Administracinė byla Nr. ATP-425-300/2014
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01833-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3.;
(S)
79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimo, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
A. R. nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 26 d. 18.09 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę „Opel Frontera“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,26 promilių girtumas.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui A. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą, paliekant paskirtą administracinę nuobaudą – 1250 Lt baudą, bet sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Skunde nurodo manantis, kad Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas jam nuobaudą, neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir todėl paskyrė jam per griežtą administracinę nuobaudą. Teigia, kad vairuoti transporto priemonės išgėręs nenorėjo, o vairavo dėl nepalankiai jo atžvilgiu susiklosčiusių aplinkybių. Todėl mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra neadekvati jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui, nes neblaivus automobilį vairavo priverstas organizmo fiziologinių procesų. Be to, nurodo ir tai, kad dirba M. P. įmonėje inžinieriumi geodezininku, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai, kaip pareigingą, darbštų, kruopštų, neturėjusį drausminių nuobaudų, nevartojantį alkoholio darbuotoją. Taip pat nurodo, kad jo darbdavys Šiaulių apylinkės teismui nurodė, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra labai reikalingas, nes be jo negali atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų, jo pagrindinis darbas yra atlikti kadastrinius geodezinius matavimus, daryti topografines nuotraukas visoje Lietuvos teritorijoje, o įmonė, kurioje jis dirba, neturi vairuotojų ir mašinų, visi darbuotojai važinėja savais automobiliais. Todėl teigia, kad jam gresia realus atleidimas iš darbo. Taipogi nurodo ir tai, kad yra susituokęs, žmona yra pensininkė ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam netekus darbo jiems būtų labai sunku pragyventi. Apelianto teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jo vairavimo stažas yra jau keturiasdešimt vieneri metai ir per tuos metus jis nesukėlė situacijų, kurios būtų turėjusios skaudžių pasekmių kitiems eismo dalyviams. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje yra pasiekti, nes jam paskirtą administracinę baudą – 1250 Lt sumokėjo, suprato savo padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, galimas neigiamas pasekmes, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo labai gailisi, ir jam tai buvo didžiulė pamoka visam gyvenimui.
Atsiliepimu į A. R. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo A. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimą. Administracine tvarka nubausto asmens – A. R. – apeliaciniu skundu yra keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad jam yra paskirta per griežta papildoma nuobauda ir prašant sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirta 1250,00 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi A. R. skirta vidutinio dydžio bauda ir vidutinės trukmės jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tokia nuobauda jam paskirta atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, kad yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 301 straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. R. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda, ją švelninti ir neskirti, ar sutrumpinti skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Ketvirta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, o teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). Penkta, A. R. praeityje, t. y. 2002 m., jau buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (12 b. l.), o 2007 m. buvo nubaustas už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo (12 b. l.). Taigi visos šios aplinkybės neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad pažeidėjas yra linkusi pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles asmenybė, nes praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos. Dėl nurodytų aplinkybių mažesnės administracinės nuobaudos nei sankcijoje numatyta paskyrimas neatitiktų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Kartu nagrinėjamoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Todėl apelianto skundo argumentai, nėra ir negali būti vertinami kaip absoliutūs visas kitas aplinkybes nurungiantys duomenys, dėl kurių būtų galima švelninti jam skirtą papildomą nuobaudą. Taigi tai, kad A. R. pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. birželio 20 d. nutarimą, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti A. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarimą nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Vidmantas Mylė