Administracinė byla Nr.1-2454-423/2015

                                                                                                                Proceso Nr. 3-62-3-00266-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21

(S)

                  KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                    2015 m. lapkričio 16 d.

                                                                Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

nedalyvaujant pareiškėjams D. V. , E. B. , T. B. , L. K. , D. K. ir jų atstovui bei atsakovo Pravieniškių  pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. , E. B. , T. B. , L. K. , D. K. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjai skundu prašo iš atsakovo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios  kolonijos priteisti  neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl  tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio ( b.l. 4-14).

Skunde pareiškėjai nurodė, kad jie yra statutiniai valstybės tarnautojai. Darbo užmokestis  jiems mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir specialiu teisės aktu - Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu (toliau-Statutas).  Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį bausmių vykdymo sistemos pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurios mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį pareiginė alga yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Nuo konkrečiam valstybės tarnautojui apskaičiuotos pareiginės algos dydžio, be kita ko, buvo (ir yra) skaičiuojami: priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, priedas už kvalifikacinę kategoriją, priedas už tarnybinį rangą ir priemokos. O nuo šių darbo užmokesčio dalių priklauso mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą dydis. Pareiškėjai taip pat nurodė, jog nuo 1994-01-22 iki 2013-12-31 D. V. ėjo prižiūrėtojo pareigas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau - Pataisos namai), 2004-07-07 jam buvo suteiktas prižiūrėtojo pareiginis laipsnis, kuris 2010-01-01 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 E. B. ėjo vyresniojo prižiūrėtojos pareigas Pataisos namuose, kurios 2010-01-01 buvo prilygintos pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui. Nuo 2010-03-18 iki 2013-12-31 T. B. ėjo prižiūrėtojo pareigas Pataisos namuose, kurios 2010-07-13 prilygintos pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 L. K. ėjo vyresniosios prižiūrėtojos pareigas Pataisos namuose, 2009-08-01 jai suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris 2010-01-01 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 D. K. ėjo vyresniojo prižiūrėtojo pareigas Pataisos namuose,  kurios 2010-01-01 prilygintos pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui.

Pareiškėjai skunde nurodė, jog 2008-11-06 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-l791 (toliau - Statutas), kurio 3 straipsniu buvo numatytas Statuto įsigaliojimas nuo 2009-07-01.  Statuto 41 str. 3 d. buvo numatyti padidinti priedų už pareiginį laipsnį (nuo 2010-01-01 - už rangą) koeficientai, atitinkamai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą iki 0,2 bazinio dydžio (buvo 0,1 bazinio dydžio); 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą- iki 0,25 bazinio dydžio (buvo 0,15 bazinio dydžio); 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą - 0,3 bazinio dydžio (buvo 0,25 bazinio dydžio); 4) už pataisos pareigūno III rangą- iki 0,35 bazinio dydžio (buvo 0,3 bazinio dydžio); 5) už pataisos pareigūno II rangą- iki 0,4 bazinio dydžio (buvo 0,35 bazinio dydžio); 6) už pataisos pareigūno I rangą- iki 0,5 bazinio dydžio (buvo 0,4 bazinio dydžio); 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą - iki 0,6 bazinio dydžio (buvo 0,45 bazinio dydžio); 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą- iki 0,7 bazinio dydžio (buvo 0,5 bazinio dydžio); 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą- iki 0,8 bazinio dydžio (buvo 0,55 bazinio dydžio); 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą - iki 0,9 bazinio dydžio (buvo 0,7 bazinio dydžio); 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą- iki 1 bazinio dydžio (buvo 0,8 bazinio dydžio). Šio straipsnio, kaip ir viso Statuto, išskyrus jo 3 str. 2 d., įsigaliojimas buvo numatytas 2009-07-01. Tačiau 2008-12-23 LR Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo  įstatymą, kuriuo Statuto įsigaliojimas buvo numatytas vėliau,  t.y. 2010-01-01.

2009-12-08 iki Statuto įsigaliojimo, Statuto I straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535 buvo keičiamos teisės normos, reglamentuojančios priedų už tarnybinį rangą dydį, t. y. šiuo įstatymu buvo laikinai sumažinti iki tol nustatyto pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, taikant iki padidinimo buvusius dydžius. Priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai buvo didinami ir tuo pačiu įstatymu laikinai mažinami  tris kartus,  t.y. 2010-06-30 įstatymu Nr. XI-948, 2011-11-11 įstatymu Nr. XI-1724 ir 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-118. Toks pakartotinis laikinas sumažinimas tęsėsi iki 2014-01-01. Dėl koeficientų už rangus sumažinimo pareiškėjams buvo nepagrįstai mokamas mažesnis darbo užmokestis. Jų  teisėtas lūkestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi buvo pažeistas. Priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas pažeidė pareiškėjų  teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, nes pareiškėjai  negavo pajamų, kurias būtų gavę, jei įstatymų leidėjas nebūtų mažinęs koeficientų už rangus dydžio ir neatidėjęs įstatymo dėl padidintų koeficientų už rangus įsigaliojimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu darbo užmokestis bausmių vykdymo sistemos  pareigūnams kriziniu laikotarpiu buvo sumažintas neproporcingai didesne apimtimi, lyginant su kitais valstybės tarnautojais, kitų statutinių sistemų pareigūnais. Valstybės tarnautojams buvo mažinami tik pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacines klases dydžiai. Vidaus tarnybos pareigūnams  buvo sumažinti  tik pareiginės algos koeficientai 11-20 kategorijoms, tačiau nei priedai  už laipsnius, nei priedų už kvalifikacines klases dydžiai nebuvo mažinti. Kitų statutinių sistemų pareigūnams jų statusą reglamentuojančiais teisės aktais darbo užmokesčio atitinkamų dalių dydžiai nebuvo mažinami. Šiuo atveju, spręsdamas ginčą pagal analogiją teismas turėtų taikyti 2013-07-01 Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pareiginės algų koeficientų  bei priedų  už kvalifikacinę kategoriją sumažinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, nuostatas, todėl priedų už tarnybinį rangą koeficiento sumažinimas taip pat turi būti vertinamas kaip  neteisėtas,  diskriminacinis,  neproporcingas,  prieštaraujantis  Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ieškinio senaties terminas  šio pobūdžio reikalavimui nėra pasibaigęs. Pareiškėjų pažeista teisė į teisingą apmokėjimą už darbą privalo būti apginta, o padaryti nuostoliai atlyginti pagal nustatytą finansinių praradimų mechanizmą.

Tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog  konkrečiu  atveju negali būti taikoma analogija, pareiškėjai prašo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti ar :

2008-12-23 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-123 1 str., kuriuo laikinai iki 2010-01-01 buvo sumažinti priedų už rangus apskaičiavimo koeficientai, neprieštaravo  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos,  teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;

Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009-12-08, 2010-06-30, 2011-11-22, 2012-12-20 redakcijos) 1 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010-01-01 – 2013-12-31: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą- 0,1 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą -0,15 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą - 0,25 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą- 0,3 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą- 0,35 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą- 0,4 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą- 0,45 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą- 0,5 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą- 0,55 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą -0,7 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą - 0,8 bazinio dydžio, neprieštaravo Konstitucijos 5 str. 2 d. ir 3 d., 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;

2010-06-30 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-948 1 str., kuriuo buvo laikinai, iki 2011-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 209-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;

              2011-11-22 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-1724 1 str., kuriuo buvo laikinai iki 2012-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 209-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams;

              2012-12-20 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo  Nr. XII-118 1 str., kuriuo buvo laikinai iki 2013-12-31 pratęstas sumažintų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientų, nustatytų 2009-12-08 Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, galiojimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir 3 d., konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji  kolonija (toliau - Pataisos namai) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai yra Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namai) pareigūnai, kuriems Pataisos namų direktoriaus įsakymų pagrindu yra suteikti tarnybiniai rangai. Nuo 1994-01-22 iki 2013-12-31 D. V. ėjo prižiūrėtojo pareigas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau - Pataisos namai), 2004-07-07 jam buvo suteiktas prižiūrėtojo pareiginis laipsnis, kuris 2010-01-01 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (b.l. 15). Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 E. B. ėjo vyresniojo  prižiūrėtojos pareigas Pataisos namuose, kurios 2010-01-01 buvo prilygintos pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui (b.l. 19). Nuo 2010-03-18 iki 2013-12-31 T. B. ėjo prižiūrėtojo  pareigas Pataisos namuose, kurios 2010-07-13 prilygintos pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (b. 23). Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 L. K. ėjo vyresniosios prižiūrėtojos pareigas Pataisos namuose, 2009-08-01 jai suteiktas pareiginis prižiūrėtojo laipsnis, kuris 2010-01-01 prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (b.l. 27). Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 D. K. ėjo vyresniojo prižiūrėtojo pareigas Pataisos namuose,  kurios 2010-01-01 prilygintos pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (b.l. 31).

Ginčas byloje keliamas dėl darbo užmokesčio dalies (priedo už rangus) laikotarpiu nuo  2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėjimo. 

Pareiškėjai yra statutiniai pareigūnai, kurių veiklos teisinius pagrindus,  jų teisinę padėtį nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas). Statuto 8 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir VTĮ. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

Pareiškėjų teigimu, ginčo laikotarpiu (2010-01-01 - 2013-12-31) dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties  neteisėtai, lyginant su kitais valstybės tarnautojais ir pareigūnais,  neproporcingai, juos diskriminuojant, pažeidžiant jų teises, Konstituciją, konstitucinius teisinės valstybės principus, buvo sumažintas darbo užmokesčio  priedas  už rangą.

Pagal LR Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (2000-04-18 Nr. VIII-1631) redakciją, galiojusią iki 2008-11-06 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos  Statuto pakeitimo  įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo, Statuto 42 straipsnio  5 dalyje buvo nustatyti tokie priedų už turimus pareiginius laipsnius (pagal vėlesnį teisinį reglamentavimą laipsniai  prilyginti rangams)  apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai: 1) prižiūrėtojui – 0,1 bazinio dydžio; 2) vyresniajam prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio; 3) viršilai – 0,25 bazinio dydžio; 4) jaunesniajam inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio; 5) inspektoriui – 0,35 bazinio dydžio; 6) vyresniajam inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio; 7) tarnybos viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio; 8) tarnybos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio; 9) direktoriaus pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio; 10) direktoriui – 0,6 bazinio dydžio; 11) generalinio direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio; 12) generaliniam direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.

2008-11-06 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos  Statuto pakeitimo  įstatymu (red. Nr. X-1791) (toliau – Statuto pakeitimo įstatymas) buvo priimta nauja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Statuto redakcija (1 str.), kuria buvo įtvirtinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybiniai rangai (16 str.). Minėto įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įsigaliojimą, numatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, (kuris reguliavo  pareigūno tarnybos santykių pasibaigimą, pareigybės panaikinimo teisinius klausimus) įsigalioja 2009-07-01.

Statuto pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje buvo nurodyta, jog prižiūrėtojo laipsnis prilyginamas  pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui (1p.), vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis - pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (2p.), viršilos laipsnis -pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui (3p.), jaunesniojo inspektoriaus laipsnis - pataisos pareigūno III rangui (4p.). Iš viso  numatyta 12 rangų. Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio, reglamentavusio pareigūnų darbo užmokestį, 3 dalyje buvo nurodyta, jog pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą- iki 0,2 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą- iki 0,25 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą - 0,3 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą- iki 0,35 bazinio dydžio;  5) už pataisos pareigūno II rangą- iki 0,4 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą- iki 0,5 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą - iki 0,6 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą- iki 0,7 bazinio dydžio ; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą- iki 0,8 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą - iki 0,9 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą- iki 1 bazinio dydžio.

2008-12-23 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XI-123), kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) 2 straipsnis, reglamentavęs įstatymo įsigaliojimo datą, juo nukeliant Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimą, išskyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 2010-01-10. Tačiau dar iki  Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (jam neįsigaliojus), 2009-12-08 Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XI-535), kuriuo pakeitė minėto įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, ja numatydamas iki 2008-11-06  Statuto pakeitimo  įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo galiojusių priedų už pareiginius laipsnius dydžius pagal jų atitikmenį tarnybiniams rangams. Minėto įstatymo 5 straipsniu jo įsigaliojimas numatytas nuo 2010-01-01. To paties  įstatymo (Nr. XI-535) 2 straipsniu buvo įtvirtintas  Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriuo nustatyti didesni pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pareiginės algos bazinį dydį koeficientai. Palyginus įstatymo redakcijas matyti, jog minėtų koeficientų dydis atitiko 2008-11-06 Statuto pakeitimo  įstatymo (red. Nr. X-1791)  41 straipsnio 3 dalyje numatytus pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientus.  Minėto  įstatymo (Nr. XI-535) 5 straipsniu 2 straipsnio įsigaliojimas buvo numatytas 2011-01-01. Vėliau priimtais teisės aktais minėtos normos įsigaliojimas buvo atidėtas dar kelis kartus.

2010-06-30 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-948 (red. Nr.82-4302) 41 straipsnio 3 dalies įsigaliojimas atidėtas iki 2012-01-01. 2011-11-22 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1724 (red. Nr. 150-7039) - atidėtas iki 2013-01-01 ir 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio   pakeitimo   įstatymu   Nr. XII-118 ( red. Nr. 155-7996) - atidėtas iki 2014-01-01.

Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog 2009-12-08 Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu (Nr. XI-535) buvo įtvirtintas 2008-11-06 Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos  Statuto pakeitimo  įstatymo ( Nr. X-1791) 41 straipsnyje 3 dalyje numatytų  pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydžių koeficientų sumažinimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėto įstatymo (Nr.X-1791) įsigaliojimas buvo atidėtas, o 2009-12-08 Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535) 2 straipsniu sugrąžinti Statuto pakeitimo  įstatymo (Nr. X-1791) 41 straipsnio 3 dalyje numatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai, kurių įsigaliojimas buvo kelis kartus įstatymo leidėjo atidedamas, sprendžiant šį ginčą, negalima taikyti analogijos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime  „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aptartai situacijai, nes Konstitucinio Teismo nutarime nagrinėjamu atveju valstybės  tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedų už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo realiai sumažinti, t.y. buvo sumažinti jau kurį laiką galioję didesni dydžiai, pagal kuriuos valstybės tarnautojams buvo mokami tarnybiniai atlyginimai. Konkrečiu atveju pareiškėjai didesnio darbo užmokesčio, susijusio su priedų už rangą koeficiento padidinimu nei iki  ginčo laikotarpio, nei ginčo laikotarpiu (2010-01-01 iki 2013-12-31) nėra gavę (šios aplinkybės neginčija), nes teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus  padidinimą, įstatymui leidėjui kelis kartus atidėjus jų įsigaliojimą, įsigaliojo tik nuo 2014-01-01.

Administracinių bylų teisenos įstatymas (5 str. 1 d.) kiekvienam  suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau minėta norma taip pat įpareigoja asmenis, besikreipiančius teisminės gynybos įrodyti savo subjektinių  teisių pažeidimus. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Teisėtų lūkesčių apsaugos principas teismų praktikoje siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys:  2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).  Taigi, viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų - kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs  teises.

Konkrečiu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimą įsigaliojo tik nuo 2014-01-01 ir prieš jiems įsigaliojant nebuvo taikomi, apskaičiuojant ir išmokant  pareiškėjų darbo užmokestį, todėl pareiškėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo), todėl jų teisės ir teisėti lūkesčiai nebuvo objektyviai pažeisti.

Tačiau, net ir pritariant pareiškėjų pozicijai, jog jų  teisėms ir teisėtiems lūkesčiams  turėjo įtakos teisinis reguliavimas, kurio įsigaliojimas įstatymo leidėjo buvo kelis kartus atidėtas, pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, privalo pagrįsti  aplinkybes, kuriomis remiasi kaip skundo pagrindu, t.y. įrodyti savo argumentų pagrįstumą (ABTĮ  23 str. 2 d. 7 p., 57 str.). Pareiškėjų nuomone, jų  darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas dėl įstatymo leidėjo neteisėtų veiksmų, t.y. apskaičiavimo už tarnybinius rangus teisinis reguliavimas (jo pakeitimas, vėliau įsigaliojimo atidėjimas) buvo teisiškai ydingas, pažeidžiantis LR Konstituciją, joje įtvirtintus konstitucinius principus, Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną (Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2009-12-11, 2010-04-20, 2013-02-15 nutarimai), tačiau pareiškėjai nesieja nurodytų Konstitucinio Teismo suformuluotų nuostatų su ginčijamu teisiniu reguliavimu, neišdėsto, kaip nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo nustatytas toks pat, kaip ir nustatytas iki jo įsigaliojimo galiojęs priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientų teisinis  reguliavimas, pažeidė pareiškėjų skunde nurodytus konstitucinius reikalavimus įstatymų leidėjui, tik apsiriboja vien bendro pobūdžio teiginiais.

  Anot pareiškėjų, galiojusiu teisiniu reguliavimu statutiniams valstybės tarnautojams buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad padidėję pareigūnų priedo už rangą apskaičiavimo koeficientai bus taikomi jau nuo 2010-01-01, o vėliau šis lūkestis vis buvo pažeidžiamas priimant naujus teisės aktus, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas.

Kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antrojoje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Šioje byloje kvestionuojamu teisiniu reguliavimu taip pat buvo nustatytas laikinas teisinis reguliavimas tam, kad būtų įgyvendintas viešasis interesas, susijęs su valstybės taupymo priemonėmis valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei padėčiai. Pastebėtina, kad šioje srityje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs plačios apimties teisminę praktiką. Remiantis oficialiąja konstitucine jurisprudencija matyti, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai asmenys neturi absoliučių teisėtų lūkesčių, kad iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų gaunamas apmokėjimas už darbą ar kitos socialinio pobūdžio išmokos apskritai nebus mažinamos. Išimtiniais atvejais šios išmokos gali būti mažinamos, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009-12-11, 2011-02-14, 2013-07-01, 2014-12-22 nutarimus). Dar daugiau, Konstitucinis Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tam tikrų valstybės įsipareigojimų vykdymo atidėjimas, kai valstybė prisiimtų įsipareigojimų negali įgyvendinti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo (šiuo klausimu žr. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą). Vadinasi, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lūkesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali būti laikomas konstituciškai pateisinamu. Teismui nesuteikta teisė kvestionuoti, ar buvo pasirinktos pačios geriausios priemonės kilusiems sunkumams išspręsti (Administracinių bylų teisenos 3 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teisinį reguliavimą, susijusį su priedo už rangą koeficiento dydžiu, koregavo apdairiai ir suteikė pareiškėjams pakankamų galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties, juolab, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sąlygų. Priedas už rangą yra viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti visuminio darbo užmokesčio dydžio. 

Tokį aiškinimą pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, formuojama ginčų dėl teisėtų lūkesčių ribojimo srityje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja teisės gauti konkretaus dydžio darbo užmokestį (2012-03-20 sprendimas dėl priimtinumo Panfile prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 13902/11). Panašios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose administracinėse bylose, kai dėl valstybės taupymo priemonių įgyvendinimo kyla privačių asmenų teisėtų interesų ir viešojo intereso suderinimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2015-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2015). Vadinasi, pareiškėjo patiriamų sunkumų mastas turi būti pripažįstamas teisiškai reikšminga aplinkybe, nagrinėjant šio pobūdžio ginčus.

Teismas įvertinęs, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, pareiškėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiūriu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų našta, sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo. Remiantis šiais argumentais, pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dalis dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui netenkintinas.

Pareiškėjų teigimu, bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybes tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigūnais) ir tokiu būdu jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.

Teismas dar kartą pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija) 23 straipsnio (2008-12-09 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002-07-05 redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priedas už rangą yra viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti viso darbo užmokesčio dydžio. Būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas. Kadangi įstatymų leidėjas pareigūnų teisinį statusą nustatė specialiu įstatymu – Statutu, jų (pareigūnų), kaip turinčių specifinį teisinį statusą, mechaniškas sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigūnais nėra galimas. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju teisės aktų nuostatos nenumatė priedų už rangą koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas. Ginčas vyksta tik dėl to, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjams nebuvo taikytas planuotas priedų už rangą koeficientų didinimas, kurio įsigaliojimas nuolat buvo atidedamas.

Pareiškėjų argumentai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigūnais) ir tokiu būdu jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, vertinami kaip pareiškėjų nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta.

Pareiškėjai abejonių dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tinkamai nepagrindė. Todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl prašyme nurodytų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir 3 d., 29 str. 1 d., 48 str. 1 d., konstituciniams teisinės valstybės,  teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams.

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                                                 Asta Urbonienė