Civilinė byla Nr. 2VP-31550-1041/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19832-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., skolininkas T. B. ir J. B.,

n u s t a t ė:

pareiškėjas (išieškotojas) prašo teismo nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų. Šį reikalavimą išieškotojas reiškia antstolio 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S-16002387 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo pagrindu.

Pareiškėjas nurodo, kad antstolis vykdo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. vykdomąjį raštą Nr 2-814-945/2014 dėl 3 475,44 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko iešieškotojui. Iš vykdomosios byylos Nr. 0034/14/00992 matyti, kad liko neišieškota 3 475,44 Eur skola, 80,22 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 5 proc. metinės palūkanos (v. b. l. 8–9). Antstolis nustatė, kad skolininkas 2009 m. sausio 31 d. sudarė santuoką su J. B. (toliau – sutuoktinė), kuri  VSDFV duomenimis gauna su darbo santykiai susijusias pajamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Anstolio 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu Nr. S-16002386 areštuota skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, dalis viršijanti Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (v. b. l. 34)

Prašymas tenkinamas.

Dėl prašymo išnagrinėjimo nepranešus suinteresuotiems asmenims

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 22-36; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-731-230/2016; 2016 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-444-480/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-292-112/2015 ir kt.). Todėl pareiškėjos pareiškimas nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Dėl faktinių aplinkybių

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0034/14/00992 duomenų nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. vykdomasis raštas Nr. 2-815-945/2014 dėl 3 475,44 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojui.

Atlikdamas priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, antstolis 2014 m. rugsėjo 1 d. turto arešto aktu areštavo ½ dalį skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 13–19). Skolininkas piniginių lėšų neturi, nedirba (v. b. l. 11–12, 26).  Skolininkas 2009 m. sausio 31 d. yra sudaręs santuoką su J. B. (v. b. l. 30). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, antstolio 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymo Nr. S-160002387 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo, pagrindu (v. b. l. 35), pareiškė pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese pagal CPK 667 straipsnio nuostatas.

Dėl išieškojimo iš skolininko ir jo sutuoktinės turimo turto

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybe yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Remiantis CPK 662 straipsniu, išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0034/14/00992 skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 13–14). 2014 m. rugsėjo 1 d. turto arešto aktu antstolis areštavo šį nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 17–19). Remiantis CPK 663 straipsnio 3 dalimi, išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininko skola viršija šią sumą, tačiau atsižvelgiant į CPK 664 straipsnį, pirmiausia yra išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 2 dalis), ir tik nustačius, kad skolininkas negauna jokių pajamų, tada antstolis išieško iš skolininko turto. 

Nustatyta, kad skolininkas 2009 m. sausio 31 d. sudarė santuoką su J. B.. Antstolis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatė, kad skolininko sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 31, 33). Remiantis aukščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo; jiedu nėra sudarę vedybinės sutarties (v. b. l. 29). Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą; nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Taigi, konstatuotina, jog skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo gautos pajamos yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

Dėl skolininko ir jo sutuoktinės bendro turto arešto

Pažymėtina, kad nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straispnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016). Antstolis 2016 m. lapkričio 18 d. patvarkymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, arešto Nr. S-16002386 (v. b. l. 34) areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, gaunamo iš uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dizaino sprendimai“, dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, vadinasi įvykdė imperatyvią sąlygą, tam kad būtų galima nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungrinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas ir jo sutuoktinė turi nepilnamečių vaikų.

Skolininkui neturint turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas, nustatoma, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

n u t a r i a:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis J. B. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                      Simona Dementavičienė