Administracinė byla Nr. eI3-9735-1029/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01007-2025-0

Procesinių sprendimų kategorijos: 12.19; 14.4.5; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 17 d.

Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dagesta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

pareiškėja UAB „Dagesta“ skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2025 m. vasario 4 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AD5-2236 ir atleisti pareiškėją UAB „Dagesta“ nuo mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už išgautą gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) kiekį per 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2023 m. birželio 27 d. mokestinį laikotarpį mokėjimo, arba panaikinti Aplinkos apsaugos departamento 2025 m. vasario 4 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AD5-2236 toje dalyje, kurioje apskaičiuotas 9532,00 Eur dydžio mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu už išgautą gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) kiekį per 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2023 m. birželio 27 d. mokestinį laikotarpį, ir sumažinti šią sumą (mokestį) iki 3177,30 Eur, taikant ekonominės sankcijos koeficiento dydį lygų 1.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2024 m. gruodžio 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA-6025 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, kad UAB „Dagesta“ smėlio ir žvyro telkinyje (duomenys neskelbtini) per 2023 metų I ketvirtį išgavo 5000 m3 smėlio ir žvyro, o 2023 metų deklaracijose iki patikrinimo pradžios už šį laikotarpį deklaravo 0 m3 išgauto smėlio ir žvyro, taip nedeklaruodama 5000 m3 išgauto smėlio ir žvyro. Aplinkos apsaugos departamentas konstatavo, kad UAB „Dagesta“ pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Paaiškina, kad Aplinkos apsaugos departamentas 2025 m. vasario 4  d. sprendimu Nr. AD5-2236 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtino Patikrinimo aktą ir taikė ekonominę sankciją – 9532,00 Eur mokestį už valstybinius gamtos išteklius (toliau – ir mokestis) padidintu tarifu, kurį apskaičiavo taikant ekonominės sankcijos koeficientą – 3. Akcentuoja, jog nepaisant to, kad skiriant sankciją buvo nustatytos trys lengvinančios aplinkybės, Aplinkos apsaugos departamentas nepagrįstai nevertino fakto, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2023 m. birželio 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškėja deklaravo ir valstybei permokėjo mokesčio už 2482 m3 žvyro. Pareiškėja mano, jog buvus mokesčio permokai iš dalies gali būti pateisinami jos veiksmai nedeklaravus išgautų išteklių už 2022 m. rugsėjo 11 d. – 2023 m. birželio 27 d. laikotarpį. Vertina, kad dėl buvusios mokesčio permokos valstybei žalos nebuvo padaryta. Pareiškėja neginčija, jog ankstesnių laikotarpių (2019 – 2020 metų) mokesčių perskaičiavimui taikomas senaties terminas, tačiau mano, kad ši aplinkybė reikšminga skiriant ekonominę sankciją ir sprendžiant dėl mažesnės nei minimali įstatyme numatyta ekonominė sankcija skyrimo.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime su UAB „Dagesta“ skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėja pagal išduotą leidimą vykdo žvyro gavybą, todėl yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtoja. Pažymi, kad patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Dagesta“ Smėlio ir žvyro telkinyje (duomenys neskelbtini) per 2023 metų I ketvirtį išgavo 5000 m3 smėlio ir žvyro, o 2023 metų deklaracijose iki patikrinimo pradžios už šį laikotarpį deklaravo 0 m3 išgauto smėlio ir žvyro, tai reiškia, kad nedeklaravo 5000 m3 išgauto smėlio ir žvyro, tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Argumentuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą ir Įstatymas nenumato galimybės mokesčių mokėtoją atleisti nuo paskaičiuoto mokesčio ar jį sumažinti. Aplinkos apsaugos departamento nuomone pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų būti priskiriamos prie tam tikrų išimtinių aplinkybių, leidžiančių sumažinti priskaičiuotą padidintą mokestį, nes valstybės nustatyti mokesčiai yra visuotinai privalomi ir nėra individualaus pobūdžio, jų dydis nepriklauso nuo mokesčių mokėtojų galimos kaltės formos, tikslo ir suklydimo. Akcentuoja, jog pareiškėja nenurodė sankcijos neproporcingumo jos ūkinės veiklos atžvilgiu. Pabrėžia, kad priimant Sprendimą pagrįstai buvo remtasi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis. Aplinkos apsaugos departamentas privalėjo vykdyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, įsakmiai nustatančius mokesčio tarifo taikymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. AD5-2236 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjai UAB „Dagesta“ už konstatuotą pažeidimą apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu – 9532,00 Eur, pagal pritaikytą koeficientą – 3, teisingumo bei proporcingumo. 

