Civilinė byla Nr. e2S-728-340/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36280-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3;
3.1.18; 3.3.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo B. H. patikslintą ieškinį atsakovams A. M. ir M. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo B. H. patikslintą ieškinį atsakovams A. M. ir M. S., kuriuo ieškovas prašo (1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje gimimo išduotame įraše Nr. 161, juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. tėvas yra M. S.; (2) pripažinti, kad B. H. yra S. S. tėvas, o S. S. yra B. H. dukra; (3) pakeisti S. S. pavardę į „M. H.“; (4) nustatyti B. H. bendravimo su vaiku tvarką; (5) įpareigoti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko S. S. gimimo įrašą ir išduoti naują gimimo liudijimą, kuriame pakeisti šiuos įrašus: grafoje „pavardė“ vietoje „S.“ įrašyti „M. H.“; grafoje „tėvas“ vietoje „M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašyti „B. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo B. H. bendravimo su mažamečiu vaiku S. S. tvarką, nustatant, kad vaiko S. S. tėvas B. H. bendrauja su vaiku S. S. vieną kartą per savaitę po 2 (dvi) valandas, susitikdamas su vaiku S. S. jos gyvenamojoje vietoje; apie konkrečią savaitės dieną, kurią tėvas B. H. gali bendrauti su vaiku S. S., B. H. informuoja motiną A. M. ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Ieškovas nurodė, kad po bylos iškėlimo teisme buvo atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė, kuri patvirtino, kad atsakovei A. M. gimusio vaiko biologinis tėvas yra ieškovas B. H.. 2020 m. vasario 14 d. ir 2020 m. vasario 18 d. elektroniniais laiškais ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę ir jos atstovę, prašydamas parašyti, kada ieškovas galėtų susitikti savo dukra, kadangi ieškovas nori kaip galima greičiau aplankyti savo dukrą, pabūti su ja. 2020 m. vasario 20 d. atsakovės atstovė atsakė, jog jos klientė pilnai palaiko savo atsiliepime nurodytą poziciją, t. y. nesutinka, jog būtų nuginčyta tėvystė, o tėvu pripažintas ieškovas, tad taikus ginčo išsprendimas galimas tik jeigu ieškovas atsisakytų savo ieškinio reikalavimų. Atsakovė nesudaro galimybių ieškovui susitikti ir bendrauti su dukra, nepaisant to, kad tėvo ir vaiko ryšys jau yra neginčytinai nustatytas teismo medicinos specialisto išvada, pateikta byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad dukra yra dar kūdikis ir jai būtinas nuolatinis buvimas su motina, ieškovas prašė nustatyti ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, kuri visiškai atitinka vaiko poreikius, interesus, užtikrina vaikui reikalingą ir būtiną stabilumą. Nurodė, kad šiuo metu yra tas vaiko raidos etapas, kuomet vaikas pradeda suprasti kalbą, atpažinti pažįstamus balsus bei pradeda pažinti žmones, todėl ieškovas nebeturi laiko laukti ir jau dabar turi pradėti dalyvauti vaiko priežiūroje, bendravime ir auklėjime, kad vaikas susipažintų su jo balso tembru, su jo išvaizda, būtų nuosekliai ugdomas vaiko ryšys su tėvu ir vėliau jau didesnio amžiaus vaikas nepatirtų streso bendraudamas su savo biologiniu tėvu. Tėvo ir vaiko bendravimo nukėlimas vis vėlesniam ir vėlesniam laikui, reiškia potencialią grėsmę, kad vėliau sukurti ryšį tarp tėvo ir vaiko bus ženkliai sunkiau, o tai reiškia, kad nenustačius laikinos bendravimo su vaiku tvarkos dabar, ateityje teismo sprendimo vykdymas pasunkės, nes bus sunkiau sukurti ryšį tarp tėvo ir jau gerokai paaugusio vaiko. Pažymėjo, kad ieškovo ieškinys šioje byloje yra neabejotinai tikėtinai pagrįstas, nes aplinkybė, jog ieškovas yra S. S. biologinis tėvas yra įrodyta byloje pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0034/20.
