Civilinės bylos Nr. e2-901-854/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00683-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1;

3.4.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ABC autodalys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ABC autodalys“  iškelta bankroto byla.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ABC autodalys“ (toliau – ir bendrovė).

2.       Ieškovas nurodė, kad jis yra atsakovės kreditorius. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. birželio 10 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas sudarė 3 945,88 Eur, iš jų: 3 850,38 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir 95,50 Eur delspinigių. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė, o nekilnojamojo turto bendrovė neturi. Paskutinę finansinę ataskaitą valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui bendrovė pateikė už 2023 metus, pagal kurią bendrovė tuo metu turėjo 583 602 Eur vertės turto (iš jo – 559 304 Eur trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 812 633 Eur. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad bendrovė veiklą vykdė nuostolingai – patyrė 773 Eur nuostolį. Bendrovėje 2025 m. birželio 10 d. duomenimis darbuotojų nėra, VSDFV Panevėžio skyriuje 2025 m. kovo 25 d. registruota išvada Nr. (7.2E)DV_V-5134 dėl UAB „ABC Autodalys“ veiklos nevykdymo fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė ilgą laiką nesumoka įsiskolinimo, taikytos priverstinio poveikio priemonės nedavė teigiamų rezultatų, nustatytas veiklos nevykdymo faktas, darbuotojų nėra, darytina išvada, jog atsakovė patiria finansinius sunkumus, yra negyvybinga ir nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 5–7 punktai).

3.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. liepos 16 d. 8 val., atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti.

4.       Teisme 2025 m. birželio 20 d. gautas atsakovės vadovo V. B. prašymas atidėti byloje paskirtą teismo posėdį. Prašyme nurodė, kad greitu metu bus pabaigtas atsakovės patronuojančios bendrovės – UAB „Baltijos aruodas” – bankroto procesas, kuriam pasibaigus atsakovė turės galimybę vėl naudotis savo banko sąskaitomis (bus panaikintas areštas) ir atsiskaityti su valstybe.

5.       Teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 27 d. 8 val. Teismas nustatė atsakovei terminą iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. (įskaitytinai) pateikti teismui paaiškinimus ir įrodymus: 1) dėl atsakovės turimų lėšų areštuotose sąskaitose; 2) kaip atsakovė planuoja atsiskaityti su VSDFV; 3) kaip atsakovė tęs veiklą, jei šiuo metu neturi darbuotojų; taip pat nurodyti kitas aktualias aplinkybes. Be to, teismas priminė atsakovės vadovui apie pareigą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartyje numatytus įpareigojimus –  pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją.

6.       Atsakovė skundžiamos nutarties priėmimo dieną nepateikė teismo prašytų paaiškinimų ir įrodymų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovei UAB „ABC autodalys“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Insolvency Solutions Group“.

8.       Teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,ABC Autodalys“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. gegužės 8 d., bendrovės vadovu nuo 2022 m. gegužės 24 d. yra V. B. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruota transporto priemonė Skoda Superb. Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad nuo 2025 m. gegužės 17 d. bendrovėje nėra valstybiniu socialiniu draudimu draustų asmenų; bendrovė yra skolinga VSDFV 4 033,14 Eur. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad atsakovė nedalyvauja kitose aktyviose bylose. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad atsakovės atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0011/25/00454, Nr. 0011/25/00189, Nr. 0011/24/02677 dėl 151,94 Eur, 1 628,95 Eur ir 689 601,14 Eur įsiskolinimų išieškojimo.

9.       Teismas iš Juridinių asmenų registrui pateikto 2023 metų balanso (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad atsakovė 2023 metais turėjo 583 602 Eur vertės turto, kurį sudarė 23 848 Eur ilgalaikis turtas ir 559 304 Eur trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 812 633 Eur. Remiantis 2023 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis nustatyta, kad 2023 metais atsakovė patyrė 773 Eur nuostolį.

10.       Teismas, įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, nusprendė, kad ji atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą. Teismas pažymėjo, kad nors 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentai nėra aktualaus laikotarpio duomenys (2024 metų) ir šiuo metu situacija gali būti pasikeitusi, tačiau išvadą dėl atsakovės nemokumo, teismo vertinimu, patvirtina ir atsakovės nemokumas pagal likvidumo testą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimus nėra laikinas, jie kreditoriams nepadengiami jau pakankamai ilgą laiką. Skolų faktą patvirtina ir antstolių vykdomi didelio masto išieškojimai.

11.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, jog ji vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą. Be to, svarbu tai, kad atsakovė nuo 2025 m. gegužės 17 d. neturi asmenų, draustų valstybiniu socialiniu draudimu, todėl laikytina, kad bendrovė veiklos nevykdo ilgą laiką. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudarė trumpalaikis turtas, kuris Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nelaikytinas realiai egzistuojančiu ir galinčiu būti panaudotu turtinių prievolių vykdymui turtu.

12.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad jam kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės realių galimybių padengti 4 033,14 Eur įsiskolinimą ieškovui. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė aplinkybės, jog jos įsipareigojimai kreditoriams galėtų būti įvykdyti ateityje neįrodinėjo. Todėl teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė UAB ,,ABC Autodalys“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nurodė, kad apeliantė prašė atidėti teismo posėdį, toks prašymas nebuvo teiktas. Apeliantės vadovui 2025 m. birželio mėn. paskambino vyras, prisistatęs teismo darbuotoju, kuris teiravosi apie bendrovės finansinę padėtį. Šiam asmeniui buvo paaiškinta bendrovės finansinė situacija, tačiau jis nenurodė, kad reikia pateikti teismui kokius nors dokumentus. Iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. jokių dokumentų iš teismo gauta nebuvo, skundžiama nutartis yra vienintelis dokumentas, kuris buvo gautas. Apeliantei nebuvo pranešta nei apie teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas bankroto bylos jai iškėlimo klausimas, nei apie kitus iki tol byloje priimtus teismo procesinius sprendimus (įskaitant ir 2025 m. liepos 16 d. nutartį), bendrovei numatytus įpareigojimus. Dėl to apeliantė neturėjo galimybės iki bankroto bylos iškėlimo paaiškinti teismui aplinkybes dėl skolos susidarymo ieškovui ir tai, kad bendrovė nėra nemoki.

13.2.                      Bendrovė nėra nemoki. Jos veikla buvo suvaržyta, kai Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą jos vienintelei akcininkei ir didžiausiai kreditorei UAB „Baltijos aruodas“, kurios nemokumo administratorius pradėjo skolos išieškojimą iš bendrovės. Tuomet bendrovė neteko galimybės disponuoti savo lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, ir atsiskaityti su kreditoriais. Kartu su atskiruoju skundu teikiamas bendrovės banko sąskaitos išrašas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. patvirtina, kad bendrovė gauna pajamas iš įvairių savo partnerių, kurios prekiauja bendrovės prekėmis. Iš viso iki 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo gauta 14 570,76 Eur pajamų, kurių būtų pakakę atsiskaityti ir su ieškovu, ir su kitais kreditoriais, jei antstolė nebūtų nurašiusi bendrovės lėšas, vykdydama išieškojimą UAB „Baltijos aruodas“. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė vykdo veiklą ir gauna pajamas.

13.3.                      Dėl taikyto sąskaitų arešto bendrovė negalėjo atsiskaityti su UAB „Presmė“ už šios teiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, todėl pastaroji nutraukė paslaugų teikimą bendrovei ir iki atsiskaitymo atsisakė perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos sutvarkymui būtinus duomenis. Taigi bendrovė neturi prieigos prie buhalterinės apskaitos duomenų ir negali sudaryti finansinės atskaitomybės už 2024 metus, taip pat aktualaus įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašo. Tokią situaciją yra bandoma spręsti, 2025 m. rugsėjo 3 d. bendrovė bendravo su UAB „Presmė“ dėl 3 460,76 Eur skolos sumokėjimo galimybių. Apeliantė, gavusi buhalterinės apskaitos duomenis, juos iškart pateiks teismui. 

13.4.                      Išskyrus VSDFV Panevėžio skyrių ir UAB „Presmė“, kitų bendrovės kreditorių reikalavimų sumos yra nedidelės, siekiančios 1 600 Eur, 100–200 Eur. Vienintelis kreditorius, kurio reikalavimas sudaro apie 689 601,14 Eur, yra bendrovės akcininkė LUAB „Baltijos aruodas“, kurios bankroto procedūros jau baigtos, priimtas sprendimas dėl jos pabaigos, kuris, jei nebus apskųstas, įsiteisės 2025 m. rugsėjo 26 d. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo, UAB „Baltijos aruodas“ turtą ir teises perimsiantis asmuo – vienintelis UAB „Baltijos aruodas“ akcininkas Lenkijos pilietis G. G. – yra suinteresuotas, kad UAB ,,ABC Autodalys“ vykdytų savo veiklą ir neketina tęsti skolos išieškojimo iš bendrovės per antstolius. Šiuo metu bendraujama su G. G. dėl skolų VSDFV Panevėžio skyriui, UAB „Presmė“ ir kitiems kreditoriams (išskyrus LUAB „Baltijos aruodas“) padengimo. Taigi, nereikalaujant iš bendrovės sumos, kurią ji liko skolinga akcininkei UAB „Baltijos aruodas“, bendrovės pradelstas įsiskolinimas būtų apie 10 000 Eur, kurį ji būtų pajėgi sumokėti. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad bendrovei apie 400 000 Eur yra skolinga Lenkijos įmonė ABC AUTO CZĘŚCI SPÓŁKA.

14.       Ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Ieškovas sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos nutartyje išdėstytais motyvais, mano, kad ši nutartis yra teisėta, motyvuota ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

14.2.                      Ieškovas 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

16.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB ,,ABC Autodalys“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. gegužės 23 d. Juridinių asmenų registro išrašą apie UAB ,,ABC Autodalys“, bendrovės banko sąskaitos išrašą nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d., Vilniaus apygardos teismo posėdžių sekretorės laišką bendrovės vadovui V. B., kuriuo siųsta skundžiama 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, taip pat bendrovės vadovo 2025 m. rugsėjo 4 d. elektroninį laišką, kuriuo teismui atsiųstas atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties.

18.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės pateiktas naujas įrodymas –  banko sąskaitos išrašas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. – yra susijęs su ginčo klausimu ir gali turėti reikšmės vertinant aplinkybes dėl bendrovės (ne)mokumo, taip pat į tai, jog naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, o ieškovas turėjo galimybę su juo susipažinti, priima atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą bei vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

20.       Kadangi apeliacinės instancijos teismui pateikti kiti įrodymai – Juridinių asmenų registro išrašas ir atsakovės bei teismo elektroniniai laiškai, kuriais buvo siunčiami ir (ar) gaunami procesiniai dokumentai – neturi teisinės reikšmės atskirajam skundui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, t. y. jie nei patvirtina, nei paneigia ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių, juos atsisakytina priimti (CPK 180 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, gali naudoti duomenis iš viešų registrų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), matyti bylos eigą, joje atliktus veiksmus, inter alia (be kita ko), šalių pateiktus dokumentus ir teismo priimtus procesinius sprendimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakovės informavimo apie nemokumo procesą

21.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat nurodo, jog negavo jokių teismo procesinių dokumentų, išskyrus skundžiamą nutartį. Dėl to, apeliantės vertinimu, ji neteko galimybės iki bankroto bylos iškėlimo pateikti teismui savo poziciją dėl skolos ieškovui atsiradimo aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad ji nėra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

22.       Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į teisingą teismą garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 16 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje tinkamas informavimas apie teismo procesą, be kita ko, siejamas su rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principais, reikalaujančiais, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šie principai reikalauja teisingos pusiausvyros tarp šalių: kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta galimybė pateikti savo argumentus tokiomis sąlygomis, kurios nesukuria jai esminės nelygybės oponento atžvilgiu (Didžiosios kolegijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Avotinš prieš Latviją, peticijos Nr. 17502/07, 119 punktas). Aptariamos esminės civilinio proceso teisės garantijos – teisė būti tinkamai informuotam apie bylos nagrinėjimą, galimybė pateikti savo poziciją ir įrodymus – yra įtvirtintos ir nacionalinėje teisėje – CPK 5, 12, 13, 17 straipsniuose.

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius 2025 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovei UAB ,,ABC Autodalys“ bankroto bylą. Teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi pareiškimas priimtas, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. liepos 16 d. 8 val., atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti. Procesiniai dokumentai (pareiškimas ir 2025 m. birželio 11 d. nutartis) 2025 m. birželio 12 d. išsiųsti atsakovės buveinės adresu, taip pat atsakovės vadovo V. B. gyvenamosios vietos adresu ir pastarojo elektroninio pašto adresu, be to, apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka paskelbta viešai (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančios 2025 m. birželio 12 d. įteikimo pažymos (2025 m. birželio 25 d. proceso kortelėje įvestas įvykis) matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei asmeniškai įteikti 2025 m. birželio 17 d., žyma apie dokumentų gavimą padaryta atsakovės vadovo V. B. Atsakovės vadovas 2025 m. birželio 20 d. atsiuntė teismui elektroninį laišką (DOK-22865), kuriame patvirtino, kad gavo procesinius dokumentus dėl bankroto bylos UAB ,,ABC Autodalys“ iškėlimo, be to, šiame laiške trumpai išdėstė situaciją dėl bendrovės finansinės situacijos, skolos ieškovui susidarymo aplinkybių, kėlė klausimą dėl bankroto proceso sustabdymo (atidėjimo) iki bus atsiskaityta su ieškovu. Teismas, reaguodamas į šį atsakovės vadovo atsiųstą elektroninį laišką, 2025 m. liepos 16 d. nutartimi teismo posėdį atidėjo 2025 m. rugpjūčio 27 d. 8 val. ir nustatė atsakovei terminą iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. (įskaitytinai) pateikti paaiškinimus ir įrodymus: 1) dėl atsakovės turimų lėšų areštuotose sąskaitose; 2) kaip atsakovė planuoja atsiskaityti su VSDFV; 3) kaip atsakovė tęs veiklą, jei šiuo metu neturi darbuotojų; taip pat nurodyti kitas aktualias aplinkybes. Teismas taip pat priminė atsakovės vadovui apie pareigą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartyje numatytus įpareigojimus – pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją. Teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartis proceso dalyviams išsiųsta registruotu paštu, o bendrovės vadovui – ir jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), be to, apie atidėtą teismo posėdį paskelbta viešai. Atsakovei skirti procesiniai dokumentai 2025 m. liepos 30 d. grįžo į teismą neįteikti, todėl tą pačią dieną buvo pakartotinai persiųsti atsakovės buveinės adresu; 2025 m. rugpjūčio 11 d. dokumentai grįžo neįteikti, nurodant, kad atsakovė jų ,,neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Skundžiama 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovei UAB ,,ABC Autodalys“ iškelta bankroto byla, ši nutartis išsiųsta proceso dalyviams. Teisme 2025 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniu paštu gautas atsakovės vadovo V. B. patvirtinimas, kad jis 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį gavo. Atsakovė 2025 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti.

24.       Pirmiau nustatytos aplinkybės ir proceso eiga apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, priešingai nei teigia apeliantė, ji buvo tinkamai ir laiku informuota ne tik apie bankroto bylos jai iškėlimo faktą, bet ir apie pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimą teismui, jo priėmimą bei jai (jos vadovui) nustatytus įpareigojimus. Atsakovei taip pat buvo sudaryta reali galimybė pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis – pateikti atsiliepimą į pareiškimą ir papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos mokumą.  

25.       Bylos duomenys aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad atsakovė (jos vadovas) 2025 m. birželio 17 d. asmeniškai gavo teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį, kuria buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, paskirta teismo posėdžio data, taip pat išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsakovės vadovo pareiga pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus duomenis. Šią informaciją atsakovė ne tik gavo, bet ir į ją reagavo – 2025 m. birželio 20 d. jos vadovas elektroniniu paštu kreipėsi į teismą, šiame laiške trumpai apibūdindamas bendrovės finansinę situaciją bei keldamas klausimą dėl bendrovės bankroto bylos atidėjimo iki atsiskaitymo su ieškovu. Pažymėtina, kad 2025 m. liepos 16 d. nutartis, kuria teismas, reaguodamas į atsakovės vadovo 2025 m. birželio 20 d. laišką, teismo posėdį atidėjo 2025 m. rugpjūčio 27 d., atsakovei buvo įteikta tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, be to, ši nutartis išsiųsta atsakovės vadovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pastarasis ne kartą susirašinėjo su teismu: 2025 m. birželio 20 d. atsiuntė teismui anksčiau minėtą elektroninį laišką, 2025 m. rugpjūčio 28 d. patvirtino apie skundžiamos nutarties gavimą, o 2025 m. rugsėjo 4 d. atsiuntė teismui atskirąjį skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vadovas aktyviai naudojosi nurodyta elektroninio pašto dėžute, todėl nėra pagrindo abejoti, jog 2025 m. liepos 16 d. nutartį jis taip pat gavo ir žinojo apie atidėtą teismo posėdį, jo naują datą, taip pat atsakovei (jam) teismo nustatytus įpareigojimus, tačiau sąmoningai pasirinko jų nevykdyti.

26.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad tai, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo teise pateikti atsiliepimą į pareiškimą, nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių jos mokumą, buvo nulemta ne teismo veiksmų, bet pačios apeliantės pasirinkimo – jos šioje byloje užimtos pasyvios procesinės padėties. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad jai nebuvo sudaryta galimybė ginčo klausimu pateikti savo poziciją atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytai faktinei situacijai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių būtų buvusi apribota apeliantės teisė į tinkamą procesą. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant bylą nebuvo užtikrinti rungimosi ar procesinio šalių lygiateisiškumo principai. Be to, apeliantė pasinaudojo teise dėl skundžiamos nutarties pateikti atskirąjį skundą, kuriame išdėstė savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus, o tai papildomai patvirtina, kad jos procesinės teisės byloje nebuvo pažeistos.

27.       Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta, apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau, vertindamas konkrečius apeliantės atskirojo skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus.

Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (ne)buvimo

28.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad bankroto byla jai iškelta nepagrįstai, kadangi ji nėra nemoki, vykdo ūkinę komercinę veiklą, generuoja pajamas ir yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymi, kad po bendrovės vienintelės akcininkės ir didžiausios kreditorės LUAB „Baltijos aruodas“ pabaigos, jos turtą ir teises perimsiantis vienintelis LUAB „Baltijos aruodas“ akcininkas G. G. yra suinteresuotas bendrovės veiklos tęstinumu bei neketina tęsti priverstinio skolos išieškojimo, todėl bendrovės finansinė padėtis pagerės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl toliau išdėstomų motyvų.

29.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

30.       JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

31.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

32.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, ši veikla generuoja pajamas, bendrovė turi daugiau turto negu įsipareigojimų ar yra realių finansinių galimybių per protingą laikotarpį atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).

33.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

34.       Remiantis atsakovės paskutiniais Juridinių asmenų registrui pateiktais 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, nustatyta, kad atsakovė nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo 583 602 Eur vertės turto, kurį sudarė 23 848 Eur ilgalaikis turtas ir 559 304 Eur trumpalaikis turtas (atsargos – 12 523 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 532 154 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 14 627 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 812 633 Eur; atsakovės nuostolis buvo 773 Eur.

35.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 metų balanse didžiąją dalį atsakovės trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos) (532 154 Eur), tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Pažymėtina tai, kad apeliantė byloje neįrodinėjo, jog ji turi realias galimybes atgauti įsiskolinimus iš debitorių, nepateikė jokių tą pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo nesivadovauti teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais ir vertinti, kad 532 154 Eur vertės gautinos sumos nagrinėjamu atveju galėtų būti laikomos realiu atsakovės turtu. Taigi į bendrą turto masę neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų, matyti, kad tokiu atveju atsakovė pagal 2023 metų turimus duomenis galėjo būti laikoma nemokia pagal balanso testą, t. y. jos įsipareigojimai kreditoriams (812 633 Eur) žymiai viršijo turimo turto vertę (51 448 Eur).

36.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2024 metus, taip pat nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė duomenų už 2025 metus (už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo), todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti atsakovės šiuo metu esamą finansinę padėtį pagal balanso testą, o sprendžiant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą reikšminga tai, jog nėra įrodymų, kad nuo 2023 metų jos finansinė padėtis būtų pagerėjusi.

37.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, apibrėžianti juridinio asmens nemokumą, yra alternatyvi ir bendrovės nemokumą, kaip minėta, sieja su dviem sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Remiantis aktualia teismų praktika, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024, 36 punktas). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų, įmonei gali būti iškeliama nemokumo byla. Taigi nėra pagrindo apie įmonės mokumą spręsti įvertinus išimtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš bendrovės.

38.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

39.       Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, jos vardu registruota viena transporto priemonė – Skoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2025 m. spalio 8 d. VSDFV duomenimis bendrovėje valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų nėra, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 4 033,14 Eur. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0011/25/00454 dėl 151,94 Eur (vykdoma nuo 2025 m. vasario 24 d.); Nr. 0011/25/00189 dėl 1 628,95 Eur (vykdoma nuo 2025 m. sausio 31 d.); Nr. 0011/24/02677 dėl 689 601,14 Eur (vykdoma nuo 2024 m. gruodžio 12 d.) įsiskolinimų išieškojimo. 

40.       Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ji yra gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą ir generuoja pajamas, o tai, pasak jos, įrodo nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 1 d. gautos 14 570,76 Eur pajamos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepagrindžia nei atsakovės gyvybingumo, nei mokumo.

41.       Iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad visos į bendrovės banko sąskaitą gautos lėšos buvo nedelsiant nurašytos antstolės, jai vykdant žymaus masto – daugiau nei 650 000 Eur – išieškojimą kreditorei LUAB „Baltijos aruodas“. Tai reiškia, kad atsakovė neturi galimybės šiomis lėšomis laisvai disponuoti – jų negali naudoti nei ūkinei komercinei veiklai vykdyti, einamosios veiklos sąnaudoms dengti, nei atsiskaityti su kitais kreditoriais. Kita vertus, akivaizdu, kad net jei atsakovė ir turėtų galimybę šias lėšas naudoti savo nuožiūra, jų suma, palyginti su bendrovės turimais finansiniais įsipareigojimais, yra nepakankama net ir nedidelei daliai kreditorių reikalavimų padengti, net nevertinant to, jog bet kurios komerciškai veikiančios bendrovės veiklos palaikymui yra būtinos ir einamosios lėšos.

42.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ji šiuo metu apskritai aktyviai vykdytų kokią nors ūkinę komercinę veiklą (darbo sutartys su darbuotojais, užsakymai iš tiekėjų (klientų) ir t. t., o vien tik pavieniai trečiųjų asmenų atlikti mokėjimai nesudaro pagrindo spręsti apie bendrovės gyvybingumą ar jos sugebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinus bendrovės turimo turto kiekį ir įsipareigojimų mastą, darytina išvada, kad atlikti mokėjimai neturi esminės reikšmės atsakovės finansinės padėties vertinimui bei nepatvirtina jos mokumo. Jau minėta, kad bendrovėje nėra nė vieno asmens, apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu. O tai rodo, kad bendrovė neturi ne tik pakankamų finansinių, bet ir būtinų žmogiškųjų išteklių, be kurių vykdyti realią ūkinę komercinę veiklą yra objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, kokiu būdu bendrovė, neturėdama veiklai vykdyti reikalingų resursų, ketina stabilizuoti savo finansinę padėtį ir padengti įsiskolinimus kreditoriams.

43.       Apeliantės teiginiai, kad po LUAB „Baltijos aruodas“ pabaigos jos turtą perimsiantis akcininkas nebetęs priverstinio išieškojimo veiksmų, todėl atsakovė turės galimybę atkurti savo mokumą ir atsiskaityti su likusiais kreditoriais, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad LUAB „Baltijos aruodas“ – didžiausia atsakovės kreditorė – būtų atsisakiusi savo reikalavimo bendrovės atžvilgiu. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad atsakovės finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti ar kad atsiras reali galimybė įvykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Vien apeliantės deklaratyvus tikėjimas veiklos perspektyvomis, prielaidomis grįsti pasvarstymai, kad didžiausia kreditorė galimai atsisakys turimų reikalavimų bendrovei, nesant šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, neįrodo, jog bendrovė yra gyvybinga ir turi realių galimybių įveikti susidariusius finansinius sunkumus.

44.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo reikšminga yra nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas). Anksčiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė susiduria su sunkumais laiku vykdyti turtinius įsipareigojimus ir valstybės institucijoms (atsakovė neatliko mokėjimų į VSDF biudžetą), o tai, be to, kas jau anksčiau nustatyta, taip pat leidžia abejoti atsakovės gyvybingumu ir jos gebėjimu būti rinkoje funkcionuojančiu ūkio subjektu.  

45.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jos negalėjimas sumokėti skolas nėra laikinas. Byloje nėra realių duomenų, kad apeliantės finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti, t. y. jog jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesiėmė pareigos įrodinėti, jog ji netolimoje ateityje yra pajėgi sugeneruoti pakankamas pajamas savo mokumui atkurti (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022).

46.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

47.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl nėra pagrindo ją laikyti gyvybinga ir spręsti, jog jos išsaugojimas rinkoje užtikrins finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Apeliantei neįrodžius, kad ji yra pajėgi dengti įsiskolinimus kreditoriams, nenustačius bendrovės gyvybingumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsakovei iškėlė bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

48.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

49.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus bei tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimą. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

50.       Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

          Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Giedrė Čėsnienė