Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-06-21][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-845-254-2021].docx
Bylos nr.: e2A-845-254/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
138-oji butų savininkų bendrija 135346130 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

       Civilinė byla Nr. e2A-845-254/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06468-2020-8

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. H. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 138-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui S. H. F. dėl skolos priteisimo.

 

Teisėja 

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė 138-oji butų savininkų bendrija ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo S. H. F. 301,81 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas ir 493,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė, būdama pastato administratore, teikė bendrojo naudojimo patalpoms administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovas naudojosi ieškovės paslaugomis, už kurias mokėjo nereguliariai arba visiškai nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio susidarė 301,81 Eur dydžio skola.

2.       Atsakovas S. H. F. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrijos pirmininkas neapskaičiavo kiekvienam butui priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies, todėl neteisingai ir neteisėtai rinkdavo mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jis yra tik buto savininkas, tačiau bute faktiškai negyvena, todėl jam nėra pareigos mokėti komunalinių atliekų tvarkymo mokesčio. Kauno miesto savivaldybės administracijai atlikus neplaninį valdytojo veiklos patikrinimą, buvo nustatyta, kad ieškovė netinkami vykdė savo pareigas ir tai patvirtina bendrijos pirmininko kaltę bei neteisėtus veiksmus. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl advokato išlaidų priteisimo, sumokant jas iš bendrijos lėšų.

 

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei 138-ajai butų savininkų bendrijai iš atsakovo S. H. F. 301,81 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (301,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 493,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 7 Eur žyminį mokestį ir 10,74 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė, administruodama daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), teikė bendrojo naudojimo patalpoms administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (bendrijos parengta buhalterinė pažyma, paslaugų teikimo, rangos sutartys, buhalterinės apskaitos sutartys, skolų administravimo sutartys, sąskaitų išrašai ir kiti ieškovės pateikti duomenys) pavirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio už atsakovo butui proporcingai tekusias apmokėti paslaugas (už bendrojo naudojimo patalpas) susidarė 301,81 Eur dydžio skola.

5.       Iš ieškovės pateiktų papildomų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio iki 2020 m. vasario turėjo pagrįstų išlaidų kitiems paslaugas teikiantiems asmenims. Teismo vertinimu, bendrijai suteiktos paslaugos buvo būtinos, pagrįstos ir susijusios su bendrijos interesų tenkinimu. Kaip nustatyta, sutartys su paslaugų teikėjais apėmė įvairias paslaugas, reikalingas visiems savininkams (bendrijai). Atitinkamai teismas atmetė atsakovo argumentą, kad kai kurios paslaugos jam yra nereikalingos, nes jis faktiškai negyvena bute.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovui ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, kuriuos pagal buhalterinius duomenis rengė bendrijai paslaugas teikianti bendrovė. Šiuose mokėjimo pranešimuose atsakovui detaliai nurodyta informacija, kas sudaro mokėtiną sumą. Kiekviename mokėjimo nurodyme aiškiai ir išsamiai detalizuota, kokios paslaugos buvo suteiktos ir kokia procentinė dalis tenka mokėti atsakovui, kaip buto savininkui. Teismas, patikrinęs mokėjimo pranešimų duomenis, nustatė, kad ieškovė teisingai už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio apskaičiavo 301,81 Eur skolą.

7.       Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad ieškovė neteisingai skaičiavo procentinę dalį, tenkančią mokėti atsakovui. Atsakovui taikomo mokesčių apskaičiavimo būdo teisėtumas buvo tarp tų pačių šalių kilusio ginčo dėl priskaičiuojamų mokesčių pagrįstumo dalyku. Tiek Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7549-285/2019, tiek ir Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-146-945/2020 ieškovės taikomą mokesčių atsakovui priskaitymo būdą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Atsakovui siunčiamuose mokėjimo pranešimuose teisingai nurodyti duomenys apie jo buto plotą (44,64 kv. m). Teismo vertinimu, skolos dydį apskaičiuodama pagal atsakovo buto ploto ir visų name esančių butų plotų sumos santykį, ieškovė nepažeidė CK 4.82 straipsnio 7 dalies reikalavimų.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovo į bylą pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus 2020 m. spalio 19 d. raštas
Nr. 53-5-428 Dėl neplaninio valdytojo veiklos patikrinimo nepatvirtina komunalinių mokesčių apskaičiavimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytais argumentais, jie pagrįsti rašytine bylos medžiaga, neprieštarauja teisės aktams, atsakovas nepaneigė jų, nepateikė įrodymų, kad su ieškove yra tinkamai atsiskaitęs, o kitos jo nurodytos aplinkybės bei samprotavimai yra neturintys teisinės reikšmės šioje byloje.

 

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas S. H. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2 -7549285/2019 ir Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. e2A-146-945/2020. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

9.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CK 4.82 straipsnio 7 dalies taikymo ir aiškinimo praktikos. CK 4.82 straipsnio 7 dalis aiškiai nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (savininko buto plotas + sandėliuko priskirto butui plotų suma / dalinama iš viso namo butų plotų sumos + viso namo sandėliukų plotų suma). Gaunamas skaičius ir yra buto savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis, o bet koks kitas nustatymas yra neteisėtas.

9.3. Viename pastate draudžiama steigti daugiau kaip vieną bendriją, tačiau, nepaisant šio draudimo, 138-oji butų savininkų bendrija turi ne tik pastatą (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), ir mokesčius bei rinkliavas už šių pastatų bendro naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą reikalauja apmokėti iš abiejų pastatų. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai pelnosi sukčiavimo būdu, dvigubai apmokestinant abiejų daugiabučių namų butų savininkus.

9.4. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrijos, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškovas yra buto savininkas, todėl yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas nusprendė kitaip.

9.5. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo prievolę mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, AB „Lietuvos paštas“ ir t.t., bet tai susiję su bendrijos veiklos aspektais ir nesusiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūra bei išlaikymu. Pateikti pirkinių kvitai, sąskaitos faktūros, banko sąskaitos išrašai neįrodo, kad šios išlaidos buvo būtinos ir panaudotos namo esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti. Be to, visi kvitai, sąskaitos faktūros, banko sąskaitos išrašai yra visai 138 butų savininkų bendrijai priklausančiuose pastatuose (duomenys neskelbtini), dokumentų kopijos nenurodo, kokią lėšų dalį atsakovas privalo apmokėti.

9.6. Kadangi atsakovas nėra daugiabučio namo gyventojas, o tik buto savininkas ir gyvena (duomenys neskelbtini), ten deklaravo savo gyvenamąją vietą, moka komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius, todėl neprivalo mokėti 138 butų savininkų bendrijai komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius.

9.7. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), yra priskirtas žemės sklypas ir jis yra įtrauktas į šio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą.

10.       Atsiliepimu į atsakovo S. H. F. apeliacinį skundą ieškovė 138-oji butų savininkų bendrija prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovas neginčija, kad mokesčiai buto plotui yra priskaitomi teisingai, tačiau ginčija, kad į palyginamuosius plotus neįtraukiant rūsio ploto ieškovės taikoma mokesčių priskaitymo metodika yra neteisinga. Tačiau bendrijoje nėra priimtas sprendimas dėl rūsių plotų įtraukimo į palyginamuosius plotus, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo mokesčius priskaičiuoti ir nuo rūsių plotų.

10.2. Atsakovo teiginiai apie palyginamuosius plotus, nuo kurių jam skaičiuojami mokesčiai, jau buvo vertinami ankstesnėse bylose.

10.3. Atsakovo gyvenamajame name yra įsteigta tik viena bendrija, kuri yra atsakinga už šio pastato bendro naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą. Keliems pastatams ieškovė teikia bendro naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir tokių klausimų atsakovas nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

10.4. Teismas, priteisdamas iš atsakovo į valstybei žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, tinkamai taikė CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

10.5. Žemės mokestis yra išrašomas ne ieškovės, bet valstybės institucijų, taigi šio mokesčio atsiradimas ir pareiga jį apmokėti nuo ieškovės valios nepriklauso. Atsakovas neginčija, kad teritorija aplink namą yra tvarkoma ir prižiūrima, tam yra samdomas kiemsargis, patiriamos išlaidos, todėl teritorijos tvarkymo mokestis atsakovui yra priskaitomas pagrįstai. AB „Lietuvos paštas“ išlaidos yra patiriamos administruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, todėl šios išlaidos paskirstomos savininkams proporcingai jų nuosavybės teisės daliai.

10.6. Aplinkybė, ar atsakovas faktiškai gyvena bute, neturi jokios įtakos jo pareigai mokėti komunalinių atliekų tvarkymo mokestį, nes pastarasis yra apskaičiuojamas Tarybos sprendimu įvertinus metines komunalinių atliekų susikaupimo normas. Be to, komunalinių atliekų mokestis yra vertintinas kaip vietinė rinkliava, kuri privalo būti apmokėta nepriklausomai nuo to, ar asmuo faktiškai naudojasi paslauga ar ne.

 

Teismas

            

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė, administruodama daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), teikė bendrojo naudojimo patalpoms administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas. Byloje kilo ginčas dėl buto savininko pareigos apmokėti jo butui proporcingai tenkančią dalį išlaidų už bendrojo naudojimo patalpų administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn.

13.       Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2 -7549285/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Nr. e2A-146-945/2020, kai sprendė dėl atsakovui priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, nuo kurių įrodinėjimo civilinėje byloje atleidžiama. Tai reiškia, kad nėra teisinės pareigos jas įrodyti, nes laikoma, jog jos žinomos, pripažintos ar nustatytos. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimu nustatyto fakto prejudicinė galia – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas ar jo dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012). Kasacinis teismas išaiškino, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. O precedento kaip teisės aiškinimo taisyklės taikymo tikslas – iš esmės panašiose ar vienodose faktinėse situacijose taikyti tas pačias teisines nuostatas, užtikrinant, kad analogiškos faktinės situacijos pagal įstatymus būtų įvertintos, kvalifikuotos ir išspręstos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 180-191).

15.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2 -7549285/2019 buvo išnagrinėtas ieškovės 138-osios butų savininkų bendrijos ieškinys atsakovui S. H. F. – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, dėl 411,14 Eur skolos už bendro naudojimo ir atsakovo patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėnesio. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareiškė ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo už iš esmės analogiškas paslaugas, tik už sekantį laikotarpį – nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn., todėl išnagrinėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos ir nagrinėjant šią bylą, pripažintinos prejudiciniais faktais ir iš naujo neįrodinėtinos.  

16.       Išnagrinėtoje byloje teismas, įvertinęs bylos duomenims apie pastato naudingąjį plotą ir duomenims apie atsakovo patalpos plotą, nustatė, kad santykis, kuris nustato atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės dalis pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalies nuostatas, yra 5802,92/44,64. Išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje 7Nr. e2A-146-945/2020 konstatavo, kad abejoti tokia teismo išvada nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas šio fakto nepripažįsta, nedaro skundžiamo sprendimo išvadų dėl atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės dalies neteisingomis.

17.       Pastebėtina, kad  buto savininkams nuosavybės teise priklausantys rūsiai (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis ir nėra savarankiški nuosavybės teisinių santykių objektai: tai yra antraeiliai daiktai – buto priklausiniai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes nuolat su jais susiję. Vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, butų priklausiniai yra antraeiliai daiktai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes yra nuolat su jais susijusios, ir tokios patalpos CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme nepatenka į „kitų patalpų“ sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019). Šie kasacinio teismo išaiškinimai teikia pagrindą išvadai, kad apeliantas be pagrindo kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes (prejudicinius faktus).   

18.       Apeliantas nurodo, kad žemės sklypas nėra priskirtas gyvenamajam (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė be pagrindo renka mokestį už jo priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl šio mokesčio surinkimo yra detaliai išnagrinėtas ir įvertintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2 -7549285/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-146-945/2020. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas apie skundo argumentus dėl nesuformuoto žemės sklypo, už kurio priežiūrą renkamas mokestis, konstatavo, kad Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, kurios taikomos kiemams, bendrojo naudojimo teritorijoms, daugiabučių namų bendrijoms, tikslas yra užtikrinti tinkamą aplinkos sanitarijos būklę, neužterštą urbanistinę aplinką ir kokybiškas visuomenės gyvenimo sąlygas, todėl už švaros palaikymą atsakingi asmenys privalo tvarkyti ne tik kaip savarankišką daiktą suformuotas teritorijas (žemės sklypus), bet ir faktiškai naudojamas teritorijas. Būtent vykdydama šią pareigą ieškovė su UAB „Mano aplinka“ ir sudarė sutartį ir paslaugų kainą,  proporcingą santykinei atsakovo daliai bendrojoje nuosavybėje, įtraukė į atsakovui kas mėnesį teikiamas sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apeliantas ginčija faktinę aplinkybę, kuri pripažinta ir nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ieškovei nebuvo teisinės pareigos iš naujo įrodinėti renkamo mokesčio teisingumo (CPK 182 straipsnio 2 dalis).  

19.       Apeliantas nurodo, kad ieškovė – 138-oji butų savininkų bendrija – turi ne tik pastatą (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini), ir mokesčius bei rinkliavas už šių pastatų bendro naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą reikalauja apmokėti iš abiejų pastatų savininkų. Pažymėtina, kad ieškovė, vykdydama 2020 m. gruodžio 15 d. teismo nutartį, į bylą  2020 m. gruodžio 22 d. pateikė papildomus įrodymus dėl bendrijai suteiktų paslaugų. Teismas šiuos įrodymus išnagrinėjo ir skundžiamo teismo sprendimo 7 ir 8 punktuose nurodė, kas ir kokias paslaugas suteikė ieškovei ir kokias išlaidas ieškovė patyrė. Teismas įvertino šiuos įrodymus ir konstatavo, kad bendrijai suteiktos paslaugos buvo būtinos, pagrįstos ir susijusios su bendrijos interesų tenkinimu ir, kad sutartys su paslaugų teikėjais apėmė įvairias paslaugas, reikalingas visiems savininkams (bendrijai). Tuo tarpu apeliantas tvirtina, kad paslaugos nesusiję su bendrijos veiklos aspektais ir bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra ir išlaikymu, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl paminėtais dokumentais grindžiamas paslaugas atsakovas laiko nereikalingomis.

20.       Apeliantas taip pat nurodė, kad neužtikrinamas į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas, tačiau kuo tai pasireiškia ir kokius konkrečiai dokumentus jis laiko turinčiais trūkumų ir kokių trūkumų, apeliantas nenurodė. Nesant tokių argumentų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės jų įvertinti.

21.       Pažymėtina, kad mokesčiai atsakovui kaip ir kitiems butų ir patalpų savininkams apskaičiuoti pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.). Pagal minėtų nuostatų 4 skyriaus 8 punktą administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mokėjimus ir įmokas, tame tarpe, ir mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, vadovaudamasis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką.

22.       Vertinant apelianto argumentus, kad nors jis yra buto (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau šiame bute negyvena, todėl ieškovė nepagrįstai jam priskaičiavo komunalinių atliekų mokestį, pažymėtina, kad pats apeliantas teigia, jog pagal Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 88 punktą, juridiniai asmenys ir daugiabučių namų gyventojai (bendrijos), kurie naudojasi kolektyvinėmis komunalinių atliekų surinkimo aikštelėmis, moka už paslaugas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ir nustatytas komunalinių atliekų metines susikaupimo normas. Todėl sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad aplinkybė, ar atsakovas faktiškai gyvena bute, ar jame negyvena, neturi jokios įtakos jo pareigai mokėti komunalinių atliekų tvarkymo mokestį, nes pastarasis yra apskaičiuojamas Tarybos sprendimu įvertinus metines komunalinių atliekų susikaupimo normas ir vertinamas kaip vietinė rinkliava, kuri privalo būti apmokėta nepriklausomai nuo to, ar asmuo faktiškai naudojasi paslauga ar nesinaudoja.

23.       Apeliantas nurodo, kad nepaisant draudimo viename pastate steigti daugiau kaip vieną bendriją,  138-oji butų savininkų bendrija turi ne tik pastatą (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) ir mokesčius bei rinkliavas už šių pastatų bendro naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą reikalauja apmokėti iš abiejų pastatų ir tokiu būdu pelnosi. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo gyvenamajame name yra įsteigtos kelios bendrijos, todėl apelianto argumentai dėl dvigubo apmokestinimo yra deklaratyvūs.

24.       Apeliantas nurodė, kad dėl 2020 m. balandžio 22 d. teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo jis patyrė žalą, nes iš jo buvo išieškota 500,90 Eur suma. Apeliantas apeliaciniu skundu reikalauja, kad teismas atlygintų jam žalą, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Toks ginčas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, todėl šis apelianto prašymas pažeidžia paminėtą draudimą, todėl jis nenagrinėtinas.  

25.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 22 d. priėmė teismo įsakymą dėl išieškojimo iš atsakovo 301,81 Eur skolą, 5,00 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Gavus atsakovo prieštaravimus, teisėja 2020 m. rugsėjo 10 d. rezoliucija atnaujino terminą prieštaravimams pateikti ir 2020 m. spalio 2 d. nutartimi panaikino 2020 m. balandžio 22 d. teismo įsakymą. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų apie įvykdytą priverstinį išieškojimą pagal panaikintą 2020 m. balandžio 22 d. įsakymą. Jų nepridėjo ir prie apeliacinio skundo, kurį priėmus, teismo iniciatyva prie bylos buvo prijungtas išrašas iš antstolių informacinės sistemos registro. Iš šio išrašo matyti, kad vykdomoji byla pagal paminėtą teismo įsakymą įvykdyta, tačiau išraše nėra duomenų apie įvykdymo mastą.  

26.       CK 373 straipsnis reglamentuoja, kad

panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad galima ir tokia situacija, kai teismas atnaujina terminą prieštaravimams pateikti po to, kai teismo įsakymas ar teismo sprendimas už akių jau įvykdytas, ir panaikina priimtą teismo įsakymą, arba peržiūri teismo sprendimą už akių. Tokiu atveju, kai teismo įsakymas ar sprendimas už akių yra įvykdytas, teismo sprendimo atgręžimo institutas taip pat gali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014, 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tokiu atveju vienos iš šalies prašymu klausimas dėl 2020 m. balandžio 22 d. teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo spręstinas pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu.   

27.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį jis turėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 7,00 Eur žyminis mokestis. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. liepos 31 d. sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 8 Eur, todėl iš atsakovo valstybei priteisė likusią 7 Eur žyminio mokesčio dalį (15 Eur mokėtina žyminio mokesčio dalis – 8 Eur = 7 Eur).

28.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje (toliau – DNSBĮ) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi, įstatymu nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, kreipdamasi į teismą,  yra atleista ieškovė (CPK 83 straipsnio 16 punktas, 96 straipsnis, DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Teismui nusprendus ieškinį tenkinti, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio ieškovė yra atleista, skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai priteistas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 16 punktas, 96 straipsnis, DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalis). Tokia išvada atitinka ir susiformavusią teisminę praktiką analogiškose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1092-1089/2021, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-648-911/2021, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2976-1116/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419-585/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2277-794/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-195-253/2021, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-666-278/2018, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-267-440/2015  ir kt.). 

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, galėjusius turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.  Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė savo argumentų dėl jo teisių pažeidimo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

30.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

 

31.       Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 363,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės prašoma priteisti suma, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidomis, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. H. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei
138-ajai butų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 135346130, 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                     Dalė Burdulienė

                        


Paminėta tekste:
  • e2A-146-945/2020
  • CK
  • CK4 4.82 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
  • CPK
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-3-282/2012
  • 3K-3-582/2012
  • e3K-3-288-403/2019
  • CK6 6.272 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų
  • CPK 312 str. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus
  • CPK 83 str. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • 2-1092-1089/2021
  • e2-648-911/2021
  • e2-2976-1116/2021
  • e2-2277-794/2020
  • e2A-195-253/2021
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas