Administracinė byla Nr. eA-2193-602/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00174-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. T. (toliau – ir prieglobsčio prašytojas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21S43059 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 6K-139 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Skunde nurodoma:
3. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu kaip (duomenys neskelbtini) ir politiniu pagrindu už jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) grupuotės veikloje.
4. Pareiškėjas 2005–2006 m. (duomenys neskelbtini) dirbo parduotuvėje, kurioje taip pat dirbo žmonės, priklausę (duomenys neskelbtini). 2006 m. buvo situacija, kai reikėjo padėti (duomenys neskelbtini), bet jis padėjo ir (duomenys neskelbtini) armijai. Į šeimos namus 2006 m. atėjo žmonės iš (duomenys neskelbtini) ir ieškojo prieglobsčio prašytojo, jis buvo kaltinamas nusikaltimu, tačiau tuomet jo nerado. Vėliau pareiškėją surado ir jis buvo sulaikytas. Nuvežę asmenį į kažkur miške esantį namą kankino, mušė, reikalavo prisipažinti padarius nusikaltimą, liepė pasirašyti kažkokį dokumentą, tačiau jis nepasirašė. Po to pareiškėjui davė tuščią lapą ir jis pasirašė, tuomet jį paleido. 2018 m. pareiškėjas sugrįžo į (duomenys neskelbtini), be to, galvojo, kad pasibaigė karas. 2019 m. lapkritį pas pareiškėją į namus atėjo 3 vyrai ir jį suėmė, nepateikę jokio dokumento, klausinėjo, dėl kokios priežasties jis sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Per tardymą asmuo buvo kankinamas, mušamas, jį kaltino, kad jis rėmė (duomenys neskelbtini) 2006–2009 metais. Po tardymo asmuo buvo paleistas. 2019 m. lapkričio 27 d. vyko festivalis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) minima atminimo diena, skirta prisiminti kovotojų mirtį), kadangi asmuo dirbo vairuotoju, jis vežė žmones į šį festivalį. 2019 m. gruodžio 3 d. į jo namus vėl atėjo grupė žmonių iš CID, jį apkaltino, kad jis dalyvavo festivalyje ir dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje. Asmuo buvo išvežtas į miške esantį vienkiemį, jį ten vėl kankino. Į kilmės valstybę pareiškėjas grįžti nenori, tikina, kad jam gresia suėmimas ir kyla pavojus gyvybei, nori prieglobsčio Lietuvoje.
5. Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nuspręsta įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, tačiau pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jis atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės valstybę neišvyktų. Pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, dėl to nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad Pareiškėjas gali pasislėpti. Tais pačiais argumentais remtasi nustatant maksimalų draudimo atvykti laiką. Su šiais draudimais ir terminais nesutiktina, nes jie nėra proporcingi.
6. Pareiškėjas buvo prašęs, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta skundo dėl sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė, skaidraus ir teisingo proceso garantija.
7. Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti, duomenų visuma pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė visas reikšmingas aplinkybes, tačiau faktai buvo interpretuojami ir Sprendimas vertintinas kritiškai.
8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsiliepime į skundą nurodoma:
10. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jam gresia sulaikymas, pareiškėjas jau ne kartą buvo sulaikytas, tardomas, kankinamas, jam pateikti nepagrįsti kaltinimai dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) veikloje.
11. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo prieglobsčio prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.
12. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje ginkluoti konfliktai nevyksta. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
13. Pareiškėjo pasakojimas apie jam kilmės valstybėje kylančias grėsmes pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, jo teikiami paaiškinimai buvo prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjas nenurodė, kad jam grasintų ir jį persekiotų, nenurodė sulaikymo priežasčių, motyvų bei tikslų. Pareiškėjo teigimu, jį tardė, kankino bei mušė, o pasiteiravus, kokių sužalojimų patyrė, nieko nenurodė. Taip pat, pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad jis buvo tardomas Nusikaltimų tyrimo departamento žmonių kažkur miške, jam nežinomoje vietoje. Be to, pareiškėjas teigia, kad nepriklausė jokioms grupuotėms bei partijoms. Taigi, pareiškėjo pasakojimas apie kilmės valstybėje kilusias problemas nėra patikimas. Pareiškėjo istorijos tikrumas, kuriuo jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, yra abstraktus ir nedetalus. Pareiškėjo istorija nėra nei pagrįsta kitais (be pasakojimų) įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgdamas į jo paaiškinimus, kurie buvo abstraktūs, nedetalūs ir migloti, Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimą apie kankinimus vertino kritiškai bei nelaikė patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą.
14. Kadangi skubos tvarka išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta, pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjas atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.
15. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
II.
16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti V. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus teismas atmetė.
17. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos 1, 12 straipsniais; Įstatymo 86, 87, 126, 133 straipsniais; Tvarkos aprašo 19, 99, 222 punktais; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5, 44 punktais; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu; 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), 24, 25 straipsniais.
18. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, analizuoti ir įvertinti visi nurodyti argumentai, Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į pareiškėjo kilmės valstybės informaciją. Atsakovas apklausoje siekė tinkamai atskleisti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jiems prieglobstį. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) grupuotės ir (duomenys neskelbtini) vyriausybės konfliktas vyko iki 2009 m. gegužės mėn. Vis dėlto, šiuo metu informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu nerandama, nagrinėjamu atveju beatodairiškas smurtas nenustatytas, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei.
19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nepateikė savo pasakojimą pagrindžiančių dokumentų apie jam pareikštus kaltinimus ar įtarimus. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas savo istoriją pasakojo nenuosekliai. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie individualius persekiojimo veiksmus, negalėjo paaiškinti, kokių nusikaltimų padarymu jis buvo įtariamas, kaip jam pavyko pabėgti nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, ar jis buvo suimtas, ar sulaikytas. Pareiškėjas nurodė tik abstrakčiai, kad buvo atliekamas tyrimas dėl kokios priežasties jis sugrįžo į (duomenys neskelbtini), kodėl jis buvo tardomas, kankinamas, mušamas, todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas nesugebėjo nuosekliai paaiškinti šių aplinkybių, nors būtent jomis ir grindžia prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kaltinamas rėmęs (duomenys neskelbtini) 2006–2009 m., teigė, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai jo ieško, tačiau nenurodė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) būtų susidūręs su kokiomis problemomis su teisėsauga, jis sėkmingai ir teisėtai išvyko iš savo kilmės šalies lėktuvu, oro uoste dokumentų patikros metu jo niekas nesulaikė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai suabejojo dėl pareiškėjo tariamos jam paskelbtos paieškos.
20. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nenuoseklus. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgus į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį.
21. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
22. Taip pat, atsižvelgus į Tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme pareiškėjas jokių naujų, nei Migracijos departamentui nurodytų, aplinkybių ar duomenų nepateikė, prašė vadovautis tuo, kas pasakyta apklausų metu.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimu nesutinka, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma:
25. Prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir prašo teismo jį naikinti, nes sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, patvirtinančias realią individualaus persekiojimo grėsmę. Pareiškėjas negali pasilikti kilmės šalyje, nes yra persekiojamas tautiniu pagrindu, kaip (duomenys neskelbtini) ir politiniu pagrindu jo ryšių ir paramos (duomenys neskelbtini) grupuotei.
26. Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjo pasakojimu, kad jis kaip (duomenys neskelbtini) gali būti persekiojamas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir dėl jo ryšių bei paramos (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas etniniu ir politiniu pagrindu. Dėl minėto persekiojimo pareiškėjui kyla grėsmė prarasti laisvę, sveikatą, ar net gyvybę, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad net ir pasibaigus karui buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi ir persekiojami valdžios struktūrų, saugumo ir policijos.
27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
28. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip atsiliepimas į skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.
31. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 21S43059, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo.
33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo atžvilgiu grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų imtasi persekiojimų veiksmų, o pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra grindžiama jo paties subjektyviu situacijos suvokimu ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes pareiškėjas savo istoriją pasakojo nenuosekliai ir nepateikė informacijos apie individualius persekiojimo veiksmus.
34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, patvirtinančias realią individualaus persekiojimo grėsmę bei netinkamai vertinta kilmės valstybės informacija.
35. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).
36. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
37. Taigi, pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo prieglobsčio persekiojimas yra grindžiamas baime dėl gresiančio persekiojamo kilmės valstybėje dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir dėl ryšių bei paramos (duomenys neskelbtini). Todėl, pareiškėjo vertinimu, jam kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam etniniu ir politiniu pagrindu, nes kilmės valstybės informacija patvirtina, kad net ir pasibaigus karui buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi ir persekiojami valdžios struktūrų, saugumo ir policijos (žr. nutarties 4, 26 punktus).
39. Įvertinusi prieglobsčio prašymo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prieglobsčio prašymas yra grindžiamas pareiškėjo baime patirti persekiojimą tautiniu ir politiniu pagrindu. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašymas grindžiamas Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais ir vertintinas vadovaujantis nurodytomis nuostatomis.
40. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vidinė prieglobsčio prašytojui kylanti baimė turi būti pagrįsta duomenimis, leidžiančiais konstatuoti vidinės baimės visišką pagrįstumą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, 40 p.).
41. Migracijos departamento Sprendime konstatuota, jog prieglobsčio prašymą grindžiantis pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus ir nedetalus, nurodyta istorija nėra pagrįsta kitais be pasakojimo įrodymais, yra nesklandi ir mažai tikėtina. Atsižvelgus į tai, jog pasakojimas apie kankinimus vertintas kritiškai bei nelaikytas patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą, pasakojimas pasižymėjo rimtais patikimumo trūkumais ir įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų deklaruojamos baimės visišką pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas su šia Migracijos departamento išvada sutiko ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.
42. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022).
43. Vertindama pareiškėjo pasakojimą, grindžiantį prieglobsčio prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjui kylanti subjektyvi baimė yra grindžiama fragmentiška įvykių seka ir atskirais epizodais, kurių nenuoseklumas, nutolimas laike ir tarpusavio priežastingumo stoka neleidžia vertinti pareiškėjui kylančios baimės patirti persekiojimą kaip visiškai pagrįstos. Kaip nurodė pareiškėjas, jis nepriklausė politinėms ar visuomeninėms organizacijoms, tik vieną kartą dalyvavo 2019 metais vykusiame festivalyje. Be to, pareiškėjas negalėjo nurodyti jo persekiojimo motyvų, savo veiksmų ir/ar jų reikšmės, dėl kurių atsidūrė persekiotojų akiratyje ir patyrė persekiojimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog persekiojimas turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra fragmentiškos ir nesusijusios tarpusavyje, neleidžiančios konstatuoti, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl tautybės ar politinių įsitikinimų.
44. Be to, kilmės valstybės informacija patvirtina, jog šiuo metu sisteminio (duomenys neskelbtini) persekiojimo, netinkamo elgesio su šiais asmenimis vien dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei nėra, todėl vertintinos individualios pareiškėjo aplinkybės, leidžiančios konstatuoti baimės pagrįstumą. Kaip minėta, įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus ir jo patikimumą, taip pat, atsižvelgus į nurodytus, pareiškėjo teigimu, patirto persekiojimo veiksmus, nėra pagrindo identifikuoti baimės būti persekiojamam dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei pagrįstumą. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas politinėje veikloje nedalyvavo, duomenų apie pagalbą (duomenys neskelbtini) nesurinkta, be to, pareiškėjas tik vieną kartą dalyvavo atitinkamame festivalyje, todėl šių veiksmų intensyvumas teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog šiuo aspektu prieglobsčio prašymas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais, nepagrįstais duomenų visuma. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas iš esmės nesugebėjo nuosekliai paaiškinti prieglobsčio prašymą grindžiančių aplinkybių.
45. Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjo teigimu, jis buvo kaltinamas rėmęs (duomenys neskelbtini) 2006–2009 m. ir kilmės valstybės teisėsauga pareiškėjo ieško, tačiau kartu pareiškėjas nenurodė, jog gyvenant kilmės valstybėje visą laikotarpį iki atvykimo į Lietuvos Respubliką būtų persekiojamas kilmės valstybėje, sulauktų persekiojimo, be kita ko, iš teisėsaugos dėl tautybės ar politinių įsitikimų. Pareiškėjas teisėtai išvyko iš kilmės valstybės lėktuvu, oro uoste dokumentų patikros metu nesulaikė.
46. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo pasakojimas nėra laikytinas patikimu įrodymu, prieglobsčio prašymas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir nenuoseklia istorija, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kiltų visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl tautybės ar politinių įsitikimų. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino individualias pareiškėjo savybes ir kilmės valstybės informaciją, nes byloje nenustatyta individualių pareiškėjo savybių, leidžiančių vertinti pareiškėjui kylančią baimę kaip pagrįstą, to nepatvirtina ir byloje surinkta kilmės valstybės informacija.
47. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.
48. Kaip minėta, prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
49. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).
50. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas konstatavo, jog prieglobsčio prašymas dalyje dėl papildomos apsaugos buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip dėl pabėgėlio statuso, todėl pareiškėjas nenurodė papildomų kilmės valstybėje kylančių grėsmių ir tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas konstatavo, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgus į anksčiau nutartyje nurodytus pareiškėjo prieglobsčio prašymą grindžiančio pasakojimo patikimumo trūkumus (žr. nutarties 43–46 punktus), taip pat, pareiškėjo individualias savybes bei kilmės valstybės informaciją, byloje surinktų duomenų visumą, sutiktina su Sprendimo išvada, jog rizika patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus nėra reali. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, tačiau nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjo savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų visapusiškai neištyrė, o byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę ir pareiškėjui kylančios baimės pagrįstumą nagrinėjamu atveju buvo pakankamai išnagrinėti sprendžiant, ar grįžimo į kilmės valstybę atveju kyla visiškai pagrįsta baimė patirti kankinimus ar mirties bausmę. Be to, kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pareikšėjo kilmės valstybėje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir jo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei jų pagrįstumą. Iš surinktų faktinių duomenų galima pagrįstai spręsti, jog nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai ir individualiai ištyrė pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl papildomos apsaugos suteikimo, o pareiškėjas nenurodė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsisakymu suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.
53. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.
54. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti terminai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, instancijos teismo nustatyti terminai yra proporcingi, atitinkantys teisės aktų reikalavimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl juos sutrumpinti nėra pagrindo.
55. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria :
Pareiškėjo V. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan