Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-03-22][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-9555-235-2019].docx
Bylos nr.: e2YT-9555-235/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė įmonė Turto bankas 112021042 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių restruktūrizavimas
Teismo sprendimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

 

img1 

 

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. kovo 1 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant pareiškėjos A. M. atstovei advokatei V. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčio faktą, kad testamentinė įpėdinė A. M. po testatorės M. S. mirties palikimą priėmė, kadangi po 2018-04-17 dienos faktiškai pradėjo jį valdyti.

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2018-04-17 mirė pareiškėjos močiutė ir testatorė M. S.. Paskutinioji mirusiosios M. S. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilnius (tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Nurodė, kad 1995-11-22 testamentu M. S. visą jai priklausantį turtą, tame tarpe ir vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini),Vilniuje paliko pareiškėjai. Testamentas nepakeistas ir neanuliuotas. Tai patvirtina AB „Archyvų sistemos“ išduotas raštas, o taip pat 2019-02-04 išduotas liudijimas. Valstybinės įmonės Registrų centras išduotame Testamentų registro išraše nurodoma, jog nėra duomenų apie įregistruotus M. S. testamentus po 2001-07-01. Valstybinės įmonės Registrų centras išduotame Testamentų registro išraše  nėra duomenų apie kreipimąsi dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą tam, kad priimtų palikimą ir gautų paveldėjimo teisės liudijimą po močiutės mirties, tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kad yra praleisti terminai paveldėjimo bylai užvesti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tokiu būtų jis turi kreiptis į teismą ir nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą arba atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėja teikia Gyvenamųjų namų patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/06/01, kuri pasirašyta 2018-06-01. Teigia, kad minėtas sutartis patvirtina, kad nors pareiškėja savalaikiai ir nesikreipė į notarų biurą ir neužvedė paveldėjimo bylos, tačiau faktiškai valdė mirusiajai priklausantį turtą, t. y. butą, esantį Minties g. 17-85, Vilnius.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime taip pat nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą patenkinti.

 

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui (pergyvenusiam sutuoktiniui) pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos močiutė M. S. 1995 m. lapkričio 22 d. sudarė testamentą ir visą turtą paliko pareiškėjai A. M.. Testatorė mirė 2018 m. balandžio 17 d., bet pareiškėja nesikreipė į notarų biurą ir nebuvo padavusi pareiškimo apie palikimo priėmimą. 

Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė į notarų biurą ir nebuvo padavusi pareiškimo apie palikimo priėmimą kaip paveldėtoja. Pareiškėja po M. S. mirties rūpinosi paliktu turtu kaip savo be jokių papildomų teisinių veiksmų. Byloje yra pateikta 2018 m. birželio 1 d. nuomos sutartis, kurios pagrindu pareiškėja butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius išnuomojo. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir įrodymai yra svarūs ir patvirtina juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. S. mirties pareiškėja priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. M. po savo močiutės M. S. mirties, mirusio 2018 m. balandžio 17 d. priėmė palikimą valdymo būdu (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip M. S. įpėdinės, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testamentinė įpėdinė A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po testatorės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė, kadangi po 2018-04-17 dienos faktiškai pradėjo jį valdyti.

               Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga su tikslu pareiškėjui kreiptis į notarų biurą ir užvesti paveldėjimo bylą po M. S. mirties ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiosios paliktą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                Alfonsas Guobys

 

 


Paminėta tekste:
  • 3K-3-45/2009
  • 3K-3-390/2010
  • 3K-3-273/2011
  • 3K-3-382/2010