Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-265-402-2013].doc
Bylos nr.: Ik-265-402/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama VSDFV Kauno skyriaus atsakovas
VSDFV Kauno sk. 188677437 atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prei LR SADM trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų
Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-265-402/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01371-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1;15.2.3.2.; 74.

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 13 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui L.G., atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nesumokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas prašo priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus neteisėtai nusavintus už 2010-2011 metus 4522,32 Lt; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, 100.000 Lt moralinę žalą. ( b. l. 59-60).

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 59-60) , o taip pat ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra dirbantis senatvės pensininkas ir jam buvo sumažinta senatvės pensija bei pakeista jos mokėjimo tvarka. Nurodė, kad jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydamas suteikti informaciją kokiu pagrindu ir ar teisingai jam buvo sumažinta senatvės pensija (kaip dirbančiam). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2010-03-25 rašte Nr. (6.5)I-1707 paaiškino, kad pensija sumažinta pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str., dėl to, kad jis gauna draudžiamųjų pajamų. Nurodė, jog LR Konstitucinis Teismas 201-02-06 nutarė, jog Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėlto, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, papildomas pensijos mažinimas buvo neteisėtas. Atsižvelgiant į LR Konstitucinio Teismo sprendimą VSDFV Kauno skyrius savo neteisėtais veiksmais jam padarė 4522,32 Lt žalą, o remiantis CK 6.246 straipsniu VSDFV Kauno skyriui atsirado civilinė atsakomybė. LR Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Konstitucijai neprieštarauja tai, jog, esant šalyje sunkiai ekonominei situacijai, galima laikinai sumažinti pensijas, numatant jų kompensavimą. Todėl dėl 53,70 Lt sumažintos pensijos pretenzijų nereiškia. Neteisėtai nusavinus pareiškėjo pensiją, pareiškėjui ir jo šeimai buvo padaryta didžiulė fizinė ir moralinė žala. Labai išgyveno patirtą neteisybę, kad buvo sumažintos pensijos; o kaip dirbančiam asmeniui, nuskaičiavus dalį pensijos papildomai buvo apribotos galimybės, buvo atimta teisė į orią senatvę, todėl apniko depresija, tiek pareiškėjas, tiek jo žmona susirgo. Žmoną prireikė operuoti, prireikė kasdieninio gydymo brangiais medikamentais, gydytojai skyrė specifinį maitinimąsi, tačiau lėšų tam trūko. 2011-07-23 žmona mirė. Pareiškėjui ir jo žmonai buvo sukeltos dvasinės ir fizinės kančios, dvasiniai išgyvenimai, sumažėjo bendravimo galimybės. Pašlijo sveikata (2012-03-30 Kauno klinikose buvo atlikta operacija), nuolat kamuoja emocinė depresija, nerviniai skausmai, todėl yra priverstas kasdien vartoti daug brangiai kainuojančių medikamentų. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepimuose (b. l. 22-25; 33-36) panašiai nurodė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui senatvės pensija paskirta ir mokama nuo 2004-04-23, pensijos dydis Laikinojo įstatymo įsigaliojimo dieną 2010-01-01 iki 2010-09-30 buvo 956,13 Lt, o nuo 2010-10-01 - 966,93 Lt, kadangi pareiškėjo 2010-11-18 prašymo pagrindu senatvės pensija perskaičiuota nuo 2010-10-01 įvertinant papildomai po pensijos paskyrimo įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas. Laikinasis įstatymas nustato perskaičiuoti senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį, taip pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems senatvės pensijas, kurios viršija ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę pensijos dalį iki 120 procentų bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir perskaičiuojant papildomą pensijos dalį pagal Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą Laikinojo įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį - 1170 Lt. Pareiškėjui pensija paskirta turint būtinąjį stažą ir jos dydis 2009 m. gruodį bei iki 2010-09-30 buvo 956,13 Lt, o nuo 2010-10-01 - 966,93 Lt, taigi viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį dydį. Todėl pareiškėjo senatvės pensija buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jos dydis nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 yra 902,43 Lt, o nuo 2010-10-01 -913,23 Lt. Remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, pagal 6 ir 7 straipsnius perskaičiuotų pensijų gavėjams, kurie turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyrius, vadovaudamasis šia Laikinojo įstatymo nuostata, pareiškėjui, kaip draustam privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir turinčiam draudžiamųjų pajamų, mokėjo jam perskaičiuotos pensijos dalį, nustatytą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydį. Nurodė, jog atsakovų veiksmai, tinkamai taikant Laikinąjį įstatymą yra teisėti, nes atsakovas negalėjo veikti kitaip negu nustatyta įstatymo, neturėjo teisės nevykdyti galiojančio įstatymo, to pasėkoje pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai 2010 metais išmokėta senatvės pensijos dalis ir apskaičiuota vadovaujantis įstatymu. Reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo atmestinas, nes VSDFV Kauno skyrius, taikydamas Laikinojo įstatymo nuostatas apskaičiuojant pareiškėjo pensiją, veikė teisėtai. Prašė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau–VSDFV Kauno skyrius) Centro pensijų skyriaus 2009 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 10.33.C-33422 pareiškėjui buvo skirta 956,13 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – Senatvės pensija) nuo 2009-10-01 iki gyvos galvos (b. l. 30). VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 10.33.C-25453 pareiškėjui buvo skirta 966,93 Lt senatvės pensija nuo 2010-10-01 iki gyvos galvos (b. l. 26). Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), pareiškėjo Senatvės pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta iki 902,43 Lt nuo 2010-01-01 iki 2010-09-30 ir iki 913,23 Lt. nuo 2010-10-01 (Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d.) bei papildomai sumažinta įvertinus nuo 2010 m. sausio mėnesio gaunamas draudžiamąsias pajamas pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (b. l. 23 ). Pareiškėjas nesutikdamas su Senatvės pensijos sumažinimu kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu Senatvės pensija buvo mažinama (b. l. 38, 40). VSDFV pareiškėjui atsakė 2010-03-25 sprendimu Nr. (6.5)I-1707 (b. l. 37), kuriame nurodė pensijos sumažinimo pagrindą ir skaičiavimo metodiką. Pasibaigus Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiui, nuo 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjui vėl mokama viso dydžio (nesumažinta) senatvės pensija.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 8 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2012 m. birželio 12 d.) 1 dalis reglamentavo, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui neišmokėta ir prašoma priteisti Senatvės pensijos dalis, t. y. 4567,53 Lt, iš esmės susidarė dėl 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.

Konstitucinis Teismas, ištyręs Laikinojo įstatymo nuostatų, inter alia susijusių su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų perskaičiavimu (sumažinimu) konstitucingumą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog laikinas pensijų sumažinimas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ (Žin., 2012, Nr. 109-5528). Taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

LR Konstitucijos 110 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Laikinojo įstatymo nuostatos (8 str. 1 ir 2 d.), kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos didesniu mastu negu tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., paskelbus jį „Valstybės žiniose“, todėl minėtos LR Konstitucijai prieštaraujančios teisės aktų nuostatos šioje byloje negali būti taikomos.

Taigi Konstituciniam Teismui pripažinus, kad dirbantiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams taikytiną teisinį reguliavimą valstybė pakeitė Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą ir atsižvelgiant į tai teismui kyla pareiga užtikrinti veiksmingą šių teisių gynybą.

Atsakovas pateikė 2013-04-15 pareiškėjo senatvės pensijos detalų apskaičiavimą Nr. (10.1)S-2816. Pagal VSDFV Kauno skyriaus 1 – ojo pensijų skyriaus 2013 m. balandžio 15 d. pažymos Nr. (10.1)S-2816 duomenimis nustatyta, jog senatvės pensiją mokančiai institucijai vykdant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį L. G. negavo 4567.53 Lt priklausančios senatvės pensijos dalies. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su atsakovo paskaičiuota pareiškėjui neišmokėtos Senatvės pensijos dalimi, todėl laikytina, kad dėl neišmokėtos Senatvės pensijos dydžio ginčo byloje nėra.

Šį turtinį praradimą teismas privalo visiškai pašalinti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai. Todėl VSDFV Kauno skyrius įpareigotinas išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią nepriemoką. Tokią praktiką bylose dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-474/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-432/2013). Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismui atsisakius ginti pažeistą pareiškėjo teisę būtų pažeistos LR Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iš LR Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisiant pareiškėjui nepagrįstai neišmokėtos Senatvės pensijos dalies, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas. Taigi, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikus jokių duomenų, kad šiuo sprendimu apgynus pareiškėjo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos LR Konstitucijoje įtvirtintos, ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra, jų argumentai, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas oficialiai paskelbtas (t. y. įsigaliojo) tik 2012 m. rugsėjo 21 d. ir jo nuostatos taikytinos tik ateičiai, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui 2010 ir 2011 metais sumažintą ir neišmokėtą pensijos dalį, laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog perskaičiuojant pareiškėjui Senatvės pensiją ir priimant ginčijamus sprendimus atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo taikė tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatas ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė grąžinti neišmokėtą pensijos dalį už 2010-2011 metus, todėl reikalavimas dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas, o dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurią LR Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia LR Konstitucijai, sumažinta ir neišmokėta Senatvės pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš atsakovo.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013 yra reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi aplinkybės iš esmės sutampa su šios bylos aplinkybėmis. Todėl teismas neturi pagrindo tokias pat faktines aplinkybes vertinti kitaip.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 100.000 Lt neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, patyrė dėl to, kad atsakovas neteisėtai neišmokėjo jam senatvės pensijos dalies. Nurodė, jog dėl tokių veiksmų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, pablogėjo sveikatos būklė, šeimai buvo padaryta didžiulė fizinė ir moralinė žala, buvo atimta teisė į orią senatvę, todėl apniko depresija, žmoną prireikė operuoti, prireikė gydymo brangiais medikamentais ir 2011-07-23 žmona mirė, pareiškėją nuolat kamuoja emocinė depresija, nerviniai skausmai, todėl yra priverstas kasdien vartoti daug brangiai kainuojančių medikamentų.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtina sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, reikalavimą dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – VSDFV ir/ar jos teritorinio skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjui pensija buvo mokama pagal galiojančius teisės aktus, jis nenurodė jokių VSDFV Kauno skyriaus (jų darbuotojų) veiksmų, kuriuos jie atliko pažeisdami galiojančius įstatymus, bei veiksmų, kuriuos minėtos institucijos ar jų darbuotojai neatliko, nors pagal įstatymus turėjo atlikti. Nenustačius atsakovų (jų darbuotojų) neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str. 88 str. 1 ir 2 p., teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo L. G. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių įpareigoti išmokėti L. G. 4567,53 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt septyni litai, 53 ct) valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoką už 2010 - 2011 metus.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                  Natalja Zelionkienė

 

                          Asta Urbonienė

 

                Gintaras Čekanauskas