (b.l. 6-7). Tai rodo, kad ginčo pastatai nėra žemės sklypo, ant kurio jie stovi, priklausiniai ir tuo pagrindu, kad jiems, kaip pastatytiems iki naujojo CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jei įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip, priklauso žemės sklypo savininkui, netaikoma.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimu J. D. įgaliojo savo dukrą J. D. dovanoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra ir sąlygomis P. S. (2-a įgaliojimo pastraipa). Paneigus aplinkybę, kad J. S. negalėjo įgalioti perleisti šio turto kitam asmeniui nebūdama jo savininke, spręstina dėl jos valios dovanoti 2,9000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vienam sūnui, o jame esančius pastatus kitam.
Teismo posėdyje apklausta notarė D. P. paaiškino, kad pas J. S. atvyko jau parengusi įgaliojimo projektą, įgaliotojos valią sužinojo iš įgaliotinės. Tačiau pastarosios aplinkybės nėra pagrindas abejoti J. S. valia sudarant 2013 m. spalio 8 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. DP-4341, nes notarė patvirtino, kad įgaliojimo turinys J. S. buvo išaiškintas ir jos valia bei savo veiksmų suvokimas jokių abejonių nekėlė. Pažymėtina ir tai, teismo posėdyje dalyvavusi J. S., kurios aplinkybių suvokimas teismui abejonių nekėlė, nes buvo matyti tik apsunkinta galimybė girdėti, kabėti, bet ne suvokti, pati patvirtino, kad jos valia - 2,9000 žemės sklypą, esantį, perleisti V. S., o jame esančius statinius - P. S.. Atsakovei patvirtinus savo valią, aplinkybės dėl notarės įgaliotojos valios aiškinimosi, vykimo pas įgaliotoją kiekio jokios teisinės reikšmės neturi. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovės J. S. valią žemės sklypą dovanoti V. S., o ant jo esančius statinius P. S. patvirtina ir atsakovo P. S., atsakovės J. D. parodymai, kad mama J. S. visada sakiusi, jog pastatai atiteks sūnui P. S.. Be to, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad po 2007 m. sausio 4 d. dovanojimo sutarties sudarymo suprato, kad jam padovanoti tik žemės sklypai, nes nurodė, jog spaudė terminai, reikėjo statinius perregistruoti, tad buvo nuspręsta šį klausimą palikti vėlesniam laikui.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. S. 2007 m. sausio 4 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi padovanojusi savo sūnui V. S. 2,6800 ha, 6,0100 ha, 2,9000 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 2,9000 žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5), išliko pastarajame žemės sklype esančių statinių - gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, ūkio pastato, lauko virtuvės, kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto) savininkė, todėl turėjo teisę šiuos pastatus padovanoti kitam savo sūnui tiek pati, tiek įgaliodama tai atlikti kitą asmenį. Taigi CK 2.134 str. 3 d., numatanti, kad atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis, nepažeista. Ginčijama įgaliojimo dalis, statinių - gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, ūkio pastato, lauko virtuvės, kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto) perleidimas nuosavybėn P. S. atitinka tikrąją atsakovės J. S. valią, todėl pagrindo laikyti 2013-10-08 įgaliojimo dalį dėl viso J. S. priklausančio nekilnojamojo turto dovanojimo (antra įgaliojimo pastraipa), 2014 m. kovo 27 d. dovanojimo sutartį negaliojančiais, pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, ūkio pastatą, lauko virtuvę, kiemo statinius (šulinį ir lauko tualetą), esančius (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. sausio 4 d., nėra jokio teisinio pagrindo.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovus J. S., P. S. ir J. D. atstovavo advokatas Girdutis Vainius. Jo pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovas P. S. už teisinę pagalbą (dokumento surašymą) sumokėjo 1 100 Lt (318,58 EUR). Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 p., ji priteistina.
Taip pat iš ieškovo valstybei priteistinos dėl procesinių dokumentų siuntimo patirtos 9,83 EUR pašto išlaidos (CPK 92, 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.64 str., 4.40 str. 1 d., 2.137 str., 6.465 str., CPK 259, 263-268, 270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo V. S. ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui P. S., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 318,58 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), 9,83 EUR pašto išlaidų valstybei, šią sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė