Civilinė byla Nr. 2A-837-569/2015

                                 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01932-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2;

2.5.10.5.2.1; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015m. spalio 29d.

Šiauliai 

           Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

           teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-941/2015 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei A. R., trečiajam asmeniui A. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, nagrinėdama civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas A. J. pateikęs ieškinį prašė priteisti iš atsakovės A. R. 1301,13 Lt (376,83 Eur) žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2014-08-11 apie 12 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jam įvažiuojant į autoservisą iš atsakovės buto (duomenys neskelbtini), nukrito į šalia esančius garažus nutiestas kabelis ir nubraižė jo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stogą bei galinį dangtį. Ieškovo manymu, atsakovė pažeidė kabelio eksploatavimo tvarką, nebuvo rūpestinga ir apdairi, kad užtikrintų kabelinio laido pritvirtinimo patikimumą, todėl jai kyla deliktinė atsakomybė kaip įrenginių ir kitokių konstrukcijų, dėl kurių trūkumų buvo padaryta žala, savininkei.

Atsakovė A. R. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovo nurodytos jo automobilio sugadinimo aplinkybės yra ne tik abejotinos, bet visiškai neįtikimos. Ieškovo nurodytą įvykio dieną atsakovė buvo išvykusi ir grįžusi nepastebėjo jokių kabelio trūkumų, jis kabojo tame pačiame aukštyje ir automobilių eismui netrukdė. Atsakovės manymu, sugadinimai yra pakankamai gilūs, kas leidžia teigti, kad jie buvo padaryti automobiliui kontaktuojant su kietą, netolygų (aštrų) paviršių bei pakankamą tokiems sugadinimams padaryti svorį turinčiu daiktu ar daiktais. Iš ieškovės buto į garažus nutiestas kabelis yra lengvas ir plonas, jo diametras nepilnai 0,5 cm, išorinė medžiaga yra lygi, minkšta ir elastinga, todėl tokio kabelio kontakto su automobilio metu ieškovo pateiktose fotonuotraukose fiksuoti automobilio sugadinimai jokiu būdu negali būti padaromi. Automobilio sugadinimai galėjo būti padaryti ir iki ieškovui jį įsigyjant.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo A. J. 231,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. R.; priteisė iš atsakovo A. J. 7 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas sprendė, kad ieškovas, nurodydamas, kad atsakovė pažeidė kabelio eksploatavimo tvarką, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kaip ir kokių konkrečių kabelio eksploatavimo tvarkos reikalavimų buvo nesilaikyta. Teismas vertino, kad nepaisant to, jog atsakovė kabelio netiesė ir juo nesinaudojo, apie jį žinojo ir turėjo pasidomėti, ar tokio kabelio eksploatacijai reikalingas leidimas, ar kabelio nutiesimui ir eksploatacijai taikomi atitinkami reikalavimai. Teismas nurodė, kad kabelis yra lengvas ir plonas, jo diametras nesiekia 5 mm, išorinė izoliacinė medžiaga yra lygi, minkšta ir elastinga, todėl teismas abejojo, kad toks kabelis, slysdamas paviršiumi be pašalinių veiksnių, gali padaryti kokius nors ženklesnius apgadinimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti automobilio apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, buvo padaryti kitomis, nei nurodo ieškovas, aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad ieškovo paaiškinimai nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl juos vertino kaip nepatikimus. Teismas sprendė, kad kabelio atsilaisvinimas ir galimas kontaktavimas su ieškovo automobiliu nėra priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodytais automobilio sugadinimais bei dėl tų sugadinimų patirta žala. Ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas A. J. prašo 2015-04-30 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir netinkamo jų taikymo bei pažeidus materialinės teisės normas; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismo išvada, kad ne atsakovė savavališkai ir netinkamai pritvirtino ir nutiesė kabelį nuo savo buto balkono iki garažo, neatitinka tikrovės, nes prieš metus laiko atsakovė gyveno su vyru bute, kabelis buvo pakabintas ne balkone, o įvestas į butą ir buvo signalizacijos iš garažo perdavimo įrankis. Atsakovė negalėjo nematyti šio kabelio ir nežinoti apie jo atliekamą funkciją.

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovo nurodyti automobilio apgadinimai buvo padaryti kitomis, nei nurodo ieškovas aplinkybėmis. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas negalėjo atskirti, kokie apgadinimai atsirado būtent nuo dėl kontakto su atsakovei priklausančiu kabeliu.

Teismas, atlikęs automobilio apžiūrą, nesurašė automobilio apžiūros protokolo. Ką teismas nustatė apžiūros metu, šalys sužinojo tik gavusios teismo sprendimą, todėl ieškovas negalėjo pareikšti jokių prieštaravimų ar nesutikimo motyvų.