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė 2024 m. gruodžio 20 d. UAB „Dagesta“ surašė  patikrinimo aktą Nr. PA-6025, kuriame užfiksuota, jog UAB „Dagesta“ turi Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) 2015 m. vasario 12 d. išduotą leidimą Nr. 5-15 naudoti išteklius ir vykdo žvyro gavybą Utenos apskrities, Molėtų r., (duomenys neskelbtini) žvyro telkinyje ir Vilniaus apskrities, Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) žvyro išteklių dalyje, todėl pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 straipsnio 1 dalį yra mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius mokėtoja. Planinio patikrinimo metu, kuris pradėtas 2024 m. rugsėjo 5 d. ir kurio tikslas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius 2021–2023 metų mokestiniais laikotarpiais apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas, nustatyta, kad UAB „Dagesta“ išgavo valstybinius gamtos išteklius 2021 metų I, III ir IV ketvirčiais, 2022 metų II, III ir IV ketvirčiais bei 2023 metų I ketvirtį, bet pavėluotai pateikė 2022 metų II ketvirčio (pateikta 2022 m. spalio 25 d. (tikslinta 2022 m. lapkričio 23 d.)) mokestinio laikotarpio Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaraciją, forma KIT708 (toliau – Deklaracija) VMI, t. y. ne iki Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino. UAB „Dagesta“ 2023 metų II ketvirčio mokestinio laikotarpio patikslintą Deklaraciją VMI pateikė patikrinimo metu – 2024 m. rugsėjo 25 d. Patikrinimo akte taip pat užfiksuota, jog UAB „Dagesta“ Smėlio ir žvyro telkinyje (duomenys neskelbtini) per 2023 metų I ketvirtį išgavo 5000 m3 smėlio ir žvyro, 2023 metų Deklaracijose iki patikrinimo pradžios už šį laikotarpį deklaravo 0 m3 išgauto smėlio ir žvyro, t. y. nedeklaravo 5000 m3 išgauto smėlio ir žvyro, tuo UAB „Dagesta“ pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. ESP-24 UAB „Dagesta“ už išgautą ir nedeklaruotą valstybinių gamtos išteklių (žvyro) kiekį iš Utenos apskrities Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) telkinio 2023 I ketvirtį, įvertinusi, kad patikrinimo metu sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir, kad nustatytos trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės – smėlio ir žvyro ištekliai išgauti turint Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą, pagal turimą leidimą išgauti ištekliai deklaruoti mokestinio patikrinimo metu, UAB „Dagesta“ pripažino pažeidimą ir bendradarbiavo su patikrinimą atlikusiu pareigūnu, patikrinimo metu sudarė sąlygas pareigūnui atlikti patikrinimą, tirti pažeidimą, pateikė prašomą informaciją, padėjo išaiškinti šį pažeidimą, nustatė ekonominės sankcijos koeficiento dydį lygų 3. Remiantis Komisijos nustatytu koeficientu pareiškėjai apskaičiuotas mokestis už gamtinius išteklius padidintu tarifu – 9532,00 Eur. Aplinkos apsaugos departamentas 2025 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. AD5-2236 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, patvirtino Patikrinimo aktą.

Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju reikia įvertinti, ar pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. AD1-670 patvirtintas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijos darbo tvarkos aprašas (toliau – Darbo tvarkos aprašas) bei Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2023 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. AD1-650 patvirtintas Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (1 straipsnis). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 straipsnis). Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikoma ekonominė sankcija. Ji apskaičiuojama šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento (nuo 2 iki 10). Ekonominės sankcijos koeficiento dydį, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat šiame straipsnyje nurodytomis atsakomybę lengvinančiomis ir (ar) sunkinančiomis aplinkybėmis ir taisyklėmis, nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovo sudaryta komisija. Įstatymo 1 priede nustatyti mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai pagal išgauto smėlio/žvyro rūšį ir kiekius (m3). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijos darbo tvarkos aprašas nustato mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo ir komisijos darbo organizavimo tvarką. Komisijos darbo aprašo III skyrius reglamentuoja ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymą. Šio aprašo 8 punkte nustatyta, kad  ekonominės sankcijos koeficiento dydžio apskaičiavimui naudojami duomenys: ekonominės sankcijos koeficiento vidurkis, kuris apskaičiuojamas minimalų ir maksimalų koeficientą sudedant ir gautą rezultatą padalijant pusiau. Ekonominės sankcijos koeficiento vidurkis yra 6 (8.1 papunktis); ekonominės sankcijos koeficiento minimali reikšmė yra 2, o maksimali reikšmė yra 10 (8.2 papunktis). Komisijos darbo aprašo 9 punkte nustatyta, kad ekonominės sankcijos koeficiento dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ekonominės sankcijos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Jei atlikus ekonominės sankcijos koeficiento apskaičiavimo veiksmus gaunama reikšmė yra didesnė už maksimalią reikšmę arba mažesnė už minimalią reikšmę, atitinkamai taikomas maksimalus arba minimalus ekonominės sankcijos koeficientas (10 punktas). Jei ūkio subjektą tikrinantis pareigūnas nenustato ūkio subjekto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taikomas ekonominės sankcijos koeficiento vidurkis (11 punktas). Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo kontrolės tvarkos aprašo 32 punkte nustatyta, kad jei nustatoma, kad buvo nuslėpta tarša ir (ar) nedeklaruotas (nuslėptas), deklaruotas mažesnis negu išgautas ir (ar) be leidimo išgautas valstybinių gamtos išteklių kiekis, mokestis ir (ar) mokestis taikant didesnį tarifą ir (ar) ekonominė sankcija apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka ir įforminamas patikrinimo akte. Aprašo 35 punkte nustatyta, kai atliekamo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinio patikrinimo metu nustatomi aplinkos apsaugos srities mokesčių įstatymų pažeidimai ir turi būti taikoma ekonominė sankcija, nustatyta tvarka parengta informacija, kurioje nurodomos patikrinimo metu nustatytos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, teikiama mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ekonominės sankcijos koeficiento dydžio nustatymo komisijai. Komisijai priėmus sprendimą dėl sankcijos dydžio, patikrinimas baigiamas Aprašo nustatyta tvarka. Iš aptartų nuostatų matyti, kad ekonominė sankcija už nustatytą pažeidimą apskaičiuojama laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nurodytas argumentas, jog parenkant koeficineto dydį Komisija neatsižvelgė į aplinkybę, kad įmonė anksčiau turėjo mokesčio permoką, negali būti pagrindas neskirti arba skirti mažesnę nei Įstatyme nustatyta minimali ekonominę sankciją. Šiuo atveju pareiškėjai sankcija pritaikyta būtent už nedeklaruotus išgautus 5000 m3 gamtos išteklių 2023 m. I ketvirtį, nes šiuos veiksmus pareiškėja privalėjo atlikti pagal Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad parenkant ekonominės sankcijos koeficientą už padarytą pažeidimą, Komisijai nebuvo pagrindo pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad pareiškėja turėjo gamtos išteklių mokesčio permoką 2019–2020 metais, nes ir pati pareiškėja pripažįsta, jog mokesčio perskaičiavimas negalimas dėl pasibaigusio senaties termino. Teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijai parenkant ekonominės sankcijos koeficientą, privalu vadovautis teisės aktais, o nustatytos tvarkos laikymasis užtikrina ir priimamų sprendimų teisėtumą. Pareiga vykdant administracinę procedūrą laikytis visų teisės aktų nuostatų tiesiogiai susijusi su administracinės teisės, kaip viešosios teisės, ypatumais. Nagrinėjamu atveju Komisija neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjai taikyti jos prašomą koeficiento dydį lygų – 1, nes Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, jog apskaičiuojant ekonominę sankciją šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose įtvirtintas tarifas dauginamas iš koeficiento nuo 2 iki 10. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens teisių labiau, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Atsižvelgiant į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, spręstina, jog skundžiamu Sprendimu patvirtintas 9532,00 Eur mokestis yra pernelyg griežta sankcija ir neproporcinga padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka Įstatyme numatytos minimalios ekonominės sankcijos. Nustatydama skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog padarytam pažeidimui atlyginti bei Įstatymo numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl išteklių gavybos, vykdytos turint leidimą, tačiau iki Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino nedeklaravus jų gavybos, padidinti 2 kartus. Todėl pareiškėjai ginčijamu 2025 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. AD5-2236 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuotas 9532,00 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 6354,67 Eur (9532 : 3 x 2). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dagesta“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. AD5-2236 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria patvirtintas pareiškėjai UAB „Dagesta“ apskaičiuotas 9532,00 Eur mokestis didesniu tarifu, sumažinant pareiškėjai apskaičiuotą mokestį iki 6354,67 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 67 ct).

Likusią pareiškėjos UAB „Dagesta“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.