Civilinė byla Nr. 2T-67/2013

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 118

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 20 d.

      Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Latvijos Respublikos Preilių (Preilu) rajono teismo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Latgalės apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį, suinteresuotas asmuo – Ž. K..

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Latvijos Respublikos Preilių rajono teismas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Latgalės apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuria užsienio valstybės teismas iš Lietuvos Respublikos piliečio Ž. K. priteisė 30 LVL valstybės suteikto gynėjo pagalbai baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Civilinė byla nutraukiama.

Europos Sąjungos (toliau tekste - ES) valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal ES reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal ES reglamentų, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) nustatytą tvarką (Įstatymo 4 str. 1 d.).

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste - Reglamentas) 1 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje šio reglamento taikymo sritį, nurodyta, jog šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu užsienio valstybės teismas baudžiamojoje byloje išsprendžia civilinį teisinį klausimą (pvz., ES valstybės narės teismui baudžiamojoje byloje priteisus nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą), šis reglamentas gali būti taikomas ir pripažįstant atitinkamas baudžiamojoje byloje priimtų teismo sprendimų dalis. Sprendžiant galimybę taikyti Reglamentą konkretaus užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimui, turi būti atsižvelgiama į materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, pobūdį. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-59/2012). Nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti ir leisti vykdyti Latvijos Respublikos Latgalės apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalis buvo priimta baudžiamojoje byloje pagal baudžiamojo proceso taisykles, be to, ši užsienio valstybės teismo nutarties dalis nėra civilinio teisinio pobūdžio, todėl jos pripažinimui Lietuvos Respublikoje Reglamento nuostatos negali būti taikomos.

Lietuvos Respublika ir Latvijos Respublika yra Europos Sąjungos narės. Šioms valstybėms prisijungus prie Europos Sąjungos, 1992 lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (toliau tekste - Sutartis) nenustojo teisinės galios, todėl santykiams tarp ją pasirašiusiųjų valstybių Sutartis gali būti taikoma tais klausimais, kurių nereglamentuoja ES teisės aktai. Sutarties 49 straipsnyje, apibrėžiančiame šios sutarties taikymą teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti srityje, nurodoma, kad Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Kaip matyti iš šios Sutarties nuostatos, Sutarties taikymo apimtis baudžiamosiose bylose apsiriboja galimybe pripažinti nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir neapima nuosprendžių dėl proceso išlaidų priteisimo pripažinimo. Dėl šios priežasties Sutartis taip pat negali būti taikoma Latvijos Respublikos Latgalės apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties dalies pripažinimui ir leidimui ją vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Tais atvejais, jeigu užsienio valstybės teismo sprendimo, ar jo dalies pripažinimo ir leidimo ją vykdyti procedūrų nereglamentuoja ES teisės aktai ir tarptautinės sutartys, tokio užsienio valstybės teismo sprendimo, ar jo dalies, pripažinimui yra taikomos CPK nuostatos (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kaip jau minėta, kadangi prašoma pripažinti užsienio valstybės teismo nutarties dalis nėra civilinio teisinio pobūdžio, todėl jos pripažinimui CPK negali būti taikomas.

Sutarties 8 straipsnyje, apibrėžiančiame prašymų arba pavedimų suteikti teisinę pagalbą vykdymo tvarką, nustatyta, kad vykdydama prašymą arba pavedimą suteikti teisinę pagalbą, teisingumo  įstaiga,  kuriai  jis adresuotas,  vadovaujasi  savo valstybės įstatymais (Sutarties 8 straipsnio 1 dalis).

Įgyvendinant 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą Nr. 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau tekste – Pamatinis sprendimas), kuris Europos Sąjungos valstybėse narėse turėjo būti įgyvendintas iki 2007 m. kovo 22 d. (Pamatinio sprendimo 3 straipsnio 1 dalis), buvo atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) pakeitimai. Į BPK buvo įtraukti 172 ir 3651 straipsniai (atitinkamai Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b punktas ir 7 straipsnis), leidžiantys pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybių narių teisingumo įstaigų sprendimus dėl piniginių sankcijų paskyrimo. BPK 3651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas. Jeigu nubaustas fizinis asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tada piniginę sankciją pripažįsta turto ar pagrindinės jo dalies, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, buvimo vietos apylinkės teismas. Termino „Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirta piniginė sankcija“ reikšmė atskleidžiama BPK 172 straipsnyje. Šio straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog į minėtą sąvoką patenka Europos Sąjungos valstybės narės teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtu sprendimu nustatyta pareiga sumokėti pinigų sumą už proceso išlaidas.

Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija yra nežinoma sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai, pastaroji padaro visus būtinus užklausimus, įskaitant per Europos teisminio tinklo kontaktinius punktus, kad gautų informaciją iš sprendimą vykdančiosios valstybės.

Pagal Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 6 dalį, jeigu institucija, kuri gavo sprendimą vykdančiojoje valstybėje, neturi jurisdikcijos jį pripažinti ir imtis būtinų priemonių jį vykdyti, ji ex officio perduoda sprendimą kompetentingai institucijai ir apie tai atitinkamai praneša sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai. Ši Pamatinio sprendimo nuostata savo turiniu atitinka Sutarties 8 straipsnio 2 dalyje suformuluotą taisyklę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos ir neišsiaiškino, koks Lietuvos Respublikos teismas yra kompetentingas vykdyti pareiškėjo prašymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neatkreipė dėmesio, jog pagal Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 3 dalį, sprendimą skirti finansinę baudą priėmusios valstybės kompetentinga institucija tiesiogiai perduoda sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad sprendimą vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija taip pat nesiaiškino, kokia institucija yra kompetentinga spręsti dėl pareiškėjo prašymo, o persiuntė baudžiamajai jurisdikcijai priskirtą klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, jog neturi jurisdikcijos spręsti užsienio valstybės teismo nutarties dalies dėl baudžiamojoje byloje valstybės naudai iš fizinio asmens priteistų proceso išlaidų pripažinimo ir leidimo ją vykdyti klausimo, siekdamas perduoti pareiškėjo prašymą teismui, kuris yra kompetentingas spręsti minėtą klausimą (Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 6 dalis ir Sutarties 8 straipsnio 2 dalis), patikrino Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančius duomenis apie suinteresuotą asmenį ir nustatė, jog Ž. K. adresas (duomenys neskelbtini) yra netikslus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, Ž. K. nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas negali nustatyti suinteresuoto asmens gyvenamosios ar jo turto buvimo vietos, todėl negali nustatyti apylinkės teismo, kuris yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Kadangi Latvijos Respublikos teismo nutarties dalies, kuria valstybės naudai priteista pinigų suma iš fizinio asmens už jam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamajame procese pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas nėra priskirtas nagrinėti civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o yra priskirtas nagrinėti baudžiamosios jurisdikcijos tvarka, todėl civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Nutraukus bylą ir nenustačius teismo, kuris yra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo prašymą, prašymas, atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, yra grąžinamas jį ne pagal teismingumą Lietuvos apeliaciniam teismui perdavusiai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (Pamatinio sprendimo 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 5 dalis, CPK 7 straipsnis). Kadangi Lietuvos Respublikoje centrinė institucija tarptautiniam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 15 straipsnis, 1995 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Dėl 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijos „Dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose“ ir 1978 m. kovo 17 d. Europos konvencijos „Dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose“ papildomo protokolo ratifikavimo 2 dalies 9 pastraipa, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos Sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir dėl Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose protokolo, kurį pagal Europos Sąjungos Sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ratifikavimo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ši ministerija yra paskirta centrine institucija ir sprendimų dėl finansinių sankcijų, gautų iš kitų Europos Sąjungos valstybių, priėmimui ir perdavimui, pagalbai kompetentingoms institucijoms (Pamatinio sprendimo 2 straipsnio 2 dalis; 2008 m. gruodžio 22 d. Komisijos ataskaitos, grindžiamos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR Dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 20 straipsniu (toliau tekste – Komisijos ataskaita) 2 straipsnis). Todėl gavusi Lietuvos apeliacinio teismo grąžintą prašymą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turėtų nustatyti kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuriam turi būti perduotas Latvijos Respublikos teismo prašymas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 2 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Nutraukti civilinę bylą Nr. 2T-67/2013 pagal pareiškėjo Latvijos Respublikos Preilių rajono teismo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Latgalės apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos baudžiamojoje byloje Nr. 11320046911 dalį, kuria iš Ž. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 30 LVL (trisdešimt Latvijos latų) teisinės pagalbos išlaidų.

Pareiškėjo prašymą su priedais grąžinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Padaryti pareiškėjo prašymo su priedais kopijas ir jas palikti byloje.

Teisėjas                                                        Artūras Driukas