Civilinė byla Nr. 2S-1874-562/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13953-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 16 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas 

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       Pareiškėjas S. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų, prašydamas grąžinti turtą.

2.       Skunde nurodė, kad antstolis Andrius Bublys yra nekompetentingas, parengtas turto aprašas yra neteisėtas, todėl naikintinas

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-19114-964/2021 pareiškėjo skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų atsisakė priimti.

4.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundą padavė tiesiogiai teismui, nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo grąžinti turtą, jį priteisiant. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.       Antstolis areštavo turtą, nenustatęs jo kainos.

5.2.       Turto aprašas yra neteisėtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

6.       Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3016-600/2015 (proceso Nr. 2-68-3-36730-2014-5), 2015 m. kovo 27 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14019-432/2015 (proceso Nr. 2-68-3-36526-2013-7) ir antstolio Armino Naujokaičio 2015 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-15-13.

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktų įrodymų turinį, daro išvadą, jog pareiškėjo pateikti įrodymai neturi įtakos nagrinėjamam atskirajam skundui, be to, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai nepriimami.

Dėl bylos esmės.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12.       Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo grąžinti turtą, jį priteisiant. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atskirojo skundo dalykas nėra suformuluotas tinkamai, kadangi CPK 337 straipsnio 1 dalis numato apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

13.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio ir jo dalyko formuluotės galima spręsti, jog pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, o ne išnagrinėjo patį skundą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo ribas sudaro būtent pasisakymas dėl skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, sprendžiant skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl skundo dėl antstolio veiksmų esmės ir jo pagrįstumo nepasisako.

14.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

15.       CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

16.       CPK 510 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, jog CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

17.       Remiantis CPK 510 straipsnio 4 dalimi, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, nepaisant to, jog nebuvo tam sąlygų, numatytų CPK 510 straipsnyje.

19.       Pirma, pareiškėjas su kartu su skundu neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

20.       Antra, pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, nesikreipė į antstolį su skundu dėl jo veiksmų, kuriam atsisakius visiškai ar iš dalies tenkinti skundą, per nustatytą terminą neišnagrinėjus skundo arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakoma patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavus teismui, pareiškėjui atsirastų teisės kreiptis į teismą prielaidos ir egzistuotų šios teisės įgyvendinimui reikalingos sąlygos.

21.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Dėl procesinės bylos baigties.

22.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

23.       Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja