Civilinė byla Nr. e2-3503-863/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36944-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
(S)
2.6.8.10; 2.6.16.1; 2.6.16.11.1; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešosios įstaigos „Menų spaustuvė“ ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai „Vandenyno dirbtuvės“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 550 Eur skolą, 19,80 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. gruodžio 11 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2020 m. vasario 6 d. (įmonės vadovei). Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės VšĮ „Menų spaustuvė“ ir atsakovės VšĮ Vandenyno dirbtuvės“ buvo sudarytos patalpų subnuomos sutartys: 2017 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini)ir 2017 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtas sutartis ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. vasario 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini)– 350 Eur sumai ir 2017 m. birželio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini)– 200 Eur sumai. 2019 m. lapkričio 18 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, tačiau iki šiol minėta skola nėra apmokėta (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Atsižvelgiant į tarp šalių sudarytą sutartį, jos pobūdį, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų subnuomos teisiniai santykiai. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad atsakovė savo pareigos atsiskaityti su ieškove už nuomojamas patalpas neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 550 Eur nuomos mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Subnuomos sutarčių 15 punktu šalys susitarė, kad atsakovei už pavėluotą atsiskaitymą pagal sutartį nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną bus skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai. Pagal minėtą sutarties punktą ieškovė atsakovei paskaičiavo 19,80 Eur dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 19,80 Eur delspinigius yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju šalys dėl procesinių palūkanų dydžio nesusitarė, tačiau ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
Viešųjų įstaigų įstatymo
3 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti pagal komercinį sandorį – šalių sudarytą subrangos sutartį. Byloje konstatuota, kad atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti pagal subrangos sutartį už ieškovės atliktus darbus. Atsakovės neįvykdyta prievolė atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtiną pradelsto mokėjimo apibrėžimą, todėl šio įstatymo nuostatos vertintinos kaip lex specialis CK 6.210 straipsnio atžvilgiu, atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo minėto įstatymo pagrindu yra pagrįstai ir tenkintintinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-286-241/2016). Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (569,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 181,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 196,50 Eur.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,37 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės VšĮ „Vandenyno dirbtuvės“, juridinio asmens kodas 304353431, ieškovės VšĮ „Menų spaustuvė“, juridinio asmens kodas 125873853, naudai 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) skolą, 19,80 Eur (devyniolikos eurų ir 80 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (569,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 196,50 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės VšĮ „Vandenyno dirbtuvės“, juridinio asmens kodas 304353431, valstybės naudai 5,37 Eur (penkių eurų ir 37 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok