Civilinė byla Nr. 3K-3-578/2006 (S)
Procesinio sprendimo
kategorijos:
30.12.1, 114.4, 114.11

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos
pirmininko), Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Dzūkija“
kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d.
sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „A. J. Šokoladas“
ieškinį atsakovui UAB „Dzūkija“ dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto
valdymo. Tretieji asmenys – UAB „Hanza Lizingas“, bankrutavusios UAB „Danutės
pyragai“ administratorius UAB „Divingas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „A. J. Šokoladas“ kreipėsi į
teismą, prašydamas išreikalauti iš atsakovo UAB „Dzūkija“ neteisėto valdymo UAB
„Hanza Lizingas“ nuosavybės teise priklausantį ir pagal lizingo sutartį ieškovo
nuomojamą turtą: pakavimo įrenginį su priedais, konvekcinę garo krosnį, dvi
apšvietimo lempas, universalią pavarą, konteinerį, mėsos pjaustymo mašiną,
konvekcinės krosnelės stovą, konvekcinę orkaitę, kurių bendra vertė – 51 536,62
Lt. Atsakovas negrąžina įrangos, taip apribodamas ieškovo valdymo ir naudojimo
teisę. Ieškovas teigia, kad su atsakovu nėra sudaręs jokios rašytinės sutarties
dėl įrangos įkeitimo ar saugojimo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d.
sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad
ieškovas neįrodė, jog atsakovo teritorijoje yra ieškovo pagal sutartį su
trečiuoju asmeniu gautų daiktų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 24 d.
sprendimu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d.
sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino: įpareigojo
atsakovą UAB „Dzūkija“ perduoti UAB „A. J. Šokoladas“ pakavimo įrenginį,
konvekcinę garo krosnį, dvi apšvietimo lempas, universalią pavarą, konteinerį,
mėsos pjaustymo mašiną, konvekcinės krosnelės stovą, konvekcinę orkaitę.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas yra teisėtas ginčo įrangos
valdytojas, įrangą pervežė pas atsakovą bankrutavusi UAB „Danutės pyragai“,
tačiau neįformino jos perdavimo atsakovui UAB „Dzūkija“. Kolegija padarė išvadą,
kad antstolio Vitalio Milevičiaus 2004 m. sausio 30 d. surašytas faktinių
aplinkybių konstatavimo protokolas, vaizdo medžiaga, UAB „Dzūkija“ ieškovui
adresuoti raštai, atsakovo pareikšti kreditoriniai reikalavimai
bankrutuojančiai UAB „Danutės pyragai“ bankroto byloje patvirtina faktą, kad
UAB Dzūkija“ teritorijos patalpose Vilniuje, Eišiškių pl. 25, yra ieškovo
nurodytų įrengimų. Atsakovas neįrodinėjo, kad minėta įranga priklauso jam ir
kad jis yra šios teisėtas valdytojas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas
UAB „Dzūkija“ prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. sprendimą, o Vilniaus
miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti
galioti. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Pagal CK 180
straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba
paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija priimtame sprendime nurodė apie ieškovo ir trečiojo asmens
sudarytus sandorius. Šių sandorių sudarymo aplinkybės neturi jokio ryšio su
atsakovu.
2. Pažeisdamas
CPK 185 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų
įrodymų, kitus įrodymus vertino nekritiškai, nesilaikydamas protingumo ir
teisingumo principų. Kolegija padarė išvadą, kad pas atsakovą yra ieškovo
teisėtai naudojama įranga, tačiau nenurodė, kokiais įrodymais remdamasi nustatė
šias aplinkybes.
3. Apeliacinės
instancijos teismas, pažymėjęs, kad atsakovas neįrodinėjo ginčo įrangos jam priklausymo,
konstatavo, kad atsakovas šią įrangą valdo neteisėtai. Teismas įrodinėjimo
naštą perkėlė atsakovui, pažeisdamas CPK 178 straipsnį.
4. Ši byla
apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama du kartus. Abu kartus teisėjų
kolegijos sudėtyje buvo tas pats teisėjas. Tokia aplinkybė kelia abejonių
teismo sprendimo teisėtumu.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas UAB „A. J. Šokoladas“
prašo skundą atmesti, savo prašymą motyvuodamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismo sprendime nurodyti ieškovo ir trečiojo asmens sudaryti
sandoriai įrodo ieškovo teisę valdyti ginčo turtą. Šios aplinkybės tiesiogiai
susijusios su byloje pareikštu reikalavimu ir patvirtina ieškovo teisę
išreikalauti ginčo turtą iš neteisėto valdymo.
2. Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija įrodymus įvertino nepažeisdama įrodymų
vertinimo taisyklių – pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris suformuotas
visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje esančius įrodymus – ne tik
dokumentus, bet ir liudytojų parodymus, įvertinus tarp byloje dalyvaujančių
asmenų susiklosčiusių teisinių santykių specifiką.
3. Kasatorius
nepagrįstai teigia, kad teismas įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui. Ieškovui
įrodžius savo nurodomas aplinkybes apie ginčo turto valdymą de jure,
įrangos nugabenimą ir buvimą atsakovo teritorijoje, atsakovas, ginčydamas šiuos
įrodymus, privalėjo juos paneigti, tačiau to nepadarė.
4. Atsakovas,
abejodamas teisėjo nešališkumu, turėjo teisę jį nušalinti, tačiau šia teise
nesinaudojo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Sutarčių registre įregistruota UAB „Hanza Lizingas“ ir UAB „A.
J. Šokoladas“ 2003 m. gruodžio 15 d. lizingo sutartis, pagal kurią tretysis
asmuo UAB „Hanza Lizingas“ yra ginčo daiktų savininkas, o UAB „A. J. Šokoladas“
- teisėtas jų valdytojas.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
CPK 176-185 straipsniuose
nustatyti bendrieji reikalavimai įrodinėjimo priemonėms, kuriomis šalys gali
naudotis teismo procese, vykdydamos pareigą įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias
jų reikalavimus. Daikto savininkas, teisėtas valdytojas ar naudotojas įrodinėja
daikto priklausymą jam to daikto įgijimo dokumentais. Jeigu daiktas priklauso
įmonei, ji turtą apskaito įmonės turto balanse Buhalterinės apskaitos įstatymo 12
straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovas privalėjo įrodyti,
kad atitinkamą gamybos įrangą įgijo lizingo sutarties pagrindu, o atsakovas – jei
valdo įrangą, dėl kurios ieškovas reiškia pretenzijas – kad valdo ją teisėtai.
Lizingo
sutarties paskirtis – suteikti galimybę įgyti gamybos įrangą nuosavybės teise,
nuomojant finansus (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Lizingo gavėjas, kol nesumoka
įrangos kainos, šia įranga naudojasi nuomininko teisėmis. CK 6.570 straipsnyje
nustatytos daikto perdavimo lizingo gavėjui tvarka ir sąlygos. Nagrinėjamoje
byloje nustatyta, kad ieškovas įgijo teisę į lizingo dalyką, kai lizingo
sutartį įregistravo sutarčių registre ir lizinguojami kilnojamieji daiktai jam
buvo perduoti. Kolegija konstatuoja, kad teisę į kilnojamąjį turtą juridinis
asmuo pagrindžia, įrodydamas turto įgijimo faktą, taip pat turto apskaitos
dokumentais. Įgijimo faktas apima turto perleidimo veiksmus ir turto perdavimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyti turto perleidimo veiksmai lizingo sutarties
pagrindu ir turto perdavimo įforminimas, nors lizingo šalys nurodė, kad
lizinguojamo kilnojamojo turto faktinis perdavimas neįvyko. Turtas buvo jau bankrutavusios
įmonės „Danutės pyragai“ valdomas, bet pagal šios įmonės bankroto
administratoriaus ataskaitą toks turtas nebuvo apskaitytas. Įgyvendinant CPK
185 straipsnio reikalavimus, šie faktai yra pagrindas kelti klausimą, ar
lizinguojamas turtas buvo valdomas lizingo gavėjo UAB „Danutės pyragai“ jos
bankroto metu. Ieškovas tvirtina, kad turtas buvo pas verslo partnerį – atsakovą,
kuriam UAB „Danutės pyragai“ perdavė turtą pagal susitarimą dėl
bendradarbiavimo gamybinėje veikloje. Atsakovas pripažino, kad turtą gavo kaip
užstatą už įmonės „Danutės pyragai“ skolą, tačiau teigė, kad tokio skolos
grąžinimo jis neakceptavo, ir nurodė įmonės direktoriui turtą atsiimti, šis
taip ir padarė. Teismai tinkamai taikė lizingą reglamentuojančias įstatymo
nuostatas, pagal kurias ieškovas, kaip teisėtas valdytojas, gali reikalauti
gražinti daiktą iš asmens, kurio daikto valdymo teisė pasibaigė, tačiau būtent
ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jam pagal lizingo sutartį priklausantis daiktas
be teisinio pagrindo valdomas atsakovo. Tokiam faktui nustatyti leistinos
įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 1-3 dalyse. Apeliacinės
instancijos teismas pripažino pakankamai įrodytu faktą, kad turtas tebėra pas
atsakovą, atsižvelgdamas į antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo
protokolą. Šis dokumentas laikomas oficialiu įrodymu, t. y. turi didesnę
įrodomąją galią, jeigu surašomas vykdant teismo pavedimą (CPK 197 straipsnio 2
dalis, 635 straipsnis). Jei antstolis faktus nustatinėja, veikdamas kitu
pagrindu, teismas tokių veiksmų negali vertinti kaip procesinės antstolio veiklos.
Šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali būti vertinimas
kaip rašytinis įrodymas, kuris su kitais įrodymais patvirtina ar paneigia
atitinkamų aplinkybių egzistavimą (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo
klausimai Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje ne kartą buvo spręsti
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis,
priimta 2002 m. birželio 12 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002). Įrodymų
pakankamumo taisyklė, grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuriuo
vadovaujantis išvada apie faktą gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam
tikra abejonė, tačiau įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, nei
kad jo nebuvo. Visais atvejais išlieka šalies pareiga įrodyti tą privalomą
visetą bei įrodymų ryšį su byla (CPK 178, 180 straipsniai). Ieškovas prašė
teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išreikalauti įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas nevertino fakto, kad nėra įvykdyta Vilniaus
miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo, ar teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus ir
nepasisakė, kaip pirmosios instancijos teismas vykdė CPK 179 straipsnio
reikalavimus. Kolegija konstatuoja, kad teismai darė išvadas ir priėmė
sprendimus byloje vispusiškai neišnagrinėję byloje įrodinėtų aplinkybių. Byloje
nepakanka įrodymų, kad po šalių susirašinėjimo ir susitikimų dėl turto grąžinimo,
ieškovo nuomojamas turtas liko pas atsakovą, todėl apeliacinės instancijos
teismo sprendimas neatitinka CPK 185 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos
teismas pažeidė CPK 179 straipsnį, nepareikalavo vykdyti įsiteisėjusių nutarčių
dėl turto arešto, bylą išnagrinėjo pažeisdamas CPK 185 straipsnį, todėl
kolegija negali palikti galioti ir šios instancijos teismo sprendimo. Procesinių
teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą teismo procese, pažeidimas nulėmė
nepagrįstų teismų sprendimų priėmimą. Byla grąžintina nagrinėti pirmosios
instancijos teismui iš naujo (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus
miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. sprendimą bei perduoti
bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo
dienos.
Teisėjai Pranas
Žeimys
Algis Norkūnas
Janina Stripeikienė