Nuorašas

                                                                                                Byla

                                                                                                              Proceso Nr. 1-01-1-60685-2015-6           

                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                                                                       1.2.14.5.1; 2.3.6.4.4 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 29 d.

Vilnius

       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas  Jeugenijuš Jaglinski,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei,

dalyvaujant prokurorui G. V.,

kaltinamajam A. S., 

kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai  Jolantai Klimavičienei,

      viešame teismo posėdyje  išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje  A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1)       Vilniaus apygardos teismo 2013-08-05 nuosprendžiu pagal LR BK 225 straipsnio 2 dalį, 250 MGL, 32500 litų dydžio bauda;

2)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus,

              kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

       Teismas

n u s t a t ė :

       A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, o būtent:

       jis, 2015 m. spalio 29 d., apie 09.39 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kreipėsi į draudimo bendrovę Lietuvos filialą, Vilniuje, ir pateikė melagingą pranešimą apie vagystę, įvykusią laikotarpiu nuo 2015-10-28, 21.00 val. iki 2015-10-29, 04.50 val., (duomenys neskelbinti)  1, Vilniuje, kurią imitavo ir kurios metu išdaužęs priklausančio A. S. automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį kairės pusės stiklą išėmė vairuotojo saugos pagalvę, nuėmė kairės ir dešinės pusės veidrodėlius bei priekinius žibintus, apgadino bamperį, priekines groteles, kairės ir dešinės pusės priekines dureles, gaubtą prie grotelių, kairės ir dešinės pusės priekinius sparnus, sulaužė gembes, tikėdamasis apgaulės būdu gauti už neva draudiminį įvykį apskaičiuotą 2830,37 (su PVM) eurų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo Lietuvos filialas, kilus įtarimų, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą ir draudimo išmokos nesumokėjo, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti svetimą, Lietuvos filialui priklausantį 2830,37 (su PVM) eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais  padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

               Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kai įsigijo automobilį BMW, tais laikais buvo šis automobilis padidintos rizikos dėl vagysčių, todėl jį apdraudė Casco draudimu. 2015 m. rugpjūčio mėnesį kaltinamasis pranešė, kad pavogė automobilio veidrodėlius. Atvažiavo pareigūnai užfiksavo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) jie užfiksavo pažeidimą. Tada kaltinamasis nuvažiavo į servisą, suderino su  (duomenys neskelbtini ) atidavė automobilį į servisą tvarkyti. Kai sutvarkė, A. S. atvažiavo paimti automobilio, pretenzijų neturėjo. Už automobilio remontą pagal suderintą sąmatą buvo apmokėta, išrašytos faktūros, jam užfiksavo visa tai, duomenys neskelbtini jis atidavė sąskaitas. Buvo išmokėta kaltinamajam mažesnė suma nei servise nustatyta, nes draudimas nuskaičiuoja frančizę, nusidėvėjimą. Vėliau įvyko antras įvykis, kieme automobilis buvo subraižytas, ten buvo apgadintos kelios detalės. Kaltinamasis nuvažiavo į draudimo bendrovę, kad jam paskaičiuotų patirtą žalą, jam sumokėjo. Ir po to atsitiko trečias nelaimingas 2015-10-29 įvykis dėl kurio dabar nagrinėjama baudžiamoji byla. Įvykio dieną kaltinamasis su žmona Žėručio gatvėje, eidamas pro automobilį pastebėjo, kad išdaužtas šoninis durelių stiklas, nebuvo žibintų, pavogta vairo oro pagalvė, veidrodėliai pavogti, grotelės išrautos. Kaltinamasis išsikvietė policiją, atvažiavo pareigūnai. Po to kaltinamasis paklausė pareigūnų, ar gali stiklo šukes surinkti, pareigūnai pasakė, kad gali. Tuomet A. S. surinkęs šukes, nugabeno automobilį į saugomą aikštelę. Apie šį įvykį pranešė draudimui. Po kurio laiko susisiekė su juo ekspertas, susitarė dėl apžiūros. Po kiek laiko kaltinamasis nusprendė įstatyti automobilio langą. Lango remontą sutvarkė draudimo kompanija  jis nieko nemokėjo. Vėliau servise, kai kaltinamasis norėjo toliau remontuoti automobilį, jam pranešė, kad jie nederino sąmatos, nes dėl šio įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas. Tada A. S. nupirko komplektą veidrodėlių, du žibintus, du laikiklius, viską pats nuvežė ir padėjo suremontuoti, kad pigiau kainuotų. Kai automobilį sutvarkė servise, kaltinamasis sumokėjo pinigus ir parodė draudime. Paklausė draudime, kodėl nesumokėta, tai draudime jam pasakė, kad dėl šio įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas ir jie negali atlyginti žalos, kol vyksta tyrimas, todėl taip 3 metus ir neatlygino žalos. Automobilį kaltinamasis laikė namo kieme, kreipdavosi į draudimą, kai reikėdavo. A. S. tam ir mokėjo Casco draudimą, kad vagystės atveju jam atlygintų žalą, o kiek kartų reikia kreiptis, tai visiems gi čia skirtingai būna, vienam užtenka vieno karto, o kitam 10 kartų reikia kreiptis. O dėl vagysčių, tai 2015 metais labai daug vogdavo būtent BMW detales, daug sulaužytų veidrodėlių būdavo tuo metu, tą pripažino ir liudytojai. Kaltinamasis ir taip patirdavo nuostolių, gaudavo mažesnę pinigų sumą nei sąskaitoje. Jam privalo atlyginti žalą, nors ir vyksta  ikiteisminis tyrimas. A. S. nieko nedarė prieš įstatymą. Dėl paskutinio įvykio su BMW, kur buvo išdaužti veidrodėliai, jis asmeniškai negirdėjo, ar buvo tas garsas ar nebuvo, kai išdaužė BMW šoninį langelį. K. E. atstovas pasakė, kad dėl vagystės iš automobilio BMW vyksta tyrimas ir jie nieko negali padaryti. Iš pradžių kaltinamasis  nežinojo, kad vyksta  ikiteisminis tyrimas. Tik vėliau jam paskambino pareigūnai, paklausė kur  automobilis. Tada automobilis buvo servise ir draudimo atstovai nuvykę nufotografavo, tuo ir pasibaigė viskas. Praėję gal pusę ar daugiau metų po šiuo įvykio, jam draudimo kompanijos darbuotojas N. M. pasakė, kad atsiimtų pareiškimą dėl žalos atlyginimo ir nebus jokių problemų su policiją. A. S. žino, kad N. M. buvęs pareigūnas ir jis iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo sukčiauti, nors A. S. nepadarė jokio nusikaltimo. N. M. gali daryti ką nori, bet taip neturi būti. Kaltinamasis viską tvarkingai rodydavo draudimo bendrovei. A. S. už savo pinigus padarė automobilio remontą, kadangi neturėjo kito pasirinkimo, nes būtų 4 metus laukęs pinigų, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Parduoti apgadintą automobilį irgi negalėjo. Kaltinamasis pats sutvarkė automobilį, turi visus čekius, sąskaitas. A. S. jokio nusikaltimo nepadarė ir apgaule įgyti draudimo bendrovės turto nenorėjo, o kad buvo vagiamos jo automobilio BMW detales, tai dėl to jis pats nukentėjo. 

               L. N. M., parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje, žalos administravimo bendrovėje. Kaltinamąjį pažįsta kaip jų klientą. Žino, kad  baudžiamoji byla dėl 2015 metų įvykio, dėl BMW automobilio, v.n. (duomenys neskelbtini). 2015 metais liudytojas atėjo dirbti į bendrovės Žalų departamento tyrėjo pareigas, tyrė įtartinus įvykius, o iki tol ilgai dirbo kriminalinėje policijoje, tai darbas panašus. Kai gavo pranešimą apie minimą situaciją, tai jo kolega R. V. jį informavo, kad turi eilinę situaciją su A. S. ir jo automobiliu. Pasakė, kad dėl šio kliento turėjo bendrovė ne vieną įtartiną įvykį, buvo bandyta pradėti ikiteisminį tyrimą, bet ikiteisminį tyrimą nutraukė. A. S. pranešė, kad prie savo motinos namo, esančio Žėručio gatvėje, aptiko, kad jo automobilis BMW apvogtas. Buvo išdaužtas vairuotojo durelių stiklas, pavogta oro pagalvė, žibintai, stiklas. Kadangi jie A. S. jau žinojo, kai klientą kuris dažnai kreipėsi dėl įvairių įvykių, tai šitam įvykiui ir A. S. skyrė daugiau dėmesio ir nuodugniai automobilį apžiūrėjo. Po to R. V. gavo žalos bylą, pradėjo lyginti su kitais faktais, kurie buvo su tuo automobiliu, ir tapo panašūs šie apgadinimai į kitus prieš tai buvusius įvykius ir apgadinimas. Pavyzdžiui toks veidrodžių apgadinimas buvo ir rugpjūčio mėnesį. Tada dar papildomai padarė daug nuotraukų, kad būtų kaip palyginti žalą rugpjūčio mėnesio ir spalio mėnesio. Visas jų skyrius apžiūrinėjo ir nusprendė, kad tai analogiški apgadinimai. Dėl šių priežasčių buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Kiek liudytojui žinoma, kelis kartus buvo tas tyrimas nutrauktas, tačiau bendrovė skundė, vėl atnaujino ir galiausiai baudžiamoji byla buvo perduota teismui. 2015 metų spalio mėnesio įvykis atitiko rugpjūčio pradžios įvykį, nes liko plastmasiniai korpusai, t. y. liekanos nuo veidrodžio ir tie lūžio kampai, jų akimis žiūrint, atitiko pilnai tiek vieno, tiek kito įvykio aplinkybes. Rugpjūčio mėnesio įvykis, spalio įvykis ir dar buvo rugsėjo mėnesio įvykis ir kiekvieną mėnesį kaltinamasis kreipėsi dėl žalos. Rugsėjo mėnesį kaltinamasis kreipėsi, kad kėbulas buvo apibraižytas ir fotografuojant, natūraliai, į tą nuotrauką pateko ir veidrodžiai, kurie buvo pastatyti nauji, o po mėnesio, jie vėl buvo nulaužti.

               Lūžio kampo atitikimą ant veidrodžių jie nustato iš nuotraukų, visos žalos yra formuojamos kompiuteryje. Jie lygino dviejų įvykių nuotraukas ant monitoriaus ir neatrado skirtumų. Kas yra neįprasta šioje byloje, tai kad per daug šių įvykių. Šių modelių automobilių vagysčių daug, dabar yra bangos. Bet kas yra įdomu, kad kitose kompanijose irgi yra daug kreipimųsi dėl žalų, todėl draudimo bendrovės darbuotojų akimis, tai nėra natūrali situacija. Į  (duomenys neskelbtini) Vilniuje, liudytojas atvyko su policijos eksperte, kadangi pagal pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmenys  draudžiasi nuo nelaimingų nutikimų rizikos, kuri gali įvykti. Tai draudimo pareiga yra apmokėti žalą. Bet būna situacijų, kad žmonės sukuria tam tikrą įvykį, siekiant gauti pinigus, todėl liudytojas mano, kad ši situacija įvyko nenatūraliai. N. M. kaltinamajam, kaip buvęs policininkas, kitam buvusiam policininkui, siūlė atsisakyti šios žalos, ir bendrovė niekur nesikreiptų. Draudimo bendrovė yra sukurta padėti žmonėms nelaimėse, o ne vaikščioti į teismus. Tai buvo geranoriškas patarimas kaltinamajam. Liudytojo manymu, kaltinamasis vaikščiojo į bendrovę siekdamas „gauti atlyginimą“. Dvi trasologinės ekspertizės šioje baudžiamojoje byloje nustatė, kad tai du tokie patys korpusai, todėl abejoja, kad tie abu įvykiai teisėti. Dėl šitų įtartinų įvykių su A. S. kreipėsi į 2014 metais, 2015 metais. Liudytojas  atlikdamas savo pareigas, pagal draudimo įstatymą, privalo tikrinti informaciją, rinkti papildomus duomenis, tam, kad pripažintų įvykį draudžiamu. Todėl ir važiavo į aikštelę, kur stovėjo automobilis, padarė papildomas nuotraukas. Privati aikštelė yra ne kaltinamojo, o jei būtų kaltinamojo, tai jam būtų paskambinta. Kaltinamajam nebuvo pranešta, kad važiuoja apžiūrėti automobilio, nes jis stovėjo viešoje vietoje, ir ten visi gali užeiti ir apžiūrėti išoriškai mašiną. Liudytojas su bendradarbiais lygino daug nuotraukų dviejų įvykių, ir jos sutapo. 

                  L. R. V. parodė, kad jis dirba Lietuva, Žalos administravimo ekspertu. Gavo A. S. žalos bylą, kurią turėjo administruoti. Turėjo peržiūrėti ankstesnius įvykius su tuo BMW automobiliu. Buvo atkreiptas dėmesys, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo veidrodėlių vagystė, ir spalio mėnesį vėl buvo vagystė tų veidrodėlių, ir apie tai buvo informuotas saugos vadybininkas N. M.. Nuvažiavo į saugomą aikštelę, kur buvo laikomas tas automobilis, padarė keletą nuotraukų ir kreipėsi į teisėsaugos organus, kad atliktų tyrimą. Su A. S. tai dažni atvejai. Tie įvykiai su kaltinamuoju beveik kas mėnesį kartojasi, todėl buvo atkreiptas ypatingas dėmesys ir pastebėti vagysčių sutapimai. Draudimo išmokos nebuvo išmokėtos. Pats A. S. daug kartų kreipdavosi į  (duomenys neskelbtini) kreipdavosi ir jo žmona. Šiuo atveju automobilio savininkas buvo A. S., o pranešėjas A. S.. Sutapimai buvo tokie, kai išdaužtas automobilio stiklas, pavogti veidrodėliai. Liudytojas pats buvo su N. M. nuvykęs į saugomą aikštelę, pasidarė nuotraukas. Juos domino tie pažeidimai, kurie buvo įvykio metu, spalio mėnesį, tai oro pagalvės vagystė, veidrodėlių vagystė, išdaužtas stiklas. Vėliau liudytojas administruodamas žalą, peržiūrėjo nuotraukas ir pastebėjo, kad yra sutapimai tarp įvykių, t. y. kad veidrodėliai pavogti, nulaužimo vietos panašios su rugpjūčio mėnesio veidrodėlių lūžio linijomis. R. V. draudime dirba  nuo 2007 m., žalų ekspertu.  Jo  pareigos, tai nuostolių apskaičiavimas, žalų administravimas. Šiuo atveju išdaužta skylė automobilio stikle buvo nelabai didelė, tai sukėlė įtarimų. Kiek liudytojas žino, policija darė irgi nuotraukas aikštelėje, ji taip pat buvo informuota, kai vyko į aikštelę. Antro įvykio metu negalima buvo nulaužti tuo pačiu kampu veidrodėlius. Anksčiau irgi buvo kreiptasi dėl A. S. veiksmų į teisėsaugos institucijas.

               L. V. P. parodė, kad jis dirba servise. Su juo buvo konsultuojamasi dėl šiuo BMW, buvo iškviestas policijoje į apklausą dėl oro pagalvės vagystės. Buvo atliktas eksperimentas dėl oro pagalvės išėmimo iš BMW greičio. Tada liudytojas atsakė, kad žinant kaip tai daroma, įmanoma greitai išimti oro pagalvę, reikia 4 mm strypelio, ji atšoksta ir po to išsiima. Gal pusės minutės užtenka išimti pagalvę, kai žinai kaip tai daroma ir automobilis atrakintas. Dėl veidrodėlių liudytojas nepamena, lygtai nieko neklausinėjo pareigūnai. BMW X5 yra veidrodžio dalys, tai korpusas su laidais, varikliukas, stikliukas ir veidrodėlio dangtelis. Jeigu norint pavogti veidrodėlio korpusą, reikia atidaryti automobilio duris ir nuimti. Bet jeigu nėra tam laiko, tai galima paimti ir nulaužyti su rankomis. Jeigu 10 kartų lauši toje pačioje vietoje, tai ar lūš toje pačioje vietoje, liudytojas negali pasakyti, bet lūžta visada kaip taisyklė silpniausioje vietoje, kur susijungia veidrodėlis. Išoriškai nuimti laužimo būdu ir be įrankio galima. Gabalas lieka prie durelių, o kita veidrodėlio dalis pavogiama. Originaliai jau nesujungsi ir tada lieka dėti naują nepažeistą veidrodėlį. Ar įmanoma, kad veidrodėlis lūžtų tuo pačiu kampu per du įvykius, liudytojas negali pasakyti, bet veidrodėlis lūžta silpniausioje vietoje. Zona bus ta pati, tik gali kokiu centimetru į vieną, ar į kitą pusę lūžti. Nulaužti yra greičiau, nei išimti veidrodėlį.

                Liudytoja A. S., parodė, kad šiuo metu nelabai ką prisimena. Įvykio dieną ji su vyru nakvojo Žėručio g. 1, Vilniuje, automobilis BMW X5 stovėjo kieme. Kaip savininkė ji jokios informacijos negavo. Vyras pasakojo, kad paskutinio įvykio metu buvo pavogti veidrodėliai, pavogta oro pagalvė, išdaužtas stiklas. Draudimas jiems nieko nesumokėjo, nes sakė, kad čia jie patys padarė. Čia ne lizingo automobilis, Casko draudimo dabar neturi. Šis automobilis buvo ne kartą apvogtas, apgadintas. Buvo pavogti veidrodėliai, langas išdaužtas. Bet to įvykio liudytoja nematė. Matė vėliau, kad automobilis buvo be lango iš vairuotojo pusės. Dar ir prieš tai buvo veidrodėliai pavogti. Dėl žalų kreipė į bendrovę, gal kelis kartus, bet čia daugiau rūpinasi vyras.

                L. M. S. parodė, kad dirba žalų administratoriumi. Kadangi nuo šiuo įvykio praėjo daug laiko, paprašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos palaikė. Liudytojas parodė, kad jis dirbo draudimo bendrovėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. Jo pareigos buvo žalų administratorius, reikėjo apžiūrėti automobilį, užfiksuoti automobilio apgadinimus nuotraukose ir defektų akte. Asmuo pateikęs apžiūrai automobilį iš pradžių bendrauja su vadybininkėmis, kuriuos užpildo defekto akte pranešėjo, savininko, automobilio, kuris buvo apgadintas duomenis kompiuteriu, po to defektų aktą perduoda žalos administratoriams. Bylas žalos administratoriai gauna eilės tvarka. Po to žalos administratoriai eina apžiūrėti apžiūrai pateiktą  automobilį  ir ant jo esančius defektus. Užfiksavus visus pažeidimus defektų akte, su defektų aktu supažindinamas asmuo pateikęs automobilį apžiūrai, kuris pasirašytinai sutinka su defektu aktu. Nuotraukos, kuriuose užfiksuoti pažeidimai saugomos bendrovės duomenų bazėje. Užfiksavę defektus byla perduodama ekspertams, kurie toliau administruoja žalą. Tiksliai negali pasakyti, bet kiek pamena vagystės atveju pinigai išmokami automobilio savininkui arba servisui tik tuo atveju, jei yra pateikti dokumentai pagrindžiantys remonto išlaidas. Liudytojas nežino kokiu būdu buvo atlyginta žala dėl automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).  2015-08-11 fiksuojant automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus nieko įtartino nepastebėjo, veidrodėliai buvo nulaužti standartiškai, kaip ir visų automobilių su tokias apgadinimais. Kliento reikalaujama parodyti po remonto automobilį, kad įsitikinti dėl atliktų remonto darbų, ar tai privaloma negali pasakyti, tiesiog buvo susiklosčiusi tokia praktika bendrovėje ypač vagysčių atvejais. Ar buvo pateiktas minėtas automobilis po remonto darbų, M. S. nežino. Visos automobilių apžiūros atliekamos pagal draudimo bendrovės nustatytas taisykles (2 t. b. l. 44) .

                L. T. S. parodė, kad po 2015-08-11 įvykio A. S. pristatė į  UAB  (duomenys duomenys) automobilį BMW X5, valst. NR. (duomenys neskelbtini). Du kartus automobilis buvo atvarytas į remontą. Apgadinimai buvo panašūs, abiem atvejais panašios detalės sulaužytos. Labiausiai laužomos mašinos 2015 metais, tai buvo BMW ir Mercedes. Kodėl nenorėjo draudimas apmokėti A. S. remontą, tai jis neaiškino, sakė, kad kabinėjasi prie detalių. A. S. pats tvarkėsi  automobilį. Detalių nuėmimo būdas tiek pirmo, tiek antro atvejo metu, tai ne toks pats. Pirmą kartą buvo laužimo būdu nuimti veidrodėliai, o antrą kartą kaip buvo nuimta, liudytojas nepamena. Tada A. S. buvo naujas klientas. Nurodė, kad buvo siųstos ir į draudimą nuotraukas, tačiau A. S. pats tvarkėsi automobilį iš savo lėšų.

                Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas palaikė. Parodė, kad po 2015-08-11 įvykio A. S. pristatė į  UAB ( duomenys neskelbtini) automobilį BMW X5, valst. NR. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo  su veidrodžių laikikliais, bet be veidrodėlių stikliukų bei veidrodėlių stikliukų korpusų. Atliekant remonto darbus  buvo nuimti  veidrodėlių laikikliai  be veidrodėlių stikliukų ir korpusu ir buvo uždėti kiti veidrodėliai. Veidrodėlių korpusai pritvirtinti prie durų rėmo. Į pakeistų veidrodėlių komplektą  įeina veidrodėlių laikikliai, veidrodėlių stikliukai su korpusais. Ant veidrodėlių laikiklių po veidrodėlių stikliukų su korpusais nulaužymo  pritvirtinti  kitus veidrodėlių stikliukus su korpusais neįmanoma, todėl buvo atsukti veidrodėlių laikikliais. Atsuktus veidrodėlių laikiklius sudėjo į automobilio BMW X5, valst  Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę ir grąžino savininkui. Pakeisti veidrodėlių laikikliai nebuvo nauji, juos nupirko sąvartyne. Grąžino ne tik veidrodėlių laikiklius bet ir kitas nereikalingas detales. Kai kurias minėto automobilio detales, kurių jau nepanaudosi išmėtė. Senas detales išmeta tik savininkui leidus arba kai jų jau ateity neįmanoma panaudoti. Veidrodėlių laikikliai restauravimui yra netinkami, tačiau jų neišmėtė ir grąžino, nes minėtų detalių galėjo pareikalauti draudimas. Buvo atvejų, kai draudimas pareikalaudavo senų detalių, o jos jau buvo išmestos ir tada automobilių savininkams kildavo daug problemų. Taip pat buvo sutvarkyti kiti automobilio BMW X, valst,. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidimai, tačiau kokie dabar negali įvardinti. Po 2015-10-29 įvykio A. S. vėl pateikė remontuoti automobilį BMW X5 , valst. (duomenys neskelbtini), tačiau jokie automobilio remonto darbai nebuvo atlikti, nes draudimas atsisakė išmokėti pinigus. Pateiktas automobilis šį kartą buvo be veidrodėlių laikiklių, be veidrodėlių stikliukų ir be veidrodėlių stikliukų korpusų. Veidrodėlių laikikliai buvo išsukti, nebuvo veidrodėlių korpusų pritvirtintų ant lango. Remonto darbai nebuvo atlikti, tik buvo paskaičiuota sąmata. Automobilis apie du mėnesius stovėjo autoserviso aikštelėje ir per tuos du mėnesius A. S. pilnai jį sutvarkė. A. S. pats pirko detales automobiliui, o servisas tik atliko darbus. Kokius remonto darbus atliko jis nepamena ir negali pasakyti. A. S. taupė ant kiekvienos detalės, netgi  pats prisuko veidrodėlius. Nežino iš kur jis gavo veidrodėlių laikiklius su veidrodėlių stikliukais ir korpusais. Pamena, kad šį kartą jis veidrodėlių nepirko ir nekeitė. A. S. už atliktus darbus atsiskaitydavo grynais. A. S. rinko kvitus už pirktas  detales. Atlikus visus darbus A. S. buvo  išrašyta sąskaita-faktūra, kurią galės pateikti ikiteisminiam tyrimui (2 t., b. l. 8).

                   Liudytojas E. B. parodė, kad tuo metu dirbo draudime, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nedirba. Dirbo su žalų atlyginimo po įvykių. Atsimena, kad buvo automobilis BMW, jis turėjo nemažai žalų, todėl dažnai atvykdavo, kolegos ir jis apžiūrinėdavo. Kartą buvo subraižytas vinimi, po remonto atvykdavo parodyti, kad susitvarkė ir tada atvykdavo su nauju įvykiu. Po to vėl buvo įvykis kaip koks objektas būtų užkritęs, ir jis vėl atvykdavo po remonto. Jie automobilį po remonto nufotografuoja, pažiūri sistemoje ar atlyginta, ar turėjo kitų žalų. Šiuo atveju nebuvo atlyginta, išmokos nebuvo išmokėtos, o įvykiai buvo vis nauji ir nauji. Kiek liudytojas pamena, tai nebuvo transporto įvykiai gatvėje, tai trečiųjų asmenių piktavališka veika, tokia kai subraižymai, užmetimai objekto. Kita žala buvo kai apvogtas automobilis, bet čia ne liudytojo žalos byla, o D. M.. K. R. V. jam minėjo, kad šis automobilis dažnai patenka į įvykius, prašė būti dėmesingais, žiūrėti nuodugniai. bendrovė turėjo labai daug konfliktinių situacijų su klientais apskritai, o dėl šito automobilio BMW, tai dar nei viena žala nebuvo išmokėta, todėl  jam kilo abejonių, kad vadovybė turi įtarimų, abejonių, todėl bylos buvo sustabdytos. A. S. kreipdavosi dėl išmokos pasinaudojęs Casco draudimu. P. C. taisykles, asmuo turi teisę kreiptis į Casco, ir jų bendrovė regreso tvarka parašo ir atgauna išmokėtus pinigus. A. S. kiek kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kaltininkai nebuvo nustatyti. Bet reikia pranešti policijai, nes nepranešus policijai maksimali išmoka tik 1200 eurų, kad ir kiek tos žalos bebūtų. Dėl veidrodėlių liudytojas nepamena ar dėl šito BMW administravo. Iš automobilių BMW būdavo ir taip daug žalų,  todėl nebuvo nieko ypatingai įtartino, nes populiari mašina. P. C. taisykles, klientas turi parodyti automobilį po įvykio, bet ne visi žmonės to laikosi, todėl žalos buvo administruojamos sveiku protu. O dėl A. S., tai jis tvarkingai viską pateikdavo. Kodėl neišmokėdavo A. S. pinigų, liudytojui  yra sudėtinga atsakyti, gal per dažnai kartojasi tie įvykiai. Sąskaitų jie nereikalauja dėl remonto, nes draudimas mano, kad pagal faktą darbai yra atlikti. Savininkas turi dalyvauti automobilio apžiūroje visada, nes reikia kėbulo VIN numerio, reikia raktelių, kad užfiksuoti kilometražą pagal taisykles, nes tai vienas iš kriterijų nustatyti rinkos vertę, jeigu transporto priemonė papuola į didelį įvykį. Be savininko negalėjo apžiūrėti to automobilio. Yra tik išimtini atvejai, kai savininkas išvykęs į kitą miestą, abipusiu susitarimu. Kartais galima nuvažiuoti ir padaryti apžiūrą, kai pavyzdžiui žinai kėbulo numerį, kilometražą, bet susiliejo nuotraukos. Tai per liudytojo praktiką buvo tokių papildomų apžiūrų, ir savininko kviesti nebūtina, tai dėl techninių dalykų.

                Liudytojas D. M. parodė, kad tuo metu dirbo  (duomenys neskelbtini) draudime, žalų administratoriumi. Atsimena, kad apžiūrinėjo automobilį M. A. buvo išvažiuojamoji, Lazdynų mikrorajone. Buvo nufotografuojamas automobilis iš 4 pusių. Automobilyje BMW kiek liudytojas pamena buvo išdaužtas langas, buvo pavogti veidrodėliai. Visų aplinkybių šiuo metu liudytojas nepamena, kadangi įvykis buvo seniai, prašo pagarsinti jo parodymus.

                Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaikė. D. M. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje laikotarpiu nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. Jo pareigos buvo žalų administratorius. 2015-10-29 buvo užregistruotas įvykis dėl automobilio BMW X5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), detalių vagystės. Tą dieną liudytojas buvo atsakingas už išvažiuojamąsias apžiūras. Pranešimas apie įvykį buvo gautas telefonu ir pranešėjas A. S. prašė apžiūrėti automobilį kuo skubiau, kadangi automobilis paliktas saugoti mokomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Architektų g. 55A, Vilniuje. Pagal gaunamus apžiūrų kiekius vidutiniškai automobilių apžiūrą atliekama kelios dienos po gauto pranešimo apie įvykį. Kadangi buvo gautas prašymas kuo skubiau apžiūrėti minėta automobilį liudytojas tą pačią dieną, t.y 2015-10-29 nuvyko minėtu adresu apžiūrėti automobilį. Automobilį apžiūrėjo kartu su pranešėju A. S.. Apžiūrą buvo atliekama pagal draudimo bendrovės nustatytus standartus, t.y bendrinės automobilio nuotraukos iš keturių pusių, ridos parodymai, automobilio identifikavimo numeris ir automobilio atskirų dalių nuotraukos. Visi automobilio pažeidimai buvo užfiksuoti 2015-09-29 transporto-priemonės apžiūros akte, taip pat padarytos visos nuotraukos pažeistų automobilio dalių, kuriuos nurodė pranešėjas. Defekto akto su savimi liudytojas neturėjo, todėl defektų aktas buvo užpildytas grįžus į ofisą. Žalų administratoriai apžiūri automobilius kartu su savininku  ar savininko įgaliotais asmenimis, šiuo atveju buvo pranešėjas. Po apžiūros šį žalos bylą buvo perduota žalos ekspertui R. V., kuris toliau atliko visus nuostolių derinimo klausimus. Automobiliai po atliktų remonto darbų pateikiami papildomai apžiūrai, atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas ir reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju būna skirtingos sąlygos. Liudytojas nežino ar po atliktų remonto darbu automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas papildomai apžiūrai, nes  (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje 2015-11-06 buvo liudytojo paskutinė darbo diena. Kas derino 2015-11-06 UAB 2015-11-06 sąmatą liudytojas nežinau. Jei po atliktų remonto darbų automobilio savininkas pateikia automobilį papildomai apžiūrai, užfiksuojama ar buvusios pažeistos detalės yra atstatytos, sutvarkytos. Kiek pamena papildomas aktas dėl sutvarkytų automobilio detalių nesurašomas (2 t., b. l. 39). 

                Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 5PK tyrėjos D. R. 2017-04-11 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-60685-15 nustatyta, kad 2015-08-11 transporto priemonės apžiūros-defektų akte užfiksuoti automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti 2015-08-09 vagystės metu pažeidimai, taip pat padarytos pavogtų detalių ir pažeidimų nuotraukos. 2015-08-19 draudimo bendrovė gavo iš autoserviso UAB remonto darbų sąmatą Nr. 0001960, kurią patikrinus draudimo bendrovė suderino remonto darbus su autoservisu, t. y 2015-08-24 išrašė suderintą remonto darbų (žalos) sąmatą Nr. 496685-085. Pagal suderintą remonto darbų sąmatą Nr. 496685-085 autoservisas atliko remonto darbus ir 2015-08-31 išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Serija AU Nr. 32, kurią pateikė draudimo bendrovei. Po atliktų remonto darbų 2015-09-01 automobilis buvo pateiktas apžiūrai. Pagal išrašytą sąskaitą-faktūrą Serija AU Nr. 32 draudimo bendrovė išmokėjo pinigus automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, kuris sumokėjo autoservisui (draudimo bendrovei buvo pateiktas 2015-08-31 kasos pajamų orderio kvitas Serija AU Nr. 24). Pažeidimai padaryti 2015-09-07 įvykio metu užfiksuoti transporto priemonės apžiūros-defektų akte ir nuotraukose. Asmuo pateikęs automobilį pageidavo dėl minėto įvykio gauti piniginę išmoką, o tai reiškia, kad nei autoservisas, nei asmuo neprivalo pateikti remontą įrodančių dokumentų (remonto darbų sąmatos, sąskaitos-faktūros). Neprivaloma po atliktų darbų pateikti automobilio apžiūrai, tačiau automobilis savo iniciatyva buvo pateiktas draudimo bendrovei apžiūrėti. Pažeidimai padaryti 2015-10-29 įvykio metu užfiksuoti transporto priemonės apžiūros-defektų akte ir nuotraukose. Draudimo bendrovė dėl minėto įvykio gavo iš autoserviso UAB (duomenys neskelbtini) 2015-11-06 remonto darbų sąmatą Nr. au0002, kurią draudimo bendrovė su autoservisu nederino ir pranešė autoservisui, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl suderinta remonto darbų sąmata nebuvo išrašyta (2 t., b. l. 45).

                2016-01-18 specialisto išvadoje Nr. Nr. 1-16 nurodyta, kad veidrodėlio laikiklio defektai, kurie buvo pateikti draudimui nuo 2015-10-28, 21.00 val., iki 2015-10-29, 04.50 val., vagystės yra identiški, kaip ir pateikti po 2015-08-09 vagystės (2 t., b. l. 64-68).

                 2016-04-11 specialisto  išvadoje  Nr. 140-(1620)-IS1-2036 nurodyta, kad automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuotos oro pagalvės identifikaciniai žymėjimai yra sunaikinti. Šiuo atveju nustatyti į kokį automobilį gamykloje buvo sumontuota tyrimui pateikto automobilio vairuotojo oro pagalvė nėra galimybės (2 t., b. l. 84-85).

                2016-03-19 specialisto išvadoje Nr. 2-16 nurodyti lango skylės matmenys, padarytos nuo 2015-10-28, 21.00 val., iki 2015-10-29, 04.50 val., vagystės metu (2 t., b. l. 72-80).  

                 2016-03-23 atlikta automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (2 t., b. l. 15-17). 

                 2016-06-14 atliktas eksperimentas, kurio metu UAB „K. A.“ darbuotojai per kartone esančią skylę, imitavusią įvykio metu lange buvusią skylę, išmontavo oro pagalvę prisilietus prie skylės kraštų su drabužiais (2 t., b. l. 34-37). 

                  Specialisto S. B. paaiškinimų protokole užfiksuota, kad automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodžio korpuso dalies lūžio linija 2015-08-29 ir 2015-10-29 yra identiška. Sutapimai nustatyti pagal konfigūraciją, lūžio linijos korpuso įtrūkimą, atidalinto paviršiaus grublėtumą, lūžio linijos pakėlimo formą. Nustatyti pažeidimų atstūmus, matmenis, nėra galimybės, kadangi 2015-08-29 ir 2015-10-29 užfiksuoti vaizdai padaryti pažeidžiant kriminalistinės fotografijos taisykles. Pagal pateiktas nuotraukas negalima pasakyti kokiais įrankiais buvo padaryti pažeidimai, todėl negalima pasakyti ar jie padaryti vienu įrankiu (2 t., b. l. 87-90).

                  2017-08-31 Lietuvos teismo  ekspertizės centrui paskirta užduotis Nr. 10-S-137839  atlikti  trasologinį tyrimą užduodant atsakymus užduodant šiuos klausimus: 1. Ar automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šoninių veidrodėlių laikikliai nulaužti 2015-08-09 ir 2015-10-29 yra identiški? 2. Ar iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų atstūmus? 3. Ar iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų tarpusavio išsidėstymų atstūmus? 4. Ar iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų matmenis? 5. Ar iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų formą? 6. Ar automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulaužtos veidrodžio korpuso dalies lūžio linija 2015-08-29 ir 2015-10-29 yra identiška? 7. Ar iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų nuotraukų įmanoma nustatyti padarytų 2015-08-09 ir 2015-10-29 pažeidimų kitus sutampančius požymius? 8. Ar tokiu pačiu įrankiu galima padaryti tokius pačius pažeidimus? (2 t., b. l. 91). 

                   Lietuvos teismo  ekspertizės centro  2018-01-25 specialisto išvadoje Nr. 11-1785(17), nurodyta, kad: 1. Nulaužtas automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio veidrodėlio laikiklis, užfiksuotas nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių yra tas pats. Nulaužtas automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo veidrodėlio laikiklis, užfiksuotas nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių yra tas pats. 2. Iš tyrimui pateiktų nuotraukų  negalima nustatyti 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių nuotraukose užfiksuotų pažeidimų atstumų matmenų, pažeidimų tarpusavio išsidėstymų atstumų matmenų ir pažeidimų matmenų. 3. Iš tyrimui pateiktų nuotraukų negalima nustatyti 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių nuotraukose užfiksuotų pažeidimų atstumų matmenų, pažeidimų tarpusavio išsidėstymų atstumų matmenų ir pažeidimų matmenų. 4. Iš tyrimui pateiktų nuotraukų negalima nustatyti 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių nuotraukose užfiksuotų pažeidimų atstumų matmenų, pažeidimų tarpusavio išsidėstymų atstumų matmenų ir pažeidimų matmenų. 5. Transporto trasologinis identifikacinis tyrimas atliktas pagal tyrimui pateiktoje medžiagoje esančius užfiksuotus faktinius duomenis, t. y. gretinant pėdsakus ant objektų, taip pat vertinant jų apimtį ir pobūdį, lokalizaciją, formą, kuri užfiksuota  2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių nuotraukose. 6. Nulaužtas automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio veidrodėlio laikiklis, užfiksuotas nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių yra tas pats, tuo pačiu dešinio veidrodėlio atidalinimo linijos, užfiksuotos nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių,  yra tos pačios. Nulaužtas automobilio „BMW “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo veidrodėlio laikiklis, užfiksuotas nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių yra tas pats, tuo pačiu kairiojo veidrodėlio atidalinimo linijos, užfiksuotos nuotraukose po 2015-08-09 ir 2015-10-29 įvykių,  yra tos pačios. 7. Lyginant  nuotraukose po 2015-08-11 užfiksuotus dešinio veidrodėlio laikiklio vaizdus ir nuotraukose po 2015-10-29 užfiksuotus dešinio veidrodėlio laikiklio vaizdus nustatyta, kad nuotraukose užfiksuotų veidrodėlių laikikliai yra vienodos konstrukcijos, vienodo atidalinimo būdo, vienodo pažeistų elementų tarpusavio išdėstymo, sutampa ant jų užsifiksavusių pėdsakų lokalizacija, jų išsidėstymų tarpusavyje, formomis, kontūrais, atidalinimo linijų vingiuotumu, jų paviršių grublėtumu. Lyginant  nuotraukose po 2015-08-11 užfiksuotus kairiojo veidrodėlio laikiklio vaizdus ir nuotraukose po 2015-10-29 užfiksuotus kairiojo veidrodėlio laikiklio vaizdus nustatyta, kad nuotraukose užfiksuotų veidrodėlių laikikliai yra vienodos konstrukcijos, vienodo atidalinimo būdo, vienodo pažeistų elementų tarpusavio išdėstymo, sutampa ant jų užsifiksavusių pėdsakų lokalizacija, jų išsidėstymų tarpusavyje, formomis, kontūrais, atidalinimo linijų vingiuotumu, jų paviršių grublėtumu. 8. Nėra galimybės atsakyti į klausimą ar tokiu pačiu įrankiu galima padaryti tokius pačius pažeidimus (žr. tyrimą) (2 t., b. l. 93-100).

     Dėl A. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

       Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis LR BPK 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato LR BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismas įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

       Lietuvos Respublikos BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

     Pagal LR BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis, yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

                   Pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis inter alia turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas; apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.

                 Šioje byloje A. S. kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, o būtent tuo, kad 2015-10-29, apie 09.39 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kreipėsi į draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pateikė melagingą pranešimą apie vagystę, įvykusią laikotarpiu nuo 2015-10-28, 21.00 val., iki 2015-10-29, 04.50 val., Vilniuje, kurią imitavo ir kurios metu išdaužęs priklausančio A. S. automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį kairės pusės stiklą išėmė vairuotojo saugos pagalvę, nuėmė kairės ir dešinės pusės veidrodėlius bei priekinius žibintus, apgadino bamperį, priekines groteles, kairės ir dešinės pusės priekines dureles, gaubtą prie grotelių, kairės ir dešinės pusės priekinius sparnus, sulaužė gembes, tikėdamasis apgaulės būdu gauti už neva draudiminį įvykį apskaičiuotą 2830,37 (su PVM) eurų draudimo išmoką, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi draudimo Lietuvos filialas, kilus įtarimų, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą ir draudimo išmokos nesumokėjo, tokiu būdu pasikėsino apgaule įgyti svetimą, (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialui priklausantį 2830,37 (su PVM) eurų vertės turtą.

                 Teismas pažymi, kad tam, kad nustatyti sukčiavimą baudžiamojoje byloje turi būti nustatytas kaltinamo asmens kaltės turinys, kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tyčia. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė, tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui.

                 Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo nagrinėjimu metu A. S. savo kaltę, jog jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kreipėsi į draudimo bendrovę „E. I. SE“ Lietuvos filialą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir pateikė melagingą pranešimą apie vagystę, taip tikėdamasis apgaulės būdu gauti už neva draudiminį įvykį apskaičiuotą 2830,37 eurų draudimo išmoką, kategoriškai neigė. Nurodė, kad į draudimo bendrovę kreipdavosi tik atsitikus draudiminiam įvykiui.

                  Teismas išanalizavęs teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą vertina, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad A. S. kreipėsi į draudimo bendrovę veikdamas išankstine apgaule ir tokiu būdu tikėdamasis gauti turtinę naudą, t. y. draudimo išmoką. Iš pačio „Ergo“ pareiškimo akivaizdu, kad draudimo bendrovei „Ergo“ įtarimą sukėlė tai, kad A. S. į draudimo bendrovę kreipėsi ne pirmą kartą, be to akcentavo, kad prieš tai buvo kreiptasi į juos 2015-08-09, kai buvo išmokėta 1208,27 eurų žalos suma. Be to, nuo 2013-06-16 iki 2015 m. spalio pabaigos „Ergo“ bendrovėje gauta 10 pranešimų apie įvairaus pobūdžio žalas, kuriuose figuruoja A. S., jo žmona A. S., ar motina L. S. (1 t., b. l. 1). Vėlgi dažnas kreipimasis į draudimo įmones dėl žalos dar nepatvirtina sukčiavimo buvimo kaltinamojo A. S. veiksmuose. Teismas pripažįsta, kad vienintelė aplinkybė iš kurios gali būti daroma prielaida, kad A. S. galėjo padaryti nusikalstamą veiką yra tai, kad tiek 2015-08-09, tiek 2015-10-29 įvykio metu sutampa veidrodėlių lūžio kampas. Liudytoju apklaustas V. P. paaiškino, kad jis dirba  (duomenys neskelbtini) servise paaiškino, kad tokios pačios veidrodėlių laužimo linijos neturėtų būti. Tačiau tokie liudytojo parodymai nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad veidrodėlius nulaužė būtent A. S.. Kita vertus, byloje visi apklausti liudytojai, tame tarpe ir draudimo bendrovės atstovai patvirtino, kad 2015 metais labiausiai buvo vagiami automobilių BMW ir Mercedes detalės. Dėl šių aplinkybių, galima logiškai manyti, kad vagys, kurie vogdavo BMW veidrodėlius, nulauždavo jas toje vietoje, kurioje jie lengviausiai lūžta ir jie apie tai žinojo, todėl ir veidrodėlių lūžio kampas ir laužimo linijos buvo vienodos.

                 Teismas nepritaria teisiamojo posėdžio metu draudimo bendrovės liudytojams teisiamojo posėdžio metu išsakytiems teiginiams, kad A. S. jie pažinojo, kaip klientą kuris dažnai kreipdavosi dėl įvairių įvykių, todėl šitam įvykiui A. S. skyrė daugiau dėmesio ir nuodugniai automobilį apžiūrėjo. Po to R. V. gavo žalos bylą, pradėjo lyginti su kitais faktais, kurie buvo su tuo automobiliu, ir tapo panašūs šie apgadinimai į kitus prieš tai buvusius įvykius ir apgadinimus, todėl kilus įtarimams, kad kaltinamasis gali sukčiauti, jie kreipėsį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, kad A. S. dažnai kreipėsi dėl draudiminių įvykių ir kad 2015-10-29 automobilio apgadinimai buvo panašūs į kitus prieš tai buvusius apgadinimus, niekaip nepatvirtina fakto, kad A. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. B. dirbęs Ergo draudime parodė, kad A. S. buvo kreipęsis dėl išmokos pasinaudojęs Casco draudimu. P. C. taisykles, asmuo turi teisę kreiptis į Casco, ir jų bendrovė regreso tvarka parašo ir atgauna išmokėtus pinigus. A. S. kiek kreipėsi į Ergo, kaltininkai nebuvo nustatyti. P. C. taisykles, klientas turi parodyti automobilį po įvykio, bet ne visi žmonės to laikosi. Todėl žalos administruojamas sveiku protu. O dėl A. S., tai jis tvarkingai viską pateikdavo, po remonto automobilį parodydavo. Dėl aukščiau išdėstyto, nėra pagrindo manyti, kad A. S. ir šį kartą imitavo draudiminį įvykį.

                 Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje tęsėsi daugiau kaip 3 metus, buvo pradėtas 2015-11-02, o byla perduota teismui tik 2018-11-08. Ikiteisminis tyrimas 3 kartus buvo nutraukiamas bei 3 kartus buvo naikinami nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tik po to buvo nutarta surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti nagrinėti teismui. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą patiems tyrėjams ir prokurorams nė kartą kildavo abejonių, kad A. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.  

          Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

                  Įvertinus kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, specialistų išvadas bei kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismo vertimu, byloje nesurinkta jokių įrodymų arba kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, kad A. S. kreipdamasis į „Ergo“ draudimo bendrovę turėjo tikslą apgaulę gauti svetimą turtą - draudimo išmoką, dėl ko įvykdė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, A. S. turi būti išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

                  Dėl kardomųjų priemonių. 

                  Kardomoji priemonė byloje nebuvo paskirta.

                  Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu   

n u s p r e n d ž i a :

                   A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

                   Kardomoji priemonė kaltinamajam A. S. nepaskirta ir šioje proceso stadijoje skirti netikslinga.

                   Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.        

Teisėjas                                                           (parašas)

Nuorašas tikras

Teisėjas                                                                                                                      Jeugenijuš Jaglinski