Teismo išvados, kad automobilio apgadinimai padaryti ne nukritusiu ant automobilio kabeliu yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Ar teismui pateikta to pačio kabelio dalis, nėra įrodyta, todėl šis įrodymas negalėjo būti vertinamas kaip patikimas įrodymas.

Teismas padarė neteisingas išvadas, kad automašinos antena buvo rimta kliūtis ir per ją nukritęs kabelis negalėjo lygiagrečiai pasiekti mašinos stogo ir tolygiai jį sugadinti. Apelianto teigimu, nei teismo atliktoje automobilio apžiūros fotonuotraukose, nei ikiteisminio tyrimo metu padarytuose fotonuotraukose nėra matyti, kad prie antenos ir bendrai viso stogo padaryti apgadinimai yra tolygūs, atvirkščiai – brėžimo linijos nevienodos, banguotos ir su pertrūkiais, antena yra lankstaus metalo ir realiai tik nežymiai galėjo pakeisti kabelio slydimo kryptį.

Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo G. L. parodymus.

Teismas, vadovaudamasis Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 2015-02-02 raštu Nr.2D-1518(21.17), padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovei atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį nekyla. Tačiau teismas nevertino ir neanalizavo kito Telšių rajono savivaldybės dokumento, kuriame nurodyta, kad jokio leidimo tiesti kabelį nebuvo išduota.

Teismas netinkamai vertino įrodymus. Negalima remtis įrodymais, padarytais pažeidžiant įstatymus. Teismo iniciatyva atlikta ir apgadinto automobilio apžiūra yra negaliojanti, nes nesurašytas apžiūros protokolas. Pažeistas rungimosi principas ir nesilaikyta proceso principų pusiausvyros, nes įrodinėjimo pareiga perkelta ieškovui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės atstovas advokatas A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovui kyla pareiga įrodyti  visas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Apeliantas byloje turėjo įrodyti automobilio sugadinimus, remonto kaštus, aplinkybę, kad visi nurodyti sugadinimai buvo padaryti būtent atsilaisvinus iš atsakovei priklausančio buto balkono nutiestam į daugiabučio namo kieme stovinčius garažus kabeliui kontaktuojant su apelianto vairuojamu automobiliu. Atsakovės atstovo nuomone, paties apelianto nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems apelianto pateiktiems įrodymams. Nurodo, kad apeliantas matė, kad kabelis yra nusileidęs, važiuojant labiau liečia jo automobilį, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio važiavo toliau. Apeliantas suvokė galimą žalos atsiradimo riziką, t. y. numatė, kad jam važiuojant gali būti apgadintas automobilis, tačiau nekreipė į tai dėmesio ir nesiėmė jokių priemonių pašalinti riziką, t. y. važiuodamas toliau lengvabūdiškai tikėjosi automobilio apgadinimo. Tokios ieškovo aplaidaus elgesio aplinkybės, leidžia teigti, kad turtinė žala jam buvo padaryta paties kaltais veiksmais, didelio neatsargumo nulemtais veiksmais, kas šalina atsakovės civilinę atsakomybę. Nurodo, kad automobilis buvo apžiūrimas teismo posėdyje CPK 209 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne CPK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, kurios metu yra rašomas apžiūros protokolas. Teismo posėdžio metu buvo daromas garso įrašas, apžiūroje dalyvavo pats ieškovas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).      

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl apeliacinės insyancijos teismas atsako tik į  pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos LR Civiliniame kodekse numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. LR CPK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų iratsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (LR CK 6.249str.). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų,  civilinė atsakomybė negalima.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, apeliantas pateiktame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą byloje perkėlė ieškovui. Tačiau tokie ieškovo argumentai nepagrįsti, kaip jau buvo minėta, civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus žalą padariusio asmens veiksmus, žalos faktą bei tarp jų egzistuojantį priežastinį ryšį - privalo įrodyti ieškovas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo atsakovei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), ir garažo buvo nutiestas baltos spalvos laidas, šalys šios aplinkybės neginčijo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad, jam važiuojant automobiliu pro minėtą namą, šis laidas užkrito ant jo transporto priemonės ir ją apgadino. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jai nėra žinoma, jog šis laidas apskritai buvo nukritęs. Vienintelis liudytojas, kuris teigė matęs momentą, kai buvo apgadintas ieškovo automobilis, buvo G. L.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog G. L. matė automobilio sužalojimo momentą, yra abejotina, nes ieškovas policijos pareigūnams tiriant įvykį šio liudytojo nenurodė, nors automobilį policijos pareigūnai apžiūrėjo būtent šio liudytojo naudojamame garaže. Iš byloje apklausto liudytojo L. L. parodymų matyti, kad jam nuvykus į įvykio vietą, jis pamatė žemai nusileidusį kabelį. Tačiau liudytojas K. K. teigė, kad, nuvykus į vietą, kabelis buvo pakeltas ir eismui netrukdė. Iš tarnybinio K. K. pranešimo matyti, kad jis į įvykio vietą buvo nuvykęs kartu su L. L. maždaug po 10 minučių, kai, ieškovo teigimu, jo automobilis buvo apgadintas (b.l. 62). Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įrodymų, jog kabelis buvo atsilaisvinęs ir siekė pro jį važiuojančio automobilio kėbulą, nėra. Nors byloje yra duomenys apie namo gyventojų žodinius paaiškinimus dėl atsilaisvinusio kabelio, teismas negali vadovautis nei S. D., nei L. G. paaiškinimais, nes jos byloje nebuvo apklaustos kaip liudytojos, policijos pareigūnui žodžiu tokio turinio pateikti paaiškinimai negali būti laikomi leistinais įrodymais nagrinėjant civilinę bylą. Iš liudytojos T. M. parodymų matyti, kad ji į įvykio vietą buvo nuvykusi jau tada, kai kabelis buvo tinkamai pritvirtintas. Todėl, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) jam buvo padaryta žala – apgadintas jo automobilis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, jei laidas ir būtų sudaręs  kliūtį ieškovui pravažiuoti automobiliu, jis turėjo galimybę sustoti ir išvengti žalos atsiradimo.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių nuotraukų matyti, kad ieškovui priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-08-11 buvo nufotografuotas policijos pareigūnų. Akivaizdu, kad automobilio stogas  tuo metu buvo apgadintas – fotolentelėse matyti subraižytas automobilio stogas. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog automobilis buvo apgadintas dėl atsilaisvinusio laido. Vizualiai įvertinus automobilio įbrėžimus, kyla pagrįstų abejonių, kad tokie įbrėžimai galėjo atsirasti dėl kontakto su laidu, kuris yra apvalus ir aštrių briaunų neturi. Esant abejonėms, jas pašalinti buvo ieškovo pareiga. Ieškovas buvo atstovaujamas advokato, turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl kontakto su kabeliu, tačiau daugiau jokių įrodymų teismui ieškovas nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iš karto nesutiko su ieškovo reiškiamomis pretenzijomis dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovas turėjo galimybę rinkti įrodymus, siekdamas įrodyti tiek žalos dydį, tiek jo priežastinį ryšį su tariamai atsakovės neteisėtais veiksmais. Tačiau ieškovas automobilio įvertinimą atliko 2014-11-14, praėjus beveik trims mėnesiams po 2014-08-11, kai ieškovas policijai pranešė apie jo apgadintą automobilį. Esant tokiems įrodymams, nėra pagrindo daryti išvadų apie atsakovės tariamai padarytos žalos dydį ieškovui bei priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad nepagrįsti ieškovo argumentai dėl  atsakomybės atsakovei taikymo pagal CK 6.266str. ir teismo sprendimo motyvų nebekartoja. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino kitos Telšių rajono savivaldybės administracijos pažymos, kurioje nurodoma, kad savivaldybė leidimo atsakovei elektroninio ryšių kabelio nutiesimui per gatvę į garažus neišdavė. Tačiau ši pažyma nei patvirtina, nei paneigia atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) egzistavimą, nes pažymoje nenurodama, ar toks leidimas neišduotas todėl, kad jis nereikalingas, ar dėl kitų priežasčių.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesurašė apgadinto automobilio apžiūros protokolo, kaip numato CPK 210 straipsnio 4 dalis, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas. Tačiau pažymėtina, kad ieškovo automobilio apžiūra, teismo atlikta praėjus daugiau nei puse metų po ieškovo automobilio apgadinimo, šioje byloje esminės reikšmės sprendžiant žalos dydį neturi, kadangi nuo automobilio apgadinimo iki apžiūros praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Todėl ieškovo argumentai, jog teismas nesurašė apžiūros protokolo, neįtakoja priimto teismo sprendimo pagrįstumo. Ieškovo automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo medžiagoje žymiai anksčiau.

  Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantų apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinis skundas dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30d. atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo skundą, ieškovui nepriteisiamos, taip pat neperskirstomos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Kadangi atsakovė, pateikdama atsiliepimą į skundą, patyrė 200 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. R. iš ieškovo A. J. 200 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja              Lina Muchtarovienė