3. Atsakovė A. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad su pareikštu ieškovo prašymu nesutinka. Siekiant išsiaiškinti, ar ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, atsakovė sutiko, kad būtų atlikta DNR ekspertizė, kadangi paaiškėjus priešingam faktui, bylos tolesnis nagrinėjimas būtų nebeaktualus. Biologinis vaiko tėvystės nustatymas nepakeitė nieko vaiko gyvenime, vaiko tėvas, net ir žinodamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas, ir toliau rūpinasi dukrele tiek emociškai, tiek fiziškai, tarp jo ir vaiko yra užsimezgęs emocinis ryšys, vaikas auga pilnavertėje šeimoje. Atsakovas M. S. rūpinasi vaiko interesais nuo nėštumo pradžios, atsakingai žiūri į savo, kaip tėvo pareigas. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai – jos padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių, šiuo atveju nepilnamečio vaiko interesų, gynybą iki bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė, kuri patvirtino, kad atsakovei gimusio vaiko biologinis tėvas yra ieškovas, savaime nėra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą. Atsakovė nurodė, kad teisė bendrauti su vaiku atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Vaiko tėvystę notariniu pareiškimu pripažino atsakovas M. S., jo tėvystė oficialiai nėra nuginčyta, jis yra teisinis vaiko tėvas. Šiuo atveju vaiko kilmė iš ieškovo oficialiai nėra patvirtinta. Byla dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo dar neišnagrinėta ir ieškovo tėvystė vaikui oficialiai nėra nustatyta, todėl ieškovas neturi teisės iki teismo sprendimo priėmimo bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vadovautis šalių lygiateisiškumo principu ir atsižvelgti ne tik į ieškovo, bet ir vaiko bei atsakovų interesus ir užtikrinti jų pusiausvyrą. Teismui pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o galutiniu teismo spendimu atmetus ieškovo reikalavimus, būtų padaryta neatitaisoma žala tiek mažamečiam vaikui, tiek atsakovams. Nustačius laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, o ieškovui ją vykdant, tarp ieškovo ir vaiko susiklostys emocinis ryšys, o tuo atveju, jeigu galutiniu teismo sprendimu ieškovo reikalavimai vis tik būtų atmesti, tai nebūtų nustatyta ir nuolatinė ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka ir tai vienareikšmiškai padarytų neabejotinos psichologinės žalos vaikui, taip pat situacija neabejotinai sutrikdytų visos šeimos gyvenimą. Atsakovė nurodė, kad nesutinka ir su ieškovo prašymu nustatyti, kad jis bendrauja su vaiku informuodamas ją prieš 2 dienas, kadangi tokia formuluotė reiškia, kad ji privalės ieškovui sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku neatsižvelgiant į savo užimtumą, vaiko režimą, vaiko lankomus užsiėmimus ir pan., ieškovas turėtų suderinti bendravimo su vaiku laiką, o ne jį vienašališkai nustatyti. Šiuo atveju prioritetas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti suteiktas apsaugoti dabartinės vaiko šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą.
4. Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad su pareikštu prašymu nesutinka. Atsakovas pažymėjo, jog biologinis vaiko tėvystės nustatymas nieko vaiko gyvenime nepakeitė ir atsakovas, žinodamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas, toliau rūpinasi vaiku. Vaiko interesais atsakovas rūpinasi nuo vaiko motinos nėštumo pradžios, atsakovas atsakingai žiūri į savo, kaip tėvo, pareigas. Šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjami ir vertinami bylos įrodymai bei aplinkybės iš esmės, o tik sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės skyrimo pagrįstumo. Atsakovas vaiko tėvystę pripažino notariniu pareiškimu. Atsižvelgiant į tai, kol atsakovo tėvystė oficialiai nėra nuginčyta, jis yra teisinis vaiko tėvas, todėl vaiko kilmei iš ieškovo oficialiai nesant patvirtintai, ieškovas neturi teisės iki teismo sprendimo priėmimo bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tik teismui nuginčijus atsakovo tėvystę, nustačius ieškovo tėvystę ir ieškovą pripažinus vaiko tėvu, o vaiką – ieškovo vaiku, ieškovui, kaip vaiko tėvui, atsirastų teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, ir tik galutiniu teismo sprendimu, teismas išspręs tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos klausimą. Teismui pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o galutiniu teismo spendimu atmetus ieškovo reikalavimus, būtų padaryta nepataisoma žala tiek mažamečiam vaikui, tiek atsakovams.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad aplinkybę, jog vaiko biologinis tėtis yra ieškovas patvirtino tiek pati atsakovė, tiek tą patvirtina ir byloje pateikta ekspertizės išvada. Tarnybos vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės vaiko interesams neprieštarauja, o ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su mažamete dukra tvarka leis vaikui pradėti pažinti bei atpažinti ieškovą, užmegzti su juo ryšį, todėl nėra pagrindo prieštarauti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo B. H. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas nustatė, jog vaikas S. S. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo įraše vaiko motina nurodoma atsakovė A. M., o vaiko tėvu – atsakovas M. S.; ieškovas pateikė byloje teismo medicinos specialisto išvadą, kad ieškovas B. H. yra biologinis vaiko tėvas. Teismas pažymėjo, jog tėvų asmeninės teisės ir pareigos vaikams atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Kol vaiko gimimo įraše nurodyti kaip tėvas (motina), atitinkami asmenys ir vaikas turi visas įstatymo nustatytas vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog teisinė prievolė auklėti, rūpintis vaiku, bendrauti ir t. t. nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo, kol vaiko kilmė nepatvirtinama įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovės vaiko S. S. kilmė iš ieškovo nėra patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, ji dar tik nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387-392 straipsniai).
8. Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į šalių ir vaiko interesus, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, įvertinęs vaiko amžių (mažametei S. yra beveik 6 mėnesiai), vaikui būtiną stabilumą, teismas sprendė, kad, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau išnagrinėjus bylą teismui sprendimu atmetus ieškovo reikalavimus, nepilnamečio vaiko interesams būtų padaryta didesnė žala nei šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant šių laikinųjų apsaugos priemonių, jei ieškinys būtų patenkintas, nes nustačius laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, tarp ieškovo ir vaiko galimai susiklostytų emocinis ryšys, o ieškinio netenkinimo atveju staigus ryšio nutraukimas įneštų sumaišties vaiko gyvenime, būtų padaryta intervencija į šeimą, sutrikdant normalų šeimos gyvenimo ritmą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas B. H. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną, iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, ieškovo B. H. bendravimo su mažamečiu vaiku S. S. tvarką: „Vaiko S. S. tėvas B. H. bendrauja su vaiku S. S. vieną kartą per savaitę po 2 (dvi) valandas, susitikdamas su vaiku S. S. jos gyvenamojoje vietoje. Apie konkrečią savaitės dieną, kurią tėvas B. H. gali bendrauti su vaiku S. S., B. H. informuoja motiną A. M. ne vėliau kaip prieš dvi dienas“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Šioje byloje jau yra pateikta ekspertizės išvada dėl tėvystės nustatymo, kuria yra patvirtinta, jog ieškovas yra atsakovei gimusio vaiko tėvas. Taigi, bylai teisiškai reikšmingi įrodymai jau yra pateikti teismui ir de facto tėvystės faktas jau yra nustatytas nepaneigiamu įrodymu, ieškovas nėra praleidęs termino tėvystei nuginčyti, todėl formaliam tėvystės pripažinimui de jure yra reikalinga tik išnagrinėti šią bylą ir nėra jokių abejonių dėl bylos baigties, t. y. to, kad ieškovas bus pripažintas S. S. tėvu de jure.
9.2. Jau dabar yra tas S. S. raidos etapas, kuomet ji jau pradeda suprasti į ją nukreiptą kalbą, atpažinti pažįstamus balsus bei pradeda pažinti žmones, todėl ieškovas B. H. nebeturi laiko laukti ir jau dabar turi pradėti dalyvauti S. S. priežiūroje, bendravime ir auklėjime, kad vaikas susipažintų su jo balso tembru, su jo išvaizda, būtų nuosekliai ugdomas vaiko ryšys su tėvu ir vėliau jau didesnio amžiaus vaikas nepatirtų streso bendraudamas su savo biologiniu tėvu. Tėvo ir vaiko bendravimo nukėlimas vis vėlesniam ir vėlesniam laikui, reiškia potencialią grėsmę, kad vėliau sukurti ryšį tarp tėvo ir vaiko bus ženkliai sunkiau, o tai reiškia, kad nenustačius laikinos bendravimo su vaiku tvarkos dabar, ateityje teismo sprendimo vykdymas pasunkės, nes bus sunkiau sukurti ryšį tarp tėvo ir jau gerokai paaugusio vaiko.
9.3. Ieškovo B. H. ieškinys šioje byloje yra neabejotinai tikėtinai pagrįstas, nes aplinkybė, jog ieškovas B. H. yra S. S. biologinis tėvas yra įrodyta byloje pateikta Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0034/20. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas teismo sprendimu dar nėra pripažintas S. S. tėvu, kai byloje yra pareikšti reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir teismui yra pateiktas įrodymas – ekspertizės išvada, patvirtinanti, jog ieškovas yra S. S. biologinis tėvas, ir teismo sprendimas bus neabejotinai palankus ieškovui, negali būti pagrindas atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis ieškovas siekia užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami mažametės S. S. asmeniniai neturtiniai interesai, išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvu, užtikrinti tėvo santykių su mažamete dukra S. S. stabilumą.
10. Atsakovai A. M. ir M. S. atsiliepimu prašo ieškovo B. H. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Ieškovo pozicija iš esmės yra grindžiama tuo, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, ir iš biologinės tėvystės kildina savo, kaip tėvo, teises. Pažymėtina, jog teisine tvarka yra ginamos ne biologinių tėvų teisės, o tų tėvų, iš kurių vaiko kilmė yra nustatyta ir įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Pats biologinės tėvystės faktas nesuteikia teisių, kurias tėvui garantuoja įstatymai. Tik teisinis tėvo statusas suteikia tėvo teises, numatytas teisės aktuose, taip pat įpareigoja vykdyti tėvo pareigas. Šiuo atveju vaikas turi tėvą – tai atsakovas M. S., iš kurio vaiko kilmė teisėtai nustatyta. Ieškovo prašomų laikinųjų priemonių taikymas, suteikiant ieškovui teisę įgyvendinti tėvo teises, sukurtų situaciją, kuomet tėvo teises vaiko atžvilgiu įgyvendintų du asmenys. Tokia situacija yra nesuderinama su valstybėje galiojančiomis normomis. Neabejotinai tai keltų sumaištį tiek vaiko, tiek šeimos gyvenime, ypač turint omenyje šalių kultūrinius ir amžiaus skirtumus bei konfliktinį bendravimą.
10.2. Šiuo atveju vaiko kilmė iš ieškovo oficialiai nėra patvirtinta, ji dar tik nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo dar neišnagrinėta ir ieškovo tėvystė vaikui oficialiai nėra nustatyta, o visų pirma dar nėra nuginčyta atsakovo M. S. tėvystė, ieškovas neturi teisės iki teismo sprendimo priėmimo bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tik teismui nuginčijus M. S. tėvystę, nustačius ieškovo tėvystę ir ieškovą pripažinus vaiko tėvu, o vaiką – ieškovo vaiku, ieškovui, kaip vaiko tėvui, atsirastų teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
10.3. M. tėvystė atitinka ir socialinę tikrovę – būtent jis faktiškai įgyvendina tėvo pareigas vaiko atžvilgiu, būtent jis yra užmezgęs tėvišką ryšį su vaiku nuo pat jo buvimo motinos įsčiose. Ir tik biologinėje tikrovėje vaiko tėvas yra ieškovas. Tačiau biologinė tikrovė nėra viską lemianti, ką patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
10.4. Teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir ieškovui pradėjus aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime, o neatmestina galimybė, galutiniu teismo sprendimu vis tik atmetus ieškinį visa apimtimi, vaikas patirtų kur kas didesnį stresą ir žalą, nei dabar atmetus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ieškinio patenkinimo atveju ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką nustačius galutiniu teismo sprendimu ir bendravimą pradėjus ateityje.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo B. H. ieškinį atsakovams A. M. ir M. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovas B. H. pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo B. H. bendravimo su mažamečiu vaiku S. S. tvarką, nustatant, kad vaiko S. S. tėvas B. H. bendrauja su vaiku S. S. vieną kartą per savaitę po 2 (dvi) valandas, susitikdamas su vaiku S. S. jos gyvenamojoje vietoje; apie konkrečią savaitės dieną, kurią tėvas B. H. gali bendrauti su vaiku S. S., B. H. informuoja motiną A. M. ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovas B. H., nesutikdamas su teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
13. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atsisakyta nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi įvertinti, ar yra reali grėsmė vaiko neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ypatingai – užtikrinti vaiko apsaugą nuo bet kokios esamos ar galimos žalos jo psichinei ir fizinei sveikatai.
15. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl atsakovo M. S. tėvystės nuginčijimo, ieškovo B. H. tėvystės nustatymo vaikui S. S., prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo B. H. bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Vaiko kilmė patvirtinama CK 3.138 - 3.140 straipsniuose nustatyta tvarka. Prievolė, o tuo pačiu ir teisė, auklėti, rūpintis vaiku, su juo bendrauti atsiranda tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta. Teisinė prievolė auklėti, rūpintis vaiku bei su juo bendrauti nesieja vaiko ir jo biologinio tėvo (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko S. S. kilmė iš ieškovo nėra patvirtinta, ji dar tik bus nustatinėjama teismo civilinio proceso numatyta tvarka (CPK 387 - 392 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kad byla dėl atsakovo M. S. tėvystės nuginčijimo ir ieškovo B. H. tėvystės nustatymo vaikui S. S. dar neišnagrinėta ir ieškovo tėvystė vaikui S. S. nėra nustatyta, t. y. nėra įforminta įstatymų nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ieškovas nėra įgijęs CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvo teisių ir pareigų. Kol vaiko gimimo įraše kaip vaiko tėvas nurodytas atsakovas M. S., atitinkamai būtent šis asmuo ir vaikas turi visas įstatymo nustatytas vaiko ir tėvo tarpusavio teises ir pareigas. Tik nuginčijus atsakovo tėvystę ir teismui nustačius ieškovo tėvystę ir ieškovą pripažinus vaiko tėvu, o vaiką – ieškovo vaiku, ieškovui, kaip vaiko tėvui, atsiranda prievolė, o tuo pačiu ir teisė, bendrauti su vaiku, jį auklėti ir juo rūpintis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas nelaikytinas ieškovo interesų pažeidimu, priešingai, tokiu būdu apsaugomi prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai, vaikas apsaugomas nuo bet kokios galimos žalos jo psichinei ir fizinei sveikatai.
18. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovo B. H. biologinė tėvystė jau yra nustatyta DNR tyrimu, todėl teismo sprendimas bus neabejotinai palankus ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka bei pažymi, jog nors byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra S. S. biologinis tėvas, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, jog vaiko gimimo įraše tėvu nurodytas atsakovas M. S.. Pagal kasacinio teismo praktiką, yra pripažįstama ne tik biologinė, bet ir socialinė tėvystė, t. y. tėvo ir vaiko santykiai, kai tarp jų nėra kraujo ryšio, tačiau egzistuoja glaudus emocinis ir psichologinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovo ieškinys dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo bei ieškovo tėvystės nustatymo gali būti tiek tenkinamas, tiek ir atmestas, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su prašomais nutraukti šeimos ryšiais, įvertinus tėvystės nuginčijimo galimą poveikį vaiko interesams bei kitas ieškovo reikalavimų tinkamam išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
19. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vadovautis šalių lygiateisiškumo principu ir atsižvelgti ne tik į ieškovo, bet ir, visų pirma, į vaiko, taip pat atsakovų interesus bei užtikrinti jų pusiausvyrą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog įvertinus vaiko amžių (mažametei S. šiuo metu yra beveik 8 mėnesiai), vaikui būtiną stabilumą, šiuo konkrečiu atveju pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismui sprendimu atmetus ieškovo reikalavimus ir nenustačius vaiko kilmės iš ieškovo, nepilnamečio vaiko interesams būtų padaryta didesnė žala nei šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, jei ieškinys būtų patenkintas, nes, nustačius laikiną ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką, tarp ieškovo ir vaiko galimai susiklostytų emocinis ryšys, o ieškinio netenkinimo atveju staigus ryšio nutraukimas įneštų sumaišties vaiko gyvenime, paveiktų jo psichinę sveikatą, būtų padaryta intervencija į šeimą, sutrikdant normalų šeimos gyvenimo ritmą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetiškai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, daro išvadą, jog ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šiuo konkrečiu atveju geriausiai garantuoja vaiko gerovės ir tinkamo vystymosi apsaugą iki bus išspręstas ginčas tarp šalių.
21. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl ieškovo B. H. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė