Civilinė byla Nr. e2-136-370/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02024-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priimtos civilinėje byloje  Nr. e2-5100-567/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „StatVilsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus Estate Retail“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė 2018 m. spalio 29 d. pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Domus Estate Retail“ 296 556,70 Eur skolą už atliktus statybos darbus, parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, 5 620,35 Eur netesybų, 8 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove pagal 2018 m. kovo 26 d. rangos sutartį nuo 2018 m. birželio mėnesio.

2.       Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę: areštuoti atsakovei priklausantį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas ieškinio sumai, paliekant galimybę atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove.

3.       Nurodė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovė neturi nekilnojamojo turto, turi tik vieną darbuotoją. Atsakovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 m., o pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenis atsakovė neturėjo ilgalaikio turto, įsipareigojimai kreditoriams (1 026 833 Eur) buvo beveik lygūs turimo trumpalaikio turto vertei (1 058 047 Eur), metinės pardavimo pajamos (185 061 Eur) buvo mažesnės už ieškinio sumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio patenkinimo atveju gali kilti sunkumų didelės ieškinio sumos išieškojimui iš atsakovės UAB „Domus Estate Retail“, todėl turi būti taikoma prašoma laikinoji apsaugos priemonė.

4.       Atsakovė UAB „Domus Estate Retail“ atsiliepime prašė atmesti ieškovės prašymą. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškinio suma, lyginant su atsakovės finansinėmis galimybėmis, atsakovei nėra didelė. 2017 metais atsakovės UAB „Domus Estate Retail“ pajamos sudarė 1 381 827 Eur, 2018 m. rugsėjo 30 d. – 997 926 Eur. Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržomos atsakovės teisės bei teisėti interesai. Atsakovė neabejotinai patirs žalą, todėl teismui priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, atsakovė turės inicijuoti papildomą teisminį procesą dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą.

6.       Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio ir jo priedų turinį, padarė išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017;                           2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumo įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės dėl atsakovės nesąžiningumo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismas neįvertino ieškovės nurodytų argumentų, jog 2017 m. finansinės atskaitomybės UAB „Domus Estate Retail“ nėra įstatymo nustatyta tvarka pateikusi Juridinių asmenų registrui, nors tam numatytas terminas yra pasibaigęs.

8.2.                      Teismas neįvertino, kad atsakovė neturi ilgalaikio turto. Atsakovės nurodoma turto vertė tėra per vienerius metus gautinos sumos. Tokie duomenys nurodyti ir su ieškinio pareiškimu pateiktoje atsakovės 2016 m. finansinėje atskaitomybėje. Pagal atsakovės pateiktus 2017 m. finansinės atskaitomybės duomenis ji turi tik artimą minimaliam                     2 896 Eur įstatinį kapitalą. Atsakovės finansinė padėtis nėra tiek gera ir stabili, jog                 302 177,05 Eur ieškinio suma jam nebūtų laikytina didele. Vienu iš atsakovės vykdomų projektų statytoju-gyvenamųjų patalpų pardavėju yra kita su atsakove susijusi bendrovė UAB „Pilaitės terasos“, kuriai vadovauja tas pats vadovas, ji įregistruota tuo pačiu adresu.

8.3.                      Nesant patikimų duomenų apie stabilią atsakovės finansinę padėtį, o taip pat esant duomenims, kad atsakovė galbūt ėmėsi priemonių apsisaugoti nuo būsimų galimų išieškojimų, esant didelei ieškinio sumai, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

9.       Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė UAB „Domus Estate Retail“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Atskirojo skundo teiginiai yra tik subjektyvi ieškovės nuomonė, nepagrįsta jokiais konkrečiais įrodymais apie atsakovės galimą nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, o UAB „Domus Estate Retail“ dirba vienas darbuotojas, neįrodo atsakovės nesąžiningumo.

9.2.                      Aplinkybė, kad atsakovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismui pateiktuose UAB „Domus Estate Retail“ balanse bei pelno (nuostolių) ataskaitoje ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai yra nepatikimi, ar, juo labiau, pateikti neteisingi duomenys.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

11.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė viešus duomenis iš Juridinių asmenų registro, taip pat viešus Rekvizitai.lt duomenis apie UAB „Pilaitės terasos“. Kadangi kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys yra vieši, jų pridėjimo prie bylos klausimas nespręstinas.

12.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pasirašytas finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas. Kadangi šie duomenys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo tinkamai patvirtinti, o apeliacinės instancijos teismui pateiktos tik tinkamai patvirtintos jų kopijos, su jų turiniu šalys yra susipažinusios, šie įrodymai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita bylos medžiaga (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl laikinosios apsaugos priemonės netaikymo pagrįstumo

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15.       Įvertinęs skundžiamą nutartį ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju tarp šalių kyla ginčas tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ne)egzistavimo, todėl plačiau nepasisakytina dėl ieškinio prima facie pagrįstumo.

16.       Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia jos pareikšto ieškinio sumos dydis, taip pat atsakovės turtinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nebuvo įvertintos kaip pakankamos atsakovės teisėms suvaržyti.

17.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.).

18.       Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016).

19.       Nors apeliantė itin akcentuoja atsakovės sunkią turtinę padėtį, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018). Tuo labiau, kad šiuo atveju ieškovės nurodomi atsakovės finansiniai rodikliai ir darbuotojų skaičius buvo ir 2018 m. kovo 26 d. rangos sutarties sudarymo metu.

20.       Vien faktas, kad atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2017 m., kai pastaroji pirmosios instancijos teismui pateikė aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus (dėl kurių duomenų ginčo nėra), nepripažintinas įrodymu apie atsakovės nesąžiningą elgesį, t. y. atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.

21.       Kitas apeliantės argumentas, kad statytoju-gyvenamųjų patalpų pardavėju yra kita su atsakove susijusi bendrovė UAB „Pilaitės terasos“, kuriai vadovauja tas pats vadovas, ji įregistruota tuo pačiu adresu, vėlgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei patvirtina, nei paneigia atsakovės ketinimų išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, nes apeliantė byloje ir neįrodinėjo, kad į šią įmonę yra, pavyzdžiui, perkeliamas atsakovės turtas, turint tikslą išvengti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 straipsnis).

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą (be deklaratyvių samprotavimų, kad atsakovė gali imtis turto perleidimo veiksmų ar jų ėmėsi dar iki bylos iškėlimo teisme), ieškovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

23.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantei atskirai pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja        Danguolė Martinavičienė