Civilinė byla Nr. 3K-3-578/2006 (S)

            Procesinio sprendimo kategorijos:

            30.12.1, 114.4, 114.11

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininko), Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Dzūkija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „A. J. Šokoladas“ ieškinį atsakovui UAB „Dzūkija“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Tretieji asmenys – UAB „Hanza Lizingas“, bankrutavusios UAB „Danutės pyragai“ administratorius UAB „Divingas“.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „A. J. Šokoladas“ kreipėsi į teismą, prašydamas išreikalauti iš atsakovo UAB „Dzūkija“ neteisėto valdymo UAB „Hanza Lizingas“ nuosavybės teise priklausantį ir pagal lizingo sutartį ieškovo nuomojamą turtą: pakavimo įrenginį su priedais, konvekcinę garo krosnį, dvi apšvietimo lempas, universalią pavarą, konteinerį, mėsos pjaustymo mašiną, konvekcinės krosnelės stovą, konvekcinę orkaitę, kurių bendra vertė – 51 536,62 Lt. Atsakovas negrąžina įrangos, taip apribodamas ieškovo valdymo ir naudojimo teisę. Ieškovas teigia, kad su atsakovu nėra sudaręs jokios rašytinės sutarties dėl įrangos įkeitimo ar saugojimo.  

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo teritorijoje yra ieškovo pagal sutartį su trečiuoju asmeniu gautų daiktų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 24 d. sprendimu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovą UAB „Dzūkija“ perduoti UAB „A. J. Šokoladas“ pakavimo įrenginį, konvekcinę garo krosnį, dvi apšvietimo lempas, universalią pavarą, konteinerį, mėsos pjaustymo mašiną, konvekcinės krosnelės stovą, konvekcinę orkaitę. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas yra teisėtas ginčo įrangos valdytojas, įrangą pervežė pas atsakovą bankrutavusi UAB „Danutės pyragai“, tačiau neįformino jos perdavimo atsakovui UAB „Dzūkija“. Kolegija padarė išvadą, kad antstolio Vitalio Milevičiaus 2004 m. sausio 30 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vaizdo medžiaga, UAB „Dzūkija“ ieškovui adresuoti raštai, atsakovo pareikšti kreditoriniai reikalavimai bankrutuojančiai UAB „Danutės pyragai“ bankroto byloje patvirtina faktą, kad UAB Dzūkija“ teritorijos patalpose Vilniuje, Eišiškių pl. 25, yra ieškovo nurodytų įrengimų. Atsakovas neįrodinėjo, kad minėta įranga priklauso jam ir kad jis yra šios teisėtas valdytojas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Dzūkija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. sprendimą, o Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d.  sprendimą palikti galioti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Pagal CK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priimtame sprendime nurodė apie ieškovo ir trečiojo asmens sudarytus sandorius. Šių sandorių sudarymo aplinkybės neturi jokio ryšio su atsakovu.

2. Pažeisdamas CPK 185 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kitus įrodymus vertino nekritiškai, nesilaikydamas protingumo ir teisingumo principų. Kolegija padarė išvadą, kad pas atsakovą yra ieškovo teisėtai naudojama įranga, tačiau nenurodė, kokiais įrodymais remdamasi nustatė šias aplinkybes.

3. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad atsakovas neįrodinėjo ginčo įrangos jam priklausymo, konstatavo, kad atsakovas šią įrangą valdo neteisėtai. Teismas įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui, pažeisdamas CPK 178 straipsnį.

4. Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama du kartus. Abu kartus teisėjų kolegijos sudėtyje buvo tas pats teisėjas. Tokia aplinkybė kelia abejonių teismo sprendimo teisėtumu.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „A. J. Šokoladas“ prašo skundą atmesti, savo prašymą motyvuodamas šiais argumentais:

            1. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyti ieškovo ir trečiojo asmens sudaryti sandoriai įrodo ieškovo teisę valdyti ginčo turtą. Šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su byloje pareikštu reikalavimu ir patvirtina ieškovo teisę išreikalauti ginčo turtą iš neteisėto valdymo.

            2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įrodymus įvertino nepažeisdama įrodymų vertinimo taisyklių – pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris suformuotas visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje esančius įrodymus – ne tik dokumentus, bet ir liudytojų parodymus, įvertinus tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklosčiusių teisinių santykių specifiką.

            3. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Ieškovui įrodžius savo nurodomas aplinkybes apie ginčo turto valdymą de jure, įrangos nugabenimą ir buvimą atsakovo teritorijoje, atsakovas, ginčydamas šiuos įrodymus, privalėjo juos paneigti, tačiau to nepadarė.

            4. Atsakovas, abejodamas teisėjo nešališkumu, turėjo teisę jį nušalinti, tačiau šia teise nesinaudojo.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Sutarčių registre įregistruota UAB „Hanza Lizingas“ ir UAB „A. J. Šokoladas“ 2003 m. gruodžio 15 d. lizingo sutartis, pagal kurią tretysis asmuo UAB „Hanza Lizingas“ yra ginčo daiktų savininkas, o UAB „A. J. Šokoladas“ - teisėtas jų valdytojas.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

CPK 176-185 straipsniuose nustatyti bendrieji reikalavimai įrodinėjimo priemonėms, kuriomis šalys gali naudotis teismo procese, vykdydamos pareigą įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias jų reikalavimus. Daikto savininkas, teisėtas valdytojas ar naudotojas įrodinėja daikto priklausymą jam to daikto įgijimo dokumentais. Jeigu daiktas priklauso įmonei, ji turtą apskaito įmonės turto balanse Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovas privalėjo įrodyti, kad atitinkamą gamybos įrangą įgijo lizingo sutarties pagrindu, o atsakovas – jei valdo įrangą, dėl kurios ieškovas reiškia pretenzijas – kad valdo ją teisėtai.

Lizingo sutarties paskirtis – suteikti galimybę įgyti gamybos įrangą nuosavybės  teise, nuomojant finansus (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Lizingo gavėjas, kol nesumoka įrangos kainos, šia įranga naudojasi nuomininko teisėmis. CK 6.570 straipsnyje nustatytos daikto perdavimo lizingo gavėjui tvarka ir sąlygos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas įgijo teisę į lizingo dalyką, kai lizingo sutartį įregistravo sutarčių registre ir lizinguojami kilnojamieji daiktai jam buvo perduoti. Kolegija konstatuoja, kad teisę į kilnojamąjį turtą juridinis asmuo pagrindžia, įrodydamas turto įgijimo faktą, taip pat turto apskaitos dokumentais. Įgijimo faktas apima turto perleidimo veiksmus ir turto perdavimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyti turto perleidimo veiksmai lizingo sutarties pagrindu ir turto perdavimo įforminimas, nors lizingo šalys nurodė, kad lizinguojamo kilnojamojo turto faktinis perdavimas neįvyko. Turtas buvo jau bankrutavusios įmonės „Danutės pyragai“ valdomas, bet pagal šios įmonės bankroto administratoriaus ataskaitą toks turtas nebuvo apskaitytas. Įgyvendinant CPK 185 straipsnio reikalavimus, šie faktai yra pagrindas kelti klausimą, ar lizinguojamas turtas buvo valdomas lizingo gavėjo UAB „Danutės pyragai“ jos bankroto metu. Ieškovas tvirtina, kad turtas buvo pas verslo partnerį – atsakovą, kuriam UAB „Danutės pyragai“ perdavė turtą pagal susitarimą dėl bendradarbiavimo gamybinėje veikloje. Atsakovas pripažino, kad turtą gavo kaip užstatą už įmonės „Danutės pyragai“ skolą, tačiau teigė, kad tokio skolos grąžinimo jis neakceptavo, ir nurodė įmonės direktoriui turtą atsiimti, šis taip ir padarė. Teismai tinkamai taikė lizingą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, pagal kurias ieškovas, kaip teisėtas valdytojas, gali reikalauti gražinti daiktą iš asmens, kurio daikto valdymo teisė pasibaigė, tačiau būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jam pagal lizingo sutartį priklausantis daiktas be teisinio pagrindo valdomas atsakovo. Tokiam faktui nustatyti leistinos įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1-3 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pakankamai įrodytu faktą, kad turtas tebėra pas atsakovą, atsižvelgdamas į antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Šis dokumentas laikomas oficialiu įrodymu, t. y. turi didesnę įrodomąją galią, jeigu surašomas vykdant teismo pavedimą (CPK 197 straipsnio 2 dalis, 635 straipsnis). Jei antstolis faktus nustatinėja, veikdamas kitu pagrindu, teismas tokių veiksmų negali vertinti kaip procesinės antstolio veiklos. Šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti vertinimas kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia atitinkamų aplinkybių egzistavimą (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo klausimai Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje ne kartą buvo spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta 2002 m. birželio 12 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002). Įrodymų pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuriuo vadovaujantis išvada apie  faktą gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikra abejonė, tačiau įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Visais atvejais išlieka šalies pareiga įrodyti tą privalomą visetą bei įrodymų ryšį su byla (CPK 178, 180 straipsniai). Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išreikalauti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nevertino fakto, kad nėra įvykdyta Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ar teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus ir nepasisakė, kaip pirmosios instancijos teismas vykdė CPK 179 straipsnio reikalavimus. Kolegija konstatuoja, kad teismai darė išvadas ir priėmė sprendimus byloje vispusiškai neišnagrinėję byloje įrodinėtų aplinkybių. Byloje nepakanka įrodymų, kad po šalių susirašinėjimo ir susitikimų dėl turto grąžinimo, ieškovo nuomojamas turtas liko pas atsakovą, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 185 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnį, nepareikalavo vykdyti įsiteisėjusių nutarčių dėl turto arešto, bylą išnagrinėjo pažeisdamas CPK 185 straipsnį, todėl kolegija negali palikti galioti ir šios instancijos teismo sprendimo. Procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą teismo procese, pažeidimas nulėmė nepagrįstų teismų sprendimų priėmimą. Byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 360 straipsnis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

            Panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d.  sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                            Pranas Žeimys

 

Algis Norkūnas

 

Janina Stripeikienė