Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-10-20][nuasmeninta nutartis byloje][2-1365-117-2015].docx
Bylos nr.: 2-1365-117/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
A.Sadausko 141216134 atsakovas
"Senoji perkėla" 300509452 atsakovo atstovas
"Pajūrio viešbučiai" 110070197 Ieškovas
"Valeksa" ieškovo atstovas
Klaipėdos Žalgirio teniso aikštynas 141565837 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Asmenys
Juridiniai asmenys:
Juridinių asmenų rūšys:
Privatūs juridiniai asmenys:
Individualiosios įmonės
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Įmonių bankrotas:
Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, jų teisės ir reikalavimų tvirtinimas bei tenkinimas
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

                  Civilinė byla Nr. 2-1365-117/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00809-2012-9

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 27.3.2.5; 126.8;

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

  2015 m. spalio 20 d.

  Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. S. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į bankrutuojančios individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinės nuosavybės teise priklausantį turtą A. S. individualios įmonės bankroto byloje Nr. B2-232-163/2015.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi A. S. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Senoji perkėla“. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d., 2013 m. liepos 18 d., 2014 m. sausio 13 d. ir 2014 m. lapkričio 11 d.  nutartimis patvirtintas ir patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto.

Bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo parduoti A. S. ir jo sutuoktinės  turtą. Prašyme nurodė, kad administratorius 2015 m. sausio 18 d. raštu pateikė A. S. pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, tačiau nei A. S., nei E. S. jokio atsakymo dėl sutarties sudarymo nepateikė, jokių sąlygų, kuriomis būtų galima sudaryti taikos sutartį nepasiūlė. 2015 m. vasario 12 d. vykęs kreditorių susirinkimas svarstė klausimą dėl taikos sutarties sudarymo su įmonės savininku A. S., tačiau nutarimas nebuvo priimtas. A. S. IĮ kreditorių reikalavimai sudaro 5 274 524,63 EUR, įmonės turto rinkos vertė 335 959,22 EUR, akivaizdu, kad įmonės turto nepakas kreditorių reikalavimams ir administravimo išlaidoms tenkinti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patenkino. Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, vykęs 2014 m. spalio 9 d. ir 2014 m. spalio 29 d. nutarė parduoti iš varžytinių A. S. ir jo sutuoktinei priklausantį turtą. Administratorius 2015 m. sausio 8 d. raštu pateikė A. S. pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutartis nesudaryta.

Teismas pažymėjo, kad pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, jos turtas yra neatskirtas nuo savininko turto, todėl, jei įmonės prievolėms neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Kai individuali įmonė yra įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas, nes jam naudojamas šeimos turtas, sutuoktinių fizinis ir intelektinis darbas, pajamos naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai bendroje sumoje sudaro 5 274 524,63 Eur, A. S. IĮ turto rinkos vertė sudaro 335 959,22 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams tenkinti, teismas sprendė, kad kreditorių reikalavimai privalo būti dengiami iš A. S. ir jo sutuoktinės E. S. turto.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Suinteresuoti asmenys A. S. ir E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiamą nutartį bankroto administratorius apeliantams išsiuntė elektroniniu paštu 2015 m. gegužės 12 d., todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti.
  2. Teismas negalėjo tenkinti administratoriaus prašymo ir leisti nukreipti išieškojimą į apeliantų turtą, nes tuo atveju, kai įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė  atsakyti už įmonės skolas. Pagal teismų praktiką, jeigu kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės  veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda. Teismas neištyrė faktinių aplinkybių, t. y. neprašė pateikti įrodymų, pagrindžiančių E. S. dalyvavimą bankrutuojančios A. S. individualios įmonės versle, ex officio netyrė jos dalyvavimo įmonės versle fakto. Pažymi, kad administratorius su analogišku prašymu jau buvo kreipęsis į teismą, teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi šį prašymą tenkino, tačiau, gavęs atskirąjį skundą, teismas pats pasinaikino savo nutartį ir ta pačia nutartimi įpareigojo administratorių pateikti įrodymus apie siūlymą įmonės savininkui A. S. sudaryti taikos sutartį bei įrodymus apie įmonės savininko sutuoktinės dalyvavimą įmonės veikloje. Skundžiamą nutartį teismas priėmė neištyręs aplinkybių, ar A. S. sutuoktinė dalyvavo savo sutuoktinio individualios įmonės veikloje. Pažymi, kad E. S. visiškai nedalyvavo įmonės veikloje, nesudarinėjo jokių sandorių, todėl jos atsakomybė už įmonės skolas kildinama be pagrindo.
  3. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nesilaikė individualios įmonės savininko turto pardavimo procedūros. ĮBĮ bankroto administratoriui nustatyta pareiga pasiūlyti įmonės savininkui ir kreditoriams sudaryti taikos sutartį ir tai padaryti administratorius turi iki nutarties likviduoti įmonę įsiteisėjimo, nes taikos sutartis gali būti sudaryta iki to momento. Pažymėtina, kad bankroto administratorius į A. S. su pasiūlymu sudaryti taikos sutartį kreipėsi tik 2015 m. sausio 8 d., o nutartis likviduoti įmonę buvo priimta ir įsiteisėjo 2014 m. balandžio 23 d. Be to, administratorius išieškojimą iš sutuoktinių turto gali vykdyti tik esant įsiteisėjusiai nutarčiai, kuri tai leistų padaryti, tačiau nagrinėjamu atveju administratorius dar 2015 m. sausio 6 d. iš varžytinių pardavė pastatą, kuris priklausė individualiai A. S. įmonei, tačiau žemės sklypas nuosavybės teise priklausė jos savininkams. Bankroto administratorius prieš pradėdamas asmenine nuosavybės teise A. S. priklausančio turto pardavimą, nesikreipė į teismą dėl išieškojimo nukreipimo į savininko ir jo sutuoktinės turtą, taigi pažeidė imperatyvias teisės normas. Tai, kad bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ normas patvirtina ir Įmonių valdymo Departamento raštas, kuriame nurodyta, jog administratoriui už ĮBĮ pažeidimus paskirta nuobauda – įspėjimas.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą A. S. individualios įmonės bankroto administratorius prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Bankroto administratorius, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2015 m. balandžio 28 d., 16.44 val. elektroniniu paštu įmonės savininkui A. S. ir kreditoriams išsiuntė skundžiamą teismo nutartį. Suinteresuotas asmuo A. S. nurodo neteisingą skundžiamos nutarties gavimo datą 2015 m. gegužės 12 d., minėtą dieną A. S. paprašė administratoriaus pakartoti siųstą nutartį, ką administratorius ir padarė. Apeliantams 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti suėjo 2015 m. gegužės 5 d., skundas paduotas 2015 m. gegužės 19 d., t. y. praleidus terminą atskirajam skundui paduoti. Praleisto termino atstatyti apeliantai neprašo, todėl atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas. Pažymėjo, kad apeliantas A. S. nuo 2014 m. lapkričio mėnesio pasirinko bendravimo būdą su administratoriumi ir antstoliu tik elektroniniais laiškais.
  2. E. S. aktyviai dalyvavo A. S. IĮ veikloje kaip bendrasavininkė. A. S. sudarant sutartį dėl 3 mln Lt kredito, 2005 m. rugsėjo 12 d. pasirašė su banku Snoras laidavimo sutartį; 2006 m. gruodžio 15 d. E. S. pasirašė laidavimo sutartį dėl A. S. laidavimo UAB „Pajūrio viešbučiai“ suteikto 4 953 000 Lt kredito gavimo. Pagal laidavimo sutarčių sąlygas E. S. buvo solidariu skolininku, vadinasi, A. S. IĮ įsipareigojimų nevykdymo atveju, neturėtų kito pasirinkimo kaip patenkinti A. S. IĮ įsipareigojimus bankui ir įgijus regresinio reikalavimo teisę, tapti A. S. IĮ kreditoriumi.
  3. Bankroto administratorius 2015 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl leidimo parduoti A. S. ir jo sutuoktinės turtą, nurodydamas, kad 2015 m. sausio 8 d. raštu pateikė A. S. pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, tačiau nei A. S., nei E. S. jokio atsakymo dėl taikos sutarties sudarymo nepateikė. Pažymi, kad A. S. IĮ turto rinkos vertė 2014 m. gegužės 8 d. sudaro 335 959,22 Eur, šio turto nepakaks kreditorių reikalavimams, kurie sudaro 5 274 524,63 Eur ir administravimo išlaidoms tenkinti. Administratorius ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą įvykdė. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas ex officio ištyrė klausimą dėl E. S. dalyvavimo A. S. IĮ veikloje. Teismas nustatė, kad A. S. IĮ įsteigta santuokos metu iš esmės yra šeimos verslas, todėl pripažino ją bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 dalis, 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria teismas leido nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinės nuosavybės teise priklausantį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl termino atskirajam skundui paduoti

 

Atsiliepime į atskirąjį skundą bankrutavusios A. S. individualios įmonės bankroto administratorius nurodo, kad apeliantų skundas paduotas praleidus 7 dienų apskundimo terminą, todėl negali būti nagrinėjamas ir pažymi, kad apeliantų nurodomą nutarties gavimo datą, t. y. 2015 m. gegužės 12 d. skundžiama nutartis A. S. prašymu elektroniniu paštu jam buvo nusiųsta pakartotinai. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį bankroto administratorius jiems į elektroninius paštus atsiuntė 2015 m. gegužės 12 d., todėl apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios dienos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka 2015 m. balandžio 24 d., bankroto administratorius įpareigotas supažindinti su nutartimi kreditorius ir įmonės savininką. Vykdydamas teismo įpareigojimą, bankroto administratorius skundžiamą nutartį 2015 m. balandžio 28 d. 16.44 val. elektroniniu paštu išsiuntė kreditoriams ir įmonės savininkui A. S. ir apie teismo nutarties įteikimą pranešė teismui (6 t., 157-158 b. l).  Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. gegužės 12 d. A. S. tuo pačiu elektroninio pašto adresu buvo dar kartą išsiųsta skundžiama nutartis ( 6 t. 169 b. l.). Vadinasi apeliantui A. S. 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo pirmą kartą siųstos teismo nutarties, t. y. 2015 m. balandžio 28 d. Atskirasis skundas paduotas 2015 m. gegužės 19 d., taigi praleidus atskirojo skundo padavimo terminą. Byloje nėra duomenų svarbioms procesinio termino praleidimo priežastims nustatyti, todėl vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nurodytam trūkumui paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas dėl A. S. atskirojo skundo nutrauktinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, į tai, kad atskirąjį skundą padavė ir suinteresuotas asmuo E. S., kuriai apie skundžiamą nutartį pranešta tik 2015 m. gegužės 12 d., nagrinėja bylą pagal jos atskirojo skundo argumentus.

 

 Dėl 2015 m. balandžio 24 d. nutarties pagrįstumo

 

Skundžiama nutartimi teismas tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir leido nukreipti išieškojimą į bankrutavusios individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas nurodė, kad administratorius 2015 m. sausio 8 d. raštu pateikė A. S. pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutartis sudaryta nebuvo. Taip pat teismas pažymėjo, kad, jei individualios įmonės prievolėms neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu (CK 2.50 str. 4 d.), o kai individuali įmonė yra įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos  verslas, nes jam naudojamas šeimos turtas, sutuoktinių fizinis ir intelektinis darbas, pajamos naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, todėl pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai sudaro 5 274 524,63 Eur, o A. S. IĮ turto rinkos vertė sudaro 335 959,22 Eur, taigi įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl teismas sprendė, kad kreditorių reikalavimai turi būti dengiami iš A. S. ir jo sutuoktinės E. S. turto. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė skunde nurodo, kad ji visiškai nedalyvavo A. S. IĮ veikoje, nesudarinėjo jokių sandorių, todėl jos atsakomybė už įmonės skolas kildinama be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

Individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 str.). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda.

Nors apeliantė skunde nurodo, kad ji visiškai nedalyvavo A. S. IĮ veikoje, nesudarinėjo jokių sandorių, todėl jos atsakomybė už įmonės skolas kildinama be pagrindo, bylos duomenys patvirtina priešingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S., kaip A. S. IĮ darbuotojai, buvo išduotas įgaliojimas pasirašyti sutartį su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, kurią 2004 m. sausio 2 d. E. S. įmonės vardu pasirašė (2 t., 40-45 b. l.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. AB Snoras sudarė kredito sutartį su UAB „Pajūrio viešbučiai“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. S., dėl 3 mln. Lt dydžio kredito suteikimo, įsipareigojimų įvykdymas užtikrintas hipoteka bei įkeitimu. Hipotekos lakštą bei hipotekos lakšto pakeitimą E. S. pasirašė kartu su A. S. kaip A. S. IĮ savininkai (2 t., 49-74 b. l.). Be to, 2005 m. rugsėjo 12 d. laidavimo sutartys Nr. L031-47168-01 ir Nr. L031-47168-02 patvirtina, kad A. S. ir A. S. individuali įmonė laidavo AB bankui Snoras, kad UAB „Pajūrio viešbučiai“ įvykdys įsipareigojimus pagal 2005 m. rugsėjo 12 d. kredito sutartį. E. S. laidavimo sutartyje Nr. L031-47168-01 raštiškai patvirtino, kad pritaria sutarties sudarymui ir supranta visas pasekmes, kurios gali kilti sutarties sąlygų pažeidimo atveju (t. y. kad išieškojimas gali būti nukreiptas į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, į jos asmeninį turtą) (2 t., 75-79 b. l.). 2006 m. gruodžio 15 d. kredito sutartimi AB bankas Snoras suteikė 4 953 000 Lt kreditą UAB „Pajūrio viešbučiai“, skolinio įsipareigojimo įvykdymas užtikrintas be kita ko ir įkeičiant A. S. IĮ ir A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštą pasirašė ir E. S..  Tos pačios dienos laidavimo  sutartimis A. S. IĮ ir A. S. laidavo, kad skolininkas įvykdys savo įsipareigojimus, o E. S., kaip laiduotojo A. S. sutuoktinė, laidavimo sutartyje Nr. L031-47323-02 raštiškai patvirtino, kad pritaria sutarties sudarymui ir supranta visas pasekmes, kurios gali kilti  sutarties sąlygų pažeidimo atveju (t. y. kad išieškojimas gali būti nukreiptas į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, į jos asmeninį turtą) (2 t., 80-115 b. l.). Pažymėtina, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d. ir 2008 m. vasario 4 d. hipotekos lakšto pakeitimus E. S. pasirašė kaip A. S. individualios įmonės savininkė (kartu su A. S.) (2 t., 116-119 b. l.). 2007 m. liepos 18 d. kredito sutartimi AB Snoras suteikė UAB „Pajūrio viešbučiai“ 2 mln. Lt kreditą, šio skolinio įsipareigojimo įvykdymas užtikrintas A. S. ir A. S. IĮ nekilnojamojo turto pakartotine hipoteka ir A. S. bei A. S. IĮ laidavimu. Iš laidavimo sutarties Nr. L 031-47391-02 matyti, kad E. S., kaip A. S. IĮ savininko sutuoktinė raštiškai pritarė kredito sutarties ir laidavimo sutarties sąlygoms, sutiko, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju išieškojimas gali būti nukreiptas į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat į šeimos turtą, o hipotekos lakštą A. S. ir E. S. pasirašė kaip A. S. IĮ savininkai (2 t., 122 – 140 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai pagrindžia E. S. dalyvavimą įmonės veikloje ir atitinkamai jai kylančią prievolę kartu su sutuoktiniu A. S., kuris buvo individualios įmonės savininkas, atsakyti už bankrutavusios A. S. individualios įmonės prievoles. 

Apeliantė skunde nurodo, kad bankroto administratorius nesilaikė individualios įmonės savininko turto pardavimo procedūros (iki nutarties likviduoti įmonę įsiteisėjimo nepasiūlė įmonės savininkui ir kreditoriams sudaryti taikos sutarties; pradėjo įmonės savininkams asmenine nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą iki teismo nutarties, leidžiančios tai padaryti, įsiteisėjimo). Iš bylos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo tenkinęs bankroto administratoriaus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į bankrutuojančios A. S. įmonės savininko ir jo sutuoktinės turtą, tačiau gavęs atskirąjį skundą, teismas su skundo argumentais sutiko ir 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi pats pasinaikino savo nutartį, įpareigojo administratorių pateikti įrodymus apie siūlymą įmonės savininkui sudaryti taikos sutartį bei įrodymus, patvirtinančius įmonės savininko sutuoktinės dalyvavimą įmonės veikloje ar pajamų, gautų iš įmonės veiklos, naudojimą šeimos poreikiams tenkinti. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius 2015 m. sausio 8 d. raštu pateikė A. S. ir E. S. pasiūlymą sudaryti taikos sutartį (5 t., 138 b. l.), tačiau taikos sutartis sudaryta nebuvo. 2015 m. vasario 12 d. įvykęs kreditorių susirinkimas svarstė klausimą dėl taikos sutarties sudarymo su įmonės savininku, tačiau nutarimas nebuvo priimtas (5 t., 115-117 b. l. ).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

              Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties.

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                                          Danutė Milašienė

             

 


Paminėta tekste:
  • B2-36-265/2019
  • CK2 2.50 str. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles
  • CPK
  • 3K-7-400/2012
  • CK