Administracinė byla Nr. I-265-402/2013
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01371-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1;15.2.3.2.; 74.

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2013 m. gegužės 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos
Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Gintaro
Čekanausko,
sekretoriaujant
Daivai Čižinauskienei,
dalyvaujant
pareiškėjui L.G., atsakovų Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
atstovei Linai Jančiauskienei,
nedalyvaujant
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą
atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui,
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos Kauno skyriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nesumokėtos
senatvės pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės
žalos atlyginimo
n
u s t a t ė:
Pareiškėjas prašo priteisti
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus neteisėtai nusavintus
už 2010-2011 metus 4522,32 Lt; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, 100.000 Lt moralinę žalą. ( b. l. 59-60).
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 59-60)
, o taip pat ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra dirbantis senatvės pensininkas ir jam buvo sumažinta
senatvės pensija bei pakeista jos mokėjimo tvarka. Nurodė, kad jis kreipėsi į Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybą, prašydamas suteikti informaciją
kokiu pagrindu ir ar teisingai jam buvo sumažinta senatvės pensija (kaip
dirbančiam). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2010-03-25
rašte Nr. (6.5)I-1707 paaiškino, kad pensija sumažinta pagal Socialinių
išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str., dėl to,
kad jis gauna draudžiamųjų pajamų. Nurodė, jog LR Konstitucinis Teismas 201-02-06 nutarė, jog Laikinojo įstatymo
nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu
užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien
dėlto, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu,
papildomas pensijos mažinimas buvo neteisėtas.
Atsižvelgiant į LR
Konstitucinio Teismo sprendimą VSDFV Kauno skyrius savo neteisėtais veiksmais jam padarė 4522,32 Lt žalą, o remiantis CK 6.246 straipsniu
VSDFV Kauno skyriui atsirado civilinė atsakomybė. LR
Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Konstitucijai neprieštarauja tai, jog,
esant šalyje sunkiai ekonominei situacijai,
galima laikinai sumažinti pensijas, numatant jų kompensavimą. Todėl dėl 53,70 Lt sumažintos pensijos pretenzijų
nereiškia. Neteisėtai nusavinus pareiškėjo pensiją,
pareiškėjui ir jo šeimai buvo padaryta didžiulė fizinė ir moralinė žala.
Labai išgyveno patirtą neteisybę, kad buvo sumažintos
pensijos; o kaip dirbančiam asmeniui, nuskaičiavus dalį pensijos papildomai
buvo apribotos galimybės, buvo atimta teisė į orią senatvę, todėl apniko depresija, tiek pareiškėjas, tiek jo žmona
susirgo. Žmoną prireikė operuoti,
prireikė kasdieninio gydymo brangiais medikamentais, gydytojai skyrė specifinį maitinimąsi, tačiau lėšų tam trūko. 2011-07-23
žmona mirė. Pareiškėjui ir jo žmonai
buvo sukeltos dvasinės ir fizinės kančios, dvasiniai išgyvenimai, sumažėjo bendravimo
galimybės. Pašlijo sveikata (2012-03-30 Kauno klinikose buvo atlikta operacija), nuolat kamuoja emocinė
depresija, nerviniai skausmai, todėl yra priverstas kasdien vartoti daug
brangiai kainuojančių medikamentų. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos Kauno skyrius, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepimuose (b. l. 22-25; 33-36) panašiai nurodė
ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė
posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui senatvės pensija paskirta ir mokama nuo
2004-04-23, pensijos dydis Laikinojo įstatymo įsigaliojimo dieną 2010-01-01 iki
2010-09-30 buvo
956,13 Lt, o nuo 2010-10-01 - 966,93 Lt, kadangi pareiškėjo 2010-11-18 prašymo pagrindu senatvės pensija
perskaičiuota nuo 2010-10-01 įvertinant papildomai po pensijos paskyrimo įgytą valstybinio socialinio
pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Laikinasis įstatymas nustato
perskaičiuoti senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį, taip
pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 1
straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems senatvės pensijas,
kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo
pensijos dydį. Pagal
Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, senatvės pensija, paskirta
iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos
dalį iki 120 procentų bazinės pensijos, kai
asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą ir perskaičiuojant papildomą pensijos dalį
pagal Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23
d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų
metų draudžiamųjų pajamų dydį - 1170 Lt. Pareiškėjui pensija paskirta turint būtinąjį
stažą ir jos dydis 2009
m. gruodį bei iki 2010-09-30 buvo 956,13 Lt, o nuo 2010-10-01 - 966,93 Lt, taigi viršijo Laikinojo įstatymo 3
straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį dydį. Todėl pareiškėjo senatvės
pensija buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jos dydis nuo 2010-01-01 iki
2010-09-30 yra 902,43 Lt, o nuo 2010-10-01 -913,23 Lt. Remiantis
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, pagal 6 ir 7 straipsnius perskaičiuotų pensijų gavėjams, kurie
turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal
šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio
draudžiamųjų pajamų dydį. VSDFV Kauno skyriaus
Centro pensijų skyrius, vadovaudamasis šia Laikinojo įstatymo nuostata,
pareiškėjui, kaip draustam privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu
ir turinčiam draudžiamųjų pajamų, mokėjo jam perskaičiuotos pensijos dalį,
nustatytą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede
nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pareiškėjo draudžiamųjų
pajamų dydį. Nurodė, jog atsakovų veiksmai, tinkamai taikant Laikinąjį įstatymą
yra teisėti, nes atsakovas negalėjo veikti kitaip negu nustatyta įstatymo,
neturėjo teisės nevykdyti galiojančio įstatymo, to pasėkoje pareiškėjui
teisėtai ir pagrįstai 2010 metais išmokėta senatvės pensijos dalis ir
apskaičiuota vadovaujantis įstatymu. Reikalavimas dėl moralinės žalos
atlyginimo atmestinas, nes VSDFV Kauno skyrius, taikydamas Laikinojo įstatymo
nuostatas apskaičiuojant pareiškėjo pensiją, veikė teisėtai. Prašė
pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau–VSDFV Kauno skyrius) Centro
pensijų skyriaus 2009 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 10.33.C-33422 pareiškėjui
buvo skirta 956,13 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau –
Senatvės pensija) nuo 2009-10-01 iki gyvos galvos (b. l. 30). VSDFV Kauno
skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr.
10.33.C-25453 pareiškėjui buvo skirta 966,93 Lt senatvės pensija nuo 2010-10-01
iki gyvos galvos (b. l. 26). Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis
įstatymas), pareiškėjo Senatvės pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta iki
902,43 Lt nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 ir iki 913,23 Lt. nuo 2010-10-01 (Laikinojo
įstatymo 6 str. 1 d.) bei papildomai sumažinta įvertinus nuo 2010 m. sausio
mėnesio gaunamas draudžiamąsias pajamas pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (b.
l. 23 ). Pareiškėjas nesutikdamas su Senatvės pensijos sumažinimu kreipėsi į VSDFV
Kauno skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministeriją prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu Senatvės
pensija buvo mažinama (b. l. 38, 40). VSDFV pareiškėjui atsakė 2010-03-25
sprendimu Nr. (6.5)I-1707 (b. l. 37), kuriame nurodė pensijos sumažinimo
pagrindą ir skaičiavimo metodiką. Pasibaigus Laikinojo
įstatymo galiojimo laikotarpiui, nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjui vėl mokama
viso dydžio (nesumažinta) senatvės pensija.
Nuo
2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 8 straipsnio
(redakcija galiojusi iki 2012 m. birželio 12 d.) 1 dalis reglamentavo, kad valstybinių
socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio
įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas
gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos
paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų
draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo 2
straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį
turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant
koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę,
atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Iš į bylą
pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui neišmokėta ir prašoma priteisti Senatvės
pensijos dalis, t. y. 4567,53 Lt, iš esmės susidarė dėl 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.
Konstitucinis
Teismas, ištyręs Laikinojo
įstatymo nuostatų, inter alia susijusių su valstybinių socialinio
draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų perskaičiavimu (sumažinimu)
konstitucingumą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai
neprieštarauja, tačiau pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių
išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010
m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717)
tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje
nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48
straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą
bei verslą“ (Žin., 2012, Nr. 109-5528).
Taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo
ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d.
redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717)
tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems
asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies
nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
LR Konstitucijos 110 straipsnyje ir Administracinių
bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad
teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Laikinojo įstatymo nuostatos
(8 str. 1 ir 2 d.), kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems
senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu
mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu
Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir
šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., paskelbus
jį „Valstybės žiniose“, todėl minėtos LR Konstitucijai prieštaraujančios teisės
aktų nuostatos šioje byloje negali būti taikomos.
Taigi Konstituciniam Teismui pripažinus,
kad dirbantiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams
taikytiną teisinį reguliavimą valstybė pakeitė Konstitucijai prieštaraujančiu
būdu, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą ir
atsižvelgiant į tai teismui kyla pareiga užtikrinti veiksmingą šių teisių
gynybą.
Atsakovas pateikė 2013-04-15 pareiškėjo
senatvės pensijos detalų apskaičiavimą Nr. (10.1)S-2816. Pagal VSDFV Kauno
skyriaus 1 – ojo pensijų skyriaus 2013 m. balandžio 15 d. pažymos Nr. (10.1)S-2816
duomenimis nustatyta, jog senatvės pensiją mokančiai institucijai vykdant Laikinojo
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia
Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.
laikotarpį L. G. negavo 4567.53 Lt priklausančios senatvės pensijos dalies. Pareiškėjas
teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su atsakovo paskaičiuota pareiškėjui
neišmokėtos Senatvės pensijos dalimi, todėl laikytina, kad dėl neišmokėtos
Senatvės pensijos dydžio ginčo byloje nėra.
Šį turtinį praradimą teismas privalo
visiškai pašalinti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio
nuostatos ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos
imperatyvai. Todėl VSDFV Kauno skyrius įpareigotinas išmokėti pareiškėjui dėl
Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią nepriemoką. Tokią
praktiką bylose dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus
įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, formuoja Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-474/2013;
2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-432/2013).
Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismui atsisakius ginti pažeistą
pareiškėjo teisę būtų pažeistos LR Konstitucijos normos ir principai,
garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę
pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui
nevykdant iš LR Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo
jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d.
sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai
prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant
pareiškėjui nepagrįstai neišmokėtos Senatvės pensijos dalies, įstatyminis
reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai, ir
toliau būtų realiai taikomas. Taigi, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui
nepateikus jokių duomenų, kad šiuo sprendimu apgynus pareiškėjo konstitucines
teises, būtų iš esmės pažeistos kitos LR Konstitucijoje įtvirtintos, ginamos ir
saugomos vertybės ar jų pusiausvyra, jų argumentai, kad Konstitucinio Teismo
2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai paskelbtas (t. y. įsigaliojo) tik
2012 m. rugsėjo 21 d. ir jo nuostatos taikytinos tik ateičiai, todėl nėra
teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui 2010 ir 2011 metais sumažintą ir
neišmokėtą pensijos dalį, laikytini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog
perskaičiuojant pareiškėjui Senatvės pensiją ir priimant ginčijamus sprendimus atsakovas
ir trečiasis suinteresuotas asmuo taikė tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo
nuostatas ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė grąžinti neišmokėtą pensijos dalį
už 2010-2011 metus, todėl reikalavimas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo yra
nepagrįstas ir atmestinas, o dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies
nuostatų, kurią LR Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia LR
Konstitucijai, sumažinta ir neišmokėta Senatvės pensijos dalis pareiškėjui
priteistina iš atsakovo.
Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos
3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.)
nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi
savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš
esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus
atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės
aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos
teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti
kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijoje
įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą
ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip
pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus,
konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.
A552-432/2013 yra reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi
aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis. Todėl teismas neturi
pagrindo tokias pat faktines aplinkybes vertinti kitaip.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 100.000
Lt neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, patyrė dėl to, kad atsakovas
neteisėtai neišmokėjo jam senatvės pensijos dalies. Nurodė, jog dėl tokių
veiksmų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, pablogėjo sveikatos būklė, šeimai buvo padaryta didžiulė fizinė ir moralinė žala, buvo atimta teisė į orią senatvę, todėl apniko depresija, žmoną
prireikė operuoti, prireikė gydymo
brangiais medikamentais ir
2011-07-23 žmona mirė, pareiškėją nuolat kamuoja emocinė depresija, nerviniai
skausmai, todėl yra priverstas kasdien vartoti daug brangiai kainuojančių
medikamentų.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios
institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios
institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto
nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios
institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3
dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia
bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją,
pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.),
taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“
reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą,
neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams
(valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai,
administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius,
sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos
keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis
ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės
pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK
6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271
straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios
institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtina sąlyga šiai atsakomybei
atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar
savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios
institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar
jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, reikalavimą dėl žalos atlyginimo gali
būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo
nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – VSDFV ir/ar jos teritorinio
skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį
ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar
savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pareiškėjui pensija buvo mokama pagal galiojančius teisės aktus, jis nenurodė
jokių VSDFV Kauno skyriaus (jų darbuotojų) veiksmų, kuriuos jie atliko
pažeisdami galiojančius įstatymus, bei veiksmų, kuriuos minėtos institucijos ar
jų darbuotojai neatliko, nors pagal įstatymus turėjo atlikti. Nenustačius
atsakovų (jų darbuotojų) neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo
nagrinėjamoje byloje priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85
– 87 str. 88 str. 1 ir 2 p., teisėjų kolegija
n
u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo L. G. skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno
skyrių įpareigoti išmokėti L. G. 4567,53 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt
septyni litai, 53 ct) valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoką už
2010 - 2011 metus.
Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo
paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Natalja
Zelionkienė
Asta
Urbonienė
Gintaras
Čekanauskas