Administracinė
byla Nr. N575-711/09
Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo
Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės
darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Lietuvos
Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2008 m. vasario 8 d. V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo
protokolą už tai, kad jis, veikdamas kaip darbdavys -fizinis asmuo, susitarė su
A. S., kad šis nuo
2007-10-02 iki 2007 metų pabaigos dirbs statybininko – stogdengio
kvalifikacijos darbus (įrengs garažo perdengimą, sumontuos stogo konstrukcijas
bei uždengs stogo dangą), kol bus pastatytos patalpos virš garažo,
priklausančio V. J.,
esančio Volungės g. 6, Gegužių kaime, Šiaulių rajone, o V. J. aprūpins jį statybinėmis medžiagomis bei po
darbų atlikimo pagal iš anksto rašytinai sutartus įkainius apmokės už darbą.
Darbo sutartis su A. S. sudaryta
nebuvo, nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondui, darbuotojas
nebuvo socialiai apdraustas, t.y. A.
S. dirbo nelegaliai. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo
inspekcija nurodė, kad V. J. veikoje
yra pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso (toliau – ir ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje sudėtis.
Šiaulių
rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarimu V. J. atžvilgiu iškelta administracinio teisės
pažeidimo byla buvo nutraukta, nesant ATPK 413 straipsnio 1 dalyje
numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Teismas
konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98
straipsnį, nelegaliu yra laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje numatytiems
darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93
straipsnį, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo
darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės,
kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai
darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje
nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo
sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose,
kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, t.y. darbo sutarties atveju
darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, kuri
nesiejama su gaunamu rezultatu, taip pat laikytis darbo tvarkos ir paklusti
darbdavio nurodymams.
Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė,
kad iš V. J., liudytojo A. S. parodymų, byloje
esančios statybos darbų sutarties (b.l. 5) matosi, kad A. S., tardamasis su V. J., įsipareigojo ne dėl tęstinės darbo
funkcijos – pastovaus darbo pas V.
J. statybininko pareigose nustatytomis darbo valandomis ir tam
tikromis darbo sąlygomis, gaudamas mėnesinį darbo užmokestį, bet atlikti
konkrečią užduotį – sumontuoti karkasines palėpės sienas, stogą, uždėti stogo
dangą, sumontuoti perdengimą. A. S. nebuvo
pavaldus V. J., dirbo
savo įrankiais, darbo laiką pasirinkdamas pagal oro sąlygas, o jo užmokestis
priklausė nuo galutinio darbo rezultato – užsakovas V. J. buvo įsipareigojęs apmokėti A. S. pagal konkrečių darbų
įkainius (b.l. 5), atlikus konkrečius darbus. Kad tarp V. J. ir A. S. buvo susiklostę civiliniai santykiai,
patvirtina ir paties A. S. iškelta
civilinė byla dėl skolos, ieškinio pagrindu nurodant Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnį, kuris reguliuoja statybos
rangos santykius (b.l. 19-20). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas
nusprendė, kad tarp A. S. ir
V. J. 2007 m. spalio –
gruodžio mėnesiais atsiradę santykiai laikytini ne darbo, o civiliniais –
statybos rangos – santykiais (LR CK 6.681 str.), nes jie susitarė dėl
konkretaus rezultato pasiekimo – palėpės sienų ir perdengimo sumontavimo ir
stogo uždengimo, A. S. dirbo
savarankiškai, nesilaikydamas jokių nurodymų dėl darbo laiko, darbo
organizavimo, darbo drausmės ir darbo atlikimo būdo, o atlyginimą buvo sutarta
mokėti už atliktą darbą, todėl jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės
pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės
pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementų.
II.
Nesutikdamas su Šiaulių rajono apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos valstybinės
darbo inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė teismui apeliacinį
skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios
instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutarimą nepagrįstai rėmėsi tik
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. J. argumentacija, tačiau visiškai neatsižvelgė
į Institucijos atstovo bei liudytojo A.
S. išsakytus argumentus. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad
tarp darbuotojo ir darbdavio – fizinio asmens susidarė darbo sutarties
teisiniai santykiai, kadangi jie buvo susitarę dėl ilgalaikių statybininko –
stogdengio kvalifikacijos darbų, darbdavys įsipareigojo darbuotoją aprūpinti
statybinėmis medžiagomis, jie buvo susitarę dėl minėtų darbų atlikimo tvarkos
ir laiko, sutarę, kad po darbų atlikimo, pagal iš anksto susitartus įkainius
bus apmokėta už darbus, periodiškai kiekvieno mėnesio pabaigoje. Taigi,
Institucija teigia, kad esant darbo sutarties požymiams, darbdavys V. J. nesudarė darbo
sutarties su darbuotoju A. S.,
apie darbuotojo įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondui,
socialiai neapdraudė darbuotojo, tuo pažeisdamas DK 98, 99 straipsnių
nuostatas.
V. J. atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti,
kadangi jis yra nepagrįstas, jame iškreipiamos faktinės bylos aplinkybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis
skundas netenkinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą
teismų praktiką yra nurodęs, kad įstatymai
nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės
reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis
gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. <...>
Atsakomybė pagal ATPK
413 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami
darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės
teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 413 straipsnio sudėtį. Teismas
spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis
– privalo vadovautis DK ir CK ir atsižvelgti į bendrosios kompetencijos teismų praktiką.
Pavyzdžiui: „Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų
sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba
eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis,
o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių
sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės).
Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto
apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam
tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra,
atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir
paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra“ („Administracinių
teismų praktika“ Nr. 7. Psl. 246, 247,
LAT nutartis byloje Nr.
3K-3-264/2002).
Teisėjų kolegija,
apeliacine tvarka patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu,
vertina, kad V.
J. ir A. S. siejo
ne darbo santykiai, bet civilinės - statybos rangos - sutarties pagrindu
atsiradę santykiai. Kaip matyti tiek iš V. J., tiek iš A. S. paaiškinimų ir parodymų teisme, jie tarpusavyje
tarėsi dėl konkretaus darbo atlikimo (sumontuoti karkasinės palėpės sienas,
stogą, uždėti stogo dangą, sumontuoti perdengimą), A. S. dirbo su savo įrankiais, pasirinkdamas
darbo laiką pagal oro sąlygas, dėl darbo atlikimo sąlygų ar darbo organizavimo
tvarkos tarp jų nebuvo susitarta, o atlygis už darbą taip pat buvo siejamas su
konkrečiais padarytais darbais (b.l. 5), o ne su periodiškai kiekvieno mėnesio
pabaigoje mokamu atlyginimu, kaip klaidingai savo apeliaciniame skunde nurodo
Institucija. Tai, kad tarp jų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai
patvirtina ir byloje esanti Statybos darbų sutartis (b.l. 5) bei ta aplinkybė,
kad A. S. iškėlė civilinę
bylą dėl skolos išieškojimo V. J.,
ieškinio pagrindu nurodydamas CK 6.681 straipsnį, kuris reguliuoja statybos
rangos santykius(b.l. 19-20). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus
konstatuoja, kad A. S. dirbtas
darbas, apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo protokole, neturi esminių
požymių, būdingų darbui, dirbamam pagal darbo sutartį ( DK
93 str.).
Atsižvelgiant į šias
aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos
teismo vertinimu, kad darbo santykiai tarp V. J. ir A. S. nebuvo atsiradę.
Pirmosios instancijos
teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo praktikos administracinių teisės
pažeidimų bylose. Teismo nutarimas yra
teisėtas ir pagrįstas, todėl pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde
nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u
t a r i a:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo
inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m.
balandžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius