Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-10-26][nuasmeninta nutartis byloje][2-1316-186-2017].docx
Bylos nr.: 2-1316-186/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė 190468035 atsakovas
ADB Baltikums Lietuvos filialas 300661613 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju

Civilinė byla Nr. 2-1316-186/2017

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02067-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1.

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kur tretieji asmenys – V. Ž. ir akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialas,

 

n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

  1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl asmens sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
  2. Ieškovas A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-65193-15 priėmimo.
  3. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė.
  4. Šiaulių apygardos teisme gautas ieškovo A. S. atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties.

 

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi atskirąjį skundą priimti atsisakė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo nutartys, kuriomis netenkinami prašymai dėl bylos sustabdymo, apeliacine tvarka neskundžiamos, nes tokios apskundimo galimybės nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos bei tokios nutartys nėra laikomos užkertančios kelią proceso eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo nesustabdymas neužkerta kelio tolimesniam procesui, priešingai, užtikrina ginčo eigą.

 

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

  1. Ieškovas A. S. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį; sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai priims atitinkamą ir galutinį procesinį sprendimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-65193-15; įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, dalyvaujant šalims ir visuomeninių organizacijų stebėtojams įforminti esminio daiktinio įrodymo – liudytojo R. M. 2016 m. balandžio 12 d. operacijos metu išimto endoprotezo apžiūrą ir saugojimą; teisminiam nagrinėjimui iš Šiaulių apygardos teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-205-883/2017; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį, konvencijos Septintojo protokolo 2 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir 33 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai iš apelianto atėmė teisę į apeliaciją. 
    2. Nepagrįstai teismas atsisakė sustabdyti bylą, remdamasis CPK 163 straipsnio nuostatomis. Teismas klaidingai aiškino teismo teisę, o ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Be to, teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl bylos sustabdymo, yra šališkas atsakovo naudai.
    3. Teismas, neleisdamas apžiūrėti liudytojo R. M. į teismo posėdį atsineštą 2016 m. balandžio 12 d. tariamai operacijos metu išimtą endoprotezą, paslėpė esminį daiktinį įrodymą ir tokiu būdu pažeidė įstatyme numatytus reikalavimus kaip turi būti paimami, saugomi ir tiriami daiktiniai įrodymai.
  2. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia ar bylą reikia stabdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Jie dažniausiai yra išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių.
    2. Ieškovas piktnaudžiauja proceso teisėmis ir, kiekvieno pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teikdamas nepagrįstus identiškus prašymus, vilkina bylos nagrinėjimą, todėl teismas gali jam paskirti baudą, remiantis CPK 95 straipsniu.

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo nesaisto. Pagal CPK 321, 322, 338 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka galimas išimtiniais atvejais, todėl šalys, teikdamos tokį prašymą, turi jį pagrįsti.
  2. Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodine tvarka. Kadangi apeliantas atskirajame skunde nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių žodinio proceso būtinumą, skundas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.

 

Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties teisėtumo

  1. Nenustačius CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 338, 320 straipsniai).
  2. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tais atvejais, kai tokia galimybė tiesiogiai įrašyta Civilinio proceso kodekse, bei tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. To paties straipsnio 3 dalyje įrašyta, jog dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
  3. CPK nėra numatyta, kad dėl nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti bylą, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, nėra užkirsta galimybė tolesnei bylos eigai. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas nesustabdžius bylos eigos. Dėl šių priežasčių pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties, o skundžiama nutartis pripažintina pagrįsta, teisėta ir paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  4. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog atsisakius priimti jo atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri, kaip nustatyta, neužkerta kelio proceso eigai, buvo eliminuota jo teisė į apeliaciją. Pažymėtina, kad apeliantas dėl teismo procesinio sprendimo atsisakyti sustabdyti bylą, anot jo, nepagrįstumo ir įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui galės pasisakyti teikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo bus išspręsta byla iš esmės, tokiu būdu įgyvendinant teisę į apeliaciją (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Dėl tos pačios priežasties šioje nutartyje atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, liečiantys Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, šioje nutartyje neaptariami, nes motyvai dėl šios nutarties taip pat galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl prašymų

  1. Apeliantas atskirajame skunde prašo: sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus pareigūnai priims atitinkamą ir galutinį procesinį sprendimą ikiteisminiame tyrime  Nr. 01-1-65193-15; įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, dalyvaujant šalims ir visuomeninių organizacijų stebėtojams įforminti esminio daiktinio įrodymo – liudytojo R. M. 2016 m. balandžio 12 d. operacijos metu išimto endoprotezo apžiūrą ir saugojimą; teisminiam nagrinėjimui iš Šiaulių apygardos teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-205-883/2017.
  2. Apelianto pareikšti prašymai yra susiję su įrodymų, anot jo, reikšmingų  teisingam ginčo išnagrinėjimui, išreikalavimu ir užtikrinimu bei procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinu sustabdymu. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas tik tarpinis proceso klausimas, o ne ginčo esmė. Taigi, šie su nagrinėjamu skundu nesusiję apelianto prašymai spręstini teismo, kuris nagrinėja bylą iš esmės, todėl šiuo atveju apeliacine tvarka nenagrinėtini.

 

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

  1. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja proceso teisėmis ir, kiekvieno pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teikdamas nepagrįstus identiškus prašymus, vilkina bylos nagrinėjimą, todėl teismas gali jam paskirti baudą, remiantis CPK 95 straipsniu.
  2. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą.
  3. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017, 65 punktą).
  4. Atsakovas nedetalizuoja kokiais prašymais ieškovas vilkina bylos nagrinėjimą. Kita vertus, tik pirmosios instancijos teismas, kuris nagrinėja bylą iš esmės ir kuriam yra teikiami procesiniai prašymai, gali geriausiai įvertinti proceso dalyvio elgesį. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovui nepagrindus savo prašymo taikyti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, jo prašymas atmetamas. 

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliantui nepateikus apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, jo prašymas priteisti šias išlaidas netenkinamas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                            Egidijus Žironas

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 334 str. Teisė paduoti atskirąjį skundą
  • 2-205-883/2017
  • CPK 163 str. Privalomasis bylos sustabdymas
  • CPK 164 str. Teismo teisė sustabdyti bylą
  • CPK 95 str. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės
  • 3K-3-322/2010
  • 2-816/2012
  • 2-1544/2014
